Vadinasi renkiesi kitą barikadų pusę, kad ne tu drožtum šaukštus o už tave
Štai čia ir prasideda verslas.

Geras meistras kitiems nedirba. Čia aksioma.

Handrail,pliusas tau ir nuo manes.Aš irgi šventai įsitikinęs,kad tik mėgiamas užsiėmimas,atliekamas ne iš pareigos o iš meilės,dažniausia garantuoja ne tik finansinę nepriklausomybę bet kurkas svarbiau dvasinę LAISVĘ.Geriau geras virėjas , darbą sugebantis paversti menu, nei blogas profesorius ,kuris ir pats kankinasi ir studentus nesugeba nei sudominti nei išmokytį daugiau nei sausa teorija. Gyvenime,turi būti tikslas ne finansinė nepriklausomybė,pinigų kiekis ar kiti materialus dalykai ,o Laimė.Man asmeniškai laimė susivedą į tris dalykus-gera šeima,sveikata ir mėgstamas užsiėmimas.Saves užsiprogramavimas uždirbti tam tikrą pinigų kiekį,tai pirmas žingsnis į saves prievartavimą.

Tikrai? Suabejočiau šiuo teiginiu. Ne visi gali ar nori dirbti sau.

Geras meistras ne visada turi verslininko gyslelę, bet visada turi bent 2-3 darbo pasiūlymus.
O tai jau kaip ir finansinė nepriklausomybė.

kuri pasibaigia, kai meistras įkiša ranką į frezavimo stakles...

O kas daugiau finansiškai nepriklausomas - meistras (bet kokios srities specas) ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas (kad ir uždirbantis daugiau)?
Vienas dirba tai kas jam patinka ir ką geriausiai moka, kitas dirba tai ką jam pasiūlė ir taip susiklostė gyvenimo aplinkybės.

Daug kur nesutinku.Ir pačiam tekste eibės prieštaravimų sau pačiam.Net tam pačiam sakinyje.O jeigu teigi,kad esant aukštam išsilavinimo lygiui nereikia daug "plaktukų" ir būdamas to aukšto lygio nežinotai,kur juos dėti,tai pagal mane yra visiškas nusišnekėjimas.Šiandien Tonio temoje apie tai rašiau,tai nenoriu kartotis.Bet man kur kas priimtinesnė Bilo Geitso verslo ir gyvenimo filosofija,kuris gal būt galėtų nusipirkti kelias Lietuvas,bet dabar koncentruojasi prie daugybės labdaringų projektų kur vienas keisčiausių kai kam gali atrodyti- pigaus biotualeto sukūrimas reikalingas beveik visai afrikai,azijai,lotynų amerikai ir trečdaliui lietuvių tebesinaudojančių lauko tualetais.
Lygindamas Lavrinovičių su aguonų barstymo ant bandelių staklytėm nepataikai tiktai ta prasme,kad daugiau kaip 90 proc. žmonių nėra lavrinovičiai ir jiems norisi gal tik kartelį per 3-5 metus su šeima nusigauti prie šiltų vandenų ir nebūtinai ten drybsoti iki apsi...,nors už keliasdešimt litų padėti vaikams po kalėdine eglute.Ir ne kiekvienam likimas drėbtelėjo kaifovą darbelį-užsiėmimą (žinau tokių,kurie iki tokios prabangos žygiuoja didesnę savo gyvenimo dalį).

Dėkui visiems už įdomią diskusiją
Haindrail ir mano tikslas užsiimti tokia veikla, kuri man patinka. Iškyla tik kitas klausimas, kiek verta rizikuoti, mesti darbą ir užsiimti tokia veikla, kuri neaišku ar atneš pajamų, o gal tik nuostolius.
Nett tu teisus, geras darbininkas nebūtinai yra geras verslininkas. Mano vyras baldus daro, turi auksines rankas (jis tai sugeba ir jam tai patinka), bet iš jo verslininkas nekoks, nesugeba jis su pinigais susitvarkyti. Nu ir ką, po 20 metų bus su skaudama nugara, be sveikatos ir be jokių santaupų

Spektras,

Arba tu manęs nesupratai visiškai, arba aš tavęs. Nes mano pagrindinė teksto mintis buvo "do what you love, everything else will follow" vietoj to, kad susikurt tikslą "noriu turėt daug pinigų", o juos uždirbus būt apgailėtinai nelaimingu, nes net negalvojai, kur juos dėsi ir dėl false expectations susidarytų, kurios implyina kad money=happiness, lygybei nepasiteisinus, didelė suma pinigų banke ne tik kad džiaugsmo neteikia, bet dar ir padaro viską blogiau.

