Jau ir lietuviškus paršiukus rusai puola?
Kad kalbasi visais klausimais, tame tarpe su rusais, yra gerai, kad tai daro slapčia yra blogai. O konservatoriai su japonais ne slapčia kalbėjosi?
Bet kuriuo atveju nei japonai, nei rusai, nei marsiečiai Lietuvoje atominės elektrinės nestatys - tai draudžia referendume išreikšta Lietuvos tautų valia, kuri turi aukščiausią teisinę galią.
Pokalbiai su rusais galimi tik dėl Lietuvos vienokio ar kitokio dalyvavimo Kaliningrado Baltijskaja atominės elektrinės statybose. Mano nuomonė nesikeičia jau daugelį metų: jeigu Lietuvai kaip valstybei apsimokės tapti tos elektrinės dalininke-akcininke, tai tik drauge su solidžiais Vakarų partneriais, jeigu tik šiaip "pauždarbiauti", tada tegu tuos darbus su rusais sutaria Lietuvos privatūs ūkio subjektai, kad ir tie patys statybininkai iš Panevėžio. Susidraugavus su rusais ir Lietuvos viduje atsivertų labai perspektyvus ir platus darbų frontas: Kruonio HAE išplėtimas; elektros jungtys su Vakarais ir Lietuvos elektros jungčių su Kaliningrado anklavu stiprinimas. Manot šiaip sau gerb. A. Kubilius nūnai verbuoja Londono lietuvius grįžti Tėvynėn ir ragina nelikti paskutiniais?..

turbut busiu praleides, bet ar buvo referendumo rezultatu patvirtinimas, kaip tai reikalaujama?! kazkaip atitrukes dabar nuo sios temos

"8 straipsnis. Konsultacinio (patariamojo) referendumo rezultatų nustatymas
1. Konsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas įvykusiu, jeigu referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
2. Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.
3. Tuo atveju, kai referendume dalyvavo mažiau piliečių, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, referendumas laikomas neįvykusiu, o į jo metu pareikštą piliečių nuomonę gali būti atsižvelgiama Seime svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus."

Žiūrint grynai formaliai, sprendimas yra priimtas, tik Seimas dar nepriėmė lydinčiųjų dokumentų apie šio sprendimo įgyvendinimą. Įstatymo nuostatą dėl sprendimo įgyvendinimo galima traktuoti ir taip, jog sprendimo įgyvendinimo teisės aktai turi būti pradėti svarstyti Seime ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo (šitas padaryta), kokios procedūros, jų trukmė ir galutinis rezultatas jau reikia žiūrėti į Seimo statutą. Reikės paskaityti tą statutą, ar jame referendumas kaip nors išskirtas ar jo lydintieji dokumentai priimami bendra tvarka, kaip eiliniai Seimo teisės aktai.
Jeigu Seimo statutas būtent referendumo sprendimo įgyvendinimo kaip nors imperatyviai inter alia() neišskiria, vadinasi Seimas dar įstatymų nėra pažeidęs.

kazkas cia vis mini kad reikia elgtis kaip protingos salys:

istytumu niekas ir nepazeis. Tiesiog reikiami dokumentai niekada nebus patvirtinti

J.Gylys. Danija – sektinas pavyzdys Lietuvai !?

Butu gerai, kad zalieji parodytu bent viena zalia technologija, kuri sugebetu gaminti ir parduoti elektra uz 20cnt/KW. O dabar AE - ne, juk vejas ir saule nemokami, bet tuo paciu duokit subsidiju saulininkams, duokit subsidiju vejininkams ir t.t.

Laikas liautis remti žaliąją energiją, nes tai iškreipia visą rinką. Taip sako Europos elektros pramonės sąjungos „Eurelectric” vadovas Hansas ten Berge.

Rekomenduoju perskaityti šį interviu su Hansu ten Berge, jis labai pagrįstas ir anksčiau ar vėliau Europa (įskaitant Lietuvą) paseks šiais žodžiais.

