dar viena mintis apie devalvacija ir infliacija: jeigu darome prielaida kad globalizacija ir "free trade"- siektinos vertybes ir bus islaikytos, tuomet anksciau ar veliau kinieciu valstietis tures tokia pat perkamaja galia kaip sveicaras, Prancuzijos vyndarys, Danijos pienininkas ir t.t(sokiruoja, tiesa?)
Bet barjeru juk nera (arba mazeja). Kinas, indas, vietnamietis dirba daugiau ir pigiau- vakarietis amzinai negales dirbti brangiai ir nedaug.
Vakarai jau prarado tekstile, elektronikos pramone, praradineja automobiliu gamyba ir t.t. Arba tures pradeti dirbti pigiai ir efektyviai arba zlugs. Sriciu kur vakarai turetu didziuli pranasuma ir todel galetu islaikyti uzdarbio/perkamosios galios skirtuma mazeja (farmacija, biotechnologijos, dar viena kita sritis-bet kiek brangiai apmokamu darbuotoju jos gali islaikyti? Stai todel vakarai piestu stoja pries atomines energetikos ar kitu hi-tech vystyma Azijoje ar kitur- tai paskutiniai "buvusios sloves likuciai". Bet kinai jau ir komercinius palydovus i orbita leidzia (beje dvigubai pigiau nei USA. Cia galima juoktis is kokybes, bet tokioj vietoj visalaik prisimenu Koreja ir Hyundai- kazkada buvo visiskas slamstas, o dabar-japonu lygio automobilis, o praejo tiktai 10-12metu. GMC- kaip buvo slamstas taip ir liko).
Anksciau vakarai dar turejo kapitala, kuri "idarbinus" darbo vaisiais galejo dziaugtis savininkai. Deja kapitalas irgi sparciai patrauke Kinijos link ir sio pranasumo beveik nebeliko.
Korporaciju lygiu ir besaikiu vartojimu perkeldami kapitala i Azija vakarai patys pasmerke savo gyventojus.

Kokia tikimybe, kad vakarai efektyviai sumazins darbo uzmokesti, darbuotojai su tuo sutiks nepriestaraudami, profsajungos nulenks galvas, valdzia sumazins reguliavima ir visi kantriai prades efektyviau dirbti? Nerealu (beje LT cia turi daug potencijos realizuoti konkurencinius pranasumus).
Stai tuomet isvada persasi tokia:
visos vakaru saliu valiutos yra pervertintos Azijos valiutu atzvilgiu ir neisvengiamai tures buti "devalvuotos" (infliuotos) kad atstatyti konkurencini pariteta(apie pranasumus jau nekalbam- ju sparciai mazeja)
Nes tai efektyvus ir "teisetas" budas pasodinti koki prancuzu, britu ar italu darbuotoja ant zemes.
beje "One way bet" apie brangstanti RMB-placiai zinomas pavyzdys. Sveicaru pragmatiskas prisijungimas prie "devalvacinio parado" pareiskus kad jiems rupi ju paciu ekonomika ta tiktai patvitina. Ir visiems kitiems kam rupes salies ekonomika teks sekti is paskos.
Vienintele kita iseitis butu grizti i protekcionizma ir "senus gerus laikus", taciau problema ta, kad vakarai paprastu darbu "vergiskai" dirbti jau nebemoka, o gerai ir sociai gyventi- nori. Deja teks dalintis su kinais, indais, afrikieciais ir pan.-masiskai iskeldami gamyba del trumpalaikio pelno nesitikejom kad tuo baigsim ar ne?

O LT siame kontekste tikrai vertinciau teigiamai- lankstus darbstus gabus zmones, liberalus darbo santykiu reguliavimas, mokejimas gyventi "is kirvio"- prisitaikys ir klestes. Tik va nuostolius uz praeities klaidas prisiimant per didelius isipareigojimus reiketu perkelti svedams- vis delto jie rizikavo "pirkdami" "ziopla valstieti" (jo busima darba), kuris alkanas vartojimo nelabai suprato kapitalizmo keliu ir klystkeliu, o dabar lenkia nugara svedu bankams.
Bet ilgalaikeje perspektyvoje sakyciau kad Europa turi daugiau problemu negu Lietuva. Nors dabar taip ir neatrodo.

