http://www.delfi.lt/verslas/verslas/achema-stabdo-dali-gamybos.d?id=65190909

Šiuo metu sustabdytas vienas iš dviejų amoniako cechų, perpus sumažinta karbamido gamyba ir yra sustabdytos kogeneracinės jėgainės, savos elektros gamyba.

Stoja stoja...

Ignalinos AE , Mazeikiu Orlen , Jonavos Achema... liks tik Gariunai.

******

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/suskaiciavo-minimalia-alga-eurais.d?id=65189413

Kitąmet Lietuvoje įvedus eurą, minimali mėnesio alga (MMA) turėtų būti 290 eurų, minimalus valandinis atlygis – 1,76 euro, suskaičiavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

290eur? kaip 5 dienu savaite airijoje, 2,5 dienos Norvegijoje, 18 valandu Anglijoj...

Ir nesijuokite, čia tokia alga ant popieriaus...

anglija.val uzdarbis 6,5,dizelio litras 1,40.Lietuvoje viskas atvirksciai

Na, bet gi ir dabar tiek zmones gauna , - 290 eur., ant popieriaus.
O jei tiksliau, virs 200 000 dirbanciuju i ant popieriaus gauna maziau nei 290 eur. t.y. maziau nei minimalu atlyginima.
Tiesa, Lietuvoje dirba tik siek tiek daugiau nei 1 milijonas zmoniu, tad, 200K gaunanciu maziau nei minimumas, yra LABAI daug...

parshiuk, na beveik kaip JAV

http://www.zerohedge.com/news/2014-07-02/17-facts-prove-quality-jobs-america-going-down-drain Aišku, mes bent neprisirišę prie kreditų ir kitų žydų išmįslų, kurie atseit palengvina ir pagerina gyvenimo kokybę, o kai atsitinka babach! sėdi ir nežinai ką daryt. Užtat su nauja mašina, telefonu, butu, šunimi ar pnš,

Realiai visi zino, kad puse tu zmoniu kurie dirba ant minimalkes gauna juodais tik nepradekit aiskint, kad taip ner.
akip ir sake klaustukas nuo to ar 1000 ar 290 jokio skirtumo. Gyveni ne nu to kiek uzdirbi o nu to kiek isleidi.
Normaliai gyventi Norvegijoje Osle turint nama/buta tikrai neuzteks Norvegiskos minimalkes nenbent viska nuomosi kaip visi dori pilieciai.

O ir palyginimai kaip visada nekuklus pas mus. Pasiemam super valstybes ir bandome prie ju paisytis. Lyginam viska su lygeverciai pasidairom aplink. Lenkija/Baltarusija/Rusija/Latvija/Estija. Ar tikrai labai daug nuo ju skiriames ? ka pas juos minimalke 800e? visiems aisku, kad skirtumai mininalus vienur vienas geriau kitur kitas.

Nepilnu 3mln valstybe o mastymas kad turetume but pasaulio bamba, uzdirbt kaip Sveicarai ar Skandinavai.

Nepatinka, sienos laisvos vaziuokit kur norit gyvenkit kaip norit niekas neliepia, bet NEKOMENTUOKIT NESAMONIU.

Tas veikia tik ant popieriaus ir kai kaina galutiniam vartotojui "ne suapvalinama", o yra konvertuojama bent 0,01 tikslumu (nesigilinsim ten į tas verslo konvertacijas ir pan.). Lietuvoje 200 proc. kris perkamoji galia, čia net nereikai būti ekonomistu. Neigti tą tegali žmogus, kuris neturi bendro vaizdo kas sudaro pagrindinę perkamąją galią - o ji ir taip apgailėtina.


"Į savo pliusą" suks kiekvienas gamintojas ir paslaugos teikėjas, t.y. galutinis produktas pabrangs kaip minimum 1 proc., o tas tikrai daugiau nei 0,01 vertės paklaida.

Klausimas - ką laimės varotojas? Atsakymas - absoliučiai nieko, tik praloš.

