Problema ta, kad va pasijungiau ir nematau, ką tu buvai parašęs. Turbūt kažką karšto.

Rutuliojam mintį toliau - parašei, o po to išsitrynei, reiškia:
1) elgiesi neapgalvotai, karštakošiškai;
2) neprisiimi atsakomybės už savo veiksmus/žodžius;
3) lengvai susierzini, nes nesi harmoningoje būsenoje.

P.S.: Toni, mano žinutėse tau nėra nieko asmeniško, žiūriu į tave neutraliai plius su padidintu susidomėjimu dėl tavo pasiekimų, o ir šiaip dėl elgesio.

Kaip džiugu - žmonės psichologuojasi iš peties. Tik įdomu, ar būtent tokio psichologavimo siekė temos autorius, atidarydamas temą?

Taip sakydamas aš ne raginau gyventi pagal mano požiūrį, o raginau pačiam Toniui peržvelgti, kam jis skiria savo pastangas, ir, galbūt, bent mažą dalį jų nukreipti jam pačiam svarbesne kryptimi.
Prisiminkim Tonio žinutes šiame forume - kuo jos pasižymi? Aš išskirčiau bent porą svarbesnių bruožų - pirma, jose jis deklaruoja, kad forexui skiria labai daug pastangų jau daug metų, ir, antra, jos pasižymi nervingumu, karštumu, nenuoseklumu, tam tikro pripažinimo siekimu. Tęsiam mintį apie nervuotumą - iš kur jis kyla? Galima būtų mėginti tai teisinti galbūt iš prigimties karštu Tonio charakteriu (nepažįstu jo, todėl nedrįstu nieko teigti). Tačiau man tikimesnė atrodo versija, kad jis jaučia disharmoniją, galbūt pats to sąmoningai nesuvokia, bet jaučia diskomfortą, jaučia, kad kažkas negerai ir todėl jį išveda iš kantrybės net pakankamai mažos smulkmenos. Tą patvirtina ir jo reakcija į vakarykštę mano žinutę - karšta reakcija, bandymas menkinti atsakant. Tai liudija, kad didysis Tonis jaučiasi nesaugus ir pažeidžiamas, nes kam kitaip taip karštai reaguoti į kažkokio žemės kirmino vk parašytą nevykusią žinutę?
Todėl ir norėjau pasakyti, kad Toniui galbūt būtų efektyviau mažą dalelę jo begalinių pastangų, skiriamų forexui, nukreipti tos disharmonijos priežasties suvokimui ir pakeitimui. Kad taip nukreipta maža pastangų dalis galbūt galėtų atnešti daug daugiau laimės nei vien tik forexas. Yra žinomas fenomenas, kad žmonės mėgsta daryti ir daro tai, kas jiems geriausiai sekasi ir kas yra jų stipriausia savybė. Tačiau juk stiprinti reikia silpniausias dalis, o ne stipriausias.
Kas dažnai daro žmones laimingus? Šeima, draugai, socialiniai santykiai, mėgstamas darbas... Gali būti, kad Toniui blogai dėl to, kad dalį šių vertybių Tonis neigia ir yra užsiciklinęs su netikromis vertybėmis (uždirbti kuo daugiau "nulių" forexe). Pasąmonėje yra vienas vertybių supratimas, sąmoningai deklaruoja kitas ir dėl to gaunasi įtampa, disbalansas, nervuotumas. Jei teisus Tonis, tai po šių metų forex čempionato, kuriame jis tiesiog sutriuškino visus varžovus, Tonis turėtų ilgai, bent kokį pusmetį būti patenkintas, laimingas, geras. Tačiau jei yra tiesos mano versijoje, tai po šios pergalės Tonis jaus ne pilnatvę, o tą pačią, jei ne dar didesnę tuštumą ir nusivylimą. Tai testas. Artimiausiu laiku stebim Tonio elgesį (savijautą) ir patys viską suprasim.

P.S.: Rūta, neatsakei į tau skirtą žinutę.

Mano kukliu supratimu, bet kokios priežastys, kurios paskatina nors sekundei pagalvoti, yra geros. Ir dar geriau, jei jos paskatina pagalvoti apie tai, apie ką nesinori galvoti ir ko vengiama.
O dėl tavo klausimo temos autoriui, tai noriu replikuoti, kad tema nėra asmeninė nuosavybė. Ir kol temoje reiškiamasi su bent kokiu konstruktyvumo grūdeliu - tai kodėl tai turėtų būti stabdoma? Juk niekas nieko čia neverčia būtinai kalbėti ar nekalbėti.

