https://www.youtube.com/watch?v=zZsNyfAxoYQ

Naudingas interviu, kuriame žmogus paaiškino paprastus būdus neįklimpti į flatą, ypač 2013 antrąjį pusmetį prekiaujant.

http://youtu.be/F1QiUCIOxw8?t=1m52s

Vat taip, nuo 9 metukų jau ruošia vaikučius ateičiai. Čia kaip vėliau skatinama, vystoma, o kas gausis dar neaišku:

http://youtu.be/Hxl31vsY2uw?t=4m32s

Ir naujausia:

http://youtu.be/V9ZnHJsXPKM?t=2m6s

Pasirodo veikia.

Apie naują valiutą, grįsta suvartota energija rublis+juanis=RUANIS,
Apie tai, kaip Bažnyčia 19 amžiuje valdė karčemas ir spirito varyklas mūsuose.
Apie ateinančią su ES skilimu naują savižudybių ir alkoholizmo bangą Lietuvoje.
Apie Vokietijos kanclerio pareigą atėjus į postą važiuoti į Washingtoną pasirašyti pasižadėjimo ginti jos interesus.
Apie Graikų netikėjimą vakarais ir to netikėjimo pradžia, pirma kai vokiečiai per WW2 juos nukariavo, o vėliau anglai po karo juos iššaudė.
Apie Amerikos norą supriešinti ES entuziastus ir federalistus, bei priversti įvesti sankcijas Rusijai, prisiimant nuostolius ekonominius.
Kada bus Lietuvai kaip valstybei galas:

https://www.youtube.com/watch?v=fOPhca_Fmxc

Sveiki, būtų įdomu sužinoti kada ir kur vyks seminaras mokymai? Pagedautina Vilniaus mieste.

Iš anksto ačiū už atsakymą.

https://www.youtube.com/watch?v=rSOFQS1XeqA

Apie Lietuvą ir Rusiją antroje pusėje.

Apie Eurovizijas, prezidento rinkimus...

https://www.youtube.com/watch?v=7Dt6rgZry0U

Žmonės, kurie dirba ir mokosi techniniuose fakultetuose, ruošia specialistus pramonei yra prieš Maidaną, prieš stojimą į ES. Jie už stojimą į Muitų sąjungą, nes ten jau yra ryšių, prekybinių santykių. Jie bijojo, kad po sutarties su ES pasirašymu Donbaso pramonė, kuri ir taip neklesti, bus sunaikinta. Tai reikštų darbo vietų praradimą, mokslinio potencialo sunaikinimą, juk labai sunku užsiimti mokslu, kai nefunkcionuoja sritis, kurioje tu dirbi.

http://www.lrytas.lt/pasaulis/rytai-vakarai/kas-nutiks-su-ukraina-maidano-priesininkas-turi-savo-vizija.htm

Čia aš kalbu apie metalurgus, kalnakasius, elektros technikus.

Kompiuterių specialistai galvoja kitaip. Jie kažkodėl masto, kad šalis gali gyvuoti ir gyventi naudodama tik IT technologijas. Jie įsivaizduoja, kad visa šalis sėdi ir kuria programas kompiuteriams, o tos programos mums duoda ir elektrą, ir naftą, anglį, dujas.

Mes tiek paruošiame vadybininkų ir ekonomistų, kad kartais net verkti norisi. Kas visą tai „išvairuos“, pas mus ekonomikos tiek nėra, kiek mes ekonomistų turime – vienam geologui atitenka 20-30 ekonomistų. Kalbu apie santykių palyginimą, kurį per metus parengia tik mūsų universitetas. O po to dirba po to parduotuvėse pardavėjais tie ekonomistai.

Vadybininkai, IT specialistai, ekonomistai yra už asociacijos sutarties pasirašymą su ES. Jie kiekvienas save jau mato ne čia, o kur Monmarte ant suoliuko programuojantį ir gaunantį didelius pinigus.

