Savajus, atsiprašau, kad įsiterpsiu, o pagal tave būti laimingu ir turtingu vienu metu neįmanoma? O šiaip, klausimas iš serijos višta ar kiaušinis.

Say what ?

Sekantys tiek pat susiję ir tokie pat racionalūs klausimai galėtų būti:

o man pirkti dviratį ar namą ?
o tu mėgsti apelsinus ar valgai bulves ?
o geriau plaukti ar džiaugtis ?

Intelekto lygį parodo ne sugebėjimas protingai atsakyti, o protingai paklausti.
Kompiuteriai gali atsakyti į begales klausimų, paklausti patys nesugeba nieko.
Arba jei paklausia - tai belieka tik verkti. Pavyzdžiai:

Neteisingas klausimas:
Kodėl darbdaviai man moka mažiau nei Šveicarijoje?

Teisingas klausimas:
Kodėl darbdaviai man moka daugiau nei Moldovoje?

Atsakymas dar paprastesnis - turintys ypatingų antgamtinių gebėjimų tokiose parodijose tiesiog nedalyvauja, todėl tokie "bandymai" ir failina visada. Tokie gebėjimai ne viešam demonstravimui, pas ką ilgesnis, susimildami.. Tuštučiai ypatingais gebėjimais retai gali pasigirti.

Tikriausiai pasirinkčiau būti turtingu.

Aš jau geriau verksiu iš nelaimės sėdėdamas savo Ferari, nei džiaugsiuosi gyvenimu mešlo krūvoj.

Meninis, prancūzų (nesenai per Balticum rodė): Kas pralošia, tas laimi! Qui perd gagne! (2003)

Kaži ką man primeta Jeremy Clarkson iš Top Gear?

Ne, jie tiesiog neturi jokių antgamtinių galių. Labai paprastas ir aiškus atsakymas.

Kodėl suaugę žmonės kalba apie pasakas, šarlatanus, protiškai atsilikusius ir fantazuoja, kad jie yra kažkuo ypatingi ar gabesni ? Aš suprasčiau vaikų daržely tokiom temom kalbėt. Dabar man jau daugiau, nei keista. Daugiau nei keista matyt, kad atrodytų rimti ir pilno proto žmonės gali tokiom nesąmonėm ir fantazijom tikėt. Niekas neturi jokių antgamtiškų galių. Istorijos pabaiga. Jei manot kitaip, arba buvot apgauti, arba gyvenat fantazijų pasauly. End of story.

Aš dar suprantu, kai įsivaizduojamo draugo debesyse dėl dogmatinio smegenų plovimo nuo mažens sunku atsisakyt. Bet čia jau next level shit.

Tikėjimą nuo netikėjimo skiria vos žingsnis, taigi neending dar savo story

Joa, tikėt pradedi, kai nebegali su savo psichologija susitvarkyt ir reikia fantazijų, kurios gelbėtų nuo realybės. Tikiuosi to niekad nebus.

Per daug į realybę irgi nesveika įnykti. Kuo žmogus protingesnis ir suka proto vingius, tuo didesnė rizika pabaigt savižudybe, o jeigu dar prie proto ir fantazija bei uber-abstrakčiu mąstymu gamta apdovanojo - pakyla ir šizofrenijos susirgimo rizika. O kur dar elitinių turčių liga vardu melancholija... Statistika ir gąsdina, ir ramina. Va bomžas sąmoninga perkas bilietus ir ramina save, jog ar alus, ar bilietas - jam malonumas ekvivalentiškas. Plius, berods dopaminas (?) suteikia kaifą ne tada, kai gauni kažką, o vat būtent jis įsijungia tuo laukimu momentu... dar adrenalinas retkarčiais nepamaišo - laimėsi/nelaimėsi/sulauksi/nesulauksi Taip kad reik viduriuką atrast.

P.S.
Nors man tai gaila leisti pinigus loterijoms. Seniai nieko nepirkau. Per daug jau prakišęs kitose sferose. O dar kai palygini tikimybę laimėti, tai irgi nelabai suprantu kam tuom užsiiminėti.

Jau vien temos pavadinimas yra nesamoningas Koks čia gali būti investavimas į loterijos bilietus....

As investavau praeita savaite 3 lt, laimejau 5lt... Sia savaite investavau 6 lt, laimejau 0, investicija siknoj...

Visi privalo mokėti mokesčius. Ir moka. Tik durniai nieko nemokėjo. Tai jiems ir sugalvojo LOTERIJAS