Tikra buhalterė. Ne veltui pakeitė Maldeikienę. Abi moka mozgus pudrint. Skola yra gerai. Kiek dar liaudis laiko laikysis nenuvertę nomenklatūršikų - oligachų klano? Atėmė pensijas o dabar sako jų net nebuvo? O kad Lenkijoj pirkti ir gaminti viską labiau apsimoka ir dar atezus parduoti tai nieko? O degalai... Koks turi būti tūpas furistas piltis Lietuvoj, o ji siaura, tik 300 km...

„Pelno mokestį bankas moka vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymu ir jame nurodyta metodika, pagal kurią ankstesniais mokestiniais laikotarpiais patirti nuostoliai perkeliami į ateinančius metus“, - paaiškino p. Žilinskas.
Kadangi 2009-2010 m. mokestiniai nuostoliai viršijo 2011 ir 2012 m. apskaičiuotą mokestinį pelną, todėl pelno mokesčio mokėjimo prievolė bankui nekyla“, - pabrėžė SEB atstovas.
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/4/24/bankai-atkerta-biudzeto-komiteto-vadovui#ixzz2RUdICSrv


Kaip tokie finansiniai beraščiai gali vadovauti Biudžeto ir finansų komitetui?

http://verslas.delfi.lt/verslas/paaiskejo-is-ko-gyvena-lietuviai.d?id=61249353

Palyginti su 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, padidėjo lyginamoji dalis vyrų ir moterų, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodžiusių darbo užmokestį, pensiją, pašalpą, stipendiją, taip pat išlaikomų valstybės, o sumažėjo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų, turinčių kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.), gaunančių pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Na va kaip nubiednėjom šauniai. Apie 5 dalis žmonių šeimos yra išlaikomi. Gera ateitis...

Pliusuoju. Tik dabar turim nomenklatora, kaip spalvotaji vaivorykstini upetaki: ten ir socdemai, ir koncervai, ir liberalai ir t.t. Klaidinga manyt, kad nomenklatura - sovietiniu laiku isradimas. Ne, turim sava, lietuviska, isbujojusia atkurus Nepriklausomybe.

Krizė? Ne, negirdėjau...

http://verslas.delfi.lt/nekilnojamas-turtas/nepaisydamas-didziules-savivaldybes-skolos-a-zuokas-nori-statyti-gugenheimo-muzieju.d?id=61255191

http://vz.lt/?PublicationId=C7CCC095-03C0-489B-B9B5-0342E93D0971&SiteId=AA2D9CBB-E7D8-4A17-A602-823CB870D8CD


2008-aisiais baigėsi Lisabonos strategija, dabar turime kitą – „Europe 2020“. Kaip jums atrodo, ar ES bent priartėjo prie konkurencingiausios pasaulio bendruomenės statuso? Kas tuo patikėtų? Ir nežinia, kam tenka atsakomybė, jei strategija – nesėkminga.
Tarkime, jaunimo nedarbas – beje, ir Lietuvoje. Toks jaunų žmonių nedarbo lygis yra tiesiog gėdingas, neįsivaizduoju, kaip kuris nors politikas dabar gali kalbėti bendruomenei ir nejausti gėdos.
Europos centrinis bankas, Europos investicijų bankas turi galimybių finansuoti priemones, skatinančias smulkųjį ir vidutinį verslą. Žinoma, negalime be galo leisti viešų pinigų, bet reikia susitelkti į tai, kas svarbiausia – smulkusis ir vidutinis verslas, inovacijos, galimybės jauniems žmonėms įsidarbinti.
Jungtinės Valstijos, Japonija eina šiuo keliu, o Europa stovi.

http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/r-dargis-investuotojas-ateina-i-savivaldybe-jo-papraso-susimoketi.htm

Biurokratinė našta, klestintis šešėlis ir provincijos valdininkų atvirai prašomi kyšiai – tokias Lietuvos bėdas įvardijo pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/be-reformu-lietuva-vel-suklups-bet-valdzia-kurcia-ispejimams.htm

