Kam taip pesimistiškai . Jei penkias dienas maitinamasi griežtai ir normaliai, savaitgalį galima ir papiktnaudžiauti - po to viskas puikiai išsilygina. O per šventes išvis nereikia galvoti nei apie kalorijas, nei apie porcijų dydį - tam ir yra šventės. Svoris auga ne nuo šventinio maisto, o nuo kasdieninio! Vis pakeikiami riebūs cepelinai ar kugelis, valgomi kartą per mėnesį ar dar rečiau, bet visai nežiūrima, kas valgoma kas dieną. Pvz., pusryčiams dribsniai ar sumuštiniai, pietums pica, o vakarienei makaronai, daug kam atrodytų kaip normali ir net įvairi mityba. Tačiau tai yra grūdai, grūdai ir grūdai. Taip maitinantis, žinoma, kad porcijos turi būti miniatiūrinės norint palaikyti normalų svorį.
Jei žmogus per daug save spaudžia ir nuolat riboja, anksčiau ar vėliau palūžta psichologiškai ir viską meta. Ypač jei aplinka nepalanki maitintis kitaip. Reikalingas nuoseklus, bet ne per griežtas planas. Persistengimas, panašiai kaip ir sportuojant, nieko gera neduoda. Tiesiausias kelias - miltų (ar net visų grūdų) ir cukraus atsisakymas. Taip pat ir visokių pusfabrikačių ar šiaip apdoroto maisto, kur pridėta cukraus. Paprastai svorio kritimas yra tiesiogiai proporcingas angliavandenių ribojimui. Visos kitos teorijos tik pailgina ir apsunkina procesą. Apskritai grūdai tiek įsigalėję mityboje, kad net nesuvokiama, jog dėl nutukimo jie daugiausia ir kalti. Apie cukrų bent jau kalbama ir visi kaip ir supranta, o apie grūdus net nekalbama. Jie yra garbingiausioje mitybos piramidės vietoje, atitinkama ir visuomenės sveikata.
Kažkokia pirma papuolusi mitybos piramidė (visos jos iš esmės panašios):
http://seimospusryciams.lt/index.php?id=109
Apačioje: duona, grūdai, bulvės. Tai yra krakmolas, krakmolas ir krakmolas. Ar aišku, kodėl visi didvyriškai kovoja su antsvoriu? Kuo šeriamos kiaulės siekiant greičiau nupenėti?

Grizliai kad nusipenėti žiemos miegui nevalgo nei bulvių, nei cukraus, valgo riebią žuvį, konkrečiai lašišą.
Labai viską supaprastini, centaspocento, praktiškai dogmatikas.
Bulvės yra sveika ir mažai kaloringa, turi labai daug maistingų medžiagų, ypač tam tikros rūšys.
bulvių 100 gr - 86.0000 kcal

Cukrus nėra kenksminga, tai energija. Jei judi pakankamai, jis sudega. Be to, kas tas cukrus?
Vaisiai turi labai daug cukraus (fruktozės) - gal juos valgyti nesveika?
Aišku, rafinuoto cukraus nereikia visai vartoti, ir miltinius patiekalus labai riboti, bet kokybišką juodą šokoladą galima valgyti drąsiai.

Viskas kur kas sudėtingiau, ir kartu paprasčiau.
Normalus svoris, sveikas gyvenimo būdas - tai mąstymo pasekmė, minčių reprezentacija 3D lygiu.
Storas beformis žmogus - atspindys tingių, beformių minčių.

Aha, lietuviai tunka būtent nuo lašišos, ypač pensininkai .
Bulvės per daug įsivyravusios, išstumia iš raciono krūvą kitų vertingesnių daržovių. O valgomos su mėsa tik apsunkina virškinimą. Apie visokias gruzdintas net neverta kalbėti. Jei, pvz., reikia žiemą fiziškai dirbti lauke, prisikimšti bulvių visai pateisinama. Tačiau kam kimšti tas bulves per dieną sėdint biure? Tada po darbo einama į sporto klubą ir didvyriškai deginamas kalorijų perviršis. Nereikia kimšti, nereikės ir deginti . Sportuoti gerai ir dėl kitų priežasčių, bet daug kas sportuoja vien dėl svorio metimo. Tai nepakeitę mitybos tik dirba Sizifo darbą.
Cukraus kaip energijos vartojimas yra pateisinamas nebent tik 30-me maratono distancijos kilometre - greita ir veiksminga. Visiems kitiems to įsisavinimo greičio absoliučiai nereikia. Vaisiai vertingi dėl įvairių medžiagų, bet juos neribotai gali valgyti tik neturintys problemų dėl svorio. Aukščiausio glikeminio indekso, tai yra saldžiausi, vaisiai (bananai, ananasai, arbūzai) neblogai eina į kūną. Būtent saldžiausiais ir mėgstama piktnaudžiauti. Kokių greipfrutų turbūt niekas nepersivalgo