Bet jie nesupranta, kad dirbti su Europa gali ir dabar, protingi žmonės dirba per internetą ir užsidirba. O pas ką smegenų nėra pasirašymas sutarties su ES nepadės, jie vistiek dirbs toje pačioje parduotuvėje kartu su ekonomistu.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/skandinavu-turtus-valdantis-norvegas-prognozuoja-lietuvos-likima.d?id=64901105
Gyvename itin didelės konkurencijos pasaulyje, kur Rytų žmonės yra nusitaikę į mūsų darbus ir sutiktų dirbti už mažiau. Dabar pagrindinė Vakarų valstybių problema – kaip esant tokiomis sąlygomis konkuruoti. Anksčiau buvo lengviau: Rytuose žmonės neturėjo tokio išsilavinimo, kaip Vakaruose. Dabar situacija pasikeitė. Manau, kad Lietuvos iššūkis dabar – rasti sektorius, kuriuose galėtumėte pasiekti aukštą pelningumą.
Norvegija turi tris tokius sektorius – naftą ir dujas, žuvininkystę, hidroenergiją. Vokietija turi savo automobilių sektorių, Prancūzija – maisto ir gėrimų prekės. Kai žiūriu į Lietuvą, suprantu, kad jūs neturite verslo klasterių, su kuriais galėtumėte pirmauti pasaulyje. Jei nerasite savo srities, darbo jėga išvažiuos.
Ką aš daryčiau? Mažos valstybės dažnai pasinaudoja didelėmis. Pažiūrėkite į Izraelį ir JAV. Izraelis perka daug ginklų iš JAV, skolinasi pinigus, o paskui prašo skolas nubraukti. Mažosios šalys išnaudoja didžiąsias ir kitais būdais – pasiimdamos dalį kitų šalių mokesčių pajamų. Prisiminkite tokias Europos valstybes kaip Kipras, Malta, Liuksemburgas, Šveicarija, Lichtenšteinas, Andora. Jos pakankamai turtingos. Ir ką jos turi bendro? Jos sukūrė mokesčių sistemą, kuri verčia užsienio verslus kurtis jose.
Vis dėlto nemanau, kad taip nutiks Lietuvoje. Kai čia kalbu su žmonėmis, visi sako, kad eis sunkiu keliu, kad neturėtumėte išnaudoti Norvegijos, Švedijos tokiu būdu. Norima viską kurti savo prakaitu ir ašaromis.

Swedbank ekonomikos forumas. Realaus laiko transliacija.

https://www.youtube.com/watch?v=PUANyH0ynKY

http://youtu.be/SF3OrGSPfN0?t=16m

Bendravimo, kalbėjimo, pasakojimo, takto laikymosi pavyzdys. Dirba asai. Iki paskutinės sekundės.

https://www.youtube.com/watch?v=egh1GFco7jU

Осознанный трейдинг, или как перестать делать глупости на финансовых рынках.

Parshiuk, nuo kada čia geras naujienas skleidi Kitas reikalas!

Išsiunčiau Grybauskaitei į ymailą, kad priminti jos tiesioginę funkciją, t.y. plėsti tarptautinius ryšius ir padėti mūsų verslui užsienyje.

http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/kinas-lietuvius-ragina-pasauli-uzkariauti-maisto-produktais.htm