Lietuvoje žemas materialinių investicijų lygis matomas jau ketverius metus iš eilės.
Pernai išlaidų investicijoms dalis BVP struktūroje smuktelėjo procentiniu punktu – iki 16,7 proc. ir išliko menkesnė ne tik už Estijos ir Latvijos (maždaug trečdaliu), bet ir už daugumos išsivysčiusių Europos šalių rodiklius.
O išlaidų mašinoms ir įrenginiams (be transporto) dalis 2012 m. buvo mažiausia tarp visų naujųjų ES narių.
Jau kelerius metus nesiseka mūsų šaliai ir su tiesioginėmis užsienio investicijomis: pernai jų srautas į akcinį kapitalą Lietuvoje sudarė vos 0,7 proc. BVP.
Kadangi beveik tiek pat mūsų įmonės investavo užsienyje, grynasis srautas buvo kone nulinis.
Ką tokiu atveju turi daryti šalies valdžia? Pirmiausia suvokti, kad nepakeitus dabartinės investavimo tendencijos ne tik nepavyks prislopinti emigracijos, bet ir gana greitai galime sulaukti naujo ekonomikos nuosmukio.
Juk tai, kad gali išsikvėpti eksportas, yra ne vienintelė grėsmė: dėl perėjimo prie naujo paramos ciklo 2014–2016 m. veikiausiai bus gerokai mažesni lėšų iš ES srautai.
Negalima užmiršti ir valstybės skolos: nors jos lygis gerokai žemesnis už ES vidurkį, palūkanoms pernai išleista nemažai – 2,2 milijardo litų.
Ši suma ateityje gali gerokai išaugti, jei eksporto ir BVP dinamika pablogės, o skolos augimo nepavyks pristabdyti – finansų rinkų pasitikėjimą labai lengva prarasti ir sunku atgauti.

http://verslas.delfi.lt/verslas/p-krugmanas-baltijos-saliu-sekmes-istorijos-salininkai-prasilenkia-su-logika.d?id=61291045

Taigi taigi, Krugmanas teske koncervams tiesiai i snuki.

Ne mes laukiam Kubiliaus vadovėlio... O koncervams px, savi valstybinėse įmonėse, versliukai, otkatai, dujų verslas... Nemokyk demagogų ir buvusių komunistų.

http://www.bild.de/geld/wirtschaft/euro-krise/europaeische-zentralbank-senkt-leitzins-auf-rekord-tief-30219868.bild.html



Vokiečiams laabai nepatiko Dragio sprendimas. Pietiečiai bus gelbėjami, o vokiečiai ir mes gausime:

1. Vartotojišką infliaciją
2. Kapitalo bėgimą iš EU. Biudžeto deficitas.
3. Taupytojai bus apvogti.
4. Pakelti mokesčiai.

Kas laimės:

1. Spekuliantai
2. Bankai
3. Skolininkai

vokiečiams labiau patiktų už centus susipirkti galutinai nudususiu graikų ir ispanų turtą

Neduos. Jau graikai reikalauja už WW2 okupaciją iš Vokiečių kapeikų. Aukso rezervų niekas neatiduos ( jie nueis Kinijai, už suteikiamas paskolas ), NT bevertis, jei negeneruoja pajamų ( o jų nėra, nes bedarbystė, o pašalpa Ispanijoj apie 400 eur/mėn, kas nuomosis?). Valstybines įmones paimsi - ten profsąjungos... Visais atvejais bus pasiūlyta į galvą, o ne turto.

Taip mąstau Kubilas galėjo nx devalvuoti litą, bet pensininkai ir biudžetnikai užgraužtų. Bet dabar vėl brangimas maisto ir tt nusimato, taigi Butkevičiui teks kelt pensijas. O euro tada nebus. Ar taip ar taip šakės. Verslui žadėjo leisti atsivežti babajų dirbti, bet ne tos algos. Verslas jau persikėlė į kitas šalis. Taip ir degraduosim.

