vasario 18d. veerslo ziniu numeryje idomus straipis apie obligacijas ir ten rasoma, kad labai populiarios obligacijos su turto ikeitimu. Maziau rizikos, aisku ir procentai mazesni del to.
As visai noreciau tokiu obligaciju isigyti, bet nelabai randu kur. Ar cia reikia islaukt kol kokia imone pasiulysbutent tokias?

Čia kažkas naujesnio jau. "Bobul'ka" siūlo obligacijas, 7,5% metinių.

http://vz.lt/article/2014/11/4/bobutes-paskola-platina-7-5-metines-grazos-obligaciju-emisija

Sake Dalia pirks 7.5% geriau nei 6,625%

Gal kas iš senbuvių galit plačiau ir "remiantis patirtim" pakomentuoti visą šį "bobutės" obligacijų pasiūlymą ?

Visas puslapis pateiktas grynai kaip kažkokia afera, bet kadangi didelis viešumas tai kažkaip bent mane gundo truputį..

Paskaičiau jų rizikų DUK tai rašo kad realiai vienintelė obligacijų rizika yra kad įmonė bankrutuos.. (kas mano galva nėra visiškai atmestinas variantas..).

IJIN,

Kadangi esu Bobutes paskola atstovas, siekiant, kad obligacijų emisija neatrodytų kaip afera, nes tokia tikrai nėra, pasistengsiu atsakyti į Jūsų klausimus.

Dėl bankroto: bankrutuoti teoriškai gali bet kokia įmonė, AB Bobutės paskola bankroto tikimybė kažkokia yra, ir mano manymu, prilyginama skandinavų bankams Lietuvoje. Paaiškinimas labai paprastas: virš 95 proc. įmonės skolinimo veiklai reikalingų lėšų yra akcininkų investuotos lėšos, o ne indėlininkų pinigai kaip bankuose. Kapitalo pakankamumas lyginant su Lietuvoje veikiančių bankų vidurkiu, yra didesnis net 5 procentais pagal Lietuvos banko pateikiamus viešus duomenis.
Atkreipkite dėmesį, kad įmonė įkeičia turto kompleksą, t.y. visas sąskaitas bankuose ir būsimas įplaukas, kurios įkeičiamos 1,5 karto didesne verte nei pirktumėte obligacijų, o paskolų portfelis, kas beveik atitinka būsimas įplaukas, III ketvirčio pabaigoje sudarė 27,33 mln Lt.
Reikėtų, prieš priimant emocinius sprendimus, ir bandant save įtikinti , kad tai galbūt yra afera, detaliau susipažinti su informaciniu dokumentu, ir suprasti, kad 7,5% siūlomų palūkanų įmonei išmokėti tikrai nėra daug, nes įmonė vartojimo kreditus suteikia už daug didesnes palūkanas savo klientams, ir analogiškų įmonių viešai platinamų emisijų palūkanos yra dar didesnės ir daug rizikingesnės. Pvz.: Latvijoje analogiškų įmonių išplatintų obligacijų emisijų palūkanos be užstato yra 10-15 proc.
Pridedu nuorodas : https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=630554&messageId=782595
https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=631038&messageId=783259
https://newsclient.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=627617&messageId=778865

Dar manau yra viena rizika, jei LB kažkas nepatiks, atims licenziją ir viskas... Kas tada?

Babunia sakykit kas pas jus auditą darė ar ne UAB "Ernst & Youn Baltic"?

Teoriškai licenciją atimti gali iš bet kokio banko ar vartojimo kredito įmonės. AB Bobutės paskola laikosi visų įstatymų įskaitant vartojimo kredito įstatymo ir atsakingo skolinimo nuostatų. Nelabai matau priežasčių licencijai atimti.
Net jei atimtų licenciją įmonė nuo tos datos negalėtų išduoti naujų vartojimo kreditų, iki to laiko grįžtų iki licencijos išduotos paskolos, kurių portfelis kaip minėjau sudaro virš 27 mln litų.
Dėkui už gerą klausimą.