Optimizmas yra gerai, bet nesimato ypatingų pranašumų, išskyrus įsikalbėtus mes darbštūs, mes prisitaikome. Visi gali dirbti ir prisitaikyti, kai yra poreikis.
Praeis dar 10-metų, ir kinų valstietis taps toks pat išrankus, kaip vakarietis.

Daug paprasčiau yra žiūrėti į šitą reikalą kaip į kovą dėl ribotų resursų, galima sakyti, dėl vieno resurso.
Kol kas jį valdo viena valstybė, o perdirbinėja daugelis. Todėl GM vis dar chlamas, o Hiundai tobulėja. Tai vadinasi "Sėstis ant naftos adatos"
Kaip ir kokiu būdu šita pasaulio tvarka pasikeis - imho, neatsakomas klausimas.

kinų valstietis negali tapti toks pat išrankus kaip vakarietis, nes tiesiog neužteks tam resursų

O va nuo čia plačiau, jei galima. Imho, kiek mačiau dokumentiką apie kiniją, dirbamos žemės pas juos palyginus mažai. Klimatas ne pats idealiausias. Ekonomiškai aktyvus yra pietų uostai, bet tai ne visa Kinija.

Tas pats apie Indiją - kas su indais turėjo reikalų, tas niekada nepatikės, kad Indija gali būti antra Kinija.
Lūšnynų milijonieriais jie gali būti, bet tik ne tikrais.

Ką noriu pasakyti: mūsų žvilgsnis yra labai siauras, mes matome tik tai, ką patys esame sau įsikalbėję - vakarai tinginiai, mes labai darbštūs.

Yra visai ne taip: mes esame priversti daugiau dirbti. Bet padarome mažiau.

Dar šiek tiek apie "norimą" kreditavimo apimčių didėjimą UK.
Финансовая поддержка правительством Великобритании банковской системы страны выросла до 1,4 трлн. фунтов стерлингов ($2 трлн.), сообщает Bloomberg.
В обмен на госпомощь крупнейшие банки страны Lloyds Banking Group Plc., Royal Bank of Scotland Group Plс. и Northern Rock Plc. обязались увеличить кредитование на 44 млрд. фунтов стерлингов в течение следующего года.
http://news.finance.ua/ru/~/1/0/all/2009/04/24/158626
Vienžo...neaugs tos kreditavimo apimtys. Maksimum, ko galima tikėtis - kad šiuo metų įvyks šioks toks kreditavimo atsigavimas po buvusio ženklaus kritimo. Bet tai panašu į akcijų/valiutų chartus - krenta, atšoka ir vėl krenta...ilgai ir nuobodžiai kol pagaliau suras dugną.

Na teks optimizma bandyti skaiciais gristi duomenys is Bank Austria (Unicredit) CEE apzvalgu 2008 gruodzio 31d. skaiciai bEur, zmogui-kEur.
Velgi paprastumo delei trys kriterijai:
1)kaip dirbame (GDP zmogui) -1 eilute
2) ka turime (rezervai-skola/zmogui)- antra nuo apacios
3) kur einame (einamosios saskaitos pokytis/zmogui)-apatine eilute.

Is eiles pagal turima turta/zmogui (deja tiesiog maziausia skola). PL siais metais jau pasikeis su BG.
RU Ukr BG PL LT LV EE SLO SK
GDP per capita 8044 2661 4485 9453 9628 10177 11842 18366 13284
FX reserves 303 19.3 12.7 44.1 4.6 3.5 2.8 ? ?
Gross foreign debt 365.5 70.6 36.7 171.8 25.1 29.4 19.5 105 43.2
reserves-debt -62.5 -51.3 -24 -127.7 -20.5 -25.9 -16.7 ? ?
popupation, mln. 141 46.4 7.5 38 3.4 2.3 1.3 2 5.4
Current account 63.6 -8.1 -8.6 -19.6 -4.2 -3.1 -1.5 -2.2 -3.1
debt-reserves/zmogui -0.443 -1.106 -3.200 -3.361 -6.029 -11.261 -12.846 ? ?
current account/zmogui0.451 -0.175 -1.147 -0.516 -1.235 -1.348 -1.154 -1.100 -0.574

