Tai ką, jei kas nežino tai turim naują pasaulio čempioną!
Ne ne, tai ne Tonis, ir ne Droidas ir net ne Savickas..
Neperseniausiai stipriausia pasaulio medžiaga tituluotas grafenas užleidžia pozicijas karbinui

http://gajitz.com/the-tough-polyyne-family-has-a-new-heavyweight-champ/

Užsakau batus iš karbino!
Tik mažai apie jį duomenų - koks svoris, kaina, kaip lengvai duodasi apdorojimui, laidumas elektrai ir šilumai.

Naujos medžiagos rimtas reikalas.
Kokį dviratį būtų galima pagaminti iš tokių medžiagų, o lėktuvą?

Tik ryžiaus dydžio čipukas
This initial demonstration achieved an acceleration gradient, or amount of energy gained per length, of 300 million electronvolts per meter. That's roughly 10 times the acceleration provided by the current SLAC linear accelerator.

http://www.sciencedaily.com/releases/2013/09/130927134714.htm

Matai focus, pašūkauti "aš galiu" lengva.
Padaryti sunkiau.
Nelabai tau gaunasi dėl vienos pagrindinės priežasties.
Reikia matyti didelį paveikslą, tai yra 4D pasaulio vaizdą.
Dauguma temato 2D.

Todėl rašai apie ryžiaus dydžio čipukus, kurie daro ką?
Nesvarbu.
Kažkokia mokslinė naujiena, tiks.

Tačiau jei pakeltum akis aukščiau, pamatytum, kad tema nesivadina "Mokslo pasiekimai ir naujienos".
Ir randasi tema skyriuje Ekonomika ne šiaip sau.
Kuo konkretus atradimas paveiks mūsų gyvenimą, kada tai įvyks?
Tokių atradimų, naujovių šimtai per dieną, tik labai maža dalis pasiteisina.

Be gilesnio supratimo ir analizės copy paste nuorodos niekam neįdomu.
Yra technologijos.lt - jie naujienomis užsiima.
Kam kartotis?

Man graži reklama apie išradimus ir kartas-
-kuo išmanesni daiktai - tuo išmanesni žmonės......
Man atrodo atvirkščiai, kuo išmanesni daiktai tuo kvailesniems lengviau išgyventi arba rezultatas - žmonija kvailėja.
Kuo viskas baigsis, kaip manote?

Baigsis Droidu armija kuri be smarto nesugebes gatveje orientuotis.

Kad žmonės kvailėja, pastebėta jau nuo 1998 metų, tiriant vadinamą Flyno efektą.
Po 2 karo žmonės protingėjo 2-3 procentai per dešimtmetį.
1998 - 2003 m prasidėjo atvirkščias procesas, tik dvigubai greitesnis.
Žmonės pradėjo kvailėti.
Kodėl?
Aš manau, dėl netinkamo maisto.
Juk tada smartfonų nebuvo.

Kas bus kai nukvailės?
Lėta degradacija, skurdas, visuomenėje įsigalės gyvuliniai.
Visi putosis, kaip blogai, niekas nieko nedaro, visur betvarkė.
Tai jau matom forume, kai žmonių galinčių kažką protingo pasakyti, beveik neliko.
Vien karvės blynai visose temose.

Paskui baigsis pinigai ir niekas nepaskolins.
Ir tada bus juokinga pažiūrėti į valdininkų armiją.
Ką jie darys?
Nusavins kaip Kipre bankinius indėlius?

O aš manau, kad dėl televizoriaus žiūrėjimo. Mokslininkai sako, kad mažamečių smegenys vystosi netinkamai televizorių žiūrint.

Pagrįsk savo nuomonę, Karolina.
Tv buvo nuo senų laikų, ir IQ stipriai augo.
Ką, nuo 1998 m pasikeitė TV?
Nemanau.
Galima sakyti, kad kvailėjimas prasidėjo nuo masinio Interneto (1995m) ir Google (1998 m) atsiradimo.
Kam galvoti, kai visi atsakymai internete?
Plius globalus aptukimas - vat ir kvailėjimas.

Pasak googlo, tai "Modernus žmogus kvailėja, nes patiria per mažai išlikimo iššūkių"

Tai kurgi čia tas tobulėjimas bus vartotojų visuomenėje ? Technologijos paskutinius 20 metų vystosi geometrine progresija. Va ir Droidas negali išsirinkti telefono, nes nežino kam ir kodėl to telefono reikia. Bet vat reikia, nes atsirado kažkas naujo. Naujosios technologijos yra skirtos taupyti laikui, bet žmonės laiko turi vis mažiau ir mažiau. Kažkuris filosofas sakė kažką panašaus: kas bent trijų valandų per dieną nepraleidžia apmąstymuose ar skaitydamas knygas, tas yra pasmerktas tuščiam gyvenimui. Ką jau čia kalbėti apie tris valandas, kai nei 15 minutėms nesugeba nuo ekrano nulipt. Eidamas gatve jau net nebegali pasigrožėti merginų akimis, nes visos į plančetes susmigusios...
Tenka lankytis bibliotekoje. Dažnai jautiesi tarsi Sacharos dykumoje. Aišku kam čia dar skaityti tas knygas, kai "viskas" internete yra...
Pižonams proto reikia tik tiek, kad sugebėtų atskirti 4-tą iPhoną nuo 5-to.