Gerulis:

"Kai žiūriu į savo tėvus, prisimenančius, kiek jie mokėjo už elektrą, nors buvo statomos dujų, anglių, atominės elektrinės, ir kai palyginu su tuo, ką mokės mano vaikai, pastariesiems tiktai galiu palinkėti sėkmės susimokant už elektrą."

Prisimename XXa fantastus, kurie energijos taupymą matė tik košmaruose po gero party. Regresas ponai - žmonių poreikis energijai kylą, žmonių daugėja, besivystančios šalys gauna priėjimą prie energijos šaltinių, o energetikai kalba apie malkas, saulę ir vėją... Jei ką, tai graikai kalbėjo apie keturis elementus, ten dar buvo vanduo.

Lietuvos energetikos scenarijai: su atomine ir be jos

Aš galvoju, kad mūsų vaikai visai nesuks galvos dėl elektros kainos...
http://www.elektronika.lt/naujienos/verslas/39447/analitikai-iki-2023-m-situacija-pasaulio-energetikoje-pasikeis/

Mano kuklia nuomone, šis straipsnelis yra paviršutiniškas, nevykęs ir klaidinantis.

2023 metai sakys tą patį, kad energetika per 10 m. gali pasikeisti. O kas pasikeitė nuo 2003 m. ar nuo 1993 m.? Paskutiniu metu proveržis į žalią brangią energetiką, gali atsisukti kitu kampu. 2023 m. jei nieko nedarys dabar, pirksim kaip ir pirkom elektrą iš kaimynų, tik pardavėjai bus baltarusiai su rusais.

tik klausimas ar taip pat sėkmingai ir pigiai, kaip kad baltarusiai pirko iš visagino elektrą...



o jeigu dar nuomonę paremtumėte argumentais, tai būtų konstruktyvi kritika

o tu įsivaizduok, kas būtų, jei kiekvienas "sodininkas" įsirengia savo saulės ar vėjo "elektrinę" tik savo reikmėms...tigi pypies... namai atrodytų panašiai kaip čia:

tik vietoj antenų būtų saulės baterijos arba vėjo malūnėliai. O ar pagalvojai apie tokį dalyką, kokie pinigai sukasi elektros versle (tam pačiam visagine ir pan)... todėl negali būti pigi žalioji energetika... jai būtinai reikia subsidijų, nes kitaip kievienas lochelis įsirengs savo...
čia kaip ir su centriniu šildymu. Teoriškai tu gali nuo jo atsijungti... jeigu nori gali pabandyti ir praktiškai... gal pavyks...

Iki to laiko jau turėtų būti smarkiai paplitę elektromobiliai. Saulės energija jau gali būti pakankamai pigi, kad milijonai šeimų ir įmonių naudotų nuosavus saulės kolektorius. Nors didesnę energijos šaltinių dalį turėtų sudaryti mineralinis kuras, tačiau dauguma sunkvežimių ir daugelis traukinių turėtų deginti gamtines dujas, o ne dyzeliną, kuris smarkiai teršia aplinką. Na o JAV gali tapti stambia dujų eksportuotoja, rašoma straipsnyje.
Gamtinėmis dujomis varomas automobilis pas mus Lietuvoje jau daug metų yra norma, o ne išimtis. Todėl nematau jokių ypatingų galimybių, kad kažkas pasikeistų pasaulinėje energetikoje, jei ir kitur plačiau ims naudoti tokius automobilius.