Ką laimės legalus stambus-vidutinis verslas? Galbūt neypatingai ką, turint omenyje valiutų konvertacijas. Lyg ir jokių problemų (jeigu valstybė monitorins, kaip žadėjo)

Ką laimės nelegalus verslas, visokie periferiniai biznesmenai und gariunai (čia įskaitau ir kirpėją Larisą, ir auksarankį Geną, ir stomatologą - anei vienas neveda apskaitos ir nemoka mokesčių, tiksliau tariant moka kiek nori) - laimės profito priauginimą. Visoks melas, kad atseit pabrangs jų naudojami instrumentai ar žaliava yra irgi melas, nes nei plaukų lakas, nei stomatologinis grąžtas Lietuvoje negaminamas ir euro įvedimas to neįtakos, jie nominaliai niekad litais ir nekainavo.

Logistikos kompanijoms irgi dzin. Ten tas litas tik smukdė verslą, dabar turės daugiau profito.

Pliusas toks, kad gal atsiras daugiau pardavėjų/paslaugų teikėjų, kurie kaip nors sugebės sumažinti paslaugos/prekės kainą iki dabartinio lygio ir tenkindamiesi mažesniu profitu skatins konkurenciją, ir šiaip - prisidės prie bendro šalies gerbuvio.

Dabar vienintelis euro įvedimo "švelninimo būdas" būtų, jeigu Lietuvoje tikrai būtų liberali ir konkurencinga rinka, ir žmones skatintų dirbtų privačiai (kaip visokios Amerikos ir Šveicarijos, bet tai irgi čia sulyginau... mums net pieštuko pagaminti neapsimoka - ačiū kinams), t.y. kiekvienas vartotojas būtų ir gamintojas/paslaugos teikėjas, tokiu atveju jis irgi "prisuks" sau porą lišnų eurocentų, galop ilguoju laikotarpiu viskas turėtų susireguliuoti. Bet to nėra ir nebus. Dirva neparuošta, saugiklių nėra, paskatinimo nėra, lobizmas ir korupcija muša rekordus, Amnesty International verkia, kad 30 proc. BVP šėšėlyje...

Užtat su euru kišenėje ir traškančia ES. Blogesnio momentu euro įsivedimui tikriausiai nebuvo per visą ES istoriją. Lietuva kaip visad tarp kvailybės ir padlaižių pionerių.

Esmė ne euras, esmė dirva ant kurios jis bus pasėtas... Lietuvoje tas per anksti ir visiškai nereikalinga. Kolkas.

P.S.
Praminusavo tikriausiai tos šalies pilietis, kur po euro įvedimo pagerėjo gyvenimas. Pasakų šalies. Tada jį dar suprasčiau.

kas nores, nuvaziuos i lenkija menesiui apsipirks maisto produktu su lengvatiniu pvm ir tiek ziniu, lt irgi pries krize buvo tam tikri lengvatiniai pvm, taciau nors krize baigesi, taciau buvusiu pvm nieks neatstate, atstate tik vipu algas...

Nesąmonė. Turėtų būti 1000 procentų

Kai bus 1000 procentų, tai mes ne tik važinėsim į Lenkiją jų E621 sosyskų (kiek mačiau, tai jie mėgsta konkrečiai šitą, gal mada), bet dar ir melsim, kad kabintų savo lenkiškas lenteles ant namų, kad tik būtų žmonių Lietuvoje... Kad bent kas nors nusipirktų tą lietuvišką produktą Bet ai, koks skirtumas. Va, ką tik girdėjau, kad vėl biudžetininkams kelia atlyginimus ir staiga susirūpino magistralinių kelių remontu. Labai aktualios problemos.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/suteiks-stoga-seksualine-prievarta-patyrusiems-vaikams.d?id=65196267

Na ką, įstatymai dėl juvenalinės justicijos bus stumiami rudenį, o biznis iš vaikų jau bus daromas... Prieš kelias dienas teko matyti tokių įstaigų auto... Sėdi kostiumuoti dėdės, pinigėlių prilaiko... Va taip kursim darbo vietas...