Tikrai, gera mintis.

Trūksta iššūkių, ir didėja pilka masė.
O ta didėjanti pilka masė visom jėgom stengiasi pranašesnius individus gniuždyti dėl paprastos priežasties.
Protas yra privalumas, kaip ir grožis ar kūno simetrija.
Todėl atkreipk dėmesį, Orb - kai tik delfyje ar kitur pasirodo straipsnis apie gražius, sėkmingus žmones, juos iš kart kaip maras puola keikti lūzeriai.

Nes tokie jiems neįveikiami konkurentai visose srityse.
Su tuo susijęs ir smurtas mokyklose.



Žmogeli, pagalvok prieš ką nors rašydamas.
Aš profas ir renkuosi labai konkrečiai pagal tai ko man reikia.
Jei tokio daikto nėra, laukiu. Šūdo neperku. Man tai darbo įrankis.
Variantas kurį pasirinkau, telefonas LG G2
Jo dar Lietuvoje nėra, žada būti po 2 savaičių.
Yra visokių niuansų. Spalio vidury dar kelios kompanijos pristatys savo naujus modelius.
Samsung F, Nokia 1520 ir dar gali būti siurprizų.
Todėl galutinis sprendimas bus priimtas spalio vidury.

Žinai Droidai, tu esi arba trenktas, arba gėjus. Su tavim diskutuoti yra neįmanoma. Galimi du variantai-ignoruoti arba pizdavoti tave, ką sėkmingai ir daro treideriai. Tu niekada neatsakai į nepatogius klausimus. Nes nežinai.
Sapaliok toliau apie nieką, net ataskaitos nedavei apie savo projektą bulšitą. O žadėjai



Dabar atsakyk į mano pacituotus tavo žodžius- ką turi bendro tachnologinų tema su tavo propaguojamom čia kekšėm hilton ir cyrus? Vilom, jachtom ir baseinais? Marsas, mėnulis? Kur čia ekonomika??
Todėl nuo šio momemto atsakingai sakau, kad man tavo komentarai yra pofik. Norėsiu ir dėsiu naujienas ir gali nekomentuot..
Nes tu esi ne trenktas ir ne gėjus- TU TRENKTAS GĖJUS

Tokios fotkės dar nematėt: bombikės Nagasakije kadras.

The Fat Man device was the same design and was detonated over Nagasaki, Japan, on August 9, 1945.
Image credit: Berlyn Brixner

"Aš profas"

Profas nesugebejo ne domeno savo saitui susigalvot

O tai bet tačiau juk tyrimuose kalbama apie genetinį kvailėjimą. Tai, visų pirmą, jei kvailėjimas buvo pastebėtas 1998, tai buvo pastebėtas tikrai ne kūdikiuose, o tarkim 30 - mečiuose. Reiškia kvailesnė populiacija gimė apie 1968m. Čia kniskim šaknis.

Kompai, i'ai visokie, telikai, maistas tokiu atveju irgi jokio tiesioginio poveikio tam neturi (kalbant apie pavyzdžiuose išvardintus kvailėjimo tyrimus, fenotipinį kvailumą aišku lemia ir šie, ir dar daugiau veiksnių). Bet, mano galva, turi netiesioginį poveikį - modernūs, turtingi, technologiškai pažengę žmonės paprastai yra protingesni (tarkim ir genetiškai) už mases. Bet vaikus gimdo pagrinde masės, turtingieji mėgaujasi gyvenimu ir vaikams savo genų neperduoda (statistikos neturiu, bet besidairant tikrai atrodo, jog daugiavaikės šeimos dažniau tarp neturtingųjų (kvailesnių), nei turtuolių šeimose). Taip ir skiedžiasi populiacija vis kvailesniųjų, mažiau gyvenime pasiekusiųjų, bet užtat vaikų prisigimdžiusiųjų genais.

Visgi dauguma (tame tarpe ir čia, tr) net nesigilindami į tai ką cituoja, kalba apie fenotipinį kvailėjimą, kuris ateities kartų tiesiogiai niekaip (jei atmetam variantą, kad nuo junk food'o ar laptopo laikimo ant klyno mutuos jūsų lytinių ląstelių DNR) neveikia. O fenotipinį kvailumą jau valdom kiek kas netingim.

