As buvau ne apie tai. Šri Šri mintis nepraktiškumą iliustruoja posakis - ,,šunys loja, karavanas eina toliau", na Šri Šri pateiktas žiniasklaidos transformavimo strategija man nepasirodė kažką keičianti galimybių ribose, todėl man ji atrodė daugiau idealistinė nei praktiška. Jei jau laikytis jo moralo, žiniasklaidą reikia visiškai ignoruoti arba atsisijoti kažkokius "laisvus ir nepriklausomus" kanalus (how easy is that?..), kad nebūtumėm vergai. Bet kažkuria prasme, save izoliuotumėme nuo informacijos, na nebent jau turima gerų pažinčių viską gauti gyvai (bet čia retenybė).

O aš sakau kad ir priimant info srautą galima ir nebūti vergais, jei jau prašnekome šia tema ir susilaukiau tokio metaforiško pavadinimo. Pvz. suprantant mano anam poste pateiktas naudojamas manipuliacijas, galbūt išmanant veikimo psichologines vingrybes ir pan. Tada jau tikrai nebesu tarnas (ir daugelis nesam, tik skaitom jau gudresne akimi). Čia kaip norint pavergti, bet ne būti pavergtais žiniasklaidos siurrealijų, įleidžiam Trojos arklį (perprantam iš vidaus), o ne bandom kažką iš išorės šūkauti, kaip viskas turi būti. Ir gyvenam toliau, priimdami viską kas aplinkui, kaip yra.

Nors šiaip kartais pagalvoju, kad atsiriboti visai nuo žiniasklaidos gali būti labai sveika. Dariau kažkada eksperimentą mėnesį neskaityti delfio ir pan. portalų, tai savijauta tapo itin geresnė ir protas šviesesnis. Pažįstu daug, kurie neturi TV ir kuo puikiausiai tvarkosi. Taip kad žinasklaida tampa (o gal visada buvo) daugiau alternatyva nei survival tool. Taip kad, esi teisi tuo klausimu, kad dažnai tiesiog atiduodame savo laisvą valią. Tik ne visi nuo to tampa tarnais ne visi tokie besmegeniai, kokiais žiniasklaida bando laikyti

tai tu nesutinki, kad tavo nuorodoje pateikti faktai yra realiai naudojami manipuliuoti ir formuoti žmonijos( nes tai daroma tokiu būtent mastu)nuomonę?

Žiniasklaida turi INFORMUOTI.... O kuom užsiima - modeliuoja žinias, kuria situacijas....

Kam Ir kodėl??


...kokiam kontingentui siūlai šitaip gliaudyti info medijoje.....?

neturiu teliko 4 metai....



...apie ką ir kalba....

Nu tai sveikos nuovokos žmonėms turbūt ir gliaudyti nereikia, jie ir taip greitai nesąmones ir media manipuliacijas atskiria



Už tai tau dedu pliusą

...naivuole....Tokių gal 5proc. ,jei būti optimistu...

Koks mielas šunelis, galvoja panelė.
Ji labai primena mūsų filosofuofuotojas, o šunelis - kai kuriuos forumiečius.
Enjoy !

Q: I am very much aware that there is this enormous spiritual and practical power in women. But I am also aware that this power is very much hidden from us. How can the modern woman awaken this power in her?


Sri Sri Ravi Shankar: First of all, let us understand that spirituality is not something that is out there, that is going to come into you. We are all made up of matter and spirit.
Our body is made up of carbohydrate, protein, amino acids, etc. Our spirit is made up of compassion, care, commitment, love and distortions of it, like anger. All these qualities. Nurturing the human values, the qualities in you, is spirituality. It is seeing life from a broader perspective, i.e., 'I am not just flesh and bones, but I am scintillating energy. I am a fountain of love. I am feelings. I am intelligence. I am thoughts'.
This identification with our consciousness is what spirituality is. It doesn't take a long time for you to invoke the spirituality inside you. You simply have to see your life from a bigger perspective. Look at this planet, it is huge; unfathomable. From billions of years it has been in existence. And what’s our life of 70-80 years in comparison to this? See your life from the context of space and time and you will see how tiny your life is. At the same time, go deep into it. Go deep into meditation and you will find, 'Wow, there is so much energy. I am this beautiful energy. My thought has power, my emotions have power, and I am a part of everybody!'.
This feeling that you are part of the entire living species is what exactly spirituality is. That connectedness with the entire universe brings you enormous strength.

jis tikrai mielas..... ir jis primena tave...

