tai kaip dėl to rodiklio kitimo prognozių? gal kas galėtų protingą mintį mestelt, nes banko atstovai apie tai žalio supratimo neturi ...

Kaip galim mestelt ką nors protingo, jei jau patys banko darbuotojai, kurie siūlo paslaugą, apie ją žalio supratimo neturi

to kvazaras:

Prognozes 30 metu? 20? 5 metams? ;)
5 metams i prieki butu galima mastyti taip:
Kas sudaro skolinimosi kaina? - tarpbankines palukanu normos ir banko marza. Tai ziurekim kiekviena demeni atskirai.
Tarpbankines palukanu normos arteja link "0"; rinkoje pinigu perteklius. Ar jos bus neigiamos (bankai skolintojai mokes pinigus kad kiti is ju skolintusi)? Greiciausiai ne, bent jau ne paprastiems zmonems. Tai darau prielaida, kad sitas demuo nemazes, bet gali dideti (ar dides ir kiek smarkiai dides - neisivaizduoju).
Banko marza: kad bankai mazins savo "uzdarbi" irgi nemanau. Kad didins - kodel gi ne.

Taigi isvada butu tokia: 5 metu laikotarpi, statyciau uz skolinimosi kainos augima.
O kas bus po 10 metu, ponas Dievas tezino ;) O kas po 30 metu, tai net ir jis pats nezino

Neseniai gavau komentarą iš Lietuvos banko atstovų dėl didėjančios EURIBOR palūkanų normos.
"Visų pirma, atkreiptume dėmesį, kad Europos centrinis bankas nenustato EURIBOR. ECB nustato Eurosistemos pagrindinės refinansavimo operacijos palūkanų normą (Main refinancing operations rate), kuri šiuo metu yra 0,25%. Eurosistemos pagrindinėse refinansavimo operacijose bankai gali skolintis eurų iš Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir paprastai tokių paskolų terminas yra viena savaitė. Plačiau apie ECB pinigų politikos operacijas: http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/index.en.html .

Tuo tarpu EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate) - vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų eurais kitiems bankams. Šią palūkanų normą skaičiuoja European Banking Federation (Europos Bankų Asociacija). Jos fiksuojamos kiekvieną darbo dieną (pagal ES) 11 val. ryte Centrinės Europos laiku. EURIBOR fiksuojamos 15 skirtingų terminų – nuo vienos savaitės iki dvylikos mėnesių. Plačiau apie EURIBOR galite pasiskaityti: http://www.euribor-ebf.eu/euribor-org/about-euribor.html . Tarpbankinių palūkanų normų dydį gali įtakoti likvidumo sąlygos tarpbankinėje rinkoje, skolintojo prisiimamos kredito rizikos lygis, bendra situacija finansų rinkoje.

Tad apibendrinant, ECB nustato palūkanų normas, už kurias bankai gali pasiskolinti iš centrinių bankų, arba dar trumpiau - tai yra centrinio banko palūkanų norma. Tuo tarpu EURIBOR yra palūkanų normos, už kurias bankai skolina vieni kitiems tarpbankinėje rinkoje, arba trumpiau – tai yra rinkos palūkanų norma."
P.S. Su Europos Bankų Asociacija nekontaktavau dėl EURIBOR.

keitimas litu i eurus perkant buta yra burbulas ir pletkas, kiekviena sandori patikrina IMV, ir cia su lagaminu neprasisuksi. Kilstelejus LT skolinimosi reitinga atsirado vel laisvos saibos engti ir taip ismelztus tautiecius, o bankai apie reitingo skolinimosi pakelima numate, ir paleido makulaturos i rinka, va jums ir priezastele kilimui.

Litus į eurus galima pasikeisti banke - kam dėl to pirkti NT ? Nelogiška.

Aš matau visai kitas priežastis, kodėl butų pirkimas ženkliai padidėjo. Ir tikiuosi, kad jis kitais metais vėl sumažės. Daryčiau prielaidą, kad jau antrame šių metų pusmetyje pardavimų bus mažiau, negu pirmame, o 2014 - mažiau, negu 2013.

Tik viena labai svarbi dedamoji neaiški - tai Baltarusijos, Rusijos ir galbūt Ukrainos pirkėjai. Jų gali dar padaugėti ir tada trendas išliks toks, koks yra dabar.

Pažiūrėsim po Naujų, ar buvau teisus.

http://www.saltinis.eu/ekonomika/ar-verta-fiksuoti-busto-palukanu-norma/

Paprastai ir aiskiai aprasyta sitame straipsnelyje. Ziurint i istorija tiketina, kad busto paskolos nevrsys 5 proc metiniu palukanu, bet istorija nevisada kartojasi.

