https://www.youtube.com/watch?v=GsWFaOYV2LI

Klaipėdoj jau galima gauti teisininkų paslaugų už BTC
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/bankams-nerima-kelianti-valiuta-skverbiasi-i-lietuva.d?id=64065374

Nesutinku, kad "pinigai savo esme yra skola". Žmogus turi kažkokią prekę (mamutą, stalą, megztinį, medaus puodą...) ir pasiūlo ją rinkai. Kažkam jos reikia ir ją nuperka. Žmogus gauna pinigų pagal susitarimą kiek ta prekė rinkoje verta. Taigi, žmogus gauna atlygį už savo darbą, o ne skolą. Skola jau kitoj vietoj atsiranda, bet tai ne pinigų esmė. Skola gali būti ir medaus puodas. Tai viena.
Antra, ne tik auksas turi plačią keitimosi erdvę. Brangakmeniai, žaliavos, NT taip pat turi vertę ir visokių krizių metu tarnaudavo kaip turto išsaugojimo priemonė.
Aš BTC labiau vertinu kaip patogią mainų priemonę, o ne kaip auksą - ilgalaikio laikymo priemonę. Už BTC patogu (gal ateity bus patogu, patogiau) pirkti brangakmenius, NT ir kt. Patogu mainyti. Kol kas jam toks skiriamas prioritetas. O pats protokolas, tinklas tinka daug kam.
Šiaip tai aš nestoju į pozą ginčytis. Pastebiu tik kai kuriuos niuansus, o dėl to kaip kas bus, tai kol kas anksti kategoriškai teigti. Tik dėl skolos esu tikras, kad ji atsiranda kai norai viršyja galimybes

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad dėl tam tikrų asmenų godumo. Tačiau žmonių godumas pasireiškia ne tik tose institucijose. BTC irgi turi begales vagysčių/"dingimo" atvejų, kad ir paskutinis Mt Gox pavyzdys. Bet turbūt neverta apie tai diskutuoti, nes įprastos pinigų sistemos ir BTC sistemos mastai skiriasi smarkiai ir padariniai irgi pasijaučia skirtingai.

Išgirdau vieną įdomų faktą, kad BTC pasiūla taip pat gali būti keičiama. Bet tuomet klausimas, kas tokį sprendimą priimtų? Natūralu, kad turi atsirasti tam tikras organas, pvz BTC generalinis komitetas. Bet tuomet kuo jis skirtųsi nuo centrinių bankų? Manau, kad jei jau būtų didinama BTC pasiūla, kirstų per pačią pagrindinę kripto valiutos ideologiją - ribotas kiekis, ir faktiškai ji pataptų įprasta valiuta.

Tiesiog bandau suprasti kripto valiutų naudą žmonijai

Nesutinku kad dviračio ratai turi būti du ir apvalūs.
Kodėl pradžiai nepasiskaityti ekonomikos vadovėlių ?
Skola yra puikus pinigų padengimas - nei vandeny skęsta, nei ugny dega.
Nieko geriau nėra sugalvota ir greičiausiai nebus.

Vat turiu klausimuka zhinovams. Jei teisingai suprantu, tai kiekvienas btc pervedimas yra registruojamas, ir tikriausiai registruojamas i naujai sugeneruotus blokus. I senus manau jau nera irashomas. Taigi, kas atsitiks kai nauju bloku generavimas bus uzh "gelezhies" galimybiu ribu? Sorry, jei ne taip kazhka paklausiau/suprantu

2014 Bitcoin Outlook.
http://www.slideshare.net/CoinDesk/coindesk-state-of-bitcoin-2014?ref=http://www.coindesk.com/bitcoin-2014-report/

Tikiu, kas esi perskaitęs ne vieną, tad paaiškink man, prašau, kas kam lieka skolingas? Ar medžiotojas, pardavęs meškos kailį, ar tas, kas tą kailį nupirko? Kuris kuriam turi atidirbti už skolą? O gal abu turi atidirbti bankui?