Visame pasaulyje auganti vidurinioji klasė lems, kad didės materialiųjų prekių paslauga. Iš to naudos galėtų išpešti Europa ir Lietuva taip pat, nes šis regionas geba pasiūlyti kokybiškų prekių. O daugiau bendradarbiaudami su mokslininkais ir žinodami, kokius jų kuriamus produktus įmanoma komercializuoti, Lietuvos verslininkai pasauliui pajėgtų pasiūlyti žiniomis grįstų ir aukštos pridėtinės vertės produktų. Kol kas čia – nearti dirvonai.
Xu Sitao ragina ES ir Lietuvos verslininkus atkreipti dėmesį į tai, jog pusė gyventojų, gyvenančių Kinijoje, apsistoję miestuose. „Tai reiškia, kad bus suvartojama daugiau mėsos, pieno produktų, daržovių, didės poreikis švietimui, sveikatos sistemai. Šiomis tendencijomis reikia pasinaudoti“, - akina „The Economist Intelligence Unit Limited“ patarėjų tarnybos direktorius.
Kalbėdama apie Lietuvos eksporto galimybes Th. de Liedekerke pataria išanalizuoti geografinės diferenciacijos galimybes. „Jūsų maistas nepaprastai skanus, todėl naujas rinkas galite užkariauti jau turimais produktais“, - sako ji.
Anot jo, negalima sakyti, kad Lietuva turėtų mažinti eksportą į Europą, o didinti į trečiąsias šalis. A.Nice'o manymu, reikia daugiau padirbėti Lietuvą labiau integruojant į pasaulinę tiekimo grandinę, kaip kad pavyko tai įgyvendinti Lenkijai ar Vengrijai.

O pritraukus užsienio investicijas, Lietuvos kelias, A.Nice'o teigimu, būtų žiniomis grįstos pramonės kūrimas.

Butu tikrai nieko isplest realu sektoriu.. Bet jam vis labai padeda debilai gasdinatys rusais.

http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/tavo-psichologas/kodel-logika-pagristi-sprendimai-ne-visuomet-nuveda-i-sekme.htm