Auditui atlikti rinkomės labiau ne skambų tarptautinės įmonės pavadinimą, o auditorių kaip asmenį, kuris gerai įsigilinęs į finansų įstaigų auditą, nes ten yra pakankamai daug specifikos.
Tikslus atsakymas čia :
http://bobutesobligacijos.lt/wp-content/uploads/2014/10/Neriklausomo-auditoriaus-i%C5%A1vada-d%C4%97l-UAB-Bobut%C4%97s-paskola-2014-06-30-d.-finansini%C5%B3-ataskait%C5%B3-rinkinio-ir-2014-m.-pirmo-pusme%C4%8Dio-finansini%C5%B3-ataskait%C5%B3-rinkinys.pdf

Babunia, o su imones finansinem ataskaitom kaip susipazinti?

Visa informacija yra čia http://bobutesobligacijos.lt/informacija , dešinėje puslapio skiltyje yra "FInansinės ataskaitos ir audito išvados"

Sveiki,

Buvo šiandien straipsnis vz.lt, apie panašius obligacijų platinimus Latvijoje:
http://vz.lt/article/2014/11/10/bobutes-paskolos-obligacijoms-konkurentai
Mogo įkurta 2012 m. ir gaunanti kiek daugiau nei 2 mln. EUR pajamų išplatino obligacijų už 19 mln. EUR. Tai Bobutei 1 mln. EUR išplatint manau neturėtų būti ypatingai sunku. Ir šiuo atveju, manau, kad išpirkimo tikimybė yra didesnė dėl gerokai mažesnės skolinimosi apimties, o ir palūkanos nėra ypatingai didelės, ypač lyginant su jų skolinimo klientams kaina. O ir greitųjų kreditų naudojimo rinkos augimas mane stebina, neatsistebiu kaip žmonės lengvai skolinasi nemąstydami apie kainą... Tas rinkos augimas, vargu ar leistų nusivaryt iki bankroto per artimiausius pora metų.

Atstovui. Pasigendu informacijos apie patį platinimą - koks tarpininkas platins? Kiek keistas ir tas platinimo principas - kas greitesnis tas gudresnis... Na ir pagrindinis akcininkas rusas, o tai pasitikėjimo daug neprideda. Paskutiniu metu nekaip su rusams sekasi Lietuvos finansų sektoriuj.

P.S. pats pirkti neketinu. Manau, kad akcijos gali duoti didesnę grąžą, tačiau nedidelę dalį į portfelį manau tikrai būtų galima surizikuoti ir įsimesti.

Tai tie "akcininkai" tai susijusios įmonės kurioms skola 12 mln? (išvada permetus akimis)

Obligacijų platinimą vykdo pati bendrovė AB Bobutės paskola. Platinimo principas nemanau, kad kažkuo keistas. Pagrindiniai akcininkai yra lietuviai, rusas yra finansinis investuotojas, kuris neturi įmonės kontrolės. Be to nereikia galvoti, kad visi rusai vagys ar nusikaltėliai. Jei pasigilinsite, pamatysite, kad šis asmuo yra sąžiningas verslininkas turintis tarptautinį verslą IT srityje.

Teisingai, bukanierius, akcininkai kaip fiziniai asmenys ar jų atstovaujamos įmonės, yra įsigiję AB Bobutės paskola neviešai išleistų obligacijų, kurių išpirkimas 2019 metais, už daugiau kaip 12 mln litų, tiesą sakant III ketv. neaudituotais duomenimis, ši suma sudaro per 16 mln. litų.
Dėkui už klausimus.

