O jei pabandytume kiek kitaip?
Kodėl vieni žmonės taip nori pvz tavo minėtu pavyzdžiu maitintis - ryte dribsniai, per pietus pica, vakare makaronai.
Vargu bau ar tik į pigumą tai sueitų? Daržovės pvz ne brangiau.
Reiškia didelis noras yra.

Gal reikia paieškoti tų norų ištakų?

Aš bet kokiu atveju noriu rasti mažiausiai kankinančią išeitį.
Nes kankintis dėl maisto...

Valia? Valios žmogui būtinai reikia. Tačiau, kiek pastebėjau, tie, kurie save per TV vaizduoja valingais absoliučiai visais klausimais, mažuma keistokais atrodo...

Arba gal tada valios pristigs rimtesniuose klausimuose, jei visą išnaudos maistui...?

Todėl, kad tai masinis populiarus maistas, kurio nereikia ieškoti - išsižioji ir įkrenta . Pvz., kavinėse kokių makaronų ar picų gauti ne problema, o grikių ar lęšių gauti tikriausiai nepavyks. Jei žmogus maistui neskiria didelio dėmesio ir nesidomi, tai 9 atvejais iš 10 jis valgys tai, kas populiaru. Grikiai jam išvis asocijuosis su kokia nors dietine mityba, kuri rekomenduojama nebent ligoniams.
O kankintis nereikia, čia įpročio reikalas. Pvz., pripratus gerti kavą be cukraus (ir apskritai jo vengiant), vėliau su cukrumi ji jau atrodo per saldi.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/europieciu-istakas-analizave-mokslininkai-nustate-kokiu-genu-lietuviai-turi-daugiausia-650-454877#ixzz3EJMNJFb7
Tai galima daryti išvadą, kad kokie italai daug labiau prisitaikę valgyti grūdus nei lietuviai.

Kazkur skaiciau kad kava be cukraus labai kenkia sirdziai ir skrandziui.Taip kad verta pagalvoti:gert kava su cukrum,be cukraus,ar isvis kavos negerti

siaip jei daug kavos geriat reikia karts nuo karto pavartoti papildu turinciu kalio, magnio o su cukrum ar be tai cia pieva kazkokia. Cukrus blogis, tai be jo blogiau nebus tikrai.

Esmė tokia, kad jei tai ne vanduo, tai organizmas reaguoja į tai kaip į maistą. Tai reiškia, kad skrandis išskiria virškinimo sultis (beje, kaip organizmas žino, kad maistas jau apdorotas skrandyje?), o čia maisto nėra... Štai tau ir skylė skrandyje. Dėl šios priežasties vienos arbatos ar kavos gerti nerekomenduojama.

Kaip cukrus galėtų pataisyti situaciją sunkiai įsivaizduoju. Labiau kenkia antinksčiams, nes skatina streso hormonų išsiskyrimą. Dėl padidėjusio kraujospūdžio kažkiek kliūva ir kraujotakai, bet nepiktnaudžiaujant per daug nepakenks. Mineralus, taip, išplauna, todėl kavą reikia gerti su Vytautu ir šiaip valgyti maistą, kuriame jų yra.

Kava yra skanu su ledais, pyragėliu, torto gabalėliu, varške su uogiene, šokoladu, šokoladu su riešutais ir pan.
Kartu - saldu. Abu skoniai atskirai.

Sveika? Nesveika?
Nežinau. Ir žinoti nenoriu.

Paskutiniu metu yra atsiradusi įdomi "mada". Kasdien kur nors parašoma, koks nesveikas tas ar ar anas produktas. Jei nelendi gilyn skaityti, antraštę neišvengiamai perskaitysi. Kas neskaito, tam per TV pasako.

Žmonės susėda prie stalo. Neišvengiamai kiekvienas kažką žino, kas iš esančių produktų yra nesveika. Nes neegzistuoja jau tokių, kurie vienaip ar kitaip nebūtų išdėti. Ir kiekvienas kažką pareplikuoja apie tai, kas tuo metu yra valgoma. Na, tarytum išprusimo lygį parodo

Dabar klausimas, dėl kurio rašiau šį netrumpą tekstą.

Kas yra nesveikiau, ar valgyti "nesveiką" produktą, ar valgant klausytis, kaip yra nesveika tai, ką valgai?

