Ir kodel gi jiem labai svarbus Baltarusijos rublio kursas kuris tik krenta?

Snaigės bėdos prieš 3 metus prasidėjo nuo to, kad stipriai išbrango metalai ir kitos galyboje naudojamos žaliavos, o produkcijos kaina dėl konkurencijos ir technologinio atsilikimo krito. Vėliau pasaulį užpuolė finansinė ir ekonominė krizė, dėl kurios Snaigė susidūrė su naujais iššūkiais- valiutų devalvacija, išaugusiais paskolų aptarnavimo kaštais ir mažėjančiu vartojimu. Pasibaigus ekonomikos nuosmukiui ciklas vėl kartosis nuo pradžių, t.y. bus bėdų dėl brangių žaliavų. Turim užburtą ratą.

"Snaigė" mažina nuostolius

Su finansiniais sunkumais besigrumianti šaldytuvų gamintoja "Snaigė", turinti gamybos įmones Alytuje ir Kaliningrade, mažina nuostolius. Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė patyrė 14 mln. Lt neaudituotų konsoliduotų nuostolių prieš mokesčius, tačiau beveik 5 mln. Lt mažiau nei paskutinį metų ketvirtį pernai.

Pasak "Snaigės" pranešimo, šiemet nuostolis dėl rublio devalvacijos sudarė apie 6 mln. Lt, be to, pirmąjį ketvirtį buvo išmokėtos išeitinės kompensacijos atleistiems darbuotojams - apie 3 mln. Lt.

Anot "Snaigės" generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, mažesnis nuostolis - nors ir nedidelis, bet žingsnis į priekį. "Prasidėjus šiltajam sezonui, pradėjome gauti daugiau užsakymų, perėjome prie penkių darbo dienų savaitės. Vis dėlto ženkliai didinti gamybos negalime, nes trūksta apyvartinių lėšų", - aiškina jis.

"Snaigė", neaudituotais konsoliduotais duomenimis, per pirmąjį ketvirtį pasiekė 32,8 mln. Lt apyvartą - du kartus mažesnę nei pernai (79,08 mln. Lt).

Pasak G.Čeikos, pirmojo ketvirčio bendrovės apyvarta nesiskiria nuo planuotos pasiekti sunkmečio sąlygomis ir dirbant tik vienai gamyklai viena pamaina keturias dienas per savaitę. "Pirmas ketvirtis buvo sudėtingas dėl valiutos devalvacijos Rusijoje ir Ukrainoje bei iki 18 proc. išaugusio muito Ukrainoje. Dėl to pardavimai šiose pagrindinėse įmonės rinkose ypač sumažėjo", - primena "Snaigės" vadovas.

Pernai "Snaigė" iš viso patyrė 24,1 mln. Lt konsoliduotų nuostolių, užpernai - 11,4 mln. Lt. Apyvarta pernai sudarė 339 mln. Lt - 17 proc. mažiau nei 2007 m. (410 mln. Lt).

O minuso jau 17,ledas slidus.

Paziurekit SNG pirmojo ketvircio nuostolis 14mln. Bet akcija brangesne uz SRS. Greitai perlips per UKB, kazkos nonsensas.

sakyciau nonsensas yra tai, kad rinkoje yra spekuliantu/investuotoju, kurie akcijos branguma matuoja pagal jos vieneto absoliutine israiska zmogau, o tau nieko nesako, kad snaige rinkoje nukritusi nuo topo buvo praktiskai 100 kartu ir vertinama buvo kaip bankrutavusi kokia kontora, a la Atek. visiskai naturalu, kad pasirodzius teigiamiems pranesimams (gamyba pilnai dirba viena pamaina, parduodama ne tik kas pagaminama, bet ir baigiami isvalyti sandeliai, galvojama apie antra pamaina) ir pamacius, kad imone greiciausiai neuzsilenks, ji tikrai turejo sauti i virsu. net ir pakilus 3 kartus, ji vis dar juokingai kainuoja ir tikrai ne brangiau nei snoras O vertinti imone pagal nuostoli, kai ji vertinama rinkoje kaip bankrutuojanti tai nelabai tinka. Jei uzsilenks- ok, kainuos keliolika ct, bet kadangi labai nemaza tikimybe, kad issikapstys(nors ir pageneruos nuostoliu), tai ir kaina turi buti kita nei kad bankutuojancios. Sitas kilimas ir rodo ne ka kita, kaip didesnes dalies rinkos dalyviu tikejima, kad imone gyvens, o ne uzsilenks.

Starka spekuliantui nelikvidas/ investuotojui rizika.Nelabai noriu rizikuoti savo sunkiai uzdirbtais pinigais. Per daug optimistines nuotaikos zmogau

Pritariu Starka tavo minciai.Bent siuo metu isanalizavus visa turima informacija,yra pozityviu zenklu ,su tikimybe kad imone perlips krizes laikotarpi.

Manau, kad SNG akciju kaina dar labai maza ....

Kaip ir visu kitu akciju....