Lėtas genetinis kvailėjimas manau didelių problemų bent kolkas nekelia, nes kaži ar viską kuria genetiniai genijai. Daug daugiau lemia jų įdirbis vaikystėj, paauglystėj ir apskritai gyvenime. Kitaip tariant, tinkamai užaugęs ir 10 proc (iš prigimties - genetiškai) durnesnis už genijų žmogus galės atnaujinti į'phoną iki 6, 7, 8, 9 ar kurio ten.

Genetika yra labai svarbus veiksnys, apsprendžiantis žmogaus intelektualinį potencialą.
Tačiau augant aplinkoje, skatinančioje atitinkamą vystymąsi, galimas iki +20 % IQ padidėjimas.
IQ - tai ne žinios ar patirtis, o smegenų struktūros pokyčiai. Tiuningas, taip sakant.
Todėl svarbu ir paveldėjimas, ir aplinka.

Smegenys yra atvira sistema, pastoviai gaunanti ir apdorojanti informacinį srautą, ir tai daro automatiškai.
Sakyti, kad kvailėjimas prasidėjo jau 1968 metais, būtų netikslu.
Iš kitos pusės, juk negali žmonės pora metų pasinaudoję Internetu ar metus Google staiga sukvailėti

Pagalvojus, kas pasikeitė per tuos 30 metų (1968 - 1998) matomi du dideli trendai:
1. Aptukimas
2. Pasyvios masinės kultūros atsiradimas (TV)
Žiūri TV ir kramsnoji traškučius.
Užtikrintas mišinys proto suminkštėjimui sukelti.

Manau, kompai geriau nei TV, bet va nauji nešiojami devaisai, kur užtenka paspausti vienu pirštu ikona - ir kažkas pasidaro - vėl žingsnis atgal.
Nors pagalvojus, smartfonai yra jau žmogaus dalis, praplėtimas, kompensuojantis atmintį ir lėtą komunikaciją,
o ne kažkoks vienadienis žaisliukas, kaip atrodo nesusipratusiems elementams.

Vyksta kyborgizacija, mes evoliucionuojam ir pasiliekam tik tas funkcijas, kurios būtinos išgyvenimui dabar.
Ne už kalnų ir elektroniniai implantai.
Gamtos geležinė logika - apmiršta tos funkcijos, kurios nebūtinos.

Focus pokus, parodyk geriau fokusų nenusišnekėjės.
O dabar tik gėdą sau darai psichuodamas.

Kol suradau laiko atsakyti, jau dalinai atsakymas pateiktas - jo reikia ieškoti tada, kada tie "nukvailėję" trisdešimtmečiai buvo vaikai.

1960-1970 metais Amerikoj prasidėjo "užauginkim protingus vaikus" bumas su edukacinės televizijos idėja ir "Sezamo gatve" (pradžia 1969 m.). Deja, nieko iš to neišėjo, o 1999-aisiais Amerikos Pediatrų Akademija paleido žinutę "No TV under age two". Esmė tokia, kad bet koks televizoriaus, video, DVD ir pan. dalykų ekrane žiūrėjimas pirmaisiais 24 gyvenimo mėnesiais neatšaukiamai pakeičia smegenų struktūrą. Į blogąją pusę.

Pora "atradimų":
-- Iki trejų metų kiekviena per dieną praleista valanda prie televizoriaus, prideda prie tikimybės 10%, kad sulaukus septynerių tam vaikui pasireikš Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD)
-- Iki ketverių metų kiekviena per dieną praleista valanda prie televizoriaus, prideda prie tikimybės 9%, kad mokykloje tas vaikas tyčiosis iš kitų.

Blogiausia yra tai, kad mažyliams tėvai pakiša kažkokius ale edukacinius filmukus ir įsivaizduoja, kad jie tiesiog akyse "protingėja". O iš tiesų viskas vyksta atvirkščiai. Apie tai, kad dėmesio sutelkimas ir pan. įtakoja IQ, turbūt pasakoti nereikia.

Aišku, kad vien dėl televizoriaus gal ir nekrito tas IQ (nors aš asmeniškai manau, kad žmonės žiauriai neįvertina, kokią negatyvią įtaką TV daro tiek kūdikiams, tiek vaikams, tiek suaugusiems). Dar vienas faktorius galėtų būti tai, kad po 1960-ųjų metų visame pasaulyje smarkiai sumažėjo žindomų kūdikių, o pereita prie mišinukų. Amerikoje tuo metu netgi pradėta pagimdžiusiai motinai suleisti "vaisto", sustabdančio pieno gamybą - vos ketvirtdalis visų naujagimių gaudavo paragauti mamos pieno!

