Autorius | Žinutė |
2009-03-17 20:38 #27346 | |
maklarenas : Bankai dabar save vadina mūsų "draugais", bando kurti kuo draugiškesnį įvaizdį. Bet jeigu bankai tokie draugiški, tai kodėl juose net tušinukai yra pritvirtinti? Alanas Kingas, JAV komikas Perdėtas saugumo instinktas neaplenkia ne tik banke laikomų pinigų, bet ir inventoriaus P.s. sudarydamas sutartį Finastoj visam komplekte popierių radau ir .... pieštuką su Finastos reklaminiu užrašu , idėjo į maišelį ir nepritvirtino |
|
2009-05-26 12:57 #36832 | |
Vežėjai renkasi nacionalinius bankus
Berods tai pirmas rimtesnis bandymas duoti atkirtį Skandinavų bankų verslą žlugdančiai politikai. Klausimas ar tokie pareiškimai gali juos išgąsdinti, ar prie tokios iniciatyvos prisijungs daugiau verslo segmentų. Šiaip tai čia atsiranda nebloga galimybė lietuviškiems bankams perimti dalį rinkos. Bet yra ir kita medalio pusė, iš stambiųjų bankų finansavimo negauna šiuo metu labiausiai rizikingi ir nemokūs verslai, todėl lietuviškiems bankeliams jie gali tapti akmeniu po kaklu. |
|
2009-05-26 14:56 #36839 1 | |
"Vežėjai renkasi nacionalinius bankus"
Rinktis galima, bet jei paskutinius keleris metus kreditavimasis vyko per užsienio kapitalo bankus ir šiai dienai susidaręs solidus lizingo ar kredito linijų portfelis, tikrai niekur nuo tų skandinavų nepabėgsi, nes beveik visose kredito sutartyse yra nurodytos sąlygos dėl privalomų apyvartų būtent tų bankų sąskaitose. Šių sąlygų nevykdymas gali sąlygoti paskutinių kredito linijų (jų likučių) nutraukimą. Tokiu atveju mūsų lietuviški bankai visus tokius kreditus turėtų refinansuoti. Jei ne, kad ir kaip patriotiškai beskambėtų visos šios LINAVOS agitacijos, teks likti prie tų nemylimų skandinavų ir melstis, kad dar tas pačias kredito linijas išlaikytų. Bet kuriuo atveju, lietuviško kapitalo bankeliai niekaip nesugebėtų (net ir norėdami) refinansuoti didžiųjų ar vidutinių vežėjų kredito portfelių, jei pastarieji sugalvotų kokias tai perbėgimo akcijas. Ir dar: mūsų bankų internetinės bankininkystės platformoms dar toli iki pvz. SEB (man bene labiausiai patinka) arba Hansa, tad prie didelių kasdieninių apyvartų, naudotis gerokai patogiau būtent šių bankų internetinės bankininkystės sistemomis. Išvada: šia agitacija gali pasinaudoti nebent smulkios arba visai be kreditų (arba su mažais kreditais) sugebėjusios išsisukti firmelės, t.y. jos nesugebės padaryti reikšmingos įtakos užsienio kapitalo bankų veiklai. Lietuviškiems bankams, žinoma ir tai jau būtų šis tas. Visų pinigų neuždirbsi...