Žodis "neribotai" - labiausiai storulių mėgstamas žodis. Jų svajonė - stebuklingas produktas ar dieta, kur galima ėsti neribotai.
Visur yra apribojimai, ir nuo to reikia pradėti. Konjakas sveika, kai išgeri taurelę. Butelis kasdien - nesveika.
Morkos sveika, bet kasdien pagėrus morkų sulčių po litrą kepenys išeis šaibom per kelis mėnesius, žymiai greičiau nei nuo prastos kokybės alkoholio.
Pradėti reikia nuo kultūros, o kultūra - tai protas. Protas - tai žinios kartu su sugebėjimu tas žinias suprasti ir pasinaudoti. Kai proto nėra, visa kita nepadės.

Forekse dauguma pralošia ne todėl, kad taktika bloga, o todėl, kad nesuvokia ką daro. Pažiūrėjus taip paprasta - kyla, krenta, pirkai pigiai, palaukei, pardavei brangiai. Viskas.

Prieš 3 metus irgi rugsėjo pradžioje pasižadėjau numesti per metus nuo 100 iki 90. Pavyko išspaust iki 91,5 per 10 mėnesių ir berods pastangų labai didelių nedėjau. Suprantu, kad nuo žemesnės bazės numest 10 kg bus sunkiau, todėl ir laikotarpį gerokai pasiilginau. Per pirmus kelis mėnesius rezultatų nesitikiu, nes pagrindinį dėmesį skirsiu tik įpročių keitimui, o ne kažkokioms griežtoms dietoms ar labai aktyviam sportui. Jeigu pavyks įsivažiuoti po truputį, manau per likusius 12 mėn. bus įmanoma pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Reikia valgyti apie 400 gramų daržovių per dieną, jei to dar nedarei (vandeningų daržovių kaip agurkai neskaičiuoti).
Atsisakyti ar reikšmingai sumažinti baltų miltų gaminių. Galima naudoti taip vadinamus pilno grūdo miltus. Taip pat ir kruopų, kurios pilnai išvalytos (pavyzdžiui, balti ryžiai). Juoda duona būtų gerai natūraliai rauginta ir be cukraus (kas nors skaitė "parduotuvinės" sudėtį?). Riboti cukraus ir saldžių produktų vartojimą.
Galima atsisakyti kiaulienos ir ją pakeisti pavyzdžiui jautiena ir vištiena.
Papildyti racioną riešutais.
Maistas turi būti subalansuotas.
Reikia nepamiršti, kad maistas turi būti gerai sukramtomas, t.y. skirti daugiau laiko valgymui (kuo ilgiau kramtai, tuo greičiau ateina sotumo jausmas).
Porcijos dydį iš pradžių galima pasiskaičiuoti, kad kontroliuoti gaunamų kalorijų kiekį.

Būtų įdomu sužinoti rezultatus, jei to imsies.

Viešpatie, kokia nusidėjėle pasijutau, perskaičiusi visą šį postą
Bet čia pacituota mityba man neatrodo normali - po savaitės numirčiau

Bet kiek visokių ribojimų, kiek visko "negerai", "negalima". Kaip viską prisiminti, kas gerai, kas negerai?

Na negerai maitinausi paskutines dienas - neturėjau laiko mąstyti apie mitybą. O valgiau taip - vakar vakare pica, bet patobulinau, užpjausčiusi rūkytos mėsos ir rauginto agurko. Šiandien ryte - kava su šokoladu. Per pietus - dienos pietūs, pasirinkti negalėjau - rūgštynių sriuba, trys medžiotojų dešrelės, pomidorų padažas, bulvės, agurkai ir pomidorai, pomidorų sultys. Pavakariams rūkyta žvėriena, balta minkšta duona, agurkai, pomidorai. Tik ką - sausa rūkyta dešra ir rauginti kopūstai ( )... na baisiai norėjau... ir Coca-Cola.

Na tik į pragarą man, dietos specialistai?

O rytoj ryte gersiu kavą su ledais "Nykštukas". Jau dabar mėgaujuosi būsimu malonumu, nes labai mėgstu tuos ledus. O tam reikia būti prie šaldytuvo šaldiklio. Būsiu.

Tačiau viską valgiau neskubėdama ir nelabai didelius kiekius. Bet iki sotumo jausmo. Daugiau nebūčiau nei norėjusi, nei galėjusi.

Kiek sveri Agata, koks ugis?
Daug, mazai - viskas reliatyvu.

Droidai pasitelk fantazija.. Is isvardyto maisto nesunku isivaizduoti.. O ypac moteris, kuriom ir taip didesne reibaline mase nei vyru ir labiau linke viskas kauptis

Bet juk tai siaubinga...