Kaip laukiu, taip ir nesulaukiu aš tų fatalinių aštriadančių...
tad Droidai netirštink spalvų. nebent nešiojies pats nuoskaudą, kad kiti kada norėjo tau "perkąsti gerklę", tai radai progą simboliškai pranešti apie tokius charakterius ir viską perkėlei į mūsų situaciją, kas nežinau, ar labai tikslu.

Šiaip toks filosofinis, nors gal daugiau psichologinis klausimas išsirutulioja, ar nuoskaudas reikia užslopinti ir pamiršti (tipo, atleisti, ypač jei greitai paprašo atleidimo) ar kaip tik parodyti, išsakyti (išreikšti) kad ir su destruktyviu prieskoniu, kerštaujant. Kas sveikiau/geriau?
žodžiu krikščioniškas atleidimas vs. Dar pažiūrėsim!

Turim savų dievų - kam mums svetimi murziai.
Radžis - atrodo kur kas geriau nei tas Kri-Kri.



Klaupkitės ant kelių ir melskitės.

Holy shit kūrwa apie laisvę ir nepriklausomybę čiulbėt pradėjo. Teisingai, nepirk savo vaikam vaistų, nevežk jų niekur, o atiduok visus pinigus shri shri. Dar aišku, kaip priklauso Indijoj, aptarnauk visą shri shri šventyklą savim ir būsi išvalyta ir nepriklausoma nuo nieko. Nu tik nuo shri shri. Nes nu kaip gi pimp'o neklausysi, gi per ausį gali gaut, tada visos laisvės išlakstys.

lorpak, turi kažką daryti. Nes abu vyrai bevirškinantys Šri Šri taip eilinį kartą pribezdėjo, kad tos jėgos būtų užtekę bent gimnastikos kamuoliui pripūst . taip kad, turėk tokį po ranka kitąsyk, bus bent nauda... turi kažką daryt... susiimk, po galais! (žiebtuvėlį galėsiu paskolint jei norėsi iš kito bezdėjimo ugnies šou padaryt).
Palieku kol kas, kol išsivėdinsit.

....štai ir visas atsakymas - kaip ant delno.... Profo....

Jie užspaudžia savo apmaudą, pyktį, kartėlį, faktas - ir gėdą, į neigiamų emocijų spyruoklę....

...įtampa didėja ir..... neatlaiko....,...bezda...

Užuojauta, užuojauta vaikinams, ačiū dievui, kad ne mes jų vietoje, ruta....


...kaip gi kitaip su bezdalais elgtis - vėdinti geriau reikia.....galvas.

p.s poryt pilnatis.... tai cikliškai kartojasi...

Šiuo metu ES ketina suteikti Ukrainai 15 milijardų eurų paskolą. Tą, kad ES kartais ir kai kam būna itin dosni mes žinome, tačiau iš kur pinigai ir dar šitiek? Nedarbas ES muša rekordus, pačios ES šalys jau praskolinę savo anūkų gerbūvį, krizei galo nesimato, Europos Komisija, lyg kokia elgeta, kas tris mėnesius ES valstybių narių prašinėja pinigų milijardinėms ES biudžeto skylėms lopyti, tačiau vos tik Ukrainoje į valdžią įsibruko niekieno nerinkti, tačiau ES viršūnėms tinkami asmenys – stebuklingu būdu ES biudžete atsirado pinigų. Iš kur?

Turiu pasakyti – aš nežinau iš kur, tačiau istorija rodo, jog pinigų tiems, kurie patinka ES viršūnėms ir vykdo tai, ko prašomi – atsiranda visada. Bet nukrypau, nes straipsnis ne apie Ukrainą, o apie ES.