Pagalbos centre vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bus teikiama psichologinė, socialinė, teisinė, medicininė pagalba, suteikiamas laikinas apgyvendinimas, vykdoma reabilitacija.
Taip pat bus stiprinamas specialistų ir institucijų bendradarbiavimo tinklas, apimantis Policijos departamentą, Teismų administraciją, Generalinę prokuratūrą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Jei turi normalią šeimą, vaikų Lietuvoje geriau neauginti, gali nusitaikyti... Kad taip būtų man pasakęs prieš 10 metų, kad žmonių prekyba bus oficiali... Na ir pabandyk dabar paprieštarauti klanams, jei šeimą turi...

Prisivilioti pasaulio lietuvius mėgins įvairios įmonės

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/prisivilioti-pasaulio-lietuvius-megins-ivairios-imones.htm

Ar šiais metais ten dalyvaus Majauskas? Jei dalyvaus, tai gal ir aš norėčiau dalyvauti. Norėčiau pažiūrėti, kas ten toks didkreditavo ir taip nevykusį premjerą.

Sulaukei 40 metų? Darbą rasti bus sunku

http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/sulaukei-40-metu-darba-rasti-bus-sunku.htm

O čia dar visokie optimistai vapa, kad reikia didinti pensijinį amžių iki 65-70-75-80 metų

http://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/ketvirciui-milijono-dirbanciuju-euras-dovanos-ubago-lazda.htm

Profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, algų dydį prasminga aptarinėti tik lyginant su kainomis. O jos Lietuvoje nėra didelės.
„Daugelis žmonių su manimi nesutiks, bet Lietuvoje yra mažesnės kainos nei daugelyje Europos šalių. Taip, drabužiai Lietuvoje daugeliu atvejų yra brangesni, tačiau maisto, paslaugų kainos yra apie 30-40 proc. mažesnės“, - remdamasis statistika, kalbėjo ekonomistas.
Jo nuomone, jeigu kainos išliktų to paties lygio, lietuviai didelio šoko nepatirtų. „Bet jeigu augs tų prekių ir paslaugų, kurias lietuviai priversti pirkti be pasirinkimo, kainos, joms augant tikrai klimpsime į skurdą. Juk ten, kur yra monopolijos, kur veikia rubikoninės rinkos, kainą padidinti yra lengviau, nes konkurencija yra apribota“, - sakė pašnekovas.
Tai nereiškia, pripažįsta profesorius, kad kainų skirtumas gali būti argumentas, pateisinantis tokius mažus atlyginimus.
„Įmonė, pardavusi savo produktą ir gavusi pajamas, turi pasidalinti su darbuotoju. Tose dalybose Lietuvos darbuotojai pralaimi. Nuveikto darbo kompensacija, kitaip - darbo užmokesčio dalis nuo sukurtos vertės, Lietuvoje tesiekia 40 proc., tuo tarpu ES vidurkis – apie 50 proc.
Kodėl yra toks skirtumas? Yra daug veiksnių, bet aš paminėsiu lengviausiai pastebimus. Pirmiausia – didelis nedarbas. Jis išaugo iki 11 proc. Kai jis toks didelis, žmogus neturi didelio pasirinkimo, sutinka su tuo atlyginimu, kuris jam siūlomas“, - teigė R. Lazutka.
Anot ekonomisto, Amerikoje yra toks posakis: „Kai prisipildo stiklinė ir bėga per viršų, tenka visiems“.
„Pas mus stiklinė pildosi, ekonomika auga, bet iš jos geria tie, kurie turi didesnę galią“, - sakė pašnekovas.
Reikia streikų
R.Lazutka atkreipė dėmesį į darbuotojų neorganizuotumą ir menkas profesinių sąjungų galias. „Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje beveik nebuvo darbuotojų streikų, tuo tarpu kitose šalyse streikuoja net labai gerai mokamos darbo grupės, vyksta kolektyvinės derybos.
Kitąmet Lietuvoje prognozuojamas ekonomikos augimas, todėl darbuotojų atstovai turėtų sakyti: „Augs ekonomika, gamybos apimtys, tai reikia tuo prieaugiu dalintis su darbuotojais, reikia didinti algas“, - dialogo pasigenda pašnekovas.
Valstybė - skurdus darbdavys
R.Lazutkos nuomone, pati valstybė yra blogas ir labai skurdus darbdavys, kuris moka labai mažas algas.
Minimalusis atlyginimas nustatytas daugelyje pasaulio valstybių. Mažiausias minimalus atlyginimas registruotas Bulgarijoje - 174 eurai per mėnesį, o didžiausias Liuksemburge - 1921 euras.