Del judesio Nt rinkoje, manau nereiketu suversti visko euro ivedimui.

Atsizvelgti reiktu ir i tai nuo krizes praejo jau 6 metai, nors realiai apie ja snekame dar ir siai dienai, gal kiek maziau ispruse ja jau pamirso, bet snekejimas rodo tai, kad iki burbulo ir euforijos dar toli, nuostoliai nepamirsti, reiskias siai dienai naujoms klaidoms pasikartoti dar neatejo laikas.

Judesys yra ne tik NT rinkoje, is pagrindo snekos apie Eura atriso zmoniu kisenes, pagaliau prasidejo vartojimas, banku nulines palukanos indeliams dave savo, zmones nera pakankamai ispruse pradejo arba leisti arba pirkti NT uz laisvus pinigus( dazniausiai didzioji dalis nieko neismano apie investavima i NT)
Apie nelegaliu pinigu investavima i NT tikintis poto ji parduoti, kad butu gauti Eurai. Didesnes nesamones negali buti, viskas vyksta, bet netokiame lygyje. Privatus nelegalas jei pabandytu taip issigryninti litukus, su pirmu pardavimo sandoriu butu pakviestas i VMI. pasikeisti Eur nera sudetinga, pilna kontoreliu kurios su mazu komisu keicia.

Isvada tokia, vyksta letas nuosaikus ekonomikos atsigavimas, paremtas optimistiskesnemis nuotaikomis. Manau reakcija butu buvus stipresne jei nebutu ivykes Rusijos konfliktas su puse pasaulio, tai itakos bent jau ilguoju laikotarpiu tikrai tures, trumpuoju nemaza dalis gyventoju baimindamiesi karo, pinigines buvo uzdare.

Bent jau Taline ir Rygoj įvedus eurą padaugėjo būsto pirkėjų iš įvairių šalių.

Busta pirkti is nelegaliu LT labai realu ypac is suktesniu statytoju, ateik ir pasakyk kad NT pirksi grynais tai tau ant popieriaus parasys 40 proc mazesne kaina likusius sumokesi juodais, liks tik rasti prielaida is kur galejai sutaupyti kazkuria dali ir papasakot apie tai VMI, o tam gali i pagalba ir banka pasikviesti neva pasiskolinau su mociutes NT uzstatu po E ivedimo parsiduosi grazu turta ir grazinsi paskola ir viskas balta balta. O vaiksciodamas i banka su 9999 LT ir keisdamas i E greiciau atsidursi kam nereik akyse.

Remiates patirtimi? ar tik tuom ka kazkur girdejote?



Ok taip kaip aprasete imanoma, bet padaryti viska teisingai nera taip lengva kaip jus parasete, didziajai daliai pirkeju truksta kompetencijos, neteisingai atlikti zingsniai atnesa nuostolius ir baudziamaja atsakomybe. Pardavejui svarbiausia parduoti, o kaip pirkejas tavrkosi toliau jam dazniausiai neidomu.



Ok pirkai uz 250000lt kotedza, pagal tavo nubreztas gaires baltai lieka sumoketi 150klt pardavejui, solidi suma. Jei tu esi nelegalas manomai jokiu realiu pajamu niekada neturejai, bent jau tokiu kurios galetu pagristi tavo tokio tipo santaupas, toliau mamu mociuciu uztatai piniginiai ir panasiai, jei jie buvo deklaruoti tam reikiamu metu ok, bet siai dienai su visokiais skolos rasteliais labai striuka.


nereikia vaikscioti i jokius bankus, kad pasikeisti pinigus..

Ne i tema nukrypta.

Geros dienos

O, anglijoj stebuklai vyksta... Tas NT sektorius atrodo svarbesnis už gamybą ar exportą...

http://www.dailymail.co.uk/money/mortgageshome/article-2617587/House-prices-leap-10-9-April-says-Nationwide.html

http://www.dailymail.co.uk/news/article-2617686/Average-house-price-QUADRUPLE-1million-20-years-leaving-half-35s-living-mum-dad.html



Pigus, lengvas skolinimas, žemos palūkanos, lengvi būstai, sunkiai prieinama žemė, 20 000 žmonių kasdien išlipančių į krantą iš visos Europos... Bet...