Ištrinant nesunku būtų buvę persiųsti privačia žinute, gal tada greičiau susikalbėtume.

Pasikartosiu, kad niekas "tuščiai vietai" tiek dėmesio neskiria...

Privačia žinute ? Čia kas per cirkai ? Ar ne per daug dėmesio tau būtų ?
Dirbu forumui , stengiuosi forumą įdomų, spalvingą, emocišką, gyvą daryt, tokį, kokiame visi Jūs norėtumėte aktyviai reikšti mintis, samprotaut
Visi asmeniškumai tarp nickų man visai neįdomūs kažkokiomis privačiomis žinutėmis.
Viskas, ką rašau viešai forume ir yra skirta forumui.
Nei vienam niekada nerašiau jokios AŽ. Parašo man, paklausia - atsakau.
Pats nerašiau NIEKADA.

Kaip džiugu - žmonės psichologuojasi iš peties. Tik įdomu, ar būtent tokio psichologavimo siekė temos autorius, atidarydamas temą?

"Akiniai" buvo metafora, parodanti kad mes save matome ar laikome ziuredami per tam tikra prizme, savita prizme.
Cia taip iseina kad kiekvienas zmogus suvokiantis turi po "akinius". Na gal nelabai tiksli metafora, nes joje be " akiniu" atvejo nera samoningam zmogui.

Gerbiamieji investoriai/spekuliai/treideriai... Man tiesiog įdomu ar pasikliaunate savo nuojauta, galbūt intuicija/laimė/fortūna daugiau jums atnėšė pinigų, negu racionalus protas? Pasidalinkite, gal rasim talismaną šiame forume... Tonis nesiskaito, nes jis labiau link Olimpo dievų jau ;)

maxa>> laimė ir fortūna veikia lygiagrečiai su nelaimėm ir bėdom, tad kiek laimi tiek ir pralaimi. Aišku pirmiau komisinius susimokėjęs tarpininkui. Faktas, kad reikia prekiauti racionaliu protu, tačiau vien to nepakanka. Pirmiausia į protą turi sukišti begalę naudingos informacijos apie prekybą ir jį apginkluoti tvirta psichologija, kad jis netyčia neišsijungtų į sėkmė/nesėkmė rėžimą

Taip - racionali logika labai ribotos priemones, remiantis nuojauti sprendimai daug greitestni ir dažnai teisingesni. Sunkiausia yra atskirti emocijas, nuo nuojautos

Kai prie alaus bokalo vienam pažįstamam žydeliui pasakiau, jog pas mane ypač klaiki intuicija, jis atsakė: "na ir labai liūdna, nes laimę ir intuiciją irgi reikia treniruoti" ir šyptelėjo iš po alaus bokalo....

maxa,tai labai paprasta,veik pries savo intuicija ir "klaiku"apsivers i kita puse,bus "puiku"

laimė pagal mokslininkus 40% priklauso nuo to, ką žmogus daro (pvz jaučiasi dėkingas). Šį darymą galima treniruoti. Taip kad, ne iš kelmo spirtas tas žydelis. Intuicija taip pat ugdoma, manau per patirtį, čia jau mano nuomone. Kaip kad mokantis vairuoti iš pradžių sąmoningai perjunginėji pavaras, įgudus - automatiškai, sprendimai ateina per daug negalvojant.

Įsiterpsiu nuklystant nuo maxa pradėtos diskusijos - tik vienam postui

Kognityvinėj terapijoj yra apibrėžiami pažintiniai iškraipymai, kurie pasireiškia psichologinio streso atveju. Kai kurie pasireiškia ir man, ir tikrai, ir jums. Kam įdomu, apsipažinkite.
Apple’o iCouch CBT programėlė išskiria šiuos iškraipymus, dar vadinamais sisteminio mąstymo klaidomis, kaip apibrėžtų vadovėlis:
Mental Filter. Fokusuojamasi į neigiamus aspektus, ignoruojant likusius.
Should-be statements. Koncentruojamasi į kaip turėtų būti, vietoj realybės.
Blaming. Laikoma, kad aš ar kiti yra atsakingi už sudėtingą situaciją ar santykius.
Emotional Reasoning. Sprendimų ir argumentų darymas remiantis pagal emocinę būseną,o ne remiantis objektyvia realybe.
Low frustration tolerance. Greitai supykstant dėl smulkių dalykų.
Catastrophizing. Fokusuojamasi į pačią blogiausią situacijos galimą baigtį.
Magnifying the negative. Perdėdamas negatyvumas ir neįvertinamas pozityvumas.
Mind Reading. Daromos prielaidos apie kitų ketinimus.
Personalizations. Laikoma, kad sukėliau reakciją, kai tai gali nebūti tiesa.
Labeling. Vietoj to, kad apibūdinti specifinę situaciją, priskiriama kažkam etiketę, kuri viską suabsoliutina.
Disqualifying the positive. Nuvertinami geri dalykai.
All-or-nothing thinking. Suabsoliutinant dalykus iki ,,visada”, ,,kiekvienąkart”, ,,niekada”.
Jumping to conclusions. Imant negatyvias išvadas, kai yra mažai to įrodymų.
Overgeneralization. Paimant atskirą atvejį ir panaudojimas jo padarant plačias, dažnai nuvertinamas, generalizacijas.
Fortune telling. Manymas, kad dalykai, baigsis bloguoju.