Dar vienas klausimas žinovams. Kai siuntėjo adrese yra daugiau BTC nei reikia pervesti gavėjui, tai tranzakcijos likutis ("grąža") yra permetamas į naują adresą. Jei teisingai suprantu, naujasis adresas turi ir kitą Private Key. Kaip sužinoti to adreso, į kurį buvo pervesta "grąža", Private Key? QT-Bitcoin piniginė visą darbą atlieka automatiškai, tačiau pakeisto adreso QT-Bitcoin piniginė nerodo ("grąžos" adresą aš susirandu https://blockchain.info puslapyje). QT-Bitcoin piniginėje bandant išeksportuoti surasto "grąžos" adreso Private Key (naudoju dumpprivkey komandą Debug lange), gaunu klaidos pranešimą: Private key for address 1XXXXXXXXX... is not known (code -4)

Na, tinka atsakymas ir žmonių godumas. Ir tada kame yra problema, tam hipotetiniam "btc ekonomikos" atvejui, kai kalbama apie defliacines spirales, kurios susidarytų dėl to pačio godumo?

Aišku, aš tarkim sakyčiau, kad didieji crash'ai pagrinde buvo nulemti tų pačių centrinių bankų veiksmų. Didžiosios depresijos atveju remiuosi Friedmano darbais, kurie įrodo, kad viskas įvyko dėl centrinio banko veiksmų stipriai sumažinus pinigų kiekį rinkoje. Tarkim kalbant apie paskutinę krizę, kuri kilo "dėl blogų paskolų", tai jeigu panagrinėtumėm, kodėl susidarė NT burbulas, kodėl buvo didelis apetitas rizikai, tai gana nesunkiai prieitumėm prie per didelio pinigų kiekio rinkoje, ir vėl galėtumėm kaltinti CB. Todėl mano mintis buvo, kad, diskusijoje, kai keliamas klausimas "kodėl btc nori nuversti gerąjį CB", tai nereikėtų apsigauti, kad tas CB iš tikro yra geras. Bet sutinku, kad čia daug kas remiasi kažkiek nuomonėm, ir galbūt nėra visiškai vieningo ir visuotino sutarimo kas ką sukėlė.

Man daug įdomiau būtų, jeigu diskusija progresuotų toliau, link esminių skirtumų, pvz "lender of last resort" buvimo/nebuvimo, ir kaip tai keičia ekonomikas.



Btc taisyklės nėra statinės. Jas gali užduoti tie, kas paleidžia konkrečią valiutą, bet vėliau tos taisyklės gali būti keičiamos. Keitimas vyksta daugumos tinklo dalyvių sprendimu - demokratija (-; Centrinio organo nėra, bet grupuotės (pool) ar kažkokie tai informaciniai centrai ar autoritetai aišku gali daryti politinę įtaką palenkiant norimą tinklo dalyvių skaičių savo naudai. Jeigu tęsti diskusiją ir modeliuoti, kaip viskas vyktų, tai greitai galima suprasti, kad bendras sprendimas būtų sudaromas daugumos dalyvių asmeninės naudos suma. Tokiu principu galima ne tik keisti taisykles, bet ir spręsti iškilusias problemas. Paskirstytas sprendimų priėmimas aprašytas čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Byzantine_fault_tolerance

Išvada: skirtumas toks, kad centrinio banko atveju sprendimą priima labai siaura grupė asmenų, o kriptovaliutos atveju sprendimą priima dalyviai demokratiniu būdu. Na teisybės dėlei reikia pasakyt, kad gali būti visokių kriptovaliutų, tame tarpe ir tokių, kur tarkim didelis pre-mine pinigų kiekis yra vienose rankose, o pati sistema paremta ne proof-of-work, o proof-of-stake - tokiu atveju, aišku, galia būtų stipriai sutelkta į vieno žmogaus ar siauros grupės rankas.

Apie Mt Gox
http://vz.lt/?PublicationId=51EAF6E4-4348-4A59-BFC8-ACC5CE1C9C74&utm_source=vz&utm_medium=email&utm_campaign=naujienlaiskis-bendras

Jei pardavė kailį už pinigus, tai niekas neliko skolingas. Nelabai supratau kodėl reikia atidirbti bankams?
Nebent medžiotojas įsigijo šautuvą į skolą, tada reiks gražinti skolą su procentais.

Sulyginčiau bankų veiklą su policija, užtikrinančia viešąją tvarką. Policija ne idealas, ir kyšius ima, ir patys nusikalsta.
Gal geriau juos pakeisti robotais kurie elgsis griežtai pagal nepriklausomus algoritmus ?
Baigtųsi liūdnai, nes sistema būtų nelanksti. Kaip ir vargšas bitcoinas.

