Primrose gali sutikt gali ne ,bet finale rezultatą nulemia masės . Atimsi alkoholį -rūkys žolę arba dėmių išėmėją uostys .Jei pilietis nori svaigintis , jis suras kaip tai padaryti. Išeitis viena - reikia pasiekti tokia visuomenės būseną , kad kuo mažesnis jos narių skaičius norėtu svaigintis t.y. pasinerti į, iliuzijų pasaulį . Jau geriau tegul realus pasaulis jiems būna mielas .

Danijoje alų vartoti leidžiama nuo 16metų, alaus ir vyno įsigyti galima praktiškai bet kuriame prekybos centre, stipriųjų gėrimų taip pat. Norvegijoje alus taip pat pardavinėjamas visose parduotuvėse, dėl vyno nežinau- tik stiprieji yra ribojami, todėl nežinau kiek tas specializuotas parduotuves galima vadinti skandinavišku modeliu..

Tikrai specializuotas ir valstybės valdomas alkoholio parduotuves žinau Kanadoje, Ontarijuje (LCBO). Visas alkoholis ten brangus ir sunkiai gaunamas jei užsimanai pasipildyti atsargas jau gerai apšilęs. Ir taip, žolė ten itin populiari, niekur kitur nemačiau tokio didelio jos vartojimo.

Taip kad alkoholio pardavimo tvarkos ir šalies pragyvenimo lygio susiejimas yra visiškai netinkamas, priežastys ir pasekmės pas mus sumaišytos. Reikia pakeisti požiūrį į gėrimą ir tikėtis jo vartojimo pasikeitimo, o ne riboti vartojimą ir tikėtis požiūrio pasikeitimo. Istorija puikiai parodė, kad mes itin linkę priešintis bet kokiems draudimams..

Ką tau reiškia sutvarkyti darbo kodeksą?

Petrai, žinau, kad skaitai, mačiau pačio žinutę apie "nupušėlius iš LLRI" bei "išnaudotoją poną krabą iš Plungės", kurią pratrynei. Tad sutinkamai su pačio parašu, pastebėjau ir tai, jog pačiam jau nebe pirmą kartą išmuša stop-loss'as. Taigi, kaip kolega 'treideris', patarčiau padirbėti su savimi.

Primrose, kadangi turėjai kantrybės paskaitinėti mūsų su Petru blevyzgas, tai pabandysiu apibendrintai brūkštelėt mano galva esminius momentus, kurių, beje, neįmanoma įgyvendinti nepertvarkius sodros (atplėtus income support, nuo kaupimo, kaupimąją dalį nuosekliai privatizuojant. Iki kiek... sutarimo reikalas) ir švietimo sektoriaus, beigi neatlikus kosmetinių patvarkymų mokesčių sistemoje.

Taigi DK. Visų pirma - lankstumas. (5 metai trasnsition. pradžiai tik jaunimui, išlaikant šiokį tokį status quo 'senimui'. Vėliau, pagal visas gerąsias politines praktikas, reikėtų išplėsti ). Lankstumą, visų pirma, siečiau su darbo jėgos arbitražu ir paslaugų sektoriumi. Globalioje ekonomikoje egzistuoja milžiniškos galimybės uždirbti konkuruojant ne tik darbo sąnaudomis, pinigine prasme, bet ir darbo laiku, iniciatyva, paskatomis, inovatyvumu, vietine infrastruktūra, kur, mano galva, bet kokie limitai išvis turėtų būti pašalinti. Taigi 3 dalys:
1. Laisvai samdomas. Įdarbinimas/atleidimas - on notice. Jokių kompensacijų, juridinių formų, dokumentų ir t.t., elementarus žodinis sutarimas. Pataisos mokesčiams : SS ir kitos kontribucijos mokamos darbuotojo. Atitinkama duomenų bazė, apmokėjimai per banką. Taip pat. Reikalingi 'trust'ai' per kuriuos (ne per biudžetą!) mokesčių lengvatos pagalba darbdaviai galėtų remti laisvai samdomų darbuotojų bendruomenę ir plėtoti reikiamą infrastruktūrą.
2. Laikinas (iki 3 m). Viskas kaip 1, tik apirėžiant esminius įvykius: metines atostogas, tėvystę/motinystę, ligą/nelaimingus įvykius. Galima būt rolloverinti.
3. Fiksuotas/kolektyvinis. Viskas kaip 2 tik visos kolektyvinės teisės ir pareigos. Minimumas. Kitaip tariant - status quo straipsnis, kol vykdom transition. Manau ilgainiui jis pasmerktas išnykti (išskyrus kolektyvinius sąntykius). Visur.