|
|
2009-06-02 14:52 #37565 | |
Į Lietuvą eina naujas bankas
Gal ir neblogas būdas skandinavų bankeliams pagąsdinti Bet jei tikrai deramasi su „Barclays" tai abejoju, ar jis įneš rinkoje šviežio oro, nes pats irgi turėjo rimtų problemų per šią finansų krizę ir kažin ar disponuoja pigiais lėšų šaltiniais. Va jei kokie kiniečiai ateitų, būtų kitas reikalas |
|
2009-06-17 12:39 #38996 | |
Bankai ir toliau kratosi kaltinimų dėl užsuktų kranelių:
Andrejauskas: mitas, kad mes neskoliname Dėl Swedbank tai savo kailiu patikrinau, kad paskolų nedalina. Prieš pora mėnesių norėjau pasiimt vartojamąją paskolą, tai nedavė motyvuodami mažomis pajamomis. Nors prieš metus davė, kai pajamos buvo 2x mažesnės. |
|
2009-06-17 13:13 #38998 | |
padirbai ant forexo ir pajamos padidėjo, šaunuolis
|
|
2009-07-15 13:57 #42034 | |
R.Šarkinas: dėl didelių palūkanų kalti bankai
Na kiek galima tą pačią plokštelę sukt. Jau beveik metai laiko, kai Šarkinas su Kubilium kaltina skandinavų bankus, tačiau jokių priešnuodžių šiai "savivaliai" neranda. Negi nėra jokios išeities iš šio užburto rato? Gal tas nacionalis bankelis ne tokia ir bloga mintis? |
|
2009-07-15 14:40 #42048 1 | |
sakyciau matematika paprasta:
1)islaidos- indeliu litais palukanos 2)pajamos- paskolu litais, kurios susietos su VILIBOR palukanos indeliu litais turejo gerokai apmazeti, dar vyriausybe dali "paviliojo" ir jei 2>1 tuomet bankams motyvu "pigintis" nematau. Jei kas nepatinges imesti skaicius- butu aiskiau O Sarkinas gali skustis kiek tik nori- daugiau nelabai ka metu metus ir dare |
|
2009-07-15 16:31 #42073 3 | |
sliux R.Šarkinas: dėl didelių palūkanų kalti bankai Dėl didelių palūkanų kaltas nesubrendęs kubilokirkiloidinis elitas, o ne skandinavų bankai. Nors elitas, jiems apibudinti nelabai tinka. Tai kaimiečiai, kurie nesuprasdami šiuolaikinės finansinės sistemos funkcionavimo principų tiesiog išdavė nacionalinį saugumą. Kai eilinį kartą kokia Juknevičienė užreks apie gresmę nacionaliniam saugumui - žinokyte ji meluoja. Nacionalinis saugumas jau nebepavojuje. Jis išduotas. Parduotas svetimų šalių kapitalui. Neliko to saugumo. Ir LTB ir LŽŪB neturėjo būti privatizuoti. Juose turėjo išlikti valstybės kontrolė. Jie neprasčiau už skandinavus galėjo kurti pinigus iš orinio multiplikatoriaus ir skolinant ir perskolinant finansuoti nacionalinio ūkio poreikius. O esant valstybės kontrolei 50 proc. šalies bankiniame sektoriuje - palūkanos būtų visai kito dydžio. Kaip pasakoje apie auksinę žuvelę - panorėjo tapti turtingais vakariečiais, o liko prie suskilusios geldos... Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
2009-07-16 08:38 #42232 1 | |
Kad dabartinė situacija įdinga ,tai taip, bet kaip sakoma privatus kapitalas visada susitvarko geriau nei jūsų siūlomas valstybinis, o ypač bankų sektoriuje (na nenorėčiau kad dėl valdininkų prisiimamos rizikos nuostolius dengtų valstybė). Ar ne paprasčiau būtų teisiniais aktais aptvarkyti šią betvarkę, riboti skolinimą, reguliuoti užimamą rinkos dalį, atskirti mokestinę ir skolinamąją bankų fukcijas ir pan. Ir į nacionalinio banko steigimą žiūrėčiau pakankamai skeptiškai, iš kur pritraukti lėšas, kaip efektyviai valdyti riziką, paprastai kai vienas piemuo and didelės bandos avelių vyksta rinkos iškreipimo procesai...
|
|
2010-02-05 19:44 #86314 | |
Neperseniausiai pasitikrinu Swedbanko sąskaitą, žiūriu ir savo akimis netikiu: 3 litukai/ketvirtį - sąskaitos aptarnavimo mokestis. Turiu pas juos NT paskolą kurią jau grąžinsiu artimiausiu metu, darau nemažas pinigų perlaidas ir valiutų keitimus. Skambinu ir piktinuosi, man konsultantė sako, kad čia taip visuose LT bankuose. Na SEB'e bent jau kolkas dar nėra tokio mokesčio. Sakau, iš karto nutrauksiu su jumis sutartį, kai tik sumokėsiu paskolos likutį. Čia gi yra klientų apiplėšimas vidury baltos dienos. Sakau, tai jūs man dar turėtumėt primokėti, kad pinigus laikau jūsų banke. Su tokia politika jie toli nenueis. Kaip yra kituose LT bankuose? Ar tikrai kitur imamas aptarnavimo mokestis?