Pažvelkite, kokios permainos įvyko per paskutiniuosius 10 metų, ir įsitikinsite, kad nė vienas iš jau paminėtų dalykų nėra nerealus. Antai 2003 m. buvo manoma, kad gamtinių dujų telkiniai JAV teritorijoje senka, verslininkai ėmė investuoti į brangiai kainuojančius suskystintų dujų terminalus, kad būtų galima jas importuoti, o Amerikos naftos pramonė pradėjo smukti. Tačiau jau šiandien aišku, kad JAV tvirtai žengia energetinės nepriklausomybės keliu, o tuo patikėti vos prieš 10 metų buvo tiesiog neįmanoma, teigia dienraštis.
Pigių skalūnų dujų burbulas JAV susidarė dėl ydingų priežasčių, kai energetikos kompanijos, pradėjusios gavybą turi toliau nuolat gręžti it vykdyti gavybą nepriklausomai nuo dujų kainos, net patirdamos vien nuostolius. Apie pagrįstai „pigias skalūnų dujas“ būtų galima kalbėti, jei jas išgaunančios kompanijos būtų taip pat labai pelningos. Deja, daugelis jų dirba į nuostolį. Todėl manyčiau, kad:
1) Likusiame pasaulyje – ne JAV – tokio skalūnų burbulo, tai yra didelės apimties gavybos ir masinio kainų kritimo nebus;
2) Skalūnų dujos su laiku, galbūt kelių metų perspektyvoje , JAV pabrangs ir nebebus tokios pigios.
3) Be abejo, pripažįstu, kad skalūnų dujų išgavimo technologijos padidino prieinamų iškastinių energijos šaltinių atsargas. Tačiau vis tiek tos atsargos yra neatsinaujinančios, yra ribotos, ir jos nėra tokios didelės, kad galima būtų kalbėti apie esminį pasikeitimą energetikoje šimtmečiams.

Naftos telkiniai Šiaurės Dakotoje ir Teksase, neseniai pripažinti itin gausiais, didina vidinę naftos gavybą iki dešimtmečiais nematytų lygių. Jungtinės Valstijos staiga tapo benzino ir dyzelino eksportuotojomis ir netgi ieško naujų rinkų gamtinėms dujoms. Naujos gręžimo technologijos per 5 praėjusius metus paskatino tokios gavybos augimą, sukūrė perteklių rinkoje ir kainų kritimą, teigia ekspertai.
Kai turi tam tikras naudingųjų iškasenų atsargas, tai visad turi dilemą kaip su jomis elgtis. Galima jas greit visas išgauti ir džiaugtis turtais, tačiau galima ir kažkiek taupiau naudoti, kaip pavyzdžiui Norvegija, kuri neskuba maksimaliai greitai viską išgauti. Tuo noriu pasakyti tik tai, kad minimas „naftos gavybos padidėjimas“ jokiu būdu nereiškia jokio perversmo energetikoje.

Dienraštis cituoja energetikos analitiką Danielą Yerginą, tvirtinantį, kad energetikos srityje galioja tokia žaidimo taisyklė: lauk netikėtumų. Pasak jo, į tyrimus, inovacijas ir technologijas energetikos srityje investuojama tiek lėšų ir pastangų, kad po 10 metų mes pamatysime ir kitas esmines permainas. Jos vyksta jau dabar: diegiami nauji degalų taupymo standartai iki 2025 metų padvigubins atstumą, kurį gali nuvažiuoti automobilis su 1 litru degalų.
Taip, taupydamas gali ilgiau ištempti su tomis pačiomis atsargomis. Bet jei turi tik tam tikras atsargas, tai jos vis tiek tik mažės, kol visai baigsis. Tačiau labiausiai taupyti motyvuoja kaina – kuo bus brangesni energijos ištekliai, tuo labiau stengsimės juos taupyti.

Mokslininkai ieško naujų efektyvesnių elektros energijos kaupimo būdų, kad būtų galima padidinti vėjo jėgainių ir saulės elektrinių efektyvumą. Japonija, neturinti daug energetinių išteklių, visai neseniai išrado gamtinių dujų gavybos iš jūros dugne esančio metano hidrato būdą. Šis atradimas gali atlapoti duris į naują milžinišką dujų šaltinį viso pasaulio rinkoms, teigia analitikai.
Ką reiškia „išrado“? Didele dalimi tokių išteklių gavyba yra kainos klausimas. Aišku, tobulinant technologijas galima ir kainą mažinti. Galima pasidžiaugti, kad galbūt metano hidratas galės būti naudojamas plačiau, kai kitų išteklių sumažės, jie pabrangs ir tada taps ekonomiškai pagrįsta naudoti metano hidrato gavybą.