Dėmesys emociniam intelektui atsirado pastebėjus, kad žmonėms, kurių loginio mąstymo gebėjimai dideli, nebūtinai gyvenime, veikloje ar versle labai sekasi. Taip pat pastebėta, kad lyderio savybių turinčiam žmogui, gebančiam bendrauti su kitais, daryti kitiems įtaką, sekasi daug geriau nei pirmajam. Taigi emocinis intelektas yra gebėjimas pažinti savo ir kitų jausmus bei savybes ir pasinaudoti tomis žiniomis reguliuojant, pasirenkant savo emocijas, keičiant savo emocinę būseną, darant įtaką kitiems, keičiant grupės emocinę būseną ir pan. 1983 m. Howardas Gardneris paskelbė septynias intelekto rūšis teigdamas, kad žmogui būdingi ne vien loginio mąstymo gebėjimai.
Kai kurie turi muzikinį intelektą: gerą klausą, gerai suvokia ritmą, garsus, sugeba juos atkartoti. Kai kurie turi puikų erdvinį intelektą (tai nėra matematinis intelektas): konstruoja, lanksto, stato, vėliau tampa architektais ir inžinieriais. Dar yra kinestetinis intelektas: jį turi sportininkai, nes labai gerai jaučia ir valdo savo kūną.
H. Gardneris paminėjo ir dvi keistesnes intelekto rūšis – intrapsichinį ir tarpasmeninį. Intrapsichinis intelektas padeda žmonėms labai gerai atpažinti savo jausmus, jausmų dinamiką, savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
O tarpasmeninis intelektas tų žmonių, kurie mokykloje, kad ir būdami padaužos, vis tiek buvo klasės lyderiai, paskui juos visi bėgdavo iš pamokų ir t. t. Taigi H. Gardneris pasakė, kad vieni labai gerai pažįsta save, kiti – labai gerai supranta, kaip veikia santykiai, kaip daroma įtaka, kaip galima pasiimti kitų dėmesį. Taigi iš esmės emocinis intelektas yra intrapsichinio ir tarpasmeninio intelekto derinys.
Nustatyta, kad, jei vadovui būdingas aukštas emocinis intelektas, tiek asmeniniai jo rezultatai, tiek jo padalinio ar organizacijos rezultatai yra 20–40 proc. aukštesni negu tų, kurių emocinis intelektas žemesnis.
Pirmiausia, jei vadovui būdingas aukštesnis emocinis intelektas, toks žmogus yra lankstesnis rinkdamasis lyderystės stilių: su vienu darbuotoju jis gali elgtis griežčiau (nurodyti, pabarti), kitą – pagloboti ir pan. O toks vadovo ankstumas darbe kuria geresnę atmosferą, geresnį psichologinį klimatą. Geresnė atmosfera organizacijos rezultatams daro iki 30 proc. didesnę įtaką.
Taip pat tyrimai įrodė, kad, nors emocinis intelektas yra kritinis veiksnys, lemiantis vadovo darbo sėkmę, vis dėlto vadovui svarbūs ir loginio mąstymo gebėjimai: jei loginis intelektas žemesnis už vidutinį, bet emocinis intelektas labai aukštas (toks derinys itin retas), rezultatų nebus.