Nuo 2015 m. sausio minimalus valandinis atlygis Estijoje sieks 3,34 euro, o minimalus mėnesinis atlygis sieks 390 eurų.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis Estijoje buvo 785 eurai, Latvijoje – 530 eurų, Lietuvoje – 524 eurai.

Minimalus darbo užmokestis Europos Sąjungoje (eurais)

Liuksemburgas 1921
Belgija 1502
Nyderlandai 1486
Airija 1462
Prancūzija 1445
Vokietija 1400
JK 1217
Ispanija 753
Malta 718
Graikija 684
Portugalija 566
Kroatija 400
Latvija 320
Estija 355
Vengrija 344
Rumunija 191
Bulgarija 174

Ir Bulgarijoje galima gyventi. Pvz. Varna,

http://www.numbeo.com/cost-of-living/compare_cities.jsp?country1=Lithuania&country2=Bulgaria&city1=Vilnius&city2=Varna



Ir čia dar kurortinis pajūrio miestas su pigesniu NT nei Lietuvoje.

30 proc. BVP iki šiol "neištraukta" į šviesą, bet kažkodėl lygiuojamės į "europiečius" ...
Gal iš pradžių pabandom pavyti latvius su estais mentale be visokių nesantaikos kurstymų, o tenai jau ekonomika kils automatiškai. Aksioma.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/ir_kova_su_seseliu_turi_savo_kaina/#photos

Auditorius, bendrovės „Auditoriai ir konsultantai“ prezidentas Antanas ŠIUPIENIUS apgailestauja, kad Lietuvoje neskaičiuojama ir tai, jog vienam asmeniui, kuriančiam produktą, tenka apie 10 išlaikytinių - ne tik vaikų ar pensininkų, bet ir dirbančiųjų, kurių teikiamos paslaugos apmokamos biudžeto lėšomis. O blogiausia, kad valstybės ekonomikos politika nėra nukreipta mažinti išlaikytinių skaičių ir padėti verslininkams, kuriantiems produktą. Kalbant apie mokestinę aplinką, reikia pradėti nuo paprasto klausimo - kiek valstybė leidžia sau išleisti pinigų mokesčių administravimui. Galima formaliai pasakyti, kiek kainuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos ar „Sodros“ išlaikymas per metus, bet realiai mes turime skaičiuoti, kiek kainuoja vienas procesas, pavyzdžiui, deklaracijos užpildymas. Dabar turėtume kruopščiai skaičiuoti, kiek kainuos litų pakeitimas į eurus. Bet šiandien Lietuva neskaičiuoja - pinigų leidžiama tiek, kiek yra laikoma, kad reikalinga. Net ir krizės problemą valdžia sprendė karpydama pensijas gyventojams, užuot mažinusi valstybės išlaidas ir valdininkų armiją.
O tarpukario Lietuvoje kritiniais momentais valdininkai išlaikydavo valstybę. Kai žemės ūkyje buvo kilusi vadinamoji žąsų krizė, tuometė Vyriausybė nusprendė, kad ūkininkus turi paremti tie, kas turi pajamų - ir valstybės įstaigų tarnautojai, priklausomai nuo atlyginimo dydžio, privalėjo pirkti žąsį ar kelias ir į darbovietę atnešti kortelę kaip įrodymą.