Billas Gatesas investuoja į bendrovę „TerraPower“, kuriančią branduolinį reaktorių, kuris, skirtingai nuo įprastinių, naudojančių sodrintą uraną ir reikalaujančių naujų kuro kasečių, gali veikti naudodamas savo paties branduolines atliekas. Taip sumažinamas radioaktyviųjų medžiagų plitimo pavojus ir prailginimas atominėje pramonėje naudojamo urano eksploatacijos laikas.
Nežinau šio reaktoriaus idėjų, bet žinau bendrus principus:
1) Vykstant branduolinei branduolių skilimo reakcijai branduoliai visad skyla į mažesnius branduolius, kurie ir yra radioaktyvių atliekų šaltiniu. Per kiekvieną skilimo reakciją išsiskiria tam tikras energijos kiekis. Tad gaunasi, kad branduolinio skilimo metu turim tam tikrą rad. atliekų/energijos konstantą.
2) Branduoliniame reaktoriuje energiją galima gauti tik branduolių dalijimosi būdu, tam tinkami tik dalūs branduoliai, pavyzdžiui urano ir plutonio izotopai. Net Ignalinos AE reaktoriuje jam dirbant susikurdavo plutonis, kuris vėliau dalyvaudavo branduolinėje reakcijoje ir duodavo tam tikrą energijos dalį. Paprasti reaktoriai sudegina gana mažą potencialią iš urano galimą išgauti energijos dalį ir kuras keičiamas. Yra tam tikrų technologijų, kurios leidžia ilgiau dirbti rektoriui be kuro perkrovimų, pavyzdžiui, didinant pradinį urano įsodrinimą ir naudojant išdegančius neutronų sugėriklius. Tokiu atveju padidėja ne tik laiko tarpai tarp perkrovimų, bet ir neutronų sraute susidarančių naujų dalių branduolių dalis (Plutonio) bendroje išgaunamoje energijoje. Tačiau tai daugiau kiekybiniai nei kokybiniai skirtumai. Žymiai didesnis skirtumas gaunamas tik greitųjų neutronų reaktoriuose. Apie tai žinoma dešimtmečius, planuota jau seniai sukurti tokius reaktorius, bet lig šiol nėra išspręstos visos technologinės problemos ir jie vis dar ekonomiškai neatsiperka. Sukūrus patikimą tokio reaktoriaus technologiją, dabar saugyklose laikomas panaudotas branduolinis kuras staiga taptų naudinga žaliava, kuri galėtų žmonijos energetinius išteklius patenkinti gal net tūkstantmečiams. Va čia tai būtų energetinis perversmas.
3) Radioaktyviąsias medžiagas galima neutronų sraute „sudeginti“, tai yra paversti stabiliais nepavojingais izotopais. Taip galima būtų išspręsti radioaktyviųjų medžiagų nukenksminimo klausimą. Tik tam reikia „pigių neutronų“, kurių šiuo metu nėra. „Pigių neutronų“ gavimo viltis labiau siejama su branduolinės sintezės, o ne dalijimosi reaktoriais, tačiau tokių reaktorių technologijos taip pat dar nežinia kada bus plačiai prieinamomis.

Perspektyva, kad JAV nebepriklausys nuo Artimųjų Rytų naftos, kelia provokuojančius klausimus ir politikos srityje, teigia dienraštis. Kuo reikėtų pateisinti Ormūzų sąsiaurio apsaugą nuo Irano raketų ar teroro aktų? Kam išvis reikėtų ginti Persijos įlankos regioną? Ar JAV nesustiprės izoliacionizmo idėjos? Aišku tik viena: greitos ir svarbios permainos energetikoje per artimiausią dešimtmetį gali labai pakeisti pasaulį įvairiose jo gyvenimo srityse, mano ekspertai.
Kokia prasmė kalbėti apie JAV? Aš bijau, kad naftą ir dujas sunaudos praturtėję milijardai kinų ir indų, o ne amerikiečių. Deja, bet ir mes lietuviai, tapdami turtingesni, vartojame vis daugiau.