Tikrai taip, nes, jei norime artimo ryšio, pirmiausia turime labai gerai jausti save ir iš savo pačių emocinės reakcijos atpažinti, kurie žmonės mums patinka, kelia malonius jausmus, o kurie, pavyzdžiui, vargina. O tada paanalizuoti ir suprasti, iš kur ateina tie malonūs arba nemalonūs jausmai. Kita vertus, jei bendraujame su žmonėmis ir esame jiems nejautrūs, nematome, kokį poveikį kitam žmogui daro mūsų veiksmai ar žodžiai, ryšys nutrūksta. Jei būsime dėmesingi, pamatysime, kad užsikalbėjome per daug, todėl kitas pradeda nuobodžiauti. Žmonės būti kartu gali tik tada, kai jaučia, ką pats jaučia, ir ką jaučia kitas.
– Kaip atsiranda emocijos ir kokią galią jos turi žmogaus mąstymui, elgesiui?
– Iš pradžių galvota, kad emocijas ir emocines reakcijas galime paaiškinti gana paprastai ir kad egzistuoja tik vienas emocijų atsiradimo būdas. T. y. mes gauname informaciją iš aplinkos (kažką išgirdome, pamatėme, užuodėme), tada ji keliauja į mūsų smegenų gumburą, kuris yra signalų iš išorės paskirstymo vieta, o šis siunčia informaciją į atitinkamas smegenų žievės skiltis. Kai išanalizuojame informaciją smegenų žievėje, ji duoda signalą limbinei sistemai, atsakingai už emocijas. O tada mes jau reaguojame pykčiu, baime ir t. t.
Bet tada kilo klausimas, kaip paaiškinti impulsyvias emocines reakcijas, kurios nebuvo apmąstytos. Išaiškėjo, kad mes turime du emocinio reagavimo kelius. Vienas – greitasis trumpasis emocinis reagavimo kelias, kai smegenų žievė nedalyvauja. Trumpai kalbant, mes gauname signalą iš išorės, o smegenų gumburas iš karto duoda signalą už emocijas atsakingai sričiai, limbinei sistemai, kaip reaguoti.
Tai paaiškina labai greitas reakcijas. Pavyzdžiui, važiuojate automobiliu, kažkas labai greitai prieš jus stabdo, jūs taip pat greitai spustelite pedalą. Iš pradžių net nesuvokiate savo emocijos, bet paskui jau ima drebėti rankos, ateina šioks toks atsipalaidavimo jausmas ir pradedate suvokti, kad išsigandote, todėl greitai paspaudėte pedalą. Tai reiškia, kad pirmiausia buvo signalas emocinei sistemai – iškilo grėsmė, imkis tam tikrų veiksmų. Emocinė reakcija paleidžia visą hormonų mechanizmą ir skatina atitinkamą mūsų elgesį, bet suvokimas, kokia tai emocija, atsiranda vėliau.
Dabar fizinių grėsmių neliko, bet trumpasis emocinio reagavimo kelias nedingo, tik turime ir lėtojo emocinio reagavimo kelią. Jis dvigubai ilgesnis negu pirmas, bet tik sekundės dalimis. Ką jis mums duoda? Pamatome objektą – gyvatė. Trumpojo emocinio reagavimo kelias mus skatina atšokti, bet smegenų žievė sako – palauk, akių nėra, žvynų nėra, nejuda, vadinasi, čia pagalys, panašus į gyvatę, todėl nėra ko bijoti ir gali ramiai keliauti. Taigi lėtasis emocinio reagavimo kelias įjungia mąstymą, kurie leidžia pakeisti emocinę reakciją. Todėl įvertinę situaciją emocinę reakciją galime susilpninti, sustiprinti arba visiškai pakeisti.