Litas tarpukariu labai greitai tapo viena stabiliausių valiutų, nes buvo subalansuota mokestinė ir monetarinė politika. Anuomet Lietuvoje daugybė įvairių fabrikėlių buvo kaimo vietovėse, nes jų savininkai, skirtingai negu miestuose, nemokėjo turto mokesčio, o gyventojai - pajamų mokesčio. Paprasta - valstybė neišleidžia pinigų, žmonėms sukuriamos darbo vietos, jie užimti ir nėra tokio judėjimo kaip dabar - visi į Vilnių.Mūsų valdininkai nepažįsta pinigų, nes absoliuti jų dauguma niekada nėra patys jų uždirbę. Jie pinigus tiesiog gauna. Čia ir atsiranda mūsų valstybės problemos ekonominėje politikoje, nors mūsų prezidentė ir premjeras - ekonomikos mokslų daktarai, be to, abu buvę finansų ministrai. Mano galva, šiandien ta viršūnė turi daryti viską, kad Lietuvai būtų kuo palankiau uždirbti pinigus. Tačiau iš elito girdime, kad verslas nesumoka mokesčių, kad siurbia ES pinigus ir t.tKodėl atsiranda tai, kas kuria šešėlį? Todėl, kad apmokestinimas per didelis. Juk dabar kiekvienas žmogus nuo savo darbo pajamų valstybei atiduoda net 76 proc. Gali kas nors oponuoti, kad blogai suskaičiavau, bet, be „Sodros“, sveikatos draudimo ir Gyventojų pajamų mokesčio, gyventojai dar sumoka ir PVM, pirkdami prekes ir paslaugas. Akcizų mokesčius irgi sumoka gyventojai - galutiniai akcizinių prekių vartotojai. Apmokestinimo teorija sako, kad kai per mokesčius nusavinama daugiau nei 50 proc. pajamų, prasideda regresas. Taigi, mes turime 25 proc. rezervą, kurį būtų galima pasiimti iš šešėlio sumažinus mokesčius. Tie pinigai grįžtų per apyvartą, nes padidėtų vartojimas Yra nustatyta tokia riba, kad jei šešėlis sudaro mažiau nei 20 proc., išieškojimas iš jo valstybei per brangiai kainuoja. Ir Mokesčių administravimo įstatyme deklaruojama, jei pajamos iš išieškoto mokesčio bus mažesnės, nei kainuoja jas išieškoti, tai tokią sumą galima pripažinti beviltiška. Bet jei man kas parodytų, kada bent kartą ši norma galiojo realybėje, nusiimčiau prieš jį kepurę. Mokesčių administratoriui įstatymas leidžia bet kurios įmonės sąskaitą įšaldyti bet kada. Tas įšaldymas gali tęstis, kol baigsis tyrimas arba mokestinis ginčas. Tai žlugdo verslą ir verslininką - neturi grynųjų, esi prapuolęs, negalėsi išmokėti atlyginimų darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, tavo klientai išeis pas konkurentus...

Tačiau sužlugdytasis net ir būdamas teisus iš valstybės nieko reikalauti negali. Nuo 1995 m., kai buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymas, valstybė neprisiima atsakomybės už mokesčių administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Žinoma, galima skųstis teismui, bet net ir teismui pripažinus mokesčių administratoriaus veiksmus neteisėtais arba neteisingais žalos vis tiek niekas neatlygins. Mat valstybė tiesiog nėra priėmusi įstatymo apie savo atsakomybę už tokiu būdu padarytą žalą. Atskirų mokesčių administratoriaus pareigūnų neteisėtais veiksmais padaryta žala taip pat neatlyginama, jiems už tai numatyta tik tarnybinė atsakomybė. Bet ir ką iš jo paimsi - kiekvieno pareigūno veiksmus sankcionuoja viršininkas, o šio - dar didesnis viršininkas. Veikia institucija, o ne atskiras pareigūnas... Na, areštavo, žmogau, tavo įmonės sąskaitas, praradai pajamas, ir kas čia tokio - dirbk laimingas toliau.