Niekam ne paslaptis, jog visos ES valstybės itin įsiskolinę, o naujasis ESM fondas jau gelbėja (iš tiesų smaugia) Graikiją ir Ispaniją, ne paslaptis ir tai, kad pačioje ES yra didelis nedarbas. Čia verta priminti, kaip žemai yra puolę ES valstybių valdantieji ir kokių priemonių ten imtasi.

2009 metų kovą, Airijos vyriausybė konfiskavo 4 milijardus eurų, pensijų rezervų fondo lėšų tam, kad išgelbėtų bankus. 2010 metų lapkritį konfiskavo likusius 2,5 milijardo eurų iš pensijų rezervų fondo.

Ar tai išgelbėjo Airiją? Deja, ne. Tais pačiais metais buvo susitarta Airijai skirti 85 milijardų eurų taip vadinamą finansinę pagalbą, o iš tikrųjų gi, buvo gelbėjami privatūs bankai užkraunant ant eilinių airių pečių papildomą milžinišką naštą.

2010 metų gruodį, Vengrijos vyriausybė leido savo piliečiams pasirinkti galimybę pervesti savo privačių pensijų fondų lėšas į valstybinį pensijų fondą arba prarasti lėšas sukauptas valstybiniame pensijų fonde, tačiau tai vistiek neatleistų nuo prievolės mokėti įmokas į valstybinį fondą.

2010 metų lapkritį Prancūzijos parlamentas nusprendė atidėti 33 milijardus eurų iš nacionalinio pensijų rezervo fondo siekdamas sumažinti trumpalaikį pensijų struktūros deficitą.

2012 metų sausį Bulgarijoje 60 milijonų dolerių privačių pensijų fondų lėšų buvo pervesta į valstybinį pensijų fondą. Vyriausybė ketino pervesti 300 milijonų dolerių, tačiau tokios užmačios nepavyko.

2013 metų pavasarį Kipro vyriausybė tiesiog konfiskavo iki 50% bankų sąskaitų turėtojų lėšų.

2013 metų pabaigoje Lenkijos vyriausybė paskelbė, kad perves į valstybės sąskaitą (konfiskuos) didžiąją dalį lėšų valdomų šalies privačių pensijų fondų ir nenumato jokios kompensacijos.

2014 metų vasarį Italijos vyriausybė nurodė Italijos bankams visiems piniginiams pervedimams (įeinantiems) nuskaityti 20% mokestį. Tokiu būdu būtų atskaitoma automatiškai, nebent prieš tai būtų paprašyta padaryti išimtį. Po to jau vien tik mokesčių mokėtojo reikalas būtų įrodyti, kad pinigai nėra kompensacijos pobūdžio “pelnas”.

Taigi, iš kur pinigai? O gal reikėtų paklausti kitaip – ar dar yra ką pavogti ar tiesiog atimti? Jau nedaug, bet dar yra. Dar yra neprivatizuoto valstybinio turto, dar galima atimti žemę, miškus ir vandenis, dar ne visi gamtos ištekliai išvogti, dar galima įvesti naujus bei kilstelėti esamus mokesčius – tai niekada ne vėlu, ir korporacijos, bankai bei jų kišenėse sėdinčios vyriausybės jau kėsinasi ir į tai.

Šiandien mes matome, jog ES valstybės (vyriausybės) jau puolę taip žemai, kad konfiskuoja privačiai kauptas žmonių pensijas ir norom nenorom kyla klausimas – ar jos puls dar žemiau?

Visko gali būti. Žvelgiant į praeitį ir matant kas jau yra atsitikę, nepanašu, kad ES čia sustos. Europos Komisija jau ketina klausti draudimo priežiūros tarnybos patarimo, kaip sukurti įstatymą, leisiantį “sutelkti privačias pensijų lėšas ilgalaikiam kokių nors projektų finansavimui”.

Pasirodo – atskiros ES valstybės parodė EK “gerą” pavyzdį – dabar ruošiamasi “sutelkti” lėšas visos ES mastu. Įdomu iki kur, tuo keliu einant, bus prieita? Ar nebus pasikėsinta į piliečių bankų sąskaitas? Juk jau yra pasiūlymų už indėlius nemokėti palūkanų ir netgi dar daugiau – patiems indėlininkams susimokėti už lėšų “saugojimą”.