Pati idėja įdomi ir norėtųsi, kad panašiu keliu eitų ir daugiau įmonių. Bet šiuo atveju, paieškosiu neigiamų dalykų:
1. vienas akcininkas rusas, kitam - 77 m. (nė viena rimta kontora neskelbia savo akcininkų asmens kodo ir adreso, o Bubutė kažkodėl skelbia...);
2. auditorius. Net ir pats geriausias vietinis auditorius yra blogesnis už tarptautinį.
3. kažkas Bobutę vadino finansine įstaiga, bet ataskaitose esminiams finansinės įtaigos apskaitos principams skirta vos kelios eilutės.
4. finansinės ataskaitos savo forma neatitinka reikalavimų. Auditorius teigia, tai finansinės ataskaitos, nors tai tėra tarpinės finansinės ataskaitos (smulkmena, bet indikuoja apie įmonės vadovų ir auditorių supratimą). Lygiai taip pat ataskaitose nėra labai daug informacijos, kuri PRIVALO būti antraip tos ataskaitos neatitinka apskaitos standartų.
5. finansinės ataskaitos, panašu, net gi metodiškai neteisingai sudarytos. Idealiame pasaulyje, iš pinigų srautų ataskaitos sugebėčiau identifikuoti, kiek paskolų buvo nurašyta ir kiek naujų paskolų buvo faktiškai suteikta;
6. kreditų portfelis paaugo beveik dvigubai, o atidėjinių blogoms paskolos paaugo tik ~25% - ką tas reiškia? Kad klientai staiga tapo mokūs? Labai tuo abejočiau.
7. man, kaip būsimam investuotojui, yra tikrai įdomi paskolų kokybė, tačiau apie ją nieko neužsimenama (spėčiau, kad standartai to turėtų reikalauti).
8. pasigedau metinio pranešimo. Kadangi jo nėra, leidžiu sau pačiam interpretuoti, kad pritraukti pinigai bus panaudoti esamų skolų akcininkams grąžinimui, o ne verslo plėtrai.

Ar aš investuočiau savo pinigus į tokias obligacijas? Už 7,5% - ne, už 17,5% - tikriausiai taip

P.S. vos nuo kėdės nenuvirtau, kai perskaičiau, kad Bobutės bankroto rizika yra lygi skandinavų bankų bankroto rizikai spėju, kad kažkoks tyrimas buvo atliktas, nes siūloma 7,5% metinių palūkanų, kas reiškia, kad jau čia Bobutės bankroto rizika yra 38 kartus didesnė nei skandinavų bankų.

