Q: How to keep a check on my arrogance when I feel successful and happy? What are the other ways to calm the mind and make it happy, other than meditation?

Sri Sri Ravi Shankar: Arrogant people are somewhere insecure. They don’t have enough knowledge. But when the context of your life expands, when it changes, then where is the place for arrogance? Once you see life from a holistic perspective, there is no arrogance.
Billions of people have come here and they’ve all died and gone, more people will come. What’s the big thing that you have done to be so arrogant? You’re going to go into the same mud like everybody. I think you are not aware that you are going to die. You should take a walk in the cemetery and know that this is where you are going to be one day.
No arrogance can stay on. Humility, a sense of belongingness is an automatic phenomenon. It is a simple awareness of our life. You don’t have to do something to make it happen.

Q: People are enjoying less personal freedom. The Government and the corporations are taking over our lives more and more. What can the regular average people do?

Sri Sri Ravi Shankar: Rules and regulations are essential in any society, but it should not be too stifling. Individual and private life should also not be too stifling. When you feel life is getting boring and coming to a standstill, that is when you should engage in activities like what you are doing this weekend (The Silence Program). Enroll in such programs at least twice a year. Here we are singing, reflecting, thinking, and doing something more. We should also engage in some group activities for a couple of hours on a day to day basis.
The more we are in our comfort zone, just caring for ourselves and our immediate families, our life starts shrinking. Then we start being angry, upset, frustrated; all these negative thoughts start coming. If you keep yourself a little engaged in social and public activity, you will be less upset at home, and there will be more harmony at the home front.

Kiek Lietuvai beduotum, ji vis sakys:
- Duok dar!

http://www.zarskus.lt/str/34-str/49-pazvelkime.html

A. Šveiceris, tyrinėjęs įvairių kultūrų, religijų, žmonių grupių etiką, pamatė, kad jos yra skirtingos ir dažnai prieštarauja viena kitai. Jis ilgai ieškojo tokios etikos, kuri vienodai tiktų visiems žmonėms. Jis jau buvo nusivylęs, kad tokio principo nėra, bet galų gale suformulavo labai paprastą didžios pagarbos gyvybei etinį principą, kuris tinka visų įsitikinimų žmonėms: aš esu trokštanti gyventi gyvybė, tačiau gyvenu tarp kitų būtybių, kurios taip pat nori gyventi.

Žmogus visada turėtų gyventi vidiniame konflikte, t. y. suvokti ir matyti, kiek jo teisė gyventi pažeidžia kito ar kitų teisę gyventi. Kitaip sakant, teisės ir laisvės be pareigų, be pasiaukojimo ilgainiui tampa pražūtingos ir asmeniui, ir visuomenei.

Garsus XX a. britų istorikas Arnold J. Toynbee, tyrinėdamas civilizacijas priėjo išvados, kad civilizacijos miršta ne nužudytos, bet žudydamos save.

Civilizacijos susinaikina pamiršdamos pareigą, tarnavimą bei pasiaukojimą.

Nesu nusistatęs prieš demokratiją, nes laisvių žmogui anksčiau ar vėliau prireikia. Tik jų dėka žmogus pasirodo, koks jis iš tiesų yra. Tai yra didysis išbandymas. Tik ar visi šį išbandymą laisvėmis ir teisėmis išlaiko?

Demokratija, kurioje pamirštamos pareigos ir pasiaukojimas, kuri kalba tik apie laisves bei teises labai klaidina ir tvirkina dvasine prasme nesubrendusius žmones. Pradedama manyti, kad tai, kas leistina, tai ir teisinga. O keisčiausia, kad tas, kuris išdrįsta pasakyti, jog ne viskas, kas leistina, yra teisinga, tas apšaukiamas demokratijos priešu. Ar tai ne labiausiai užslėptos savinaikos požymis?

You cannot become a true believer without first being an atheist. It is necessary to be an atheist. So first be an atheist.
What does it mean to be an atheist? When one does not believe is anything.
When you say, 'I don’t believe in this, I don’t believe in that, I don’t believe in anything. This is all nothing. Whatever I see is all nothing', and you discard everything, then you will be able to see what is.
So you cannot become a true believer without being an atheist in the first place.
That is why in the beginning, don’t believe anything. Don’t believe in anybody’s words. Then, don't believe even in what your mind is saying.
So by negating everything one by one, you arrive at nothing. And when you arrive at nothing, you then realize something, 'Oh! This nothing is everything!
This is the most beautiful knowledge.
In this way, through total disbelief we reach a place of total belief. From an atheist, you become an enlightened. In fact, only a good atheist can be a good believer.

lorpak, o gal norėtum sukurti atskirą temą, kuri vadintusi ,,Vedos" ar panašiai? Tai be galo plati tema, kurioje tilptų ir Šri Šri Ravi Shankar, kiti guru, bhakti jogai, Ajurveda (!) ir vedų žinios teologine ir praktine prasme ir visa Indijos dvasinė kultūra. Man pvz būtų įdomu paskaitinėti šios srities postus.

