Jei hiperinfliacijos keleriu metu begyje nebus tai jos nebus niekada. Tiesiog prasides naujas ekonominis ciklas.

Labai idomus pasiulymas,deja valdininku algos katino asaros biudzeto skyleje, akivaizdu, kad reikia pertvarkyti biudzeta ryjancius monstrus: 1. Svietimas 2. Zemes ukio subsidijos. 3 Pensijos - visus kitus, kad ir per pus gali mazinti - sumos nereiksmingos.

Mokslas ir taip lt buvo per daug skriaudziamas kad dabar taupyt jo saskaita.

net nezinau ar deretu cia rasyti ar isvis i tema,nors turbut ne, bet tas taupymas Lietuvoj ant ko tik gali, bet vat kiek girdejau kiek negirdejau kad karinninku ir Krasto apsaugos, Armijos ar ko tai nekabina kad mazint mokescius ar kazka ten pas juos ieskoti kaip taupyti,ar ten yra VIP pas juos ir negalima lysti prie ju,kazkaip man smalsu ir nezinau kur atsakymo ieskoti.Aplamai net kalbu jokiu neina apie juos, ar as bereikalo domiuosi cia ?

Dekui virgism uz atsakyma

Matyt blogai skaitai.

"Vyriausybei susitarus 3,4 mlrd. litų mažinti biudžeto išlaidas, 151,3 mln. litų buvo atriekta nuo krašto gynybai anksčiau planuotų skirti lėšų. KAM biudžetas skaičiuojant nuo patvirtinto metų pradžioje sumažintas 13 proc., t.y. nuo 1,163 mlrd. iki 1,011 mlrd litų.
Atsižvelgiant į šį KAM skiriamų asignavimų sumažinimą, šiais metais lyginant su 2008-aisiais asignavimai sumažėjo 266 mln. litų.

NATO valstybių gynybos išlaidų vidurkis siekia 2 proc. BVP. Pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę BVP dalį Lietuva Aljanse yra vieną paskutiniųjų.
"

Ir tas naujas ekonominis ciklas pasireikš aukštais infliacijos skaičiais (kaip minimum) arba devalvuota (hiperinfliuota) valiuta, nes dabar į bankinę sistemą pilamas likvidumas adekvačiai atgal sugertas nebus (bent jau istoriškai vakarų civilizacijoje to niekam ir niekada napavykdavo padaryti).
Biudžetinė krizė, kurios progresavimą matome dabar visuose pasaulio valstybėse, privers liaudies tarnus nacionalizuoti didžiają daugumą ūkio šakų už - iš pradžių skolintus, o veliau tiesiog spausdinamus pinigus.
Kol nacionalizavimas ir biudžeto skylių lopimas vyks už skolintus - sistema agonizuodama gyvuos. Tačiau ankščiau ar vėliau bus pasiektas taškas kai nebus ką skolinti. Tiesiog defliacinės jėgos priverstinai likviduos aktyvų vertę, nuo kurios priklauso kreditavimo apimtys. Tuomet liks tik spausdinimas.
O kai tik prasidės spausdinimas - stos visa užsienio prekyba už naujai spausdinamus pinigus, nes neviena šalis nenorės atiduoti savo resursų/produkcijos už fantikus. Visiems reikia bent simbolinės tvarkos - resursai/produkcija atiduodama už skolą, bet ne už tiesiog spausdinamus fantikus.
Nežinau kiek tiesos yra kalkuliacijose, tačiau Avanturistas skaičiavo kad maksimum, ką JAV antroje krizės fazėje galės pritraukti savo biudžeto deficito finansavimui per užsienio skolinimasi, bei kapitalų begimą į safe heaven US Treasuries - yra ~ 3-4 trilijonai USD. Daugiau visame pasaulyje pinigų tiesiog nebus, nes aktyvai, kurie denominuoti pinigais teturi virtualią vertę, kuri per defliaciją išnyks.