Pasirodo ne tik Čekuolis miglą pūtė...
Peržvelgus energetikos scenarijus tyrusios energetikos instituto ekspertų grupės išvadas, atrodo, kad keli faktai apie būsimą atominę elektrinę tuomet buvo kiek pagražinti.
Pavyzdžiui, išpūstas elektrinės reaktoriaus panaudojimo koeficientas – nors pasaulinė statistika yra apie 70 proc., VAE verslo plane buvo tikimasi, kad bus išnaudojama 90 proc. reaktoriaus potencialo.
Vien dėl tokios korekcijos VAE atsipirkimą darbo grupė perkėlė į 2035-2040 metus (plane buvo prognozuojama, kad VAE atsipirks per 8-12 metų).
Taip pat, ekspertų grupės vertinimu, verslo plane buvo itin optimistiškai vertintas elektrinės darbo laikas (60 metų vietoje labiau tikėtinų 40 metų). 60 metų veikimo laikas užkliuvo ne tik ekspertams, bet ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojui Raimondui Kuodžiui.
„Yra rizika, kad technologijoms pingant, bus decentralizuota gamyba ir gyventojai patys pradės gaminti savo energiją. Tai tuos 60 metų daro juokingus. Tai pritemptas daiktas, normaliose šalyse už tai turėtų būti normalios sankcijos“, - kalbėjo R. Kuodis.
Taip pat iškilo abejonių, ar buvo numatyta reali projekto kaina.
„Hitachi investicijos į vieną reaktorių dviejų reaktorių bloke Didžiojoje Britanijoje vertinamos bent 20 mlrd. Lt.Yra rizika, kad VAE investicijos gali būti didesnės, nei nurodyta verslo plane (plane buvo teigiama, kad VAE projektas kainuos apie 17 mlrd. Lt – Red.) “, - pristatydamas ekspertų grupės išvadas pramonininkų konfederacijai kalbėjo grupės narys Vidas Lekavičius.
http://www.lrytas.lt/-13679149691366303223-visagino-atomin%C4%97-elektrin%C4%97-ne-tokia-patraukli-kaip-manyta.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss

Netinkama aklai imti kažkokią tai "pasaulinę statistiką" ir ją taikyti VAE. Pasaulinę statistiką pagrinde sudaro seniai statyti reaktoriai. Kuriant naujesnius reaktorius tikslingai siekta padidinti panaudojimo koeficientą sumažinant kuro perkrovimams ir remontams reikalingą laiką. Daugelis naujesnių reaktorių turi panaudojimo koeficientą virš 90 proc. Antras dalykas, kad tam tikrais atvejais mažesnį statistinį panaudojimo koeficientą lemia kitos priežastys - pavyzdžiui, reaktorius galėtų dirbti pilna galia, bet nedirba, nes nereikia, arba reaktoriaus remontas baigtas, reaktoriaus paleidimas suderintas su VATESI analogu, tačiau tenka mėnesiais laukti vietinio kaimo bendruomenės leidimo (Japonijos atvejis). Taip kad VAE 90 proc. panaudojimo koeficientas yra kaip minimum pagrįstas techninėmis galimybėmis (techninėje specifikacijoje numatytais reaktorių sustabdžius reikalingais aptarnavimo laikotarpiais).



Reaktoriaus darbo laikas "vertinamas" ne "iš akies" pažvelgus į debesis ar norus, o reaktoriaus techninėje specifikacijoje užduodamais reikalavimais. Nori - užduodi ir perki 60 metų veiksiantį reaktorių. Nepatinka 60 metų - tada užduodi 40 metų tarnavimo laikotarpį, pasekmėje reikalavimai reaktoriui švelnėja ir turėtų gautis kažkiek pigesnis reaktorius.



Kaina remiasi konkurse gautu Hitachi pasiūlymu. Tiksliau kaina būtų žinoma parengus projektą bei gavus jam licenciją iš VATESI.

Lietuvos žiniasklaidai – išbandymas „Rosatom” pinigais

Tuoj pamatysim bangelę straipsniukų - "Karaliaučiaus AE - pati saugiausia AE pasaulyje", "Lietuvos žalieji sveikina Rosatom, statančią pačią ekologiškiausią AE būtent šalia Lietuvos" ir pan.

Spėju, kad tie straipsniai bus visai šalia ankstesnių straipsnių "NE - naujajai AE Lietuvoje!!"

Kam Lietuvai reikalingas nedirbantis premjeras?