Pastebejau cia kalbat tik apie naujus butus. O kaip senos statybos, negi jie visiskai mires reikalas? Pats sau ieskojau buto, norejau dvieju kambariu, ne bendrabucio, iki 140 000 lt. Paskolu imti kategoriskai nenorejau, nes esu turejes, na ne tokio dydzio kaip bustui, bet supratau kaip gera buti neskolingam, todel nusprendziau geriau senesnis butas, bet bent is savos kisenes. Pirkino metu pastebejau, kad yra labai didele paklausa. Buvo tokiu atveju, kai ryte idetas butas i skelbimus per piet paskambinus paaiskedavo, kad jau parduotas. Ir siaip labai greit dingdavo skelbimai. Dabar situacijos neseku, bet kiek uzmetu aki tai kainos nekrenta tikrai, netgi kyla. Pirkau karoliniskese, namas tvarkingas, kaimynai tvarkingi, kiek susidariau ispudi tai pencininkai like is senu laiku arba jaunos seimos. Bet cia jusu paklausius atrodo baisu ir toks butas vos ne taps niekam neidomus netolimoj ateity . Beje pasto dezute pilna pasiulymu pirkti arba nuomoti.

Dabar toks reikalas del ko sunerimau. Taip susikloste, kad gali buti jog teks man issikelti i kita miesta. Nezinau kuriam laikui, gal pusmeciui, gal metams. Galvoju isnuomoti, kiek ziurejau skelbimus visai realu uz 700-900 tai padaryti. Cia tuo atveju jei grysiu atgal. Gali buti, kad isikursiu ir kitam mieste. Tada galvosiu ka daryti, ar toliau nuomoti ar parduoti. Kaip jus manote ka su tokiu turtu daryti. Gal palaukti galo metu/kitu pradzios ir parduoti jei negrysiu? Ar nuomoti ir nesukti galvoa, gausiu kazkiek pajamu ir turesiu buta Vilniuje, reikalui esant parduosiu. Bet jeigu ateityje jis taps mazai vertingas tai geriau gal parduoti pike jei pataikysiu? Nes jei tu nauju butu ir toliau tokiais kiekiais keps tai sitie gal nelabai kam idomus bus? Bet kitas dalykas, ne visi juk turi pinigu naujam. Bet gali imti paskolas ir tures tada. Na idomu, kokie jusu butu pamastymai apie tai ka as galvoju. Nesu joks nt spekuliantas toli grazu, pirkau ta buta sau gyvenimui, bet, kad tas gyvenimas labai jau greitais tempais keiciasi tai nespeju net pamastyti kaip elgtis.

http://www.aruodas.lt/4-486767/

Metai praėjo nuo jūsų komentarų apie NT, įdomu , kokia dabar nuomonę visi turi, VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį 2015m. ketvirtį Lietuvoje sudaryta 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 2% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu.Pirkimo-pardavimo sandorių registruota 14% daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 3% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu.2015 metų antrąjį ketvirtį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už 224 mln. eurų ir tai yra net 49% daugiau nei jų buvo išduota per pirmąjį šių metų ketvirtį. Šių metų antrąjį ketvirtį išduotų paskolų bendra vertė yra didžiausia nuo pat 2008-ųjų metų. Skolinimuisi palūkanų norma maža.Butų kainos kyla...Ar verta pirkti butą dabar, ar verta laukti, kiek ilgai kainos kils kils klausimas

Anglijos banko darbuotojai paskaičiavo, kad kai jis pakels palūkanų normą, apie 5 proc gyventojų nesugebės aptarnaut paskolos. O juk normas kels USA, po to UK, o vėliau EU 2017 metais. Taigi... Dabar pervažiavus Vilnių kiaurai statybos - kas neranda kur sudėt lėšų ( banke nemoka palūkanų, verslai defliacijos metu...) tai į NT mano kad sukišus bus saugu... Na pristatė inkilų... O kas pirks? Nebent emigrantai... Kažko manau taip nebus, net Norgėj jau ne pyragai... O kad skolinasi dabar, kai taip mažai reik tai bus išdurti.
Va sakai metai metai praėjo... Iš kitos pusės NT juda lėtai, daug laiko pagalvoti, čia ne akcijos ar valiutos... Bet burbulas tiesiog šviečia - net Naujojoj Vilnioj daugiaukčius stato... Kur nėr pramonės... Paslaugų... Gamybos... Žemės ūkio...