O jeigu niekas neteisėtų pareigūno veiksmų neapskundžia, jis taip ir lieka teisus. Nes pareigūnų kontrolės sistemos valstybės mastu pas mus nėra. Ne tik mokesčių administravimo sistemoje, bet visoje valstybės tarnyboje: jokio klerko ar jo aukštesnio viršininko veiksmų arba neveikimo privaloma tvarka iš valstybės pozicijų niekas neperžiūri. Valstybė nėra prisiėmusi pareigos kontroliuoti savo pareigūnus ir būti už juos atsakinga - net ir Konstitucijoje to nėra.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/voveraitems_lygiu_nera/
Grybų jau šiek tiek atsirado, voveraičių kol kas yra vidutiniškai miškuose. O su uogomis situacija nekokia, jų tikrai labai nedaug. Uogienojus paveikė ir šalnos, paskui karščiai, taigi nenuostabu, kad ir mėlynių, žemuogių labai nedaug, - pasakojo Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius. - Žemuogių derlius šiais metais, galima sakyti, nulinis, viena kita saujelė, ir viskas. Esu mėgėjas pavaikščioti po miškus, neseniai braidžiojau po žemuogynus, tai stiklinaitę uogų prisirinkti įmanoma.“

Pasak jo, su mėlynėmis prognozuojama tokia pat situacija, kaip ir su žemuogėmis.

Miško gėrybių supirkimo kainos jau pradėjo kristi, už litrą voveraičių siūloma 10-11 litų, mėlynių supirkimo kainos nėra nusistovėjusios, nes tik pati šių uogų pradžia.

Dabartiniu metu vidutinė supirkimo įmonė per dieną superka apie dvi tonas grybų. Tai nėra didelis kiekis, palyginti su 2009-2010 metais, kai miškas negailėjo didelio derliaus.

V.Varanavičiaus teigimu, dalis supirkimo įmonių šįmet, palyginti su pernai, patyrė nemažai nuostolių. „Grybautojų, uogautojų mažėja, manau, tokia tendencija bus ir ateityje. Už labai nedidelius pinigus žmonės nebeis į mišką. Nuolatiniai grybautojai arba jau nebegali grybauti, nes amžius neleidžia, arba jau išėjo anapilin. Kaimai juk ištuštėjo, o kas juose liko, žinote, jei ir eina į girią grybų, uogų, tai dėl to, kad jų organizmas reikalauja kokio nors gėrimo“, - kalbėjo V.Varanavičius.

Vis dėlto vaikai, pasak pašnekovo, nesibodi darbo, ir uogų, grybų sezonu stengiasi užsidirbti.

Prie mažėjančio uogautojų, grybautojų skaičiaus, V.Varanavičiaus nuomone, turės prisitaikyti pati rinka. „Jeigu, pavyzdžiui, litro uogų nerinks už 5 litus, rinks už 10 litų. Kitaip nebus. Uogavimas, grybavimas yra nelengvas darbas“, - tvirtino jis.

Čia prisimenu neseniai emigrantė iš Australijos grįžusi pasakojo, kaip jai patinka Lietuvoje, sako jei visai blogai galima pagrybauti ir pragyvensi

Sutrumpintai. Dar reiktų pridėti, jog Europos Vakarų šalyse statistiškai darbdavys algoms išleidžia 50 centų nuo vieno lito, o Lietuvoje - 40 centų (konvertavus).

Pridedam -30% BVP, kurio netenkam dėl šėšėlio ir ką gi mes turim?

Butkevičiui reiktų pasikeisti akinukus, o Kubiliui peruką nusipirkti, kad baigtųsi tas durnas kompleksavimas ir paranoja, jog visi aplinkui kalti. Grybukas nepakaltinamas, tai jai tik belieka padovanoti tramdomuosius marškinėlius ir išsiųsti atgal studijuoti politekonomikos savo komunistų mokyklėlėje. Ryškiai nesigaudo kuriam amžiuje gyvena, kas yra "laisva rinka" ir kaip reikia kalbėtis su kaimynu, norint prekiauti ar šiaip... Išgerti čierką apkalbant pindosų vykdomas invazijas naftos turtingose šalyse.