Nes Sri Sri nėra filosofija, kad paspekuliuoti mintinimis ieškant "tiesos", tikrai ne.

Beje atradau Ajurvedinį žurnalą. Jis vadinasi ,,Raktas". 2 lt Bet daug įdomesnis nei blizganti ,,Panelė" , ,,Ji" ar kiti elitiniai skaitalai.

o koks skirtumas, kaip vadinasi tema, Vedos Ar Pafilosofuokim....? Vedose yra išmintis. Filosofas - žmogus, mylintis išmintį.... Kaip ir nesikerta tie užvadinimai... Kas nuo formos priklauso?Svarbu turinys, manau...

Filosofas Arvydas Šliogeris, paklaustas apie ES vertybes, atsakė: Pelnas, pinigai ir turto pasidalijimas, o visa kita yra ideologija ir propaganda: demokratija, žmogaus teisės, pilietinė visuomenė – apie tai tegu gieda angelų chorai (Verslo klasė, 2007, Nr. 5).

O štai ką sako šiuolaikinis prancūzų rašytojas ir filosofas Andre Gluksmanas: Europos tapatybė – tai neregėtos galios laisvės vėjas, dabar klajojantis tarp Kijevo ir Tbilisio. Prancūzija – žmogaus teisių lopšys – dabar dreba ir gūžiasi iš baimės, kai išdidžios tautos ima kartoti tuos žodžius, kuriuos prancūzai seniai pamiršo: laisvė, lygybė, brolybė.

Kodėl taip sako Arvydas Šliogeris ir Andre Gluksmanas? Todėl, kad jie filosofai? Būti filosofu, tai reiškia mylėti išmintį. O norint mylėti savo išmintį, reikia turėti savo nuomonę, sugebėti mąstyti plačiai ir nepriklausyti nuo propagandos bei ideologijos
http://www.zarskus.lt/str/34-str/49-pazvelkime.html


...šiuolaikiniai mylintys išmintį irgi nenusišneka.....

Raktas visai nieko.... Kaip ir raktas - atrakina duris, randi daug kitų durų, tačiau į kurį kambarį žengti , reikia pačiam pasirinkti...

lorpak, gausi barti arba net minusą (!), jeigu ir toliau sau leisi būti nepriklausoma, turėsi savo nuomonę ir neduok Diev ji nesutaps su ta, "kurios reikia, jog turėtum".

.... ir viena ir kita ok. Praplečia komforto zoną...

...žodžių ar sakinių ekvilibristika beužsiimantys ir "tiesos" ieškantys.... Kam jie rūpi? Man....

Visiškai palaikau. Nes būna, kad atsiverčiu šią temą, kad parašyti, ką manau apie Vydūną, Šalkauskį ir Maceiną, bei jų mintis, bet negaliu, nes čia jau viskas uzurpuota indiškosios pakraipos.

________________________________
Pastaruosius asmenis paminėjau, kad parodyti, jog turime ir savų kantų hėgelių ir nyčių.

Ir Minedas kaip tik išleido memuarus. Įvykių vaisingi metai



(c) Mindė.

Turėti savo nuomonę apie kito išmintį. Kai pacituoji kito mintis. Nuomonę pritariančią, arba nepritariančią.

Kai turi savo nuomonę, gali atsakyti į bet kokius tuo klausimu užduodamus klausimus.

Jei į klausimus neatsakai, reiškia, negali atsakyti, o tuo pačiu - ir savo nuomonės neturi. Tik skaitai, cituoji, gal mokaisi mintinai... kas žino.

....tai kurk tema,Petrai. Kai as neturiu kur rasyti susikuriu tema.Tema ne mano - as ja naudojuosi, taip kaip ir kiti...

Agata

cituoji ne mane - cituoji A.Zarsku...., kuri as cituoju.... Saltinius butina nurodyti...

....tai , Petrai apie Vydūną indiškame kontekste raštyti yra netgi tikslinga.

Profesorius įrodė Dievo neegzistavimą
2012 m. balandžio 3 d., 01:18

Vienas protingas profesorius vieną kartą universitete savo studentams uždavė tokį klausimą : ,,Ar viskas, kas egzistuoja, yra sukurta Dievo''?

vienas studentas drąsiai atsakė : ,,Taip, sukurta Dievo''.,,Dievas viską sukūrė? '', paklausė profesorius.,,Taip, sere'' atsakė studentas. Profesorius paklausė ,,Jeigu Dievas sukūrė viską, reiškia jis sukūrė blogį, nes jis egzistuoja. Ir vadovaujantis tuo principu, kad mūsų veiksmai apsprendžia mus pačius, reiškia Dievas yra blogis''. Studentas nutilo išgirdęs tokį atsakymą. Profesorius buvo labai savim patenkintas. Jis pasigyrė studentams, kad dar kartą įrodė, kad tikėjimas Dievu - tai mitas.