čia apie mane

Tai čia daugeliui būdinga - truputį psichologinio streso ar spaudimo, ar santykiuose, ar darbe, ar su savimi - ir pasipila Mental Distortions kaip iš gausybės rago. Man, pvz, labiausiai būdingas All-or-Nothing, Overgeneralization ar Mental Filter mąstymo sutrikimai streso atveju ypač. Bet vinis tame, kad kai įsisąmoninu, tos mintys netampa valdančia "realybe", jas jau atpažįstu kaip Mental Distortion, nebepriimu už gryną pinigą kaip tikrų, pranašaujančių realybę. Tas įsisamoninimas labai padeda - daugiau vietos pozityvumui ir įvairovei realybėje atsiranda.
Kitąsyk stebiu kokį artimajį ar ten kokį Delfi atsiverti antraštes, ar ten skundžiasi kas valdžia - pilna tų iškraipymų. Tad ne vienas/(a), maxa, valtyje sėdi. Atpažinimas - pirmas žingsnis pirmyn, su kuom ir sveikinu

Galvoju,kad aprašomi dalykai būdingi visoms bent kiek mąstančioms būtybėms ir toli gražu ne tik psicologinio streso metu.Beveik visas forumiečių bendravimas yra persotintas įvardintomis nuokrypomis (jeigu jos tokios yra).Esu linkęs manyti,kad tai yra glaudžiame sąryšyje su individo charakterio ir temperamento dominantėmis.O jos kaip žinome mažiausiai 60% yra apsprestos genetiškai,t.y. nugramzdintos pakankamai giliai-ląstelės lygmenyje.
Todėl nelabai linkęs sutikti su Rūtos sekančia nuomone "Bet vinis tame, kad kai įsisąmoninu, tos mintys netampa valdančia "realybe", jas jau atpažįstu kaip Mental Distortion, nebepriimu už gryną pinigą kaip tikrų, pranašaujančių realybę. Tas įsisamoninimas labai padeda - daugiau vietos pozityvumui ir įvairovei realybėje atsiranda."Bent jau man su visokiomis savo ydomis nepavyksta susitvarkyti dešimtmečiais ( Be abejo neatmestina prielaida,kad tik vienas esu toks beviltiškas).

jūs toli gražu ne beviltiškas. Jūs pripažįstate turintis ydu ir su jomis tvarkantis, tai labai toli nuo beviltiškumo.

Sutinku dėl genų. Antai, pavyzdžiui, būna žmonių su polinkiu į depresiją - jie daug koncentruosis į negatyvą kaip tiesą. Dar yra pirmieji trys vaiko metai, apsprendžiantys smegenų struktūrą ir įsitikinimus, ar pasaulis, pvz., draugiškas arba priešiškas.

Bet. Moksliškai jau įrodytas smegenų neuroplastiškumas. Pvz., jei iš giminės išmokau reakcijos į kritiką neigimo, aš su valia ir pastangomis galiu pakeisti šią reakciją į priėmimo, t.y. suformuoti naujas neuronines dominuojančias jungtis. Todėl keistis įmanoma.

Kognityvinės terapijos procesas yra ilgas (prisegu iš greitų pateiktą pavyzdį iš iCouch CBT programėlės). Darant pratimėlius ir mano atveju, jau turint empirinių duomenų, apie mano Mental Distortions, įvykus stresinei situacijai, man pasireiškia Mental Distorion, bet supratus, kad tai man būdingas realybės iškraipymas, ja nepasikliauju. Anksčiau būdavo - kas suerzina - nu ir keikiuos visą dieną ir nešiojuos su savimi ir kankinuosi.