Perdėtas saugumo instinktas neaplenkia ne tik banke laikomų pinigų, bet ir inventoriaus
P.s. sudarydamas sutartį Finastoj visam komplekte popierių radau ir .... pieštuką su Finastos reklaminiu užrašu , idėjo į maišelį ir nepritvirtino

Vežėjai renkasi nacionalinius bankus

Berods tai pirmas rimtesnis bandymas duoti atkirtį Skandinavų bankų verslą žlugdančiai politikai. Klausimas ar tokie pareiškimai gali juos išgąsdinti, ar prie tokios iniciatyvos prisijungs daugiau verslo segmentų. Šiaip tai čia atsiranda nebloga galimybė lietuviškiems bankams perimti dalį rinkos. Bet yra ir kita medalio pusė, iš stambiųjų bankų finansavimo negauna šiuo metu labiausiai rizikingi ir nemokūs verslai, todėl lietuviškiems bankeliams jie gali tapti akmeniu po kaklu.

"Vežėjai renkasi nacionalinius bankus"

Rinktis galima, bet jei paskutinius keleris metus kreditavimasis vyko per užsienio kapitalo bankus ir šiai dienai susidaręs solidus lizingo ar kredito linijų portfelis, tikrai niekur nuo tų skandinavų nepabėgsi, nes beveik visose kredito sutartyse yra nurodytos sąlygos dėl privalomų apyvartų būtent tų bankų sąskaitose. Šių sąlygų nevykdymas gali sąlygoti paskutinių kredito linijų (jų likučių) nutraukimą.
Tokiu atveju mūsų lietuviški bankai visus tokius kreditus turėtų refinansuoti. Jei ne, kad ir kaip patriotiškai beskambėtų visos šios LINAVOS agitacijos, teks likti prie tų nemylimų skandinavų ir melstis, kad dar tas pačias kredito linijas išlaikytų.
Bet kuriuo atveju, lietuviško kapitalo bankeliai niekaip nesugebėtų (net ir norėdami) refinansuoti didžiųjų ar vidutinių vežėjų kredito portfelių, jei pastarieji sugalvotų kokias tai perbėgimo akcijas.
Ir dar: mūsų bankų internetinės bankininkystės platformoms dar toli iki pvz. SEB (man bene labiausiai patinka) arba Hansa, tad prie didelių kasdieninių apyvartų, naudotis gerokai patogiau būtent šių bankų internetinės bankininkystės sistemomis.
Išvada: šia agitacija gali pasinaudoti nebent smulkios arba visai be kreditų (arba su mažais kreditais) sugebėjusios išsisukti firmelės, t.y. jos nesugebės padaryti reikšmingos įtakos užsienio kapitalo bankų veiklai. Lietuviškiems bankams, žinoma ir tai jau būtų šis tas.

Į Lietuvą eina naujas bankas

Gal ir neblogas būdas skandinavų bankeliams pagąsdinti Bet jei tikrai deramasi su „Barclays" tai abejoju, ar jis įneš rinkoje šviežio oro, nes pats irgi turėjo rimtų problemų per šią finansų krizę ir kažin ar disponuoja pigiais lėšų šaltiniais. Va jei kokie kiniečiai ateitų, būtų kitas reikalas

Bankai ir toliau kratosi kaltinimų dėl užsuktų kranelių:

Andrejauskas: mitas, kad mes neskoliname

Dėl Swedbank tai savo kailiu patikrinau, kad paskolų nedalina. Prieš pora mėnesių norėjau pasiimt vartojamąją paskolą, tai nedavė motyvuodami mažomis pajamomis. Nors prieš metus davė, kai pajamos buvo 2x mažesnės.

padirbai ant forexo ir pajamos padidėjo, šaunuolis

R.Šarkinas: dėl didelių palūkanų kalti bankai

Na kiek galima tą pačią plokštelę sukt. Jau beveik metai laiko, kai Šarkinas su Kubilium kaltina skandinavų bankus, tačiau jokių priešnuodžių šiai "savivaliai" neranda. Negi nėra jokios išeities iš šio užburto rato? Gal tas nacionalis bankelis ne tokia ir bloga mintis?

sakyciau matematika paprasta:
1)islaidos- indeliu litais palukanos
2)pajamos- paskolu litais, kurios susietos su VILIBOR palukanos

indeliu litais turejo gerokai apmazeti, dar vyriausybe dali "paviliojo" ir jei 2>1 tuomet bankams motyvu "pigintis" nematau.
Jei kas nepatinges imesti skaicius- butu aiskiau

O Sarkinas gali skustis kiek tik nori- daugiau nelabai ka metu metus ir dare

Dėl didelių palūkanų kaltas nesubrendęs kubilokirkiloidinis elitas, o ne skandinavų bankai.
Nors elitas, jiems apibudinti nelabai tinka. Tai kaimiečiai, kurie nesuprasdami šiuolaikinės finansinės sistemos funkcionavimo principų tiesiog išdavė nacionalinį saugumą.
Kai eilinį kartą kokia Juknevičienė užreks apie gresmę nacionaliniam saugumui - žinokyte ji meluoja.
Nacionalinis saugumas jau nebepavojuje. Jis išduotas. Parduotas svetimų šalių kapitalui. Neliko to saugumo.
Ir LTB ir LŽŪB neturėjo būti privatizuoti. Juose turėjo išlikti valstybės kontrolė.
Jie neprasčiau už skandinavus galėjo kurti pinigus iš orinio multiplikatoriaus ir skolinant ir perskolinant finansuoti nacionalinio ūkio poreikius. O esant valstybės kontrolei 50 proc. šalies bankiniame sektoriuje - palūkanos būtų visai kito dydžio.
Kaip pasakoje apie auksinę žuvelę - panorėjo tapti turtingais vakariečiais, o liko prie suskilusios geldos...