Pradėjau aš išsipasakoti savo pyktį, sakau pvz UK bankuose viskas nemokama, kad tik klientui būtų geriau: Kortelė nemokana (Swedbanke - 25 lt/metus, nes aš ale nedirbantis LT), pinigų vietinis pervedimas nemokamas, o Swedbanke kažkur apie 1.50 Lt, grynųjų išėmimas irgi nemokamas, o pas mus apmokęstinamas nežmoniškais procentais. Net tų pačių grynų negaliu išsiimti kiek panorėjęs, nes yra kažkoks dienos limitas (kalbu apie banko skyriu, ne iš bankomato). Dar neperseniausiai paskaičiau straipsnį apie nelegalius bankų mokesčius tai visai užpykau ant švediškų bankų. Tai tiek minčių Jei tik pasirodys koks Barclay ar dar kitas bankas LT horizonte ir bus taikoma UK praktika su klientais, net nedvejodamas pereisiu iš karto. Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės.
Dž.R.Lovelis |
|
2010-02-05 19:54 #86316 | |
Danijoj, Danske banke uz saskaitos atidaryma paeme 140 LT. O aptarnavimo kokybe ir personalo kompetencija tai i jokius remus netelpa, kaip ir daugumoje instituciju tuo paciu ir SKAT dirba neatsakingai. Taip kad pas mus aptarnavimas bankuose nepalyginamai aukstesnio lygio ir mokesciai nera tokie dideli. Su Anglijos bankais negaliu lyginti nes praktikos mazai, su Lloyds jokiu nusiskundimu neturejau, kortele gavau ir pinigus galejau nusiimti nemokamai, daugiau nieko nereikejo.
|
|
2010-03-19 19:48 #98026 | |
Saugokitės: banko laiškas gali kainuoti 100 litų
Jo, be komentarų Ir nepamirškite atidžiai skaityti sutartis. Bet kokias Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-04-01 17:09 #101629 | |
jei atsiras protingu , laukiu jusu pamastymu.
Situacija paprasta, noriu pasiimt busto paskola, maniau imti fiksuoto laikotarpio palukanomis, bet pamates sutarti "svelniai" nustebau: sutartyje nera pazymeta marza, o tik sutarties sudarymo metu esanti palukanu norma, nesvarbu, kad tai vilibor + marza, taciau jie uzvardijo tai, kaip palukanu norma. Jei klystu, pataisykite, bet as manau, kad sakykim imant paskola 15 metu, o fiksuojant palukanas 5 metams, po 5 metu bankas man pasakys, kad tos dienos viliboras yra toks koki LB nustate, taciau marza yra, kad ir 100 % ir as negalesiu niekur pasiskusti.... Butu labai malonu,kad kas apsviestu mane, nes patys bankininkai nezino, arba apsimeta "slangomis"... |
|
2010-04-29 19:39 #109307 | |
Remiantis apklausos duomenimis, ateinantį pusmetį turėtų pasikeisti kelerius metus trukusio kreditavimo politikos griežtinimo kryptis – dalis bankų planuoja šiek tiek sušvelninti skolinimo įmonėms sąlygas Šios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų metu dauguma respondentų teigė toliau stebintys klientų, vėluojančių atlikti mokėjimus bankams, skaičiaus padidėjimą. Didžioji dalis bankų nurodė, kad laiku atsiskaityti vėluojančių klientų skaičius daugiausia didėja tarp fizinių asmenų, paėmusių paskolas būstui įsigyti. Daugiau kaip pusė bankų teigė, kad didėja verslo klientų ir kredito kortelių turėtojų uždelstų paskolų skaičius http://www.lb.lt/lt/ekonomika/fin_stabilumas/apklausa1004.pdf Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-04-30 07:38 #109379 | |
2010-08-27 15:41 #136047 | |
Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-08-31 13:47 #136833 | |
Global Finance names the World's 50 Safest Banks 2010
Iš Lietuvoje veikiančių bankų į saugiausiųjų 50-tuką pateko Švedijos „Nordea“ ir „Svenska Handelsbanken“, taip pat Suomijos „Pohjola Bank“. Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-09-22 20:01 #143336 | |
Verslininkas, pasitelkęs Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, privertė banką atsisakyti reikalavimo keičiant paskolos sąlygas didinti jos maržą. Tokie rezultatai gali būti naudingi ir kitiems klientams. Bankų gniaužtai – ne geležiniai Visada pravartu žinoti savo teises ir nepabijoti jas ginti. Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-09-26 17:05 #144073 | |
Bankai vėl aktyviai siūlo kreditines korteles, tiesa, pirmiausia seniems klientams, kurie sugebėjo per krizę išlaikyti pajamas ir tvarkingai atsiskaityti už kreditus. Kitų finansinės galimybės vertinamos atidžiau - jau atėjo bankų žadėtas laikas, kai norintiems paskolos klientams trukdo blogi prisiminimai apie jų kredito istorijas. Skolina neturintiesiems blogų prisiminimų Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|