Krugmaną jau seniai visi netingintys ir mąstantys (įskaitant EE prezidentą) sutaškė.. Mušta korta vėl bandoma žaisti

http://verslas.delfi.lt/nekilnojamas-turtas/architektas-zmones-nesupranta-kiek-kainuoja-gyvenimas-uzmiestyje.d?id=61289149

Apskaičiuota, kad infrastruktūra atsiperka, jei gyventojų vieno hektaro plote – daugiau nei 30 (skaičiuojant atsiperkamumą atsižvelgiama ir į kelis kitus parametrus). Vilniuje vidutinis gyventojų tankis vieno hektaro plote – 39 (skaičiuojant jau užstatytas teritorijas, kai tarp namų – ne didesnis nei 200 metrų atstumas, tai yra, pavyzdžiui, be sostinei priklausančių Nemenčinės miškų).

Reikiamo vidurkio gyventojų tankis nebesiekia vos už šešių kilometrų nuo centro. Gulbinuose, Verkiuose, pietinėje Vilniaus dalyje vienam hektarui tenka vos 2–4 gyventojai.

„Problema yra tai, kad žmonėms nepasakoma, jog nebus plėtojamas inžinerinės ir socialinės infrastruktūros tinklas, – įsitikinęs buvęs Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyriausiasis specialistas, Šilutės rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis. – Turi būti aišku – gali statytis namus užmiestyje, bet valstybė tau inžinerinių tinklų nenuties, tavo socialinių problemų neišspręs. Bet kad tai pasakytum garsiai, reikia turėti stuburą, politinę valią ir palaikymą.“

Lietuvos tankis 0,52 žmonės/ha. Vadinasi infrasturktūra ir gyvenimas neapsimoka. O mokesčius mokėkit...

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/vpandriukaitis_gydytoju_trukumas_lietuvos_rajonuose_kelia_nerima/

Atgal į komunizmą...

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/europos_sajungoj_slovingoj/

1. Šiuo metu už toną pieno mokama 1290 Lt
2. Tapus ES nare, bedarbas mažėjo labai sparčiai.
3. Kainų šuolis buvo ne dėl narystės ES, o dėl finansinio/NT burbulo. Rusija, Baltarusija nepriklauso ES, bet ten kainų šuoliai dar didesni.
4. Suverenitetas sustiprėjo - jei ne ES/NATO, būtų kaip Gruzijai.

jei tikėti vikipedijos duomenimis, tai 2003 metais infliacija buvo -1,2%, pernai metais infliacija buvo 3,2%. Klausimas kas vertingiau: 900 Lt prie -1,2 % ar 1290 Lt prie 3,2 % infliacijos. o čia šiaip palyginimui grafikėlis...



2.Nedarbas sumažėjo dėl to, kad emigracija padidėjo,to pasekoje jau dabar pusbalsiu šūkaujama, kad pypiec lietuvos pencininkams, nebebus kas ant pencijų uždirba. O dabartiniai trisdešimtmečiai, tai vapšie nuskriausta tautos dalis, nes gimė per sovietinį babyboom, o po jų gimstamumas tik mažėja mažėja, emigrantų daugėja daugėja... Nors gal čia ir valdžios nuopelnas, sugebėjo išvaryti lietuvius iš LT į platų pasaulį, kad per eurovizijos konkursą saviškius palaikytų... juolab, tam visos sąlygos sudarytos, gali matuoti europą nuo vieno krašto iki kito...ir grįžti čia pasilaidoti, kol kapinėse vieta nemokama...o ir kaip patriotiškai atrodo bei skamba...


pridėsiu nedarbo lygio kitimo grafikėlį




3. Mes nekalti, aplinka kalta... ir NT burbulas... na ir dar didėjanti infliacija ir pan... bet valdžios vykdoma finansinė politika tam įtakos tikrai neturi...
4. čia tipo kaip Gruzijai, tai čia kaip: alia tipo rusų tautinė mažuma atskiria Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir paskelbia nepriklausomą valstybę. Lietuva einu ginklu susigražinti savo žemes, o Rusiją paremia savo armija naująją valstybę. Jūs tokį scenarijų turėjote, lygindamas LT su Gruziją?