Isvados (jokios politikos):
1) stai ir paaiskeja kodel fondai varvina seile i RU ir UKR ziuredami- ogi maziausiai prasiskoline ir leciausiai ta daro. Todel ir TVF be problemu nesigincydamas bail'outina Ukraina. Zodziu growth stocks(t.y.countries). Ir Lenkija staiga tokia perspektyvi tapo ne tik del savo dydzio, bet ir del to, kad velgi maziausiai prasiskolinusi ir leciausiai ta daro.
2)Dirbame neblogai. Latviai 2008m. issisoko, bet 2007 ir 2009f- prastesni. SLO-mazyte salis tarp Italijos ir Austrijos- neisvengiama konvergencija. O stai slovakai- dydis panasus, net uostu neturi, bet esminis privalumas- paprasta, skaidri ir lengvai administruojama mokesciu sistema:visi pagrindiniai mokesciai (PVM,pajamu, pelno, dividentu, sodrai zmogus, sodrai darbdavys)-po 19%. Yra ko pasimokyti.
3)Kad ir koki piar'a estai varytu ("Estijai-euras, Latvijai ir Lietuvai-devalvacija" ir t.t.),kad ir kaip apie save gerai begalvotu, bet yra labiausiai prasiskoline visoje Rytu Europoje. Net vengras geriau atrodo su 9kEur skolos didejancios 881Eur per metus. O stai cia Lietuva zymiai geriau atrodo. Kitaip pasakius mazeja (dideja skola) vienodai, bet "turime" dvigubai daugiau nei latviai ar estai (dvigubai maziau skolos tenka prisipazinti).
Na stai- bent kazkuo galime didziuotis
beje istorija irgi- latviai, estai, suomiai tik 20a. pradzioje valstybes sukure, mes tuo tarpu minim tukstantmeti. Cia beje kolegos suomio zodziai
Zodziu gal patiriame staigesni sukretima, bet tikrai atrodome ne taip juodai kaip koks alkanas valiutu dileris Londone ar Kopenhagoje noretu nupiesti.

p.s. kadangi lentele kiek pabyrejo- idedu nuoroda i faila. 6199-cee chi siamo dove andiamo.xls

tai bet su kuo lyginamės, o tu kalbėjai apie sočius vakariečius. Sotus ir dirba gerai, seniau vyrus per šienapjūtę žinai kaip maitindavo!
Bet jei kalbant apie patrauklumą investuoti, tai taip, gal ir pusę bėdos, bet tam reikia nuvažiuoti ir pamatyti.
Aš jau esu tiek patyręs, kad kol pats nepamatysiu, tol vieni skaičiai manęs neįtikins. Kažkodėl man rytų-centrinė europa atrodo eile geriau, nei Baltijos šalys, na o Baltijos šalyse - estai iš viso tik geopolitinis tiltas tarp Rusijos ir Skandinavijos su Suomija, bet tiems keliems gyviems estams to pakanka.

China:

http://www.indexmundi.com/g/g.aspx?c=ch&v=31
http://www.news-medical.net/?id=22310
http://www.deccanherald.com/Content/Jun252007/foreign200706259322.asp?section=updatenews

Komentarai kinai jau nebeturi pigios mėsos praktiškai nemokamam išsiuntimui dirbti iš kaimo į miestą. Tai yra dar jos yra bet susimeškeriojus grafiką plika akimi matoma, kad apie 5,2 buvo iki 1980 kažkur taigi pigūs jauni žmonės iš kaimo ar provincijos baigėsi.