Ar tik nerasime mes ir čia, kaip ir visur, tą patį - psichologiją?

O būtent - "Kas draudžiama, to žmogus labiausiai nori."

Aš prieš savaitę buvau patyrusi psichologinį alkį. Tiesiog numojau ranka į maitinimąsi, neradau laiko tarpo tam, kol galiausiai po vakarienės nulis, pusryčiai tik šokolado gabaliukas su kava, pietų užsinorėjau apie 15 val., bet teko palaukti dar dvi valandas... Tą laiką turėjau darbelį, bet mano visos mintys buvo valgymo laukime. Nieko negalėjau padaryti, reikėjo susikaupti, o mintys... Žodžiu, šnipštas, dvi valandos tuščiai, o kai pietūs buvo prieš nosį, tai mintys buvo ne "Kaip skanu bus", o "Pagaliau gavau maisto" ( )

Nusprendžiau tokių kvailysčių daugiau nebekrėsti.

Esu skaičiusi, kad tie, kurie yra patyrę tikrą badą, likusį gyvenimą visada jaučia psichologinį alkį.

Skaičiau kažkur, kad yra ne taip, pas moteris riebalai kaupiasi visur, o vyrų organizmas nepritaikytas kaupti atsargas, tad riebalai kaupiasi ant pilvo.

Pirmas ir pagrindinis dalykas, kurį reikia daryti, tai įtraukti apie 400 gr. daržovių. Jos neturi būti vandeningos, kaip agurkai, ir krakmolingos, kaip bulvės. Nesakau, kad nereikia valgyti agurkų ar bulvių. Valgykit, bet daržovių kiekis yra būtinas. Pirma, pagerinamas virškinimas. Antra, pažiūrėkit, kiek tai iš tiesų yra 400 gr. O kiek ten kalorijų? Taigi, vienu šūviu mažiausiai du zuikiai. Užkemšamas skrandis mažai kaloringu maistu, kuris, dar ir beje naudingai veikia virškinimo sistemą, plius visokie vitaminai ir mikroelementai.
Ne taip seniai pats kuriam laikui padidinau daržovių kiekį, tai pagerėjo virškinimas (man nėra svorio problemos). Sumažinus vėl suprastėjo.
Išvadas darykitės patys.

Bet išties... visi skaičiuoja kalorijas, sudedamasias dalis, o psichologinis momentas visiškai neliečiamas...
Skrandį juk apgauti labai paprasta, bet to nepakanka.

O juk aš neturėjau jokių ilgalaikių dėl antsvorio maisto ribojimo kančių. Bet ir tai...

Šiandien ryte suvalgiau tą savo "Nykštuką", ir maistas buvęs nebuvęs. "Atsikeršijau už patirtas kančias", ir viskas tvarkoj...

Ar išties teisingu keliu einama? Ar tai neužveda žmoguje mechanizmo "kas draudžiama, to noriu"?

Nėra jokių psichologinių momentų. Tai tik tuščias žodis, kuris skamba moksliškai.
Yra fizika, chemija, matematika.
Norint pakeisti sistemą, reikia suprasti veikimo principus. Tai galioja gyvenime, versle, ekonomikoje, asmeniniuose santykiuose, organizme, visur.

Kad būtų lengviau paslėpti nežinojimą, žmonės naudoja ilgus painius protingai skambančius žodžius, kurie absoliučiai nieko nereiškia. Tačiau tokie klausimai plačiau nei dieta, todėl planuoju vakarop išsiplėsti elitizmo temoje.
Pradinis klausimas - kokia gyvenimo prasmė?

Nykštukas po nykštuko - taip galima tapti ir milžinu (-e) .
Kažko nevalgyti reikia ne todėl, kad draudžia piktas dietologas arba kardiologas, o dėl vidinės motyvacijos ir supratimo, ką maistas duoda. Tam reikia žinių. Nesant bazinių žinių, bet kokie draudimai tik sukelia priešišką reakciją ir norisi juos laužyti. Gera pradžia gali būti suvokimas, kad mityba lemia 50+ proc. sveikatos ir savijautos. Būtent to suvokimo labai trūksta. Daug kas galvoja, kad maistas ar kiti įpročiai "ne prie ko", o visos ligos dėl genų . Ir šiaip žmonėms lengviau pakeisti gydytoją ar vartojamus vaistus, bet tik ne savo įpročius ar gyvenimo būdą.

Todėl pagal teoriją turėčiau blogai jaustis.
O jaučiuosi labai gerai, visą dieną juokauju

Vat ir nesueina man galai...
Todėl apie "Nykštukų" atsisakymą negali būti nė kalbos. ( )
O teoretikai ir juos dergia, tipo ledai dabar ne iš pieno ir pan.

Kiek sveri Agata, koks ugis?

Paitelkiau. Gavosi štai toks vaizdinys.