Tavo komentare nuorodų į tai neradau, todėl manau, kad galėjai neteisingai mane interpretuoti.


kriscia,

nežinau kiek tau asmeniškai toks pasiūlymas gali būt taikomas ir tikrai nuoširdžiai atsiprašau, jei prašaunu, bet nemažai daliai jis tinka. Tai siūlau pabandyt nustot vakarais žiūrėt TV, sėdėt prie PC, turėt valandos laiko pietų pertraukas ar pan ir pradėt daryt tai, kas tau patinka, turint planą kaip tai monetizuot ilguoju periodu. Tokiu būdu išlaikai ir darbą ir darai tai, kas patinka. Aišku, lengviau, kai nereikia dirbt. Bet įmanoma ir viską suderint.

"Geras meistras ne visada turi verslininko gyslelę, bet visada turi bent 2-3 darbo pasiūlymus.
O tai jau kaip ir finansinė nepriklausomybė." - pliusai iš abiejų pusių. Kitas klausimas koks meistras... nes jei geras mechanikas visur reikalingas, tai geras pianistas pvz., jau ypač siauro profilio... tokio siauro, kad jei ir nebūtų jo, tai nelabai kas pasikeistų.

- Ne piniguose laimė! - pasakė Bilas, ir nuskrido privačiu lėktuvu į Afriką biotualetus gaminti...

Taigi,tikri nevykėliai buvo Mikelandželas,Davinčis,Čelinis...O tam atgrubnagiui Rubensui...iš viso slėptis.

spektrai, aišku nedirba. Tapyti pagal ASMENINĮ užsakymą, manyčiau, ir yra tas pats verslas. Mona Lisa ryškus pavyzdys

O kam mesti? Is kazko turesi gyventi ir seima tures gyventi kol uzsiiminesi keleta metu veikla kuri nesa nuostolius. Gali buti jog po keletos metu nuspresi jog sitas reikalas apskritai tau neskirtas - nepriklausomai nuo nuo noru ar isitikinimu.
Deja - laukia sunkus darbas ir labai neaiskus rezultatai.

Kalbėti apie centų skaičių vien dėl to skaičiaus yra aplamai vienaląstės klumpelės lygmuo,kas net šiam forumui nėra feisas.Kadangi netikiu,kad taip žemai būtai slystelėjęs mentalo srity,tai ir išvartymų nepriimu.

Priimi ar ne, čia jau tavo reikalas. Perteikiau teksto esmę vienu sakiniu vietoj ilgos paklodės su beletrstika. Jei tau atrodo, kad tas vienas sakinys neatspindi paklodės, tai aš nebent blogai išsireiškiau. Bet aš žinau, ką aš galvojau ir norėjau pasakyt.

Centų kiekio noras ir tikslo, susijusio konkrečiai su finansais arba pinigais, siekimas man atrodo visiškai ekvivalentūs dalykai. Man atrodo, kad jei sieki "finansinės laisvės", tai nelabai žinai, ko sieki ir retais atvejais gali pasisekt to nepastebėt, bet dažniausiai baigias liūdnai.

būtent toks supratimas yra antras pagal dydį visuomenėje , didžiausią grupę sudaro tie, kurie nežino tokios sąvokos kaip finansinė nepriklausomybė , o jei ir girdėjo, tai nežino kas tai yra..

Juokingiausia yra štai tokie pasisakymai , dirbu su daug pinigų bet pinigų neturiu , geriau važiuoti su aston , nei gauti 500 lt ir nežinant kad važiuojant su tokia mašina dar kaip minimum reikės primokėti porą tūkstančių litų per mėnesį kurui, eksplotacijai ir draudimui , net auto nuvertėjimo galima neskaičiuoti... tegu būna iššaldyti .... tokie daiktai yra perkami iš vieno-dviejų sandorių pelno nes daugiau neverta mokėti , dar galima pirkti iš tuštybės ar prestižui, bet investuotojų forume tai neturėtų rūpėti...

pinigai kaip instrumentas pasiekti tikslams yra graži pasaka , kuri tampa realybe tik pasiekus tam tikrą lygi , žemiau tos linijos tai yra mokėjimo priemonė su kintama verte.ir būtent dėl tos pastoviai kintančios vertės jūs turite galimybę uždirbti, prie pinigų pridėjus niekinamai mažą savo laiko , žinių , suvokimo, sėkmės dalį.