p.s.
atsakymas Paksui: lygiavertė šalis, tai čia ta, kuri siekia, kad jos ūkininkai gautų tokias pat išmokas, kaip ir senbuvės šalys... tai čia kaip gaunasi, kad kitos šalys lygesnės už kitas?
http://verslas.delfi.lt/kaimas/lietuva-siekia-ismoku-kokias-gauna-es-senbuviu-ukininkai.d?id=46810809
Sveikatos sistema:
http://www.delfi.lt/news/daily/health/kodel-rajonu-ligoninese-nebeteikiamos-paslaugos-o-miestu-pacientu-padaugejo-10-kartu.d?id=61236089
http://www.delfi.lt/news/daily/health/mediku-emigracija-norima-stabdyti-is-vakaru-valstybiu-reikalaujant-kompensacijos-uz-juos.d?id=60673151
manau, kad įstojus į ES tik išryškoėjo mūsų valdžios nemokėjimas tvarkytis savo kieme... bet reikia tikėtis, tai tik pereinamasis laikotarpis...

Labai kvestionuociau 2010 metu stulpeli, nes pagal ji ir as tada "isvaziavau", nes butent tada prasidejus PSD reikalam deklaravau isvykima (kaip ir daugelis kitu lietuvaiciu), nors realiai isvaziavau dar pries krize. Todel dali tu "isvaziavusiu" 2010 reiktu paskirstyt kitiem stulpeliam. Taip pat pagal grafika matom, kad pvz 2009 emigravo ne ka daugiau nei per ekonomikos pakilima, o kai kuriais metais net ir maziau. Is to lengvai persasi mintis, kad emigracija nera vien tik ekonomines padeties rodiklis.

teisingai, yra dar ir sezoninė migracija - studentai per vasaros atostogass išvyksta skinti braškių, apelsinų ir pan...jie tiesiog išvyksta atostogų ir savo anglų kalbos žinių tobulinimui... bet sutinku- emigracija tikrai nėra vienintelis ekonominės padėties rodiklis. ir tikrai nevaidina vieno iš pagrindinio vaidmens nedarbo statistikoje...

Retorinis klausimas:

kai bandom kažką nuspręst apie rinkas, ar naudojamės 3 metų senumo duomenim, labiausiai pabrėždami didžiausio neigiamo šoko ekonomikai ir finansams per šimtmetį laikotarpį ?

retorinis atsakymas:
ar mūsų broliukus estus kamuoja panašios problemos, kaip kad lietuvius... nors atrodo Lietuva lyg ir pirma atsikratė sovietų sajungos jungo...
palyginimui būtų galima ištraukti ir estijos duomenis nuo 2003 iki 2012 metų... bet...tiek jau to, kam to reikia... palauksim šimtečio ir išbrauksim krizę... ne tam, kad statistika geriau atrodytų, bet tiesiog, šiaip negražu gi pabrėžti ekonominį šoką...

Tikrai, kad retorinis, nes visiškai ne į užduotą klausimą.

DJI indeksas, pasiekęs žemumas, atsispyrė ir beveik sugrįžo prie istorinių aukštumų. Tačiau būtų galima abejoti, kad jis pasieks naujas aukštumas. Ekonominė situacija JAV nesikeičia į gerą pusę. Priedo, tik prasidėjusi ES krizė turėtų sumažinti rizikos apetitą ir neleisti akcijų kainoms labai smarkiai kilti, nes pinigų srautai gali būti nukreipti į obligacijas. Tai patvirtina ir mažėjančios apimtys.



Be to, galima spėti, jog eksponentiškai augantis nedarbas, siekiantis 10%, sumažins gyventojų disposable pajamas, kas vėl suteiks neigiamą spaudimą akcijų rinkai.