Tada turėsime ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl papildomų įmokų nuvertėjančius indėlius, kurie net ir tokie nebus saugūs, nes valstybėms pritrūkus pinigų, juos, kaip ir Kipre bus galima paprasčiausiai nacionalizuoti. Šiuo atveju turima omenyje, kad nacionalizuojamomis lėšomis buvo gelbėjamas privatus bankas (-ai), pagal bankų sistemoje tarp valstybių bendrai paplitusį principą – „Bankų pelnas – privatizuojamas, o nuostoliai nacionalizuojami“, t.y. užkraunami ant visuomenės pečių.

O, kad pinigų ateityje trūks vis labiau – akivaizdu – valstybių skolos vis didėja. Atrodo ši sistema jau braška per visas siūles ir mes dar pamatysime užgimstant naują. Tiesa – nežinia ar ji bus geresnė už senąją.

Tad vienintelė kažkiek stabilesnė galimybė išsaugoti savo sukauptas santaupas ateičiai yra tiesiog investicija į mūsų Žemę. Perkant sau ir savo vaikams žemės sklypus. Suprantama prieš tai ją apsaugant nuo galimybės parduoti užsieniečiams konstituciniu lygmeniu, kitaip užsienio lobistai mus paprasčiausiai per mokesčius nuvarys nuo mūsų žemės, nupirkdami jiems reikalingus įstatymus…
Algirdas Minkauskas

p.s. temos EU politika nėra - tai įkėliau čia.....

Šiuolaikinis ūkis – iš naikinimo idėjos

„Po abiejų pasaulinių karų buvo prikaupti dideli kiekiai cheminių medžiagų ir korporacijos nusprendė jas parduoti nieko neperkančiam tuometiniam žemės ūkiui. Pasidėjo amonitų sintezė, tai tapo sintetinių trąšų gamybos pradžia. Dar pirmojo pasaulinio karo metu buvo išrastos garstyčių dujos, kurios davė pradžią insekticidų gamybai. 1947 JAV buvo pagaminti pirmieji dideli traktoriai, kažkuo panašūs į tankus. Galime sakyti, kad naujoviško Vakarų žemės ūkio pagrindas buvo karo pramonė“, – negerą intensyvaus ūkininkavo pradžią įžvelgia Valdas.

Tai ir buvo negailestingo gamtos eksploatavimo pradžia, kai pelnas tapo svarbesniu už visa kita. Užnuodyta žemė ir vanduo, maistas, naikinama rūšių įvairovė, o agronomija pasisavino visas ekosistemos funkcijas, kad galėtų jas pakeisti dirbtinėmis, nešvariomis technologijomis.
Pasipriešinimas tam vyksta visame pasaulyje ir nėra kito kelio kaip tik grįžti prie švarios žemės ūkio gamybos, mažų šeimyninių ūkių, kurie suteiktų ir maisto, ir darbo.

„ Yra tokia Prancūzijoje įkurta organizacija ,, Kokopelli”, kuri nuo 1999 metų dalina sėklas visame pasaulyje, šimtams asociacijų ir kaimo bendruomenių visuose žemynuose. Už tai juos jau kelerius metus tampo po teismus, persekioja žemės ūkio ministerija, korporacijų lobistai.

Organizacija sumokėjo 90 tūkst. eurų baudų, bet šios organizacijos nelegalias sėklas įsigyja ir kelių Prancūzijos miestų merijos, gamtos muziejus, parkai. Didžiausi Paryžiaus restoranai irgi yra šios organizacijos klientai, nes kas ragavo senųjų veislių pomidorų, į burną neima hibridų. Tvarka tokia – imi 100g. sėklų iš jų ir kitais metais sugrąžini arba duodi dar 2 kolegoms. Išeina toks kolektyvinis sėklų bankas. Vienas valstietis negali užsiimti 400 veislių auginimu, o 400 valstiečių gali. Ar ne laikas ir Lietuvos augintojams prisidėti prie panašios veiklos?“ – svarsto Valdas.