Apie idėją :
1. Bobutės paskola tikimės, kad bus pirmoji įmonė išleidusi obligacijų emisiją kai obligacijas pirkėjai galės įsigyti pasirašant sutartį elektroniniu parašu nepakilus nuo savo darbo vietos, bet to tai viena iš nedaugelio (jei tokių buvo aplamai) emisija, kurią platina pati bendrovė. Taipogi, tikimės, kad tai bus pirmoji emisija , kurios antrinė prekyba bus vykdoma Nasdaq Vilnus biržos First North alternatyvioje rinkoje todėl xgx komentaras, kad idėja įdomi yra tesingas
Kad vienas akcininkas rusas nieko blogo nematau, jei tas rusas nėra joks vagis ar nusikaltėlis kaip yra šiuo atveju. Atvirkščiai šis asmuo Rusijoje yra gerbiamas asmuo, vienas iš telentingiausių Rusijos matematikos-informatikos specialistų, laimėjęs savo laiku ne vieną matematikos olimpiadą , ar užėmęs prizines vietas. Jis mūsų verslu tiki ir yra investavęs ne vieną milijoną litų. Asmens kodus skelbiame, nes nėra prasmės nieko slėpti, dirbame atvirai ir skaidriai. Kad tuo įsitikinti norėtume pakviesti į svečius ir detaliau viską papasakoti ir susipažinti. Jei turėsite klausimų dėl akcininkų - pateiktume daugiau informacijos.
2. Dėl audito. Nesutikčiau su teiginiu, kad tarptautinės audito kompanijos yra gėris, o vietinės blogis. Argumentai : prisiminkime EY ir Snoro istoriją ir Arthur Andersen istoriją su naftos kompanija, kuri priklausė TOP4. Taigi, mano nuomone, labai daug kas priklauso nuo pa2io auditiriaus, jo požiūrio, vertybių ir kompetencijos.
3. Tas tiesa, informacijos nėra per daug, stengiamės pateikti tiek kiek priklauso.
4. Bobutės paskolos pateiktose ataskaitose už 2012,2013 metus yra trumpa finansinė atskaitomybė, nes rodikliai buvo per maži padaryti pilnas FA, o už 2014 metus yra atskleista pilna finansinė informacija pagal finansų įstaigos reikalavimus, nors ir pagal 2014 metų reikalavimus to daryti neprivaloma. Mums nėra reikalavimų ataskaitas daryti pagal TFAS.
5. Ar tikrai bandėte išskaičiuoti, jei bandėte turėjote išksaičiuoti O šiaip dėl skolų nurašymo metodikos, galėtume atskleisti, kad nurašome visus pradelstus įsiskolinimus į abejotinas skolas, kurių pardelsimo terminas viršija 60 dienų, todėl FA ataskaitose nurodytas portfelis ir pelnas yra labai konservatyvus ir tikrai nėra išpūstas.
6. Labai geras klausimas. Per paskutinius metus buvo išduota labai didelė paskolų dalis nuo bendro portfelio (apie pusė portfelio) ir apie 80 proc šių paskolų ilgalaikės paskolos 1-3 metams. Jų padengimas yra daug geresnis, į porfelį įsiskaičiuoja visa išduotos paskolos suma, o vėluojamos mėnesinės įmokos virš 60 dienų keliamos tik tos įmokos, kurias vėluoja apmokėti, o ne visą išduotą paskolą.
7. Standartai to nereikalauja, bet eame pateikę pagrindinę informaciją. Skaitykite informaciniame dokumente, trumpa ištrauka apie skolas tarp 60 ir 90 dienų :
1,83 proc. (t.y. 499 394 LTL) vartojimo kredito gavėjų ilgiau nei 60 dienų iš eilės, bet ne daugiau kaip 90 dienų iš eilės, vėlavo vykdyti skolinius įsipareigojimus;
8. Metiniai pranešimai yra. Pridedu nuorodą : http://bobutesobligacijos.lt/?page_id=991 .
Jūsų interpretavimas neteisingas, nes akcininkų įsigytų obligacijų išpirkimas 2019 metų liepos mėnesį. Lėšos bus panaudojamos naujiems finansiniams produktams kurti, brando žinomumo didinimui, IT sistemoms tobulinti ir vystyti bei verslo vystymui. Akcininkai mielai ir toliau investuos lėšas į šią įmonę, nes veiklos rezultatai tenkina ir apie lėšų ištraukimą minčių nėra.

Dėl 17,5 procento. Ar tikrai toleruojate tokią riziką? Kadangi matau, kad esate žmogus išmanantis apie finansus, puikiai žinote , kad palūkanų dydis atitinka prisiimamos rizikos dėl neišpirkimo laipsnį, Ar atkreipėte dėmesį, kad mūsų obligacijų emisija yra su užstatu ir obligacijos pirkėjams yra įkeičiamas 150% perkamos emisijos sumos lėšos, kurias sudaro esamos ir būsimos įplaukos, o tai reiškia, kad net bankroto atveju Obligacijų turėtojai turės pirmenybę atgauti investuotas lėšas prieš VMI, Sodrą ir net akcininkus.

Dėl bankroto rizikos jūs esate teisus, bet kontekste buvo norėta pasakyti štai kas:
jei kiltų bankų panika ir visi pultų atiiminėti indėlius iš skandinavų bankų, tai bankas susidurtų su likvidumo problema, kuri neaišku kaip baigtųsi. Tam ES ir kuria bankų sąjungą, kad visi mokėtų įmokas ir bankai neužsilenktų, jie būtų gelbėjami iš sumestų į bendrą katilą lėšų.
Jei rinkoje kiltų panika kas būtų su Bobutės paskola ? Su kokiomis likvidumo problemomis mes susidurtume ?
Nesutikčiau, kad siūlomos 7,5%
palūkanos reiškia didesnę bankroto riziką. Viskas priklauso nuo įmonės kapitalo pakankamumo, likvidumo rodiklio ir veiklos pelningumo.
Mūsų kapitalo pakankamumas siekia beveik 25 proc., o grynoji palūkanų marža 2014 III ketv. duomenimis yra mažiausiai 20 kartų didesnė nei bankų vidurkis.