Va va teisybė, aš tai kavą su brenduku ir cigarete vartoju

"Plika" kava yra gan stiprus skrandžio dirgiklis. Su cukrum, ar be cukraus.
Paprastai žmonės tai pajaučia be jokių teorijų žinojimo. Kokia prasmė ieškoti teorinio paaiškinimo, jei žmogus ir taip tai pajaučia.

Todėl, kai pasiūloma kavos kaip mandagumo žestą, verta pamąstyti, ar atsisakyti jos, ar ne. Kas jaučia skrandžio sudirginimą, verčiau rinktis arbatą, jei skrandis tuščias. Nebent jauti slopinimą ar energijos trūkumą tuo metu.

Būna atvejų, kai žmonės, jaučiantys kažkokias problemas skrandyje, vien atsisakę kavos, jų nebejaučia. Jei problema ne rimta, arba dar ne rimta.

Bet dėl to nebūtina priskirti kavą iš principo prie blogio.

Aš vietoj kavoj labai pamėgau Mate arbatą. Mane daug labiau energizuoja ir poveikis trunka ilgiau. Be to nekenkia skrandžiui taip. Bet padauginti Mates labai lengva tada išvis nesigauna susikaupti (bent jau man). Bet skonio kavos vistiek pasiilgstu kartais.
Gal dar kokių kavos pakaitalų turime?

O kaip jūs žiūrite į paprasto vandens buvimą dietoje, dienos racione, ar kaip kitaip tai pavadinti?

Įvairios teorijos kinta nuolatos, gėris pavirsta blogiu, blogis virsta gėriu... Lieka tik ta esmė, kuria pats patiki.

Asmeniškai aš šiuo metu tikiu valgymo kultūra, paprasto vandens teisingą buvimą dienos racione ir šarminės aplinkos organizme svarbą.

O kiek vykdau, kiek nevykdau, čia jau kitas klausimas

Skaitant pavienius straipsnelius vien populiariojoje žiniasklaidoje tikrai galva gali susisukti, nes vieną dieną parašys, kad koks pienas blogai, kitą dieną - kad gerai. Norint susidaryti tvirtesnę savo nuomonę reikia savarankiškai panaršyti pačius įvairiausius šaltinius. Kuo jie mažiau komerciniai, tuo geriau. Pvz., tuo požiūriu kokio nors biochemiko, nuoširdžiai besidominčio mityba, interneto dienoraštis yra vertingesnis nei populiariaus dienraščio straipsnis, cituojantis kokį nors profesorių, einantį atsakingas pareigas. Kiek pastebėjau, savarankiška praktika užsiimantys gydytojai, nepriklausantys jokiems garsiems institutams, įvairiais mitybos klausimais dažnai turi visai kitokią nuomonę nei garsioms įstaigoms atstovaujantys mokslininkai. Pastarieji panašūs į apkerpėjusius biurokratus, besilaikančius keleto dešimtmečių senumo "tiesų", nes jiems vis trūksta tyrimų ir įrodymų, jiems reikia daugiau laiko, o realiai tikriausiai patogu nieko nekeisti ir arti seną vagą dėl įvairių interesų spaudimo ir pan. dalykų. Tarkim, JAV mitybos specialistai juk negali pradėti kalbėti, kad rapsų aliejus nieko vertas, kol JAV rapsų pramonė neša milijardus . Gali netekti aukštų pareigų. O išėję į pensiją ar dirbantys savarankiškai gali sau leisti būti drąsesni, tik jie mažiau girdimi ir matomi.

Taip, organizmo pašarminimas proto ribose naudingas, nes vyraujanti mityba veda į užrūgštėjimą, dėl kurio kyla daug problemų. Organizmas vis mėgina palaikyti pusiausvyrą, bet jei negauna pagalbos ir išsenka rezervai, prasideda sveikatos sutrikimai. Gydo šeimos gydytojai metai iš metų visokius aukštus kraujospūdžius net neturėdami supratimo apie priežastis. Viena iš priežasčių gali būti metabolinė acidozė. Aišku, yra krūva ir kitų. Apskritai daug lėtinių negalavimų yra išsprendžiami pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau žmonės metai iš metų geria vaistus ir įsivaizduoja, kad vaistai gydo.

Dedu pliusą. Nors poste begalė atskirai diskutuotinų vietų Bet yra bendras platus karkasas.