Koks linkas to Avantiuristo webo?? Reikes kokia diena savaitgali paskirt ir pasiskaitinet. Aciu

Bijau kad savaitgalio gali neužtekti.
http://www.avanturist.org/ - tai nėra raginimas visiems pulti skaityti šį puslapį

P.S. Šiaurės vėjau, ta tavo žinutė 2009-07-08 11:01 - ech, kad koks laikraštis ją perspausdintų. Taip gerai būtų, kad kuo daugiau žmonių pasiektų tokios mintys, nes "žiniasklaida", keršijanti valdžiai už lengvatų panaikinimą, užkniso juodai. Kažką normalesnio dabar tik internete galima perskaityti, popieriuje - nelabai.

kiek suprantu pagrindine defliacine jega yra priverstinis skolos likvidavimas. Yra:
1) Usd nominuota skola uz US ribu, kuriai dengti reikes pirkti dolerius -stiprejantis Usd ir defliacija
2) FED'o naujai i sistema liejami "fantikai"- silpninamas Usd ir infliacija
3) vidines skolos grazinimas irgi mazina paklausa (defliacija), bet pasiula juk irgi adaptuojasi.

Jei visai usd paklausai FED pateikia naujus fantikus- defliacija ilgai netruks.
US viduje zinoma dar ilgai kentes, bet ju ekonomika labai lanksti- issisluos atsargas, sumazins gamyba ir prisitaikys prie sumazejusios paklausos- velgi "firesales" amzinai netruks.
Galime leistis spirale zemai, labai zemai, bet pakilti bus vienintelis budas- infliacija.
Galbut tarp siu busenu kiek stabtelsim stagfliacijoje.
Infliacija issprendzia dauguma esamu problemu ir nauja cikla galbut pradesime su kokiu "ameru" ar "tugriku".
Laimi skolininkai (dauguma, iskaitant ir pacias valstybes)
Pralaimi nominalu turetojai (mazuma)

Paaiskinkit man motyvus ginti mazuma vardan nominalo, CPI ir pan. islaikymo?
Manau tik laiko klausimas kada kritine kreditoriu mase "priparkuos" kapitala i nuo infliacijos apsaugotus aktyvus ir nebetures motyvacijos stabdyti stakliu.

Ta prasme man truksta motyvacijos zaisti long defliacijos puseje pries vyriausybes ir tokias beprecedentes koordinuotas pastangas pakelti ta neisvengiama dugna. Kol kas sedeti cash- ramu, bet kiek laiko turime konvertuoti ji i realu turta?
Ashaman, gal galetum placiau pakomentuoti?

Apsistokime ties 2) punktu, kuris jums panašus į infliacinį - FED'o naujai i sistema liejami "fantikai"- silpninamas Usd ir infliacija.
Bent kolkas tai neatitinka realybės.
Fantikai liejami skolos pavydalų ir skolinama TIK finansiniam sektoriui, bei Finansų Ministerijai.
Valstijos ar atskiros įmonės pinigų iš FED'o negauna jokiu pavydalu.
Finansiniame sektoriuje paskolos iškart gulasi ant to pačio FED'o balanso rezervų forma - vyksta rezervų rekapitalizacija.
Paskolos Finminui - taip, jos naudojamos valstybės vartojimui į skolą, tačiau tie pinigai pagrinde keliauja į nacionalizaciją (AIG, GM ir t.t.), o ne į tiesioginį pravalgimą.
Todėl kolkas, kalbėti apie šių milžiniškų paskolų laisvą išsiliejimą į rinką, kur jos galėtu sukelti aukštą infliaciją, mano nuomone, yra neteisinga.
Pagrindinis klausimas kuris turi rūpėti - how long? Kiek užtruks defliacija ir kada bus tikslinga atsikratyti pinigų? Atsakymo neturi niekas. Istoriškos DDI analogijos ~ 4-5 metai.
Pikas buvo pasiektas 2007. Todėl iki ~ 2011-12, greičiausiai, cash karaliaus ir toliau.
O toliau...žiūrėsim kas išgyvens.

Keleri metai ir baigsis 2011-2012
O tada jau aukšta infliacija rules.