Jus pateikėte daug skaičių, tačiau jie, mano manymu, neatspindi išvardintų ekonomikų vystymosi perspektyvų.
Esminiai iš pateiktų - skola ir pastovus einamosios sąskaitos deficitas praėityje (išskyrus Rusija).
Rusiją šioje eilutėje aplamai, manau, vertinti nėra tikslinga, nes skirtingai nuo visų kitų postsovietinio bloko šalių ji per 20 naujosios istorijos metų nesugriovė tarybių laikų pramoninio palikimo ir turi visas pagrindines žaliavas nepriklausomo ekonominio modelio vystymui.
O jei imti dar plačiau - tarybiniais metais praktiškai visos 14 SSSR respublikų dirbo nuostolingai ir buvo dotuojamos Rusijos federacijos sąskaita. Baltijos valstybės nuo to buvo mažiau priklausomos, o Kaukazo respublikos ir Ukraina daugiau (taip, tai neklaida - Ukraina, nežiūrint turtingų žemių irgi buvo dotuojama).
Tą tik patvirtina 20 metų nepriklausomo ūkio tvarkymo - Kaukazas praktiškai yra absoliučiame skurde (išskyrus Azerbaidžaną kuris turi gamtinių išteklių), be pramonės, su kelių dešimčių proc. bedarbyste Gruzijoje.
Ukraina, nors pagal pateiktus skaičius ir atrodo žymiai patraukliau nei Lietuva, realybėje yra apgailėtinoje padėtyje - jų metalo ir chemijos pramonė buvo rentabilios tik tol, kol tai subsidijavo broliai-rusai (per 20 metų tos pigių žaliavų subsidijos yra vertinamos ~ 15 mlrd.USD). Dabar xaliavos laikai baigėsi ir pramonė negyvybinga. Augimo iliuzija, kaip ir kitose postsovietinio bloko šalyse, buvo prafinansuota iš Vakarų - ir tai yra Vakarų didžiulis galvos skausmas šiandien ir pagrindinė, pabrėžių, pagrindinė priežastis, kodėl Ukraina gauna paramą iš TVF - Vakarų bankams žutbut reikia ištraukti savo pinigus iš Ukrainos ir pakeisti nuosavą skolą, pinigais iš TVF. Kad tai neskambėtu tūščiai ir kad įsivaizduotumete problemų mąstą Ukrainoje:
Национальный банк сообщил, что к 1 апреля объем проблемных займов в кредитных портфелях банков с начала года увеличился на 55,18% – до 27,955 миллиарда гривен (+9,94 миллиарда гривен). Такой рост стал следствием неплатежей, которые начали резко увеличиваться именно в ноябре прошлого года. Банки понесли убытки в 7 миллиардов гривен.
Kalbant apie kitas, jūsų išvardintas, šalis - atvirai sakant didelio skirtumo tarp jų nematau.
Jos visos dėl politinių motyvų likvidavo tarybinį palikimą - pramonę ir atominę energetiką ir 20 metų grindė savo vystymasį nauja Vakaretiško modelio paradigma - viskas skolon. Puotos rezultatai šiandien yra akivaizdūs.
Aišku, galima turėti iliuzijų ir tikėtis kad va tuoj-tuoj atsigaus kredito rinkos ir mes vėl linksmai gyvensim skolon ir pusim burbulus, tačiau tai tera iliuzijos.
Visos šios šalys, defacto yra negyvybingos esamamoje Vakarų vystymosi paradigmoje. Jos turi per mažas nuosavas rinkas, neturi arba turi minimalų pramoninį segmentą ir visiškai neturi resursų.
O laikais, kai Vokietijos ūkiui šviečia 6 proc. metinis kritimas, jaunaeuropiečiams tikrai nieks įpatingos pagalbos neskirs.
Reziumuojant - galima didžiuotis savo istorija, pasiekta nepriklausomybe, džiaugtis savo kultūra, tačiau...jei visa tai neturi ateities, tai praranda prasmę. O klestinčios Lietuvos ateities, nors ir labai norečiau, kolkas įžvelgti negaliu...tik didėjančias emigrantų gretas... Įsivaizduoju ko reikia, kad Lietuva galetų klėstėti, o Lietuvos piliečiai gyventu sočiai, tačiau puikiai suprantu kad dėl politinės konjunkturos tai kolkas nėra priimtina Lietuvos elitui.