11 maisto produktų, didinančių alkio jausmą

http://www.delfi.lt/news/daily/health/11-maisto-produktu-didinanciu-alkio-jausma.d?id=65820662

Visas straipsnis - vakarietiško stiliaus rašliavos niekalas apie vakarietišką šlamštmaistį. ir dar paremtas vakarietišku pseudomokslu.

Jūs tik paklausykite: "vaisių sultys yra nepakankamai natūralios pilnavertės mitybos užtikrinimui, todėl jas būtina paskaninti šaukšteliu riešutų sviesto arba baltyminio kokteilio". Vau...

Kai rasite šį sakinį, tai suprasite, kad aš čia ironiškai perfrazavau. Bet visiškai nenutolau nuo esmės.

Štai dabar išgryninau tik tiek.
Gydytojas žino visą žmogaus organizmo sistemą. Tai sudėtingas dalykas. Negi reikėtų tiek metų mokytis, ir išties rimtai ir sunkiai mokytis, jei tai būtų taip paprasta. Tačiau ir jų nuomonės ne tik dažnai, o labai dažnai, skiriasi. Nuoširdžios, tikros nuomonės. Todėl ir atkirpau šiek tiek žodžių iš tavo teksto.

Biochemikas nežino viso žmogaus organizmo veikimo sistemos. Fragmentinis žinojimas nėra žinojimas. Vienur pataisysi, kitur gali pakenkti.

Savarankiškai... va štai čia yra pavojingas dalykas.

Todėl reikia ieškoti viduriuko, neperlenkt.

Juk Hipokratas daug visko prirašė. Bet mintinai lyg Bibliją žinome tik - "Svarbiausia nepakenk".

Mokosi tie gydytojai mokosi, bet vis tiek tampa tik atskirų organų specialistais, jie nežiūri į organizmą kaip į visumą. Šeimos gydytojai kaip ir turėtų užkamšyti šią spragą ir būti holistai, bet dažnas iš jų tampa tiesiog receptų ar siuntimų išrašinėtoju. Pvz., kokiam urologui visai nerūpi, kas yra aukščiau nei inkstai. Jis begydydamas inkstus gali visai suvaryti skrandį, bet tai ne jo problema ir sritis. Čia apskritai Vakarų medicinos trūkumas - nėra suvokimo, kad organizme viskas tarpusavyje susiję. O, tarkim, biochemikai, nors juos paminėjau tik kaip pavyzdį, bent jau suvokia, kas vyksta ląsteliniame lygmenyje. Būtent nuo ląstelių viskas ir prasideda. Yra net požiūris, kad organizme pašalinus visus disbalansus, panaikinus kai kurių mikroelementų trūkumą/perteklių pasitrauktų ir visos ligos. O ar eiliniams gydytojams labai rūpi paciento medžiagų apykaita, mityba - jie gydo tik konkrečias kūno dalis ir net ne gydo, o iš esmės vaistais slopina simptomus. Idealioje medicinos sistemoje užtektų chirurgo, traumatologo, odontologo ir gero holisto. Krūva kitų siaurų specializacijų yra perteklinės, tik imituoja gydymą.

Gan kategoriškas tavo požiūris
Tiek to, palikime tuos gydytojus ramybėje

Mums svarbu tik, kad patys nenusidietintume
Savi marškiniai arčiau kūno.
Aš šiandien ryte nepamiršau išgerti vandens stiklinės iš krano.

Iš diskusijų neišvengiamai būna nauda. Nors žinau, net tikiu, į smulkesnį mechanizmą pasigilinau, bet labai dažnai pamirštu Kartais juokais pagalvoju, gal kokį plakatą kur pasikabinti

matai, kaip yra - gydytojai nemokomi išgydyti ligonį..... tik skrandį, kepenis ar širdį.... Vieną gydant kenki kitam? Maža bėda - farmacijos verslas klęsti užtat.... Tu mažiau galvok - geriau receptą rašyk.... Gydytojai nupirkti farmacinių kompanijų.... Jie nesuinteresuoti išgydyti ligonį - tik panaikinti simptomą...., nes tada nenutrūksta receptų rašymo grandinė....

Niu nevarykit tik ant gydytojų :P

Kiek yra spalvų, lorpak?
Ar vien juoda?
Ar nėra sunku gyventi, vien verkšlenant?

Baltą spalvą gal ir sunku pasiekti. Tačiau juk yra ir tarpinių spalvų.
Gal tos spalvos dažnai priklauso nuo žiūrinčiojo akių?