Ir po viso šito dar vakar prisi*iso prie manęs kodėl aš vėliavos nepakabinau. Aiškins MAN KADA švęst, KĄ, ir KAIP bei gąsdins bauda. Pakelsiu kai pamatysiu pirmus žingsnius lyg TIKRO ekonomikos skatinimo ir kai baigsim vieni kitiems kaišioti pagalius į ratus bei išanksto kaltinti aplinkinius prieš tai savo kieme neapsikopus.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/euro_propagandininkai_susimove/

Štai kriziniu 2009 m. laikotarpiu ir mes, ir estai ėjome į dugną kartu. Tačiau pažiūrėkime į padėtį nuo 2011 m., kai estai jau turėjo eurą. Atmeskime čia bet kokią propagandą ir nusiimkime rožinius akinius. Iškart pastebėsime, kad estai per tą laiką jau turėjo penkis neigiamus BVP augimo ketvirčius, o paskutinis ketvirtis vėl labai aiškiai rodo -0,7 proc. Kažkodėl joks euras jiems nepadeda. O Lietuva su savo litu per šį laikotarpį daugiau nekrito nė karto. Taigi, lyginant nacionalinės valiutos šalies ir euro šalies padėtį, akivaizdu, kad niekinės visos tų euro propagandininkų pasakos, kaip euras prisideda prie BVP augimo ar yra didelis stabilizatorius, tai absoliuti netiesa.

Yra visiškai priešingai, negu tvirtina bankų pasakotojai. Bendra valiuta kontrabandininkams bus tik palengvinimas. Tereikia pažiūrėti į kriminalinės policijos ataskaitas, kokius pinigus jie konfiskuoja iš kontrabandininkų ar kitų šešėlininkų. Paprastai tai būna arba eurai, arba doleriai. Ir tai logiška, nes jie už kontrabandą visada atsiskaito užsienio valiuta, o ne litais. Euro įvedimas kontrabandininkams naudingas. Litai jiems tik trukdo, nes šiuos reikia keisti į kitą valiutą. Be to, labai svarbus šiuo požiūriu yra kupiūrų dydis. Lietuvoje didžiausia kupiūra yra 200 litų, o eurų didžiausia kupiūra - 500. Visi supranta, kad vežioti grynaisiais pinigais po 500 eurų yra lengviau negu tą patį pinigų kiekį po 200 litų. Pavyzdžiui, amerikiečiai neleidžia didesnio nominalo kupiūrų nei 100 dolerių, nes visiems tiems šešėliniams veikėjams ar banditams-teroristams nenori palengvinti gyvenimo - tai fiziškai apsunkina grynųjų pinigų transportavimą. Teko dalyvauti tarptautinėse konferencijose, kur amerikiečiai aršiai kritikavo eurą, kad 500 yra per didelis nominalas ir padeda banditų interesams.

ai galime pažiūrėti 2008 m. prognozių lenteles. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai prognozavo 7 proc. augimą 2009 metams. O faktas yra tas, kad buvo 15 proc. kritimas. Beje, mūsų bankai šias prognozes ir tokius duomenis dabar net išėmė iš savo archyvų, tokių duomenų ir prognozių niekur nerasite, nes tai akivaizdžiai kompromituoja jų vadinamuosius analitikus. Pavyzdžiui, mūsų skandinaviškų bankų analitikai kalbėjo, kad 2009 m. Lietuvos ekonomika augs 5,5 proc. Todėl jie dabar labai nenori prisiminti savo prognozių.

Autorius, matyt, žioplas yra, nes nematė 500 litų banknoto. Bet bendrai pritariu, kad ne dabar reikia įsivesti eurą.

Na nereik vadint zioplu zmogaus, kuris galbut dar nera laikes rankose 500litu kupiuros:>

Gal ir nelaikė. Dėl to neprieštarausiu. Bet prieš skelbiant kokias nors tiesas, jas derėtų pasitikrinti. Tuo labiau, kad jis kaip ir ekonomistas, žmogus išsilavinęs, tai negi sunku patikrinti?
500 litų