Nepriimkite asmeniškai, bet Jūsų argumentai silpnoki ir tinkami žmonėms, neišmanantiems finansų. Bet tokių žmonių investicijos turėtų apsiriboti bankų indėliais ir investavimu į savišvietą.
Mano kontrargumentai būtų tokie;
1 a. Rusas dar nereiškia, kad vagis, bet jei nebūtų rusas - būtų visiems ramiau. Ir ne tik dėl Antonovo ir Romanovo istorijų, bet ir dėl to, kad Rusojoje įstatymai neveikia, todėl, jei kiltų problemų - tokių asmenų net į teismą normaliai negalėsi paduoti.
1 b. Asmens kodų skelbimas jokiu būdu nereiškia skaidrumo, o rodo tiesiog neprofesionalumą ir/ar žioplumą (kol kas neteko matyti nė vienos rimtos įmonės, skelbiančios akcininkų asmens kodu...).
2. Nesakau, kad tarptautinis auditorius yra geras, sakau, kad tarptautinis auditorius yra geresnis už vietinį (ypač kompetencijos prasme, nes net ir prie geriausių norų darydamas 3 kioskų auditus per metus netapsi aukštos kompetencijos). P.S. Informuokite auditorių, kad jo nuomonė apie finansines ataskaitas turėtų būti adresuojama akcininkams, o ne vadovybei, kaip yra dabar
3. Pagal standartus, įmonės privalo pateikti tiek informacijos, kad suinteresuotos šalys galėtų priimti argumentuotus ekonominius prendimus. Nors tos ataskaitos skirtos in investuotojams, tikriausiai sutiksite, jose informacijos yra minimaliai ir ja remtis priimant argumentuotus ekonominius sprendimus neįmanoma.
4. Jeigu tai sutrumpintos ataskaitos, tai tas turėtų būti aiškiai įvardijama. Dabar tiek vadovybė, tiek auditorius visur teigia, kad tai "finansinės ataskaitos". Tai dar vienas akmenukas į vadovybės ir auditoriaus nekompetencijos daržą.
5. Gal ką pražiopsojau. Padėkite ataskaitose surasti, kiek naujų apskolų buvo faktiškai suteikta, kiek senų nurašyta ir kiek atidėjinių buvo suformuota.
6. Jūsų teiginiai prieštarauja vienas kitam. Ilgesnis laikotarpis reiškia didesnę riziką (bent jau taip rašo vadovėliuose ), todėl išduotos ilgalaikės paskolos turėtų atspindėti didėjančią riziką, o ne atvirkščiai. O Jūsų atidėjinių politikos "konservatyvia" tikrai nepavadinčiau, nes jei tokią atidėjinių politiką būtų taikę Snoras ir Ūkis, tai jie vis dar būtų AB, o ne BAB
7. Standartai tikrai rekalauja to, ką Jūs teigiate, kad nereikalauja. Apskritai, kokia greitųjų kreditų įmonės finansinių ataskitų prasmė, jei joje nėra beveik jokios informacijos apie suteiktus kreditus?

Sakote "Nesutikčiau, kad siūlomos 7,5% palūkanos reiškia didesnę bankroto riziką." Tai gal apsidalinkite savo mintimis, ką reiškia 7,5%?

Taip apt kelis kartus minite kažkokį "kapitalo pakankamumą". Gal galite patikslinti, ką turite omeny, nes tikrai abejoju, kad Jūs šią sąvoka vartojate analogiškai bankų kapitalo pakankamumo rodikliui?