apie verta/neverta , tai yra aktualu kiekvienam pirkimui, tačiau tas pats pirkimas prie vienų sąlygų gali būti verta, prie kitų neverta , todėl ir gaunasi ,kad vieni pastoviai perka šūdą , kiti pastoviai nusiperką gerą daiktą , nors pirko vieną ir tą patį ( pvz akcijos, vieni perka pigiai, kiti brangiai , ir dažniausiai tie kurie pigiai pirko parduoda brangiai, o tie kur pirko brangiai parduoda pigiau , ir labai retai brangiai pirkę parduoda truputi brangiau...)

išsilavinimas kaip instrumentas uždirbti kartais reikalingas, kartais nelabai ,dažniausiai kaip bet kuri kintanti aplinkybė , labiau reikalingas bendras raštingumas ir mokėjimas dirbti su informaciją taip pat komunikabilumas.

logika "pakankinsiu save X metų, kad kitus Y turėčiau daug įrankių" turi tęsinį, kuris leidžia "daug įrankių" paversti kažkuo arba "pasikankinus" 10 metų jaunystėje leidžia senatvėje nesikankinti 20,30 o gal ir 40 metų , kai absoliuti dauguma visuomenės tuos metus priversta gyventi taip kaip leidžia aplinkybės( DIŽIAUSIA IŠ KURIŲ SODROS BIUDŽETAS IR PENSININKŲ SKAIČIUS), o "pasikankinus" jaunatvėje per tuos ilgus metus gali spjauti į aplinkybes...

"Jei darai kažką, kur esi geras, tai ir pinigų atsiras. Nėra problemų" ____taip , iki tam tikro laiko , vėliau tik problemos...

yra dar viena sudedamoji kelyje į finansinę nepriklausomybę , tai mokesčiai, nuo pasyviai uždirbtų pinigų galima mokėti ir 30%-60% , galima ir 5-6% mokesčių sumokėti,galima ir visai nemokėti atspėkit, kuris kelias artesnis??teisingas atsakymas : priklauso nuo pajamų kiekio ir mokesčių dydžio santykio..

kai žmogus sužino kad yra toks daiktas kaip finansinė nepriklausomybė ir supranta ką tai reiškia , jis arba to nori arba nenori , jei jis apsisprenčia, kad jam to reikia , jis pradeda eiti tą linkmę, tačiau kiekvienas eina savo individualiu keliu , tuo keliu einančių yra nedaug , skirtingose sąlygose, skirtingose šalyse , skirtingoje veikloje yra skirtingi keliai , per pinigus, per valdžią, per įtaką, per nusikaltimus, per profesinę veiklą ir taip toliau ... su kuo sulyginti , pvz buvo ir yra religija , kuri žadą gėrį ateityje visiems ir teprašo tavęs prisidėti dabar nedaug materialiai , o yra uždari tikėjimai/mokyklos kurios sako, kad tu prisidedi dabar sunkiu darbu , treniruotėmis, atsiduodi visiškai, bet ateityje tu būsi stiprus ir pasieksį tą batį būvį kaip ir eidamas masinės religijos keliu , bet žmogus toks galvijas, kad dažniausiai renkasi pirmą variantą , įdomu kodėl , taip ir su finansine nepriklausomybe....

Aš tikrai negalvoju mesti darbą
Bet šiaip tokia idėja "ieškojimas sau patinkančios ir tinkančios veiklos, kad nenukentėtų finansiškai ir (laiko prasme)šeima, kiek pateisina rizikos"?

Nepamenu kas, bet yra pasakęs, kad nereikia laukti kol turėsi kapitalą ir tada pradėti kažką daryti. Reikia PRADĖTI daryti, tada pamatysi galimybes, sritis kurios perspektyvios, taip ir išsivystys veikla, kuri ne tik įdomi, bet ir pajamas duoda.

Viskas prasideda nuo mažų dalykų. Ir darbo dėl to tikrai nereikia mesti. Bet šiek tiek pasistengus, nepersidirbus per porą, trejetą metų susikurti komfortabilų pajamų šaltinį pagal patinkančią sritį/veiklą.

P.S. pastebėjimas dėl rizikos. Kai nieko nedarai, tai rizika nieko neturėti yra 100 proc. Kai darai tai tikrai labai daug rizikos jog pasiseks

Teoriškai įmanoma prasisukt ir dabar kažką gaminant, tik reikės į reklamą kišt nežmoniškus pinigus, pvz. kokį nors super-ekologišką tepalą pagal bobulės receptą nuo nugaros skausmo 'made in Lithuania' su broliais Lavrinovičias ;)