Imone per pirma ketvirti patyre 14mil nuostoliu, apyvarta krito 2 kartus, ir manot kad jos kaina per maza??? Baikit bajerius

Sveiki,
tai turėtų būti aktualu neišpirktų SNG obligacijų turėtojams....
2009-06-02 ORN išplatino „Prisegatą raštą dėl tolimesnių veiksmų AB „Snaigė“ neišpirktų obligacijų atžvilgiu“ tarp kitų priedų pridėjo ir Atstovavimo sutartį.
Visu pirma, tai įstatymas (LR Akcinių bendrovių įstatymo 55 str. 6 d) imperatyviai (įsakmiai) įpareigoja viešosios apyvartos Tarpininką - UAB FMĮ „Orion securities“ ginti mūsų interesus-...... Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas privalo taip ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus, kaip jis gintų savo teises ir teisėtus interesus būdamas visų šios emisijos obligacijų savininkas...... O pagal Atstovavimo sutartį ORN bando primesti savo žaidimo taisykles, t.y. mokėti žyminius mokesčius atstovavimo išlaidas ir t.t., nors akivaizdu, kad to daryti jis be mūsų sutikimo negalėtų reikalauti, nes mes už tarpininkavimo paslaugas jau sumokėjom pirkdami obligacijas ir atstovavimas kyla ne iš sutartinių santykių. Noriu ypač atkreipti Jūsų dėmesį, kad ORN švelniai tariant bando „nusiplauti“ nuo šio reikalo. Atkreipkit dėmesį į pridedamo rašto investuotojams tą vietą, kurioje kalbama apie tai, kad jei Jūs atsisakote pasirašyti Atstovavimo sutartį, ORN laiko, kad Jūs ginsit savo interesus savarankiškai! Nors tam pačiam str. nurodyta, kad ....Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės...., taigi jokie papildomi įgaliojimai iš esmės nereikalingi, nes jie įtvirtinti įstatyme, t.y. gali būti (o ir turi būti) atstovais pagal įstatymą (CPK 54 str.). Šiuo atveju pareiga atstovauti kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo ir nesvarbu ar jie turi pavedimo sutartį ar ne. Pagal ORN jei kas nors nepasirašė kažkokios jam primestos sutarties, tai jis paliekamas ant ledo. Žodžiu daug nesiplėsiu, tačiau matydamas, kad mano nuomone, viešosios apyvartos tarpininkas su obligacijų savininkais elgiasi neteisingai, nesąžiningai, nesiima veiksmų kurie leistų apginti jų turtines teises ir t.t. siūlau, apsijungti ir kreiptis į teismą bendraatsakovu įtraukiant ir ORN. Ką manot? Jei dar kas atsirastų pritariantis mano mintims galėtume apsijungti, be to ir atstovavimas pigiau kainuotų... Žodžiu tegul žiūri kitą kartą ką platina, o ne vien tik mokesčius už platinimą susirenka, dabar dar nori ir už atstovavimą susirinkt, nors visiškai neaišku kokia bus šios istorijos pabaiga.

finaskaita@erdves.lt

ABC, ar tikrai tu sumokejai orionui pirkdamas obligacijas? Kazkaip abejoju, nes viska ka jie platino, imdavo mokesti tik is imones bent jau taip rase savo reklamineje medziagoje.

Siulau tau is pradziu su orionu issiaiskinti santykius.

To broniux

O, tai jokios itakos esmei neturi.

Siaip tu neisizeisk, bet man juokingai atrodo tavo tokie pamastymai Pirma, jau pries metus buvo aisku kad Snaige didele rizika (as neemiau ne is tolo), ir pats pirkai, niekas gi nepriverte. Antra, stipriai rekomenduoju pasiaiskinti su orionu ka cia suvele. Is patirties sakau, daznai normaliai pasisnekejus viska issiaiskini.

Tai pagaliau subliuško Snaigės burbulas? Man tai įdomu, ką galvojo tie, kad šiandien pirko po 80ct? Tipo tikėjosi dar didesnį kvailį rast ir rytoj parduot po 0,90? O dar įdomiau ką tie žmonės galvoja dabar, kai kaina jau -20% nuo viršūnės nusileido. Kokie statymai, iki kiek dabar leisimės?

Nemanau, kad subliuško burbulas. Sveika korekcija sakyčiau... O tie kurie šiandien pirko po 0,80cnt jei snaige gyvuos atejus laikui ir po 3lt gales parduot...

HSA pakankamą kiekį susiurbė, dėl to gavosi tik korekcija

Iš techninės ir psichologinės pusės, tai su šia diena status kilimas baigėsi ir artimiausiu metu nebeatsinaujins. Beveik galėčiau lažintis , kad šiandien matėm max SNG1L kainą šiais metais. Na nebent stebuklingus rezultatus pradės demonstruoti, t.y. kylančius pardavimus ir gerėjantį pelningumą. Apyvarta vienok šiandien buvo įspūdinga. Malonu, kad biržoje atsiranda vis daugiau pakenčiamo likvidumo bendrovių, o tai jau beveik nebuvo kuom prekiaut.

Kijevas svarsto atšaukti muitus automobiliams ir šaldytuvams

Ukrainos vyriausybė Aukščiausiajai Radai pateikė siūlymą panaikinti 13% muitus importuojamiems automobiliams ir šaldytuvams.

Šie mokesčiai skaudžiausiai atsiliepė lietuviams, praradusiems naudotų mašinų pardavimo rinkas ir AB „Snaigei“, kuri nebegalėjo konkuruoti su vietos gamintojais dėl išaugusios produkcijos kainos.
„Jei reikėtų lažintis, statyčiau už tai, kad sprendimas naikinti muitus bus priimtas, nes patys ukrainiečiai jau pamatė, kad jis atneša daugiau žalos nei naudos. Kol kas priešinasi tik vietiniai oligarchai – automobilių ir buitinės technikos gamintojai“, – dėsto Kęstutis Masalskis, Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje.

(...)

Su viltimi pakeitimų laukia ir buitinės technikos gamintojai. „Iš Ukrainos rinkos nenorime pasitraukti, tačiau normaliai dirbti trukdo muitas, jis pabrangino mūsų gaminius. Tikimės, jog su diplomatų pagalba pavyks pasiekti, kad šis mokestis būtų atšauktas“, – prieš mėnesį VŽ sakė „Snaigės“ generalinis direktorius Gediminas Čeika.
------------------
Dar viena priezastis kainai kilti...