ruta881,
tavo postas dvelkia plika sausa teorija. Jaučiasi, jog nėra patirties, nėra išgyventa. Todėl ir pateikta, kaip problema.

Taip pat žiūrima per prizmę "arba-arba". Arba priklausomas nuo aplinkos, arba - nepriklausomas. Žmogus yra įvairialypis. Many, tarkim, labiau dominuoja nepriklausymas nuo aplinkos. Tačiau kiekvienam žmogui yra būdingos visos žmogiškos savybės.

Tada, kai pradėjome forumą "Pafilosofuokim", ši citata buvo šalia Šekspyro. Jis parašė kai ką, paveiktas aplinkos... Ir tai problema...

P.S. Fomume, kuriame lankosi labai įvairių specialybių žmonės, reikėtų mažiau naudoti tik specialistui vartojamų terminų. Reaktyvus... proaktyvus...
Suprantama, kad sudėtinga iš savo leksikono tai išmesti ir pakeisti populiaresniu žodžiu, bet bent stengtis reikėtų. Aš bandau stengtis, nors gal kartais ir išlenda kas...

oi kiek nepasitenkinimo ir kritikos. tai negerai kažką parašiau, tai nepasistengiau...



Šiuo klausimu baigiu, nes Agata linkusi į muštynes. nesivelsiu

Nieko baisaus.

Kad būtų galima kažką geriau suprasti, reikia išsikirpti gabaliuką teorijos, kad būtų platus, bet paprastas vaizdas. Po to, lyg baltame lape, braižyti ar dėlioti savo mintis, kažką išmetant ar pridedant.

.................................................................
Limbinė smegenų sistema... ši smegenų sritis atsako už instinktyvias, žaibiškas reakcijas į aplinkinį pasaulį, kai reaguojama iškart ir negalvojant. Dėl šios priežasties limbinė sistema sukuria tikras reakcijas į gaunamą iš aplinkos informaciją. Ši sistema vienintelė atsako už mūsų išlikimą, tad dirba be poilsio. Ji nuolat "įjungta". Be to, limbinė smegenų sistema yra ir emocijų centras. ............ Šį elgesį atskleidžia kojų, liemens, rankų, plaštakų judesiai ir veidas. Tokios reakcijos vyksta nemąstant, todėl, kitaip negu žodžiai, neapsimetinės Dėl to limbinė smegenų sistema vadinama "nuoširdžiomis smegenimis". ............. Limbinės sistemos sukeliamas elgesys neapsimestinis ir patikimas, atskleidžiantis tikrasias mūsų mintis, jausmus ir ketinimus.

Trečia kaukolės skliaute atsirado palyginti neseniai. Ji vadinama naujaja smegenų žieve (neocortex). Ši smegenų žievė dar vadinama "žmogaus", "mąstymo", arba "intelekto" smegenimis, nes yra atsakinga už aukštesnio lygmens pažinimą ir atmintį. ........ Ji leidžia skaičiuoti, analizuoti, interpretuoti, intuityviai suvokti, bet drauge kritiškai mąstyti ir kurti. Deja, ši smegenų sritis nepasižymi sąžiningumu, todėl vadinama "meluojančiomis smegenimis". ........ Ji sugeba apgaudinėti, ir daro tai dažnai.

(Joe Navarro)

"Nuoširdžiosios smegenys"... "Meluojančios smegenys"...

Instinktyviai mes dėmesį nukreipiame į kitų smegenis.
Tačiau išorės "melagis" - mažiau svarbu. Mes galime jį aplenkti, nekreipti dėmesio ar ką tik nori.

Aš kur kas svarbiau čia matau - nukreipti dėmesį į savo "Nuoširdžias smegenis" ir "Meluojančias smegenis".

Kadangi ties klausimu "ar galime išsiugdyti", teorijoje jau radau kažkiek prieštaravimų.

Taigi, lapas baltas ir tuščias...

Kiekvienas jį pildys skirtingai, kai kas iš viso nepildys.

Mokyti suaugusius žmones, ką jie turėtų sakyti, kaip išsireikšti visai neskaniai atrodo.. Juolab filosofinėje temoje, kur labai natūralu rasti ne tipinių išsireiškimų. O ir vienas kitas mandresnis žodis nedaro žalos, wikipedia kol kas nemokama Palinkėčiau tiesiog "priimti žmones" ir mažiau šabloniškumo. Saliut

Tai ne mokymas. Tai pastebėjimas.
Susipainiojimas kartais įvyksta.
Štai Šekspyro "produktai" tapo problema...

Saliut

P.S. Ir šiaip ši reakcija (ne tavo) įtelpa į aukščiau paminėtą "triadą".

Na štai ką aš skaitau, kai grįžau jau į skaitytą:

"Limbinės smegenų sistemos negalima sąmoningai valdyti, todėl nuo jos priklausantis elgesys itin reikšmingas interpretuojant bežodę komunikaciją. Mintimis galima kiek tik nori stengtis nuslėpti tikrasias emocijas, bet savarankiška limbinė smegenų sistema vis tiek sukurs iškalbingus ženklus. Pastebėti ir suprasti tokias reakcijas nepaprastai svarbu."

Kai aš šventai buvau įsitikinusi, perskaičiusi aukščiau buvusią kolegės žinutę, kad galima įvaldyti. Ir buvau tikra, jog tai buvo parašyta knygoje O nėr...

Apgavau pati save, mano meluojančios smegenys apgavo mane pačią Aš prikūriau ar pridėjau tai, ko nebuvo parašyta.

Bet... kodėl? Ogi todėl, kad praktiškai tai esu patyrusi.

Todėl darau išvadą, kad šis autorius iš teorijos tiesiog iškirpo siauresnį gabalą, tokį, kurio reikia tik konkrečiai jo liečiamiems dalykams paaiškinti. Tik kūno kalbai.

Ir labai teisingai pasielgė. Nes kai apsikasame begale teorijos ar pagal žodžio šaknį neinformatyviais terminais, nebematome tos esmės, kurią norime suprasti ar pamatyti labai konkrečiu atveju.

Neblogą teoriją aš netikėtai radau prieš savaitę. Labai vertinga tai stebėti praktikoje.

Jei savo "Meluojančioms smegenims" leidi save apgauti - nukenčia tavo piniginė.

O tos svetimos vienokios ar kitokios smegenys... tuščia to... kažkiek tenukenčia tavo prestižas gyvenime ar forume.

Gyvenime viskas dažniausiai būna diskusijos ar mini ginčo forma, todėl nukentėjimas tebūna simbolinis ar santykinis...

Forume gi... visiškai niekalas. Dažnai matome, kaip lengvai čia kvailys paverčiamas proto kalnu, o protingą stengiamasi pašiepti, pažeminti, apkvailinti... Nėra prasmės net dėmesio į tai kreipti. Tai tik žmonių silpnosios pusės ir silpnybės. Žmogiškos, deja, savybės...