čia tik mano 2ct - bet jei vyriausybei teks rinktis iš dviejų blogybių (žiauri defliacija vs hiperinfliacija), tai labiau tikėtina, kad pasirinks infliaciją. Tada tiesiog atsuks kranelius ir pradės dalinti pinigus visiems į kairę ir į dešinę.

O šiaip tai aš balsuočiau už stagfliaciją - nes būtent ji karaliavo panašių krizių metu praeityje (pvz Japonija 1990). T.y. vyriausybė defliacijos neleis, bet ir nesugebės sukelti normalaus augimo.

Nesu ekonomikos žinovas, tad klausiu - kodėl defliacija blogai? Pvz, pranešimų per TV ar radiją tonas - nelabai džiuginantis, kai sakoma "defliacijos tikriausiai neišvengsim" ir pan. Išeina taip, kad blogai ir infliacija, ir defliacija.

KRASTUTINUMU nieks nemegsta, jie kenkia ir ekonomikai

Seras Josiah Stamp‘as, buvęs „Bank Of England“ valdytojas ir antras turtingiausias žmogus Didžiojoje Britanijoje tuo metu (1927 m.), kartą neapdairiai prasitarė: „Dabartinė bankų sistema pinigus kuria iš nieko. Šis procesas yra pats įspūdingiausias triukas iš visų, kada nors demonstruotų./.../ Bankininkams priklauso visa žemė. Ir net jei ją iš jų atimsite, bet paliksite jiems galias kurti pinigus iš nieko, jie, brūkštelėję plunksna, sukurs pakankamai pinigų, kad viską nusipirktų atgal. Jei iš jų atimtume šias galias, didžiuliai turtai- tame tarpe ir mano- tiesiog išnyktų, ir tada gyventume geresniame ir laimingesniame pasaulyje. Bet, jei norite ir toliau vergauti bankininkams ir mokėti už savo vergovę, tiesiog leiskite jiems ir toliau kurti pinigus bei kontroliuoti kreditus“.

Paradoksalu, bet vienintelis svarus šiuolaikinis nepriklausomos monetarinės politikos pavyzdys buvo... Hitlerio Vokietija, kuri, nebesugebėdama mokėti repatrijacijų ir negaudama jokių kreditų, sukūrė savo nepriklausomus pinigus – darbo biržos sertifikatus, nesusaistytus nei skolomis, nei palūkanomis, be jokių įsipareigojimų bankams- tarpininkams ir neįtikėtinai sėkmingai- per ketverius metus iš visiškos griuvenos tapo pirmaujančia Europos industrine valstybe. Būtent tada Vokietijoje buvo nutiesti garsieji autobahnai ir pasirodė pirmieji volkswagenai.

Puikus straipsnis
http://www.mindgasmic.com/ese76.htm

jei FED skolintu bankams tiktai tiek, kiek jie patyre realiu nuostoliu- butu puiku. suma dingo is balanso- Fed'as papilde. Toks status quo likvidumui palaikyti.
Bet naturalus banko planas siais neramiais laikais butu:
1) skoliniesi is FED maksimaliai kiek gali
2) uz laisvus perki VVP ar skolini atskiroms valstijoms.
Spreadas labai padorus (3% ir daugiau), FED'as skubiai atgal nepareikalaus t.y. cash flow terminai sutampa, rizika minimali.

realiai bet kuris bankas turintis priejima prie "neissenkancio saltinio" suinteresuotas padaryti kuo daugiau atidejimu blogoms paskoloms ("popieriniai" nuostoliai), paimti max. is FED, ECB ir perskolinti vyriausybems.
Skolinti privaciam sektoriui nebelieka prasmes.
Taigi stimuliacija, bail'out'ai, nacionalizacija bankams- pelno saltinis. O sekanti krize turbut bus VVP.