Ashaman, sutinku, gamybiniai pajegumai ir resursai liko neivertinti. Ideja buvo vienam zmogui(kaip pilieciui) priklausanti valstybinio likvidaus turto (pinigu ekvivalentu) dalis (deja isipareigojimai gerokai didesni) ir cash flow tendencija. Nes privatus turtas- savininku reikalas, paprastam zmogeliui be revoliucijos ar nacionalizavimo nepasiekiamas.
Del politikos- tikrai niekas neneigiam Rusijos resursu ir galimybiu, bet graudu yra tai, ka si turtinga kulturinga salis daro su sitomis galimybemis ir kokia aplinka kuria savo zmonems. Taip sakant "nesiseke su carais Rusijai". visada nesiseke ir dabar nesiseka.
o del tarybiniu "dotaciju"- jei centrinis aparatas viena ar kita forma surenka mokescius ir veliau juos perskirsto ar galime tai vadinti "dotacijomis ar islaikymu"? Kur duonos, pieno, desros nebudavo- Lietuvoje ar Rusijoje? viska pribaltams broliskai suveze, o patys badavo?
del kulturos- tikrai nuosirdziai dziaugiuosi Lietuva, beje ir senuju kartu imigrantai is Rusijos ja dziaugiasi, ir mes jais dziaugiames- su sita sritimi tikrai viskas gerai.
Is "tarybinio palikimo" labiau vertinciau issilavinima ir medicina- kas beje ir turetu buti valstybes kuruojamos sritys- socialistine sistema cia visame pasaulyje tvarkosi tikrai neblogai. Taciau su ekonomika,gamyba, zmogaus verslumu- prastai (juk "iniciativa nakazujema"?)

Rytu Europos salys tikrai gyvybingos- ir gamyba gyvybinga ir kokybe uz Rusijos geresne (imkime kad ir auto pramone), tiesiog gyventi pagal galimybes teks ismokti ir "geru dedziu saldainiu" i skola maziau imti- tam si krize tikrai iseis i nauda.

Tiesiog "anglo-saksu" aukstu palukanu sistemoje kapitalas turi didziule persvara pries darba. Todel mes pradeje nuo nulio (ex USSR) esame minuse. Placiau paziurejus, isskyrus Vokietija, kiekviena salis sioje sistemoje yra minuse, tuo tarpu "elitas"- Forbes 500 sarasuose. Tas beje galioja ir Rusijai.
Sistemine klaida yra daznai minimas "pelnu privatizavimas ir nuostoliu nacionalizavimas" (velgi Rusija ir USA- lyderiai). Tuomet nuostoliams padengti tenka kurti kredita....

Sistema tikrai "bloga, supuvusi", bet niekaip neisivaizduoju, kad Rusija galetu pasiulyti geresni alternatyvu modeli. Progu istorijoje turejo ne viena. Sioje srityje greiciau laukciau ziniu is Kinijos.

Ai, Ašamanai, nu negriovėme mes jokios pramonės. Jeigu kas ją ir griovė, tai 1990 metais Maskvos paskelbta ekonominė-energetinė blokada, jei tokią prisimeni. Bet ir po šiai dienai įmonės, kurios buvo gyvybingos, prisitaikė prie naujų sąlygų, ir vienokia ar kitokia forma veikia toliau. Taip, sutinku, daug jų subankrutavo per tuos 19 metų (o ką, Rusijoje visos įmonės sėkmingai tęsia veiklą nuo 1990?), bet kitaip ir negalėjo būti, didelė dalis sovietinės pramonės buvo objektyviai nekonkurencinga pasaulinėje rinkoje. Čia galima prisiminti ir tarybines mikroschemas - pačias didžiausias pasaulyje (beje, Vilniaus Ventos Puslaidininkiai niekur nedingo - jei apie juos negirdime žiniasklaidoje, tai nereiškia, kad jų nėra), ir tarybinius laikrodžius - pačius greičiausius pasaulyje
Dėl mūsų rinkos mažumo - taip, sutinku, bet gi mes tam ir įstojome į ES bendrąją rinką, kad šią problemą išspręsti.
Nujaučiu, ką tu ten įsivaizduoji dėl "klestinčios Lietuvos ateities". Pasakysiu tik tiek - Rusijos sudėtyje nebuvo ir nebus nei Lietuvos ateities, nei klestėjimo.
Mums reikia tik vieno - dirbti savo šalies labui.