Algoritmai gerai veikia uždaroje sistemojr su nekintančiomis sąlygomis - kaip šachmatai.
Programeriai, kurie visą gyvenimą praleidžia prie kompo, įsivaizduoja kad gyvenime viskas taip pat suprogramuota ir prognozuojama.
Todėl jie ir yra pagrindiniai šalininkai tokių sistemų kaip bitcoin - skaičių be jokios fiskalinės politikos.
Todėl jie rašo paklodes ir aiškina tą patį per tą patį - kaip veikia algoritmai.
O kur kita, svarbesnė medalio pusė?

Tai vat, ir aš nesupratau kodėl pinigus vadini skola? Ir ne tu vienas. Kad ir vadovėliuose paima kažkokį atvejį kai pinigai gaunami kaip kreditas iš banko ir aiškina, kad tai kaip vekselis. O aš aiškinu, kad pinigai nėra skola savo esme. Ir tu tą pats logiškai patvirtini. Tada nėra ir ginčo Pinigai yra mainų priemonė ir tiek. O tai kaip jie veikia sistemoje, bendruomenėje, kokius sukuria santykius jau yra ne pinigų esmė, o bendruomeninių santykių ar sociumo, kaip kam maloniau vadinti.

https://bitcointalk.org/index.php?topic=437695.0

Taip suprimityvinti negalima. Pinigai nėra vien tik mainų priemonė, greičiau jau visuotinis vertės ekvivalentas.

Problema prasideda, kai reikia juos sukurti. Kas tai gali? Jei paliksime tik politikams, jie nesusitvarkys.
Prispausdins be proto, išvogs ir viskas nuinfliuos.
Prie aukso pririšti nerealu - nėra tiek aukso.
Lieka užstatyti save. Teritorija, infrastruktūra, ištekliai, darbo jėga - tai labai realus turtas.
Kodėl valstybė skolinasi pas bankus?

O pas ką skolintis?

Na, štai... Pats išsiaiškinau, kodėl man dumpprivkey komanda išmesdavo klaidą: saugumo sumetimais aš naudojau užkoduotą Wallet.dat failą, o dumpprivkey neveikia, kol piniginė užkoduota. Dėl to prieš dumpprivkey reikia piniginę laikinai (pvz., 600 sekundžių) atkoduoti su tokia komandine eilute:


O šiaip tai man labai nepatiko BTC tranzakcijų savybė, kad iš vieno adreso negalima išleisti tik dalies BTC. Man ši BTC savybė šiandien vos per plauką nesukėlė penkiaženklio nuostolio...

Čia koks pinigas yra "visuotinis vertės ekvivalentas"?

O kam tau skolintis? Gyvenk pagal pajėgumą, o ne pagal pageidavimą.
Žinoma, bankai skatina skolinimąsi, nes iš to uždirba. Nesakau, kad skolintis yra visada blogai, tik toks veiksmas turėtų būti gerai apgalvotas ir paskaičiuota koks bus pelnas ir kas liks skolą grąžinus. Deja, čia jau ne pinigo kaltė, o žmogaus nesugebėjimo arba per didelių ambicijų. Žmogiškasis faktorius.

Bitcoin protokolas palieka kiekvienai piniginei tvarkyti piniginės reikalus. Bitcoin-Qt tikrai nelabai šauniai tai daro ir nežinant visų plonybių tikrai galima prarasti daug pinigų (tarkim atstatant paper wallet į laikiną piniginę).

Kitos piniginės (pvz Mycelium) elgiasi daug šauniau.

Pats protokolas leidžia išleisti dalį lėšų, tai realizuojama grąžą persiunčiant atgal į tą patį adresą (pvz a7eb66acea03d9eaad618fd2c16d89b52e31006ebe42b450165e719f6d6b4a5d).

Visgi priekaištas teisingas... Sistema labai jauna, viskas dar tik ateityje Kol kas reikia atsargiai!

Nu gaunu aš užsakymą pateikti prekių už 100000 LT.
Turiu tik 10000 LT.
Pasiskolinu reikiamas lėšas, nuperku, atkraunu prekes, sulaukiu atsiskaitymo, gražinu bankui skolą su procentais, sau lieka pelnas.
Turi kitų variantų?
Labai primityvus pavyzdys, bet užtat aiškus.

O tai kas neaišku buvo mano praeitame komentare?