Įdomūs faktai, Karolina.
Kad TV nieko gero, aišku vien dėl to, kad TV hipnotizuoja.
Kaltos net ne pačios laidos, o ekrano mirgėjimas.
Ir pasyvumas, kurį sukelia žiūrėjimas.
Žiūri, kramtai, žiūri.
Susitikę žmonės aptaria, ką matė per TV.
Ratas užsidaro.

Vaikams labai aktyviai formuojasi smegenys, dėl to jie gali lengvai išmokti kalbas ir šiaip įgūdžių.
Kas susiformuoja žiūrint TV?
Manau niekas nedarė bandymų, kad identiškiems dvyniams vienam leisti žiūrėti daug, kitam visai neleistų.
Ir po kokių 10 -20 metų pilnai ištirti.
Įdomu planšetiniai kompiuteriai - kaip jie? Ten biškį yrs aktyvumo, ne vien sėdėjimas ir žiūrėjimas.

Dėl mišinukų irgi gali būti, mobilių telefonų spinduliavimas gal turi įtakos.
Dabar prisidėjo WI - FI.

Vieni pavojai, telieka valgyti gerųjų riebalų ir kito valančio smegenis maisto.

TV nežiūriu daug metų.
Yra dar labai svarbus momentas, kurio daugelis nežino.
Žmonės, su kuriais bendrauji.
Labai didelė įtaka net suaugusiems.
Atkreipkit į tai dėmesį.
Kvailumas užkrečiamas. Kaip virusinė liga.
Protingumas irgi užkrečiamas.

Taip, vaikų smegenų ląstelės aktyviai dauginasi. Bet tas procesas vyksta ne visiems vienodai, o priklauso nuo patyrimų. Problema su televizorium yra ta, kad mažyliai dar neturi "normalios" trumpalaikės/darbinės atminties. Jei suaugęs žiūri televizorių, tai mato: kažkokia istorija, reklama, istorijos tęsinys ir t.t. Kai vaikas žiūri tą patį, mato: kažkokia istorija, nauja istorija, DAR VIENA NAUJA istorija ir t.t. Tokiu būdu smegenėlės išmoksta tik trumpam sutelkti dėmesį.

Su identiškais dvyniais tyrimų neteko girdėti. Dažniausiai, turbūt, einama paprastu keliu - dvi ar trys grupės pagal žiūrėjimą ir tada kažkokie kontroliniai kintamieji. Nors, atvirai pasakius, aš tų tyrimų išsamiai nenagrinėjus, tai tiksliai nežinau. Galima ginčytis, kad tokie tyrimai tik signalizuoja galimas priklausomybes, tad rezultatai nėra 100% tiesa. Skonio reikalas, matyt...

Jei kalba eina apie mažylius iki dvejų trejų metukų - bet koks ekranas yra arba žalingas, arba neduoda naudos. Tokio amžiaus vaikai neišmoksta nieko iš ekrano. Tarkim toks tyrimas: dvi grupės kūdikių, vieniems skaito pasaką gyvas žmogus, kitiems - rodomas video, kaip skaito žmogus. Kažką išmoksta tik tie, kuriems skaito gyvas žmogus! Taip su kalbom. Jei šneki su kūdikiu - jis mokosi, jei žiūri į TV ar planšetę - nieko. Tai kam tada gaišt laiką? Kažkoks ekrano interaktyvumas gali būti naudingas ketverių penkerių ir vyresniems, bet ne mažiausiems.

Su suaugusiaisiais ir TV žiūrėjimu truputį kitaip, nes smegenys jau susiformavę. Bet... Jeigu kasdien kažkas kalama ir kalama, tai vis viena kažkoks poveikis yra, juk smegenys moka adaptuotis. Mane labai neramina va toks TV efektas: nebesugebėjimas sekti pokalbio (čia nėra man žinomų įrodymų, čia mano asmeninė teorija). Tarkim, žiūri kažkokį šokių projektą. Šoka, tada pasako, kad po reklamos bus tas ir tas. Reklama. Grįžtam - pasako, bus tas ir tas. Tada būna tas ir tas. Tada pasako, kad buvo tas ir tas. Žodžiu, tas pats pakartojama šimtą kartų. Ką "išmoksta" smegenys? Kad neverta susitelkti, nes vis tiek bus pakartota. Smegenys juk protingos, po kiek laiko tas pats procesas jose vyksta "automatiškai", kad net nebepagalvoji (pvz., skirtumas tarp tik pradėjus vairuoti ir jau įgudus). O tada ką, kalbi su gyvu žmogum ir klausinėji nuolat apie tai, kas ką tik buvo pasakyta... Va taip va