Toliau, mobilumas (ką Petras čia baugina - nuoma). Taigi, būtų 2 etapas, bet ne ką mažiau svarbus, jei orientuojamės iš "varžtų gamybos ekonomikos" į "paslaugų ekonomiką". Jei nesiorientuojame - esame pasmerkti long term. "Nepriginirosim" čia nieko naujo, pasaulis nestovi vietoje.

Asmeniškai, mažai kvalifikacijos reikalaujantiems darbams samdau daug Indų ir Filipiniečių. Retorinis klausimas, kodėl ne Lietuvių? (galėčiau ir apmokyti)
LT yra fantastiškoje padėtyje, tiek geo., tiek infrastruktūros prasme, tiek ir nepanaudotos darbo jėgos prasme. Atleiskime varžtus ir kelių metų bėgyje sausros randais išvagota darbo rinkos žemė sudrėks, o dar po 3-5 - nužels žolė, neatsistebėsime.

Tai tiek, gana "kapotai", bet manau, principus supratote.

Labai abstraktus parašymas, nors esmei pritariu. Ypatingai įdomi situacija viešajame sektoriuje - ten žmogų atleisti beveik neįmanoma. Reikėtų didinti vadovų atsakomybę ir duoti laisvės rinktis darbuotojus. Tik nežinau, kaip pamatuoti darbo rezultatus - kas juos gali vertinti?

Primrose, nesu teisininkas. Esu, treideris, ir šioks toks verslininkas. Taigi surašiau kas man (ir ne tik) skauda, ir nuo to skauda darbuotojams. Pakankamam reikalui esant, galima pasiimti teisininkų, rimtai sėsti ir surašyti pastraipsniui visą DK.
Dėl viešiukų. Pamenate, kaip baigėsi su Visuomiu? Corporate governance, projektų valdymo principais? Taigi, Jūsų siūlymas šiame kontekste dėl atsakomybės didinimo būtų tolygu kovai su pasekmėmis.
Žvelgiant į problemos priežastis, nepaisant probematikos išplaukiančios iš kolektyvinės atsakomybės bei politinio pasitikėjimo, mes turime dargi vieną, sakyčiau regione unikalią problemą - reputacijos, kaip socialinės savikontrolės mechanizmo, nebuvimą. Iš to išplaukia didžioji dalis negerovių ne tik viešąjame, bet ir privačiame sektoriuose. Kokie būtų galimi sprendimai. a) politiniai. Kitaip tariant reikia mandato, t.y. turime mėginti susitelkti, ir apskritai mažinti viešąjį sektorių atsisakant aibės funkcijų. Pagaliau pradėti "saulėlydį", toliau seka švietimo ir med. sektoriai, sodra. Mūsų strateginis kursas turėtų būti kompaktiška, atvira, dinamiška, efektyviai veikianti valstybė. b) bandyti keisti požiūrį į reputaciją. t.y. remiant privačią/nevyriausybinę iniciatyvą. c) laukti kol kai kas išmirs, t.y. pasikeis kartos.

Ačiū už mintį. Buvau visiškai pamiršusi sąvoką reputacija. Bijau, kad pas mus, geriausiu atveju, jos nėra. Blogesniu atveju suprantama atvirkščiai negu klestinčiuose visuomenėse.Įstatymą galima parašyti, galima priversti Seimą jį priimti, bet kad mūsų Lietuvoje atsirastų reputacijos siekis, man atrodo neįmanoma. Nusiminiau sekmadienį iš pat ryto.

Pritariu, svarbus aspektas atsakomybė - dabar vairą turi perimti x-karta, t.y. c netinka - laukti reikštų neprisiimti atsakomybės.
X-karta žonės gimę 1961-1981 metais

Bomžai, jei netinka c) variantas, tai x kartai vairo perimti be nuožmios kovos nepavyks.
Šiaip, toks savaitgalinis pasvarstymas, kai sako. Jei jau ruošti barzdočių Lietuvių žygį, vardan tos, tai reikėtų pradėti nuo Klaipėdos. Nepaisant to, jog jaučiu milžiniškas simpatijas šiam miestui, žirgus pradėti kaustyti reikėtų būtent čia, visgi Liberalų forpostas. Toliau... bandyti plėsti įtaką aplinkinuose rajonose agresyviai šturmuojant vietinius kolūkių pirminikus šiltai įsitaisiusius vietos tarybose. Kaip taisyklė tai nuožmūs mūsų priešai - socdemai. Na ir... po poros politinių ciklų, būt galima pasvajot apie tolimesnes žemes.

Primrose, nenusimink, neviskas prarasta, tiksliau, ne taip sakau,- dar ne viskas atrasta.

Žiūrint iš Kauno - Klaipėda yra puikus miestas. Net mano šeimos nariai kurį laiką važinėjo dirbti į Klaipėdą. Atrodo, kad ten mažiau sukčių ir viskas vyksta paprasčiau. Vien tik palyginus jūrų muziejų ir zoologijos sodą skirtumas labai iliustratyvus.