xgx, ačiū už pastabas, pasistengsiu pateikti informaciją taip, kad būtų skirta išmanantiems finansus
1 а. suprantu, kad būti rusu dabar nemadinga, bet ir lietuvių yra labai daug nesąžiningų žmonių ir vagių. Klausimas filosofinis - ar daugiau procentaliai blogų rusų ar lietuvių. Ar turite į tai atsakymą? Iš kitos pusės skirtingai nei Ūkio banke ar Snore mūsų bendrovės kontrolinis akcijų paketas priklauso lietuviams, o tai reiškia, puikiai žinote, kad pagrindiniai sprendimai įmonėje priklauso nuo kontrolinio paketo akcininkų sprendimų.
1 b. Kuo Jums užkliūva tie asmens kodai ? Jei akcininkai nebijo paskelbti asmens kodų, tai reiškia, kad lengviau surasti ir patikrinti informaciją apie juos. Nepavadinčiau tai nei neprofesionalumu nei žioplumu, na , bet gal mes klystame, manau, kad čia reiktų paklausti kitų dalyvių ar būsimų investuotojų nuomonės - ar tai jiems trukdo ir sukelia tam tikras neigiamas mintis
2. Dėl auditorių aš pateikiau savo argumentus, kad EY prisidirbo su kaupu, Arthur Andersen tiek prisidirbo, kad jų jau net nebėra, bet iš principo aš sutinku, kad jei neužtaikius ant tokių įmonių (kurios dar neprisidirbo) tarptautinės audito įmonės vardas geriau atrodytų. Yra kitas dar momentas - kaina už auditą ir auditoriaus patirtis audituojant finansų įstaigas ir turint aukštą kompetenciją dirbant su dideliais duomenų kiekiais - juos analizuojant sisteminant ir pan. Būten tokį auditorių mums pavyko rasti. Audito kaina mums savarbi dėl to, kad emisija nėra didelė, siekia tik 1 mln EUR ir leidžiant tokią emisiją tenka skaičiuoti kiekvieną litą (bent jau tiems emitentams, kurie planauoja išpirkti emisiją), nes leidžian pinigus ant brangių auditorių , viešų taprininkų, platintojų galima pasiekti labai dideles sąnaudas, tarkime pagal mūsų emisijos dydį nesunkiai buvo galima susirinkti 250 tūkst litų. Paskaičiuokime kiek tai sudaro no emisijos vertės - ogi virš 7 proc emisijos vertės - o tai jau kosmosas. Leisiu užduoti Jums klausimą - ar pamatęs tokias išlaidas nuo emisijos vertė - pirktumėte tokios įmonės obligacijų? Ar nekiltų abejonės apie neprotingas išlaidas emisijos išleidimui ?
Nesu audiotorius , bet mani manymu, nuomonė apie finansines ataskaitas privalo būti pateikiama vadovybei, kurią beje sudaro, ne tik direktorius, bet ir valdyba bei stebėtojų taryba, kurie kontroliuoja vykdančiuosius bendrovės organus. Ar galite pateikti info (įstatymo nuorodą) kur parašyta, kad turi būti informuojami tik akcininkai?
3. Informacijos pateikta daugiau nei reikalauja 2013 m. vasario 28 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-45 dėl informacinio dokumento pateikimo. Puikiai suprantem, kad svarbiausia investuotojams yra bendrovės gebėjimas išpirkti emisiją termino pabaigoje. Kadangi emisijos dydis yra mažas (VŽ straipsnyje šiandien kažkas tai pavadino netgi mikro-emisija) tai neišpirkimo rizika tokio dydžio emisijai yra ypatingai žema lyginant su paskolų portfeliu ir įmonės pinigų srautais, be to bendrovės obligacijos užtikrintos kompleksiniu turto įkeitimu. Todėl net mažiausiai išprususiems pradedantiems investuotojams sugebantiems perskaityti FA turėtų būti aišku, ar bendrovė sugebės išpirkti emisiją. Atskleisiu dar papildomos informacijos, Jūsų klausimo proga, kad po dviejų metų išperkamos emisijos dydis jau ŠIAI DIENAI prilygsta vieno mėnesio įplaukoms. Ir dar norėčiau pasakyti, kad atskliedžiant FA, kadangi ji tampa, vieša, ne paskutinėje vietoje yra ir informacijos konfidencialumas, nes tikrai, nesame naivūs, ir suprantem,kad mūsų FA studijuoja ir mūsų konkurentai, kurių yra tikrai daug. Ar būdamas mūsų vietoje tikrai norėtumėte atskleisti visąs įmonės kortas savo konkurentams ?
4. Na čia jau smulkmenos. Tiek trumpa finansinė atskaitomybė tiek pilna finansinė atskaitomybė vadinama bendriniu žodžiu "finansinė atskaitomybė", todėl taip ir įvardijama, tuo labiau , kad 2014 metų I pusmečio finansinė atskaitomybė yra pateikta pilna, o kitos sutrumpintos.
5. Pateikčiau Jums skaičius iš ppaviešintų finansinių ataskaitų, bet čia jau konfidenciali informacija, ji bus pateikta potencialiems investuotojams, kurie bus pakviesti it ateis į obligacijų emisijos pristatymą. Ar Jus pakviesti ?
6. Neprieštarauju sau. Aš paaiškinau abejotinų skolų pripažinimo politiką. Ilgalaikės paskolos išduodamos didesnėmis sumomis ir geresnio reitingo klientams. Kadangi ilgalaikių kreditų mėnesinės įmokos yra santykinai mažos, į abejotinas skolas nukeliama procentaliai mažiau kreditų nei trumpųjų kreditų. Ir dar kaip ir rašiau, į abejotinas skolas keliamos tik ilgalaikių paskolų įmokos, kurios pradelstos daugiau nei 60 dienų. Todėl procentas abejotinų ir sumažėjo. Sutikčiau su Jumis , kad ateityje tas atidėjinių procentas gali paaugti. Prašau paaiškinti argumentais kodėl po 60 dienų visos skolos ir palūkanų dalies nukėlimas į abejotinas po 60 dienų Jums atrodo nekonservatyvus, nes įmocionio pbūdžio komentarus labai sunku atsakyti.
7. Kokie standartai ir kur reikalauja pateikti informaciją apie suteiktus kreditus ? Gal Jūsų maišote su kažkuo, gal pvz.: to reikalaujama pilname obligacijų prospekte ? Pateikite kos įstatymas to reikalauja. Mes pakankamai pateikiame informacijos investuotojams ir su jais komunikuojame. Paskutinė naujiena apie III ketv. rezultatus bus įkelta į www.bobutesobligacijos.lt , dabar ją galima paskaityti sekančiame poste