Socialinio bendravimo situacijose vienareikšmiškai galioja ilgasis emocinio reagavimo kelias. Trumpai kalbant, mūsų emocija priklauso nuo to, ką pagalvojame. Per mokymus paprašiau nupiešti labai blogą ir normalią situaciją Lietuvoje. Be abejonės, kai pradedame galvoti, kad Lietuvoje blogai (emigracija, savižudybės, girtuokliai, korumpuoti politikai ir t. t.), jaučiamės depresiški, liūdni, išsigandę, nieko nesinori. Bet jei pagalvojame, kad žmonės čia gyvena, džiaugiasi gyvenimu, turi darbus, ne tik išvažiuoja, bet ir grįžta, yra jaunimo, kuris ateina su naujomis verslo iniciatyvomis, politikoje ir versle matome daugiau skaidrumo, versle, emocija irgi keičiasi. Taigi vienaip ar kitaip nuspalvindami situaciją galime keisti emociją.
– Ką kiekvienam žmogui būtina žinoti apie emocijas? Dažnai savo elgesį teisiname emocijomis. Ar tikrai jos tokios nevaldomos?
– Kaip minėjau, trumpasis emocinio reagavimo kelias mums duoda impulsyvią ir dažnai sunkiai suvaldomą emociją. Dažniausiai mes ją pajaučiame tokiose situacijose, kai susiduriame su grėsme.
Sakykime, per gaisrą pajusime išgąstį, paniką, kuri mus skatins veikti, bėgti. Šią emocinę reakciją sustabdyti sunkoka, nes ji susijusi su išlikimu. Tačiau daugeliu atvejų emocijas tikrai galime reguliuoti keisdami mąstymą. Tik bėda, kad dažniausiai neatkreipiame dėmesio, kaip mąstome. Tada mąstymas nuspalvina mūsų emocinę savijautą. Be to, dažnai mąstymas turi tam tikrų ydų, klaidų, pavyzdžiui, viską matome per daug juodai. Arba, sakykim, dar nieko baisaus neįvyko, bet mes jau pradedame galvoti, kas įvyks ateityje. Bet juk dar neįvyko. Tai ko nervintis? O jeigu įvyko, irgi nebėra ko nervintis, nes jau viskas – gali tik galvoti, kaip spęsti situaciją.
Trumpai tariant, kai žmogui liūdna, pikta, jis susierzinęs, reikia pagalvoti, kokios mintys kilo šioje situacijoje – kad viskas blogai, viskas juoda, kad bus dar blogiau? Bet ar tos mintys turi realų pagrindą? Dažniausiai ne – realybė nėra nei juoda, nei balta, dažniausiai ji yra visokių spalvų. Todėl pasižiūrėkime, kurie pavojai realūs ir kuo juos grindžiame, kokių galimybių turime ir kaip jomis pasinaudoti. Taigi keisdami mąstymą galime keisti ir emocinę būseną.
– Kokiais būdais galime keisti savo negatyvias emocijas?
– Jei norite plačiau, reikėtų atsiversti Davido Burnso knygą „Geros nuotaikos vadovas“. O kalbant trumpai, – mūsų mintys daro įtaką mūsų emocinei savijautai (prisiminkite pavyzdį apie Lietuvą). Yra ir kitų būdų. Pavyzdžiui, pasėdėkite labai susiraukęs – nuotaika akimirksniu suges. Vadinasi, kartais tereikia pakeisti veido išraišką, ir pasikeis emocinė būsena. Nors gali skambėti trivialiai, bet tai tiesa.
Arba pasėdėkite labai susigūžęs, susitraukęs – iš karto kils baimė ar nerimas. O jei atsipalaiduosite, laisvai kvėpuosite, išsitiesite rankas ir kojas, pamatysite, kaip būsena pasikeis. Tokie dalykai labai praktiški. Labai liūdna – nusišypsok (kad ir dirbtinai), ir netrukus šypsena taps tikra.
Kartais mes per daug koncentruojamės į bėdas, nemalonumus, ir tada darosi sunku. Jei norisi atsikratyti tokios būsenos, reikia pagalvoti, kas pakelia nuotaiką, kokie dalykai yra malonūs ir padaryti tai. Pats paprasčiausias būdas – pasportuoti. Sportuojantys žmonės patvirtins: kartais iki sporto salės vos nušliauži, būni pavargęs, liūdnas ar piktas, o grįžti iš jos energingas. Kodėl? Nes judant gaminasi laimės hormonai.
Emocinis intelektas yra pajautimas, supratimas tų dalykų, kurie man tinka, kurie – ne. Jei pavyzdžiui, kiekvieną dieną į darbą einate vos kojas vilkdamas, labai nenoromis, su baime, pagalvokite, kas ją kelia. Jei baimės šaltinio negalite pašalinti, gal reikia keisti darbą. Juk baimė mus verčia susitraukti, jaustis nemaloniai ir t. t.
Arba, tarkim, bendraudamas su draugais dažniausiai jaučiatės piktas, neišklausytas, nesuprastas ir pan., verta pagalvoti, ar jie iš tikrųjų draugai, ar tikrai norisi su jais būti. Taigi svarbu pajusti, kaip reaguojame į situaciją, kokios emocijos kyla. Jei emocijos nemalonios, tai – signalas, kad kažkas netinka. Tada reikia pagalvoti, kaip tuos dalykus pakeisti. Nereikia tikėtis, kad emocinį intelektą mums kažkas atneš ant lėkštutės.
Patarimas – elgtis su savimi taip, kaip elgtumeisi su geriausiu savo draugu. Jei žiūri į save kaip į geriausią savo draugą, pradedi domėtis, kas tinka, kas ne, globoti, rūpintis. Tada atrandi laimės, džiaugsmo, pasitenkinimo jausmus ir vidinę darną