Ironiska, bet efektyvus budas butu FED ar ECB tiesiogiai "skolina" vyriausybei, palukanos 0% ir "point of no return" labai toli. Bet kaip bankininkams pavyko mus visus itikinti kad be ju tarpininkavimo (uz kuklius 3%+) visuomene sugrius? viskas juk del CPI stabilumo ir musu paciu geroves
Visas bankininkystes sektorius nuo mokejimu administravimo ir kapitalo paskirstymo funkciju tiesiog nuejo pernelyg toli. Manau kad pasieksim taska, kada visuomene tiesiog nepajegs jo tokio islaikyti.

100% pritariu, šiaurės vėjas. Vienas iš pagalbinių sektorių (finansai), vietoj to, kad teikti atitinkamas paslaugas realios ekonomikos vystymui, tapo ekonomiką reguliuojančiu sektorium ir daro tai išimtinai tik sau patogia ir naudinga kryptim.
Kodėl finansus laikau pagalbiniu sektorium - todėl, kad šis sektorius tiesiogiai nekuria jokio materialaus produkto ar apčiuopiamo ekonominio efekto. Tad šiai dienai turime keistą situaciją - išvedant hiperbolizuotas paraleles palyginčiau, jei sargai arba valytojai (tegu neįsižeidžia šių profesijų atstovai) pradėtų reguliuoti įmonės veiklos vystymo kryptis pagal savo norus ir poreikius.
Jau kažkur anksčiau forume minėjau, kad situacija su finansinio-bankinio sektoriaus įtakos dydžiu ekonomikai mano galva yra nenormali, jei tą įtaką palygint su atsakomybe. Pagalbinę finansavimo funkciją vykdantis sektorius turi generalinę įtaką visai pasaulio ekonomikai, o už pasekmes faktiškai neatsako! Juk bankinis-finansinis sektorius vienaip ar kitaip dalyvauja visų kitų ekonomikos sričių finansų perskirstyme, t.y. turi galimybę ženkliai įtakoti viso pasaulio uždirbtų pinigų panaudojimo kryptis ir aktyviai ja naudojasi. Bet neturi jokios realios atsakomybės už rezultatą-neteisingą panaudojimą(praradimą) netgi ne savo pinigų.
Ypač neįtikinamai atrodo mūsų (ir ne tik) "bankinykų" pasiteisinimai: dėl ekonomikos griuvimo mes nekalti, nors be proto skolinom bele kam,- juk darėm kaip visi ir viso labo siekėm didesnio akcininkų pelno; dabar neskolinam, nes akcininkai neleidžia ir daug rizikos. Palaukit ponai-jei furistas sugalvojo skrist 150 km greičiu, nes norėjo uždirbt savo firmai daugiau pinigų, bet pakeliui nutrėškė 5 žmones-jis ką, nekaltas? O jei po to transporto kompanija veždama krovinį į tą pat vietą, paprasčiausiai jį nutrenkė pakelėje ir atsisakė vežti, nes ten pasirodo galima užvažiuot ant žmonių - ji irgi už tai neatsako?
Labai jau priveligijuotas, nepajudinamas ir neliečiamas pasidarė bankinis-finansinis sektorius paskutiniu metu... Kol šita vieta nebus sutvarkyta, nelabai padės nei milijardų pumpavimai neaišku į kur, nei valiutų ar jų verčių kaitaliojimas, nei revoliucijos ar karai. Tiesiog supuvusi bankinė sistema iššvaistė per daug pinigų ir toliau (apribojusi finansavimą) griauna esamą ekonomikos modelį, tuo pat metu nepamiršdama pasirūpint savo gerove.