Kad ir kaip ten būtų, skanaus ir gyvo maisto norime visi. Daugelis sodininkų ir daržininkų mėgėjų jau senokai vengia naudoti visokiausią chemiją savo sklypeliuose. Nenustebtume, kad ir sėklomis žmonės seniai tarpusavyje dalinasi, kaip, beje, būdavo nuo senų senovės. Jei ne tai, tai tikrai mūsų žemėje dabar neaugtų daugybė augalų, kurie atrodo tikri „vietiniai“.

Rasos

Sarmatai - įdomus fenomenas.
Sarmatijos idėjos užlėptas prasmė - lietuviai ir slavai kilę iš tos pačios giminės - sarmatų, tuo norima akcentuoti, kad lietuviai ir rusai yra broliai. Manau, kad Sarmatijos idėja yra implantuota iš užsienio.

...po man tai visos tautos broliai... Nėra aukštesnių ir žemesnių.... O kaimynai privalo gerai sugyventi....

Iš ten kur aš, sakoma - kaimynas geriau nei giminė - jis visada šalia. Pagalbos iš jo greičiausiai sulaukti gali.... Su juo ir gera naujien pirma pasidalini....

http://tv.lrytas.lt/?id=13948840311394327574

Tvirtą draugystę ir solidarumą liudijantis istorija sugraudino tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Prieš keletą mėnesių krūties vėžio diagnozę išgirdusi ir gydymo kursą pradėjusi Gerdi McKennai nesitikėjo, kad atėjusi į fotosesiją su draugėmis išvys ašaras spaudžiantį vaizdą.

Q : My mind wants one thing and my heart wants something else. How can I make them marry each other and want one thing?

Sri Sri Ravi Shankar: Oh, you are in confusion, pulled between the mind and the heart. There is a proverb in China; if you are confused, take a pillow and go to bed. It means everything will fall into place on its own. Our mind wants something new, it gallops on something new. But the heart yearns for something old; ancient. We never take pride in saying, ‘This is my new friend! This is my friend from two hours ago!’ You take pride in saying, ‘This is my old friend!’
Friendship, love, takes pride in being old. Fashion, innovation, technology, ideas take pride in new. We don’t say, ‘It is an old idea!’ We take pride in new ideas. Life is a combination of both, the new and the old. You can’t get rid of any one of these, if you do, then life will not be complete. There is no conflict either; they are never divorced, so don’t try to marry them, they are already together. All that is needed is the wisdom to know when to apply your mind and where to apply your heart.

Čia ir matomai siri siri mokinė. Aš pusę pražiūrėjau, kol sujungė, kur visiškai identišką mėšlą teko klausyt. lorpak eto ti ?

Edgaras Savickas,
www.lrt.lt
2014 m. kovo 27 d. 15:35

Kokia iš vaikų nauda?
© RIA/Scanpix

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti?

Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas. Angusas Deatonas iš Prinstono universiteto ir Arthuras Stone`as iš Stony Brooko universiteto rašo: „Tyrimas po tyrimo parodė, kad žmonės, gyvenantys su vaikais, gyvenimu yra patenkinti mažiau, nei tie, kurie jų neturi.

Galbūt kažkas negerai su empirine analize? O gal laimės matavimas yra nepatikimas? Mūsų analizė parodė, kad tyrimai yra teisingi, tačiau vaikus turinčių ir neturinčių žmonių lyginimas tiems, kas sprendžia, ar jų turėti patiems, jokios naudos neduoda“.

Taip yra todėl, kad žmogaus laimę nulemia ne pats faktas, ar jie turi vaikų, bet tai, ar jie tų vaikų nori. Kitaip sakant, žmonės, norintys ir turintys vaikų, yra tokie pat laimingi, kaip ir jų nenorintys ir neturintys.

Taigi, jei galvojate, kad vaikai jūsų gyvenimą padarys laimingesniu, iš pradžių pabandykite sau atvirai atsakyti – ar iš tiesų jų norite.
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kokia-is-vaiku-nauda.d?id=64383088

....na, manau , kad jau gyvename pasaulio pabaigoje....

Ir dar to nepastebime....