http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/izraelio-verslininkams-lietuva-lyg-tiltas-tarp-rytu-ir-vakaru.htm

Izraelio verslininkus Lietuva vilioja profesionaliais darbuotojais, nedidelėmis gamybos sąnaudomis ir galimybėmis pasiekti tiek Europos, tiek Rytų rinkas.
Mainais izraeliečiai žada technologines inovacijas tradicinėje pramonėje ir pamokas Lietuvos verslininkams.

Tai rinka, kurioje yra pusantro milijono išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos, kurie Lietuvą labai gerai žino ir per dvidešimt gyvenimo Izraelyje metų yra išsiilgę lietuviškos duonos, sūrio, majonezo, saldainių, alaus ir kitų gaminių“, – tikino jis.
Daugiausia galimybių verslininkai iš Izraelio regi tradiciniuose Lietuvos ūkio sektoriuose: farmacijos, medžio pramonėje, mašinerijoje ir agrokultūroje.
L.Judeso teigimu, Izraelio verslininkams šie sektoriai patrauklūs pirmiausia dėl galimybių į juos integruoti modernias technologijas, taip kuriant pridėtinę vertę.
Jo nuomone, bet kokią agrokultūrą pavertus agrotechnologine, gaunami žymiai geresni rezultatai. Paprasčiausias pavyzdys – Izraelyje karvės duoda daugiausia pieno pasaulyje.
„Viskas tik dėl šiuolaikiškų technologijų. Karvės pas mus nėra kažkokios išskirtinės“, – juokėsi L.Judesas.
Žydai domina ir lietuvių kompanijas, matančias galimybę iš izraeliečių pasisemti patirties.
„Sujungus Lietuvos išvystytą tradicinę pramonę su Izraelio technologiniais laimėjimais, teigiami rezultatai garantuoti“, – tiki L. Judesas.
„Izraelio verslininkus masina Europos Sąjungos projektai ir lėšos, o tam reikia sąjungai priklausančio verslo partnerio“, – mano L.Judesas.
Lietuvos verslininkams taip pat naudinga partnerystė su žydais, nes Izraelis yra pirmaujanti šalis pagal valstybės skiriamas lėšas mokslo tyrimų ir vystymo sektoriui.
Jam Izraelio vyriausybė kasmet skiria 4,5 procento bendrojo vidaus produkto. „Europos Sąjungos vidurkis yra 2,3 proc. BVP, o Lietuvoje mokslo tyrimų ir vystymo sektoriui kasmet skiriama tik po procentą nuo bendrojo vidaus produkto“, – pasakojo D.Degutis.
Patogesnis susisiekimas davė naudos ir turizmo verslui, kuris tarp Lietuvos ir Izraelio auga labai sparčiai.
„Lėktuvo bilietą į vieną pusę galima nusipirkti už 30 eurų (apie 103 litus) ir po kelių valandų jau mėgausiesi ne tik saule, bet ir vakarietišku Tel Avivu, kuriame galima įdomiai ir prasmingai praleisti laiką“, – sakė Lietuvos ambasadorius Izraelyje.
Izraeliečius Lietuva vilioja dėl panašių priežasčių. Izraelio turistai vasaros metu mielai nuo alinančios saulės pailsėti atvyksta į Druskininkus, Trakus, Lietuvos pajūrį.

Geriausi iš Rusijos:

Rezviakovas, 2014, įvadinė:

https://www.youtube.com/watch?v=H6L4uRvQKmg

Gerchikas 2014:

https://www.youtube.com/watch?v=YKLVrOIfvN4

https://www.youtube.com/watch?v=HnMY4MjXFTY

http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/juoza-kazicka-per-gyvenima-vede-dvi-auksines-taisykles.htm

„Kaip ir kiekvienas normalus vyras, pastebiu gražias moteris. Tačiau svarbiausia yra laiku pasakyti sau „stop”. Jei būčiau nuklydęs į šoną, žmona tą pačią dieną būtų išspyrusi lauk. O ji man buvo labai brangi, — žurnalistams yra pasakojęs J. Kazickas. — Visada laikiausi svarbiausio principo, kad vyro atsakomybė žmonai — būti ištikimam.”

Visiems pradedantiesiems ir jau prakutusiems verslininkams milijonierius patardavo: „Turėk kuo daugiau draugų ir nelakstyk paskui moteris — laikykis žmonos”. Moterys ne tik atima brangų laiką, bet ir energiją, kuri būtina darbui. J. Kazickas tikėjo, kad šios dvi taisyklės, kurių jis griežtai laikėsi, padėjo jam susikrauti turtus.
Apdovanojimai man primena, kad laikas bėga, kad reikia skubėti daryti tai, kas prasminga. Tarsi girdžiu balsą: „Juozai, dar ne metas baigti gyvenimo kelią, dar privalai daug ką nuveikti“.
Be to, yra ir dar viena mano amžiaus žmogui svarbi aplinkybė: ten, kur gyvenu anapus Atlanto, palankesnės oro sąlygos. Žiemas praleidžiu Bahamose, kur tuo metu šilčiau nei vasarą Lietuvoje. Long Ailando saloje, kur daugiausia būnu kitais metų laikais, klimatas taip pat labai palankus sveikatai.

Teisingai, nera ko lakstyt paskui kurvas

Tai jau tikrai. Prastūmti Williamsą ir prasukti aferą reikia tikrai daug energijos ir triūso. O paskui jau galima ir Bahamuose lašinukus pašildyt. Jau tas Kazickas... Visad sukeldavo šypseną, kai tik pamatydavau kartu su Adamkum. Jau tokie meilūs tie "amerikonų razvedčikai" kad negaliu