Uz ka tiek pliusu?
Lietuvoje kazkada buvo 3,5 mln. gyventoju. Dabar ju 3 mln. geriausiu atveju. Isvykusiu puse mln. - jauni, darbingiausio amziaus pilieciai, dazniausiai pasieme vaikus (apie tuos, kuriu nepasieme, raso laikrasciai kaip apie busima lost generation). Dekui Dievui, panaikintas JAV bevizis rezimas, kurio nauda dar tik bus ivertinta, po ateinancios naujos milziniskos migracijos bangos kaip issigelbejimo. Pats, jei gerai supratau, irgi isvykes? Nereikes skolintis tautieciams pinigu is giminaiciu sumoketi organizatoriams uz kelione i JAV, pasislepus po furos tentu vaziuojant is Kanados. Uz sita is tiesu turetume buti dekingi ES. Darbingu zmoniu Lietuvoje butu apie 2 mln. Atminusuojam emigrantus ir gaunam geriausiu atveju 1,6 mln. darbingu pilieciu. Is ju be darbo jau skaiciuoja 200 000. Turim dar maziau. Taigi kokia nasta vienam dirbanciajam? Is kur tie 600 ar 500 lt.? (Jau nesneku kas vyksta dabar darbo rinkoje su priverstiniais nedarbingumo lapeliais, juodais altyginimais, PVM grobstymu ir panasiai). Jau turim maziausiai kelis kartus padidejusi priverstini lažo mokesti. Uz ka mokam? Privatus sektorius seniausiai prisitaike prie realios aplinkos (statybose ir 1000 lt. jau atlyginimas, kuomet pries 1,5 metu tas pats uzdirbdavo turbut 3. Maximumu neimu). Valstybinis sektorius kaip koks lokomotyvas be stabdziu, riedantis is inercijos ir kuri sustabdys nebent pasibaiges gelezinkelis. Efektyvumo absoliutus 0. Paskambinkit i kokia ministerija ir susizinokite jums reikalingos informacijos - be sansu. Ar ne nuo ministeriju reikejo pradeti taupyti visu pirma, kur turim visa armija veltedziu, SEDINCIU savo darbo vietose ir trinanciu kedes? "Turim puikius kelius, medicina, svietima, pensijas, pasalpas, sauguma?" Kada visa tai buvo kurta, statyta? Kiek per keliasdesimt nepriklausomos Lietuvos metu buvo nutiesta nauju keliu, kiek pastatyta nauju mokyklu, polikliniku, ligoniu? Keliai didziaja dalimi buvo remontuojami ant senuju bazes. Nauju tiesta nedaug. Mokyklu, ligoniniu, polikliniku pastatyta - 0. Priesingai, masiskai uzdarinejamos rajonu mokyklos taupant (net ir neseno "klestejimo" metu). O ir kam statyti jei zmoniu tik mazeja, kaimas merdi, zemes ukis skatinamas uzsidarineti ir gauti chaliavnus pinigus is ES. Taigi, norejau pasakyti kad absoliuciai didziaja dali infrastrukturos pastate, sukure musu tevai ir seneliai, is kuriu dabar tyciojamasi iseinant is visu logikos remu. Cia Lietuva, gerbiamasai, ne Australija. Kai pensininkas susimoka uz sildyma (trunkanti puse metu), jam lieka badauti ar uzsiimti kita, papildomas pajamas duodancia veikla - auginti krapus, rinkti butelius. Matete tu zmoniu akis parduotuveje? Apie tai turejo buti kuriamas Matelio filmas, o ne apie sergancius vaikus. Liga - naturalus reiskinys. Gaila, bet nieko negali padaryti. O stai badaujantys pensininkai - "musu nuopelnas".
Svietimas. Nemokamas tik vidurinis issilavinimas ir tai renkami pinigai is tevu. Aukstesnis mokslas - tik pinigai. Del to studiju kokybe apgailetina, diplomai perkami. Mokama tukstanciais. Infrastruktura visa sena, statyta musu tevu ir seneliu. Sanaudos minimalios. Vistiek destytojai negauna menesiais atlyginimu, studentai prievartaujami duoti kysius.
Medicina nemokama? Kokia ji? Rimtesni nemokami (tuoj baigsis) tyrimai - 2 men. eile. Operacija - kysis. Antraip bijosite gultis ant stalo. Apie viesuosius konkurus, tikiuosi, girdejote? (pakelta kvadratu).