"Nesutinku, kad 7,5% plaūkanos reiškia didesnę bankroto riziką" - reiškia, kad jei pirksite obligacijas be užstato ir su 12-15% palūkanomis (pvz.: MoGo ar Capitalia) prisiimsite daug didesnę neišpirkimo riziką.

Apie kapitalo pakankamumą.Tikrai žinome kaip jis skaičiuojamas bankuose ir pabandėmes paskaičiuoti pagal bankų analogiją AB Bobutės paskola kapitalo pakankamumą, ir jis gaunasi apie 5 proc didesnis.
Bankai skaičiuoja kapitalo pakankamumą nuosavą kapitalą dalinant iš pagal riziką įvertinto turto (skirtingoms turto klasėms taikant skirtingą rizikos laipsnį). Kadangi bankas turi daug skirtingo turto, o vartojimo kredito bandrovė turi tik išduotus vartojimo kreditus, todėl AB Bobuįs paskolai šį rodiklį paskaičiuoti nėra labai sunku.
Daugiau infor nuo 57 puslapio : http://www.nasdaqomxbaltic.com/files/vilnius/leidiniai/Rodikliu_skaiciavimo_metodika-final.pdf . Kadangi posto pradžioje rašėte, kad neišmanantiems finansų reikia investuoti į savišvietą, tai siūlau (ne Jums) pradedantiesiems investuotojams pasiskaityti ir pastudijuoti.

Taigi, gerbiamas xgx, kokioje tarptautinėje auditorių kontoroje dirbate ? Mums kaip tik reikia audito už 2014 II pusmetį, tai gal pasiūlysite gerą kainą ir kokybiškas paslaugas ?

Tikiuosi administratorius nesupyks , kad įdėjau šią nuorodą, nes daugiau niekur ši info nepaskelbta kolkas :
http://www.spekuliantai.lt/akciju-birza/naujienos/aktualijos/straipsnis/25850/bobutes-paskolos-pajamos-isaugo-beveik-140-proc