Dėl būsto pirkimo aš šiuo metu labai svarstyčiau. Manau reiktų palaukti bent metus ar pusantrų. Tam yra keletas svarbių priežasčių:
1. Nuo lapkričio 1 patvirtintos sugriežtintos skolinimosi taisyklės, todėl iki lapkričio 1 žmonės nesugebėdami nusipirkti būsto savo lėšomis stengėsi pasiskolinti iš banko, kol atitinka tuos lengvesnius reikalavimus. Todėl tai paaiškina rekordinį išduotų paskolų skaičių antrą metų ketvirtį. Trečio ketvirčio statistika manau bus dar didesnė, nes visi bandė spėti į nuvažiuojantį traukinį. Kadangi buvo suaktyvėjusi paklausa, tai statybininkai dar galėjo realizuoti savo kažkokią dalį perteklinės pasiūlos.
2. Sumažėjus paklausai, statybininkams bus velniškai sunkiau parduoti savo likusius butus, to pasekoje jie turės mažinti kainas, kad būtų konkurencingi rinkoje. Šiuo metu bent jau Vilniuje pasiūloje yra ženkliai per daug laisvų butų. Todėl statybininkai nepardavę jau pastatytų neskuba vystyti naujų projektų. Pats dažnai bendrauju su vystytojais ir šiuo metu jau sunku įsiūlyti naujus investicinius projektus, net su gautais statybų leidimais, nes visi gieda tą pačią melodiją, kad reikia palaukti bent keletą metų, kol rinka normalizuosis ir tada bandyti investuoti į naujus projektus. Jie nenori įšaldyti lėšų. O projektai tikrai ganėtinai patrauklūs centrinėje miesto dalyje. Iš to galima daryti išvadas, kad per ateinančius metus bus mažiau pradėta naujų projektų. Bus stengiamasi susitvarkyti su pradėtais.
3. Nuo 2016 metų įsigalios direktyva, kad norint gauti statybos leidimus nuo 2016 sausio jau reikės statyti A šiluminės klasės namus. Tuo atveju statybininkų kaštai išaugs apie 20 proc, ir kol kas tokie projektai bus brangesni ir nekonkurencingi su dabar statomais. Todėl visi besitvarkantys kol kas popierinius projektus stengiasi juos susitvarkyti iki šių metų galo. Po to manau bus laikinas štilis, šitoje vietoje.
4. Kas norėjo nusipirkti butus už grynus pinigus, tai padarė iki euro įvedimo, taip konvertuodami savo pinigus į materialų turtą. Kas su paskolą stengėsi nusipirkti iki lapkričio 1. Taigi nemaža dalis pirkėjų galėjo dingti iš rinkos, taip sumažindami paklausą. O kai paklausa per maža, o pasiūla per didelė, turėtų būti aiški tendencija būtų kainoms.

P.s. Pats žvalgausi kokio investicinio buto, bet lyginant kainas prieš metus, kai vieną tokį pirkau, tai matau, kad šiuo metu kainos yra neadekvačiai per aukštos, bent jau Lietuvoj, todėl šiuo metu patrauklesnės pietų europos rinkos. Planuoju laukti kol bankai pradės kelti palūkanas ir žmonėms nebeatrodys tokios patrauklios būsto paskolos. Ir tada galbūt kainos normalizuosis. Juolab, kad jau kaip ir ekonominis ciklas artėja prie savo piko, bent jau NT rinkoje tai tikrai. (Čia tik mano nuomonė, kitų gal mąsto kitaip).

Visai idomu butu pietu Espana. Kazi kokie ten turto mokesciai dabar ?

Yra dar vienas faktoius, kurio napaminejo Simultanas. Iki 2016 kovo pabaigos Lietuva turi suderinti savo istatymus su Europos sajungos direktyva 2014/17/ES reglamentuojancia paskolas gyvenamosios vietos isigijimui.

http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ruosia-pakeitimus-imantiems-busto-paskolas.d?id=66203384

Paskolu salygos pasidarys viesesnes, zmogus tures 7 dienas perskaityti sutarti.

Nežinau dėl turto mokesčių ten, bet labai reik atidžiai rinktis NT Ispanijoje, nes gyvenamojo būsto perteklius Ispanijoje milžiniškas, prireiks dar kokių 4-5 m., kad rinka susibalansuotų

Kasmetinis turto mokestis Ispanijoje skaičiuojamas pagal sudėtingą formulę ir gali sudaryti beveik 1% nuo turto vertės.

Taigi perkant gana neblogą gyvenimui mažą butuką kažkur Valensijos apylinkėse už kokių 70.000 EUR kasmet teks mokėti po kokius 600 EUR mokesčių. Mokesčiai dideli, nu bet gyveni kultūringoje, tvarkingoje aplinkoje, kas Vilniuje - retenybė.

NT perteklius Ispanijoje didelis, užtat ir kainos geros. Kai rinka susibalansuos, kainos bus nepalyginamai didesnės.