Kad dabartinė situacija įdinga ,tai taip, bet kaip sakoma privatus kapitalas visada susitvarko geriau nei jūsų siūlomas valstybinis, o ypač bankų sektoriuje (na nenorėčiau kad dėl valdininkų prisiimamos rizikos nuostolius dengtų valstybė). Ar ne paprasčiau būtų teisiniais aktais aptvarkyti šią betvarkę, riboti skolinimą, reguliuoti užimamą rinkos dalį, atskirti mokestinę ir skolinamąją bankų fukcijas ir pan. Ir į nacionalinio banko steigimą žiūrėčiau pakankamai skeptiškai, iš kur pritraukti lėšas, kaip efektyviai valdyti riziką, paprastai kai vienas piemuo and didelės bandos avelių vyksta rinkos iškreipimo procesai...

Neperseniausiai pasitikrinu Swedbanko sąskaitą, žiūriu ir savo akimis netikiu: 3 litukai/ketvirtį - sąskaitos aptarnavimo mokestis. Turiu pas juos NT paskolą kurią jau grąžinsiu artimiausiu metu, darau nemažas pinigų perlaidas ir valiutų keitimus. Skambinu ir piktinuosi, man konsultantė sako, kad čia taip visuose LT bankuose. Na SEB'e bent jau kolkas dar nėra tokio mokesčio. Sakau, iš karto nutrauksiu su jumis sutartį, kai tik sumokėsiu paskolos likutį. Čia gi yra klientų apiplėšimas vidury baltos dienos. Sakau, tai jūs man dar turėtumėt primokėti, kad pinigus laikau jūsų banke. Su tokia politika jie toli nenueis. Kaip yra kituose LT bankuose? Ar tikrai kitur imamas aptarnavimo mokestis?

Pradėjau aš išsipasakoti savo pyktį, sakau pvz UK bankuose viskas nemokama, kad tik klientui būtų geriau: Kortelė nemokana (Swedbanke - 25 lt/metus, nes aš ale nedirbantis LT), pinigų vietinis pervedimas nemokamas, o Swedbanke kažkur apie 1.50 Lt, grynųjų išėmimas irgi nemokamas, o pas mus apmokęstinamas nežmoniškais procentais. Net tų pačių grynų negaliu išsiimti kiek panorėjęs, nes yra kažkoks dienos limitas (kalbu apie banko skyriu, ne iš bankomato).

Dar neperseniausiai paskaičiau straipsnį apie nelegalius bankų mokesčius tai visai užpykau ant švediškų bankų.

Tai tiek minčių

Jei tik pasirodys koks Barclay ar dar kitas bankas LT horizonte ir bus taikoma UK praktika su klientais, net nedvejodamas pereisiu iš karto.

Danijoj, Danske banke uz saskaitos atidaryma paeme 140 LT. O aptarnavimo kokybe ir personalo kompetencija tai i jokius remus netelpa, kaip ir daugumoje instituciju tuo paciu ir SKAT dirba neatsakingai. Taip kad pas mus aptarnavimas bankuose nepalyginamai aukstesnio lygio ir mokesciai nera tokie dideli. Su Anglijos bankais negaliu lyginti nes praktikos mazai, su Lloyds jokiu nusiskundimu neturejau, kortele gavau ir pinigus galejau nusiimti nemokamai, daugiau nieko nereikejo.

Saugokitės: banko laiškas gali kainuoti 100 litų
Jo, be komentarų Ir nepamirškite atidžiai skaityti sutartis. Bet kokias

jei atsiras protingu , laukiu jusu pamastymu.
Situacija paprasta, noriu pasiimt busto paskola, maniau imti fiksuoto laikotarpio palukanomis, bet pamates sutarti "svelniai" nustebau: sutartyje nera pazymeta marza, o tik sutarties sudarymo metu esanti palukanu norma, nesvarbu, kad tai vilibor + marza, taciau jie uzvardijo tai, kaip palukanu norma. Jei klystu, pataisykite, bet as manau, kad sakykim imant paskola 15 metu, o fiksuojant palukanas 5 metams, po 5 metu bankas man pasakys, kad tos dienos viliboras yra toks koki LB nustate, taciau marza yra, kad ir 100 % ir as negalesiu niekur pasiskusti....
Butu labai malonu,kad kas apsviestu mane, nes patys bankininkai nezino, arba apsimeta "slangomis"...

http://www.lb.lt/lt/ekonomika/fin_stabilumas/apklausa1004.pdf

Seimas įgėlė bankams

Būsto paskolos gniaužtai: be banko žinios – nė žingsnio

Global Finance names the World's 50 Safest Banks 2010

Iš Lietuvoje veikiančių bankų į saugiausiųjų 50-tuką pateko Švedijos „Nordea“ ir „Svenska Handelsbanken“, taip pat Suomijos „Pohjola Bank“.

Bankų gniaužtai – ne geležiniai

Visada pravartu žinoti savo teises ir nepabijoti jas ginti.

Skolina neturintiesiems blogų prisiminimų