Dar vienas studentas pakėlė ranką ir paklausė: ,,Ar aš galiu jums užduoti klausimą, profesoriau?'',

,,Žinoma'' atsakė profesorius. Studentas atsistojo ir paklausė: ,,Profesoriau, ar šaltis egzistuoja?''

,,Kas per klausimas, žinoma, egzistuoja. Tau niekada nebuvo šalta?''. Studentai pradėjo juoktis dėl jaunuolio klausimo. Jaunuolis pasakė: ,,Iš esmės, sere, šaltis neegzistuoja. Sutinkamai su fizikos dėsniais, tai, ką mes vadiname šalčiu, faktiškai yra šilumos nebuvimas. Žmogų ar daiktą galima ištirti ar jis turi arba ar perduoda energiją. Absoliutus nulis (-460 laipsnių pagal Farenheitą) - tai visiškas šilumos nebuvimas. Visa materija tampa inertiška ir nebegali reaguoti esant tokiai temperatūrai. Šaltis neegzistuoja. Mes sukūrėme tą žodį, kad aprašytume tai, ką mes jaučiame nesant šilumos''. Studentas tęsė toliau ,,Profesoriau, ar tamsa egzistuoja?'', profesorius atsakė ,,Žinoma, egzistuoja''.

Studentas atsakė: ,,Jūs sere, vėl esate neteisus. Tamsa taip pat neegzistuoja. Tamsa iš esmės - tai šviesos nebuvimas. Mes galime išstudijuoti šviesą, bet ne tamsą. Mes galime panaudoti Niutono prizmę, kad išskaidyti baltą šviesą į daug spalvų ir ištirti kiekvienos spalvos bangos ilgį. Tačiau mes negalime ištirti tamsos. Paprastas šviesos spindulys gali įsiveržti į tamsos pasaulį ir jį apšviesti. Kaip jūs galite sužinoti kokio tamsumo yra kokia nors erdvė? Jūs matuojate, koks šviesos kiekis patenka. Ar ne taip? Tamsa - tai terminas, kurį žmogus naudoja, kad aprašytų tai, kas vyksta, kai nėra šviesos''. Galų gale jaunuolis paklausė profesoriaus: ,,Sere, ar blogis egzistuoja?''.

Šį kartą profesorius neužtikrintai atsakė: ,,Žinoma, kaip aš jau sakiau. Mes jį matome kiekvieną dieną. Žiaurumas tarp žmonių, daugybė nusikaltimų ir prievartos visame pasaulyje. Visi šie pavyzdžiai yra ne kas kita, kaip blogio išraiška''.



Į šitą klausimą studentas atsakė ,,Blogio nėra, sere, arba kraštutiniu atveju jis neegzistuoja pačiam sau.

Blogis - tai Dievo nebuvimas. Tai panašu į tamsą ir šaltį - tai žodis, sukurtas žmogaus, kad aprašyti Dievo nebuvimą. Dievas nesukūrė blogio. Blogis nėra tikėjimas ir meilė, kurie egzistuoja kaip šviesa ir šiluma.

Blogis – tai Dieviškos meilės žmogaus širdyje nebuvimas. Tai kaip šaltis, kuris atsiranda, kai nėra šilumos ar kaip tamsa, kuri atsiranda, kai nėra šviesos''.

Profesorius atsisėdo, o jaunuolio vardas buvo Albertas Einšteinas.

https://www.facebook.com/notes/darius-ra%C5%BEauskas/profesorius-%C4%AFrod%C4%97-dievo-neegzistavim%C4%85-/3188448508696

The first thing one must know is that there is misery in life. One should not deny this fact or be oblivious to it. One who denies that there is misery in life is foolish.
First, know and accept that there is misery in life. Then do what is needed to overcome.
Why is this so? It is because there is always some cause or reason behind sorrow or misery. Misery cannot exist without a cause. What can be the cause of misery? There are four Eshnas (attachments) a person may have that can lead him to misery.
They are:
1. Vitteshna (attachment to wealth and materialistic prosperity)
2. Putreshna (attachment to one’s children and progeny)
3. Jiveshna (attachment to one’s life and physical body) , and
4. Lokeshna (attachment to one’s reputation or fame) .
What does the word ‘Eshna’ mean? It means craving or greed towards something.
For example, a person is feverish and greedy for money and prestige. When he does not receive either, then he becomes miserable.
Similarly, the attachment one has towards one’s children and progeny is calledPutreshna.
Then, having a feverish desire to be famous in society is called Lokeshna.
Jiveshna is the attachment and craving to live more and more (meaning to one’s life or the physical body).