Saugumas. Koks ir kur jis? Koklas matau vis didejanti biudzeta, nurodyta is virsaus surinkti keliu policininkams. Informacija is nuogirdu, bet esu tuo sventai isitikines. Per Vilniu nepravaziuoju nesutikes 3,4 ekipazu. Pernai pravaziavau per puse Europos automobiliu ir sutikau kelyje tik viena ekipaza Lenkijoje. Puikiausia absurdo iliustracija - su dziaugsmu kirsta Lietuvos siena ir uz keliolikos kilometru pasitikes policininkas besimeldziantis i radara kad tik virsyciau greiti. Prie Alytaus sutiktas dar vienas. Dabar policininkai ima be skrupulu. Duoda grazos ir palydi iki bankomato, jei reikia (asmenine patirtis). O ar teko tureti reikalu su teisesauga aplamai? Abejoju. Tai zinok, nedaug skiriasi nuo tavo paminetu Afrikos valstybiu. Atskira, plati tema. Dar nepaminejai pramones.. Cia vinis. Taip ir nesugebejome sukurti nei vienos stipresnes pramones sakos per visus siuos 20 metu. Pvz. SSRS žlugimas 1991 metais suzlugde ir Suomijos ekonomika, kuri buvo orientuota tik i Rytus. Banku griutis paskui save nusitempe piliecius, kurie prarado santaupas, namus, vasarnamius. Pasipyle bankrotai ir bedarbiu savizudybes, bet salis atsitiese ir jau po keliu metu salis vel pateko tarp greiciausiai besivystanciu pasaulio valstybiu. Apie Norvegija aplamai nera ka kalbeti. Ka gi mes nuveikeme? Nieko. Atvirksciai, dauguma gamyklu buvo uzdarytos net nebandant pritaikyti, modernizuoti, veikti konkurencingoje aplinkoje. Ka turim siandien? Kelis islikusius. Metu esportuotojas - Mazeikiu nafta. Statyta musu tevu. Parduota. Snaige - lenkiasi. Toliau kazkokias kanalizacijos statines ir dar keleta neypatingu eksporto elementu. Galim pasigirti stipria literatura, teatru, dziazu, bet cia velnias nelabai supakuosi ir parduosi. Kitaip tariant, dolerio nera uz ka paimti. Bet kaip tik pabandem kazka padaryti savo rankomis. Pastatyti, apsigyventi naujuose namuose. Gavome kisti galvas i banku kilpas. Ir kisome. Issisiepe. Uz tai pristate inkilu su nauja terminologija - kartonke po 0,5 mln. lt. Tamstos pamineti Kiwi Railway lietuviski pavyzdziai ant kelio voliojasi. Net neapsviesta ziniasklaidos. LEO - isreklamuotas reiskinys, bet buvo tukstanciai kitu uz valstybes pinigus statomu/perkamu "perlu". Statem savivaldybiu pastatu, teismo rumu, stadionu. Neprofesionaliu zvilgsniu ziurint, viskas uzleverage'inta bent x2 (kartais daugiau). WEB'ai po 0,5 mln, orgtechnikos pirkimai (tuoj pat nurasoma) ir pan. Visai kaip tie svertiniai ETF'ai. Geras terminas galvon sove - svertines ministerijos (savivaldybes). Kiek isgrobstyta? Turbut milijardai. Kad ir kaip besistengtume nubrezti aiskia linija, skiriancia mus, arijus, nuo girtu rusu, taip sunkiai tas gaunasi. Nors ir turiu asmeniniu neigiamu sentimentu Rusijos atzvilgiu.
Skirtumas tas, kad ta nasta turime nesti priverstinai, o bankams gyvenimus pardaveme patys. Patys derejomes del palukanu normu, paskolu dydzio. Niekas neverte. Jie tik pilde musu norus uz sutartas salygas. Paradoksalu, bet jiems kaip tik ir negalime priekaistauti.
Nesu ekanamystas. Tik paprastas Dzuku bernaicis Bet situacija eilinio piliecio akimis tokia...

Kad valstybė to nenori. Policininkams mokamos mažos algos, nemokama už viršvalandžius, o STT ir kitos tarnybos žiūri pro pirštus.