Virgi, tu klysti. Pavyzdžiui, Rusijos automobilių pramonė yra netgi labai konkurencinga. Vietinėje rinkoje nauja Lada pilnai pajėgi konkuruoti su 199x metų VW Golf (su sąlyga, kad tam Golf taikomas 100%-150% muitas, bet tai neesmė).
Tavo paminėta kelių būklė taip pat yra tikras gėris - ji dar labiau didina Lados konkurencingumą vakarietiškų modelių atžvilgiu. Tai kam tada tuos kelius remontuoti?

Iš pradžių dotacijos - yra anų laikų statistikos ministerijos duomenys - kiek kiekviena respublika pagamindavo rubliais ir kiek suvartodavo rubliais - visos 14 respublikos buvo dotacinės ir tai buvo ne dėl mokėsčių perskirstymo.

Dabar dėl Rusijos likimo istorijoje... Daug kartu klausdavau save - jei ši valstybė yra tinginių ir pijokų tauta, kurią bandė užkariauti ir padalinti visi kas tik netingėjo, nuo švedų su tataromongolais iki prancuzų su vokiečiais, tai kaip gi ji iki šiol išgyveno.
Jog pagalvojus - kas buvo ta Novgorodo Rusija Aleksandro Nevskio laikais? Neišsilavinės kaimas, su atsilikusiom technologijom.
Švedų ir vokiečių kryžiuočiai siekiant atnešti anų laikų "demokratiją" į Rusijos regioną galėtu užvaldyti ją be vargo, ypač turint omeny kad visus kitus rusų miestus tuo metų defacto kontroliavo totorių chanas.
Tačiau dėl kažkokių tai nesuprantamų priežasčių nepavyko.
Prancuzai - analogiškai. Napoleono karinis/techninis potencialas visą galvą buvo aukštesnis už rusų.
Vokiečiai - tas pats. Tiesiog negaliu suprasti kodėl nepavyko Hitleriui. Jog visi jokeriai buvo jo rankovėje - visiškai dezorganizuota ir demoralizuota rusų kariuomenė, kuri pirmą pusmetį tegalėjo trauktis. Na atrodo - tiek mažai tereikėjo...daspausti... Bet vėl - nepavyko.
Todėl ir kyla klausimas - ką savyje turi ši maišyta tauta, kurią ir rusais vadinam tik iš įpročio, nes nėr ten rusų praktiškai, visiška genų maišalinė?
Išeina kad ši, visiškai neprognozuojama, spontaniška, chaotiška žmonių grupė kažkokiu nesuprantamu būdų reikalui esant sugėba susivienyti ir pakovoti už vietą po saule.
Matomai dėl to ir atsirado posakis - Umom Rossiju neponiat, v Rossiju mozno tolko verit...
Daro jie daug klaidų, daro dabar ir darė visuomet. Ir žmogui ten visuomet gyvent žymiai sunkiau buvo nei Vakarų Europoje, ir uždirba jie mažiau.
Tačiau norite jus to ar nenorite - tai Lietuvos artimas kaimynas, su kuriuo teks bendrauti ir su kuriuo pragmatiškiau yra draugauti, ieškant abipusės naudos, nei pastoviai "špilkuoti" jį, ir vėl siekiant (kaip kryžiuočiai) ten įskiepyti "demokratiją".




Minuse yra visi. Vokietijos skola siekia ~ 1,5 trilijono EUR.
O dėl gyvybingumo...na pasvarstom...Kam Rytų Europos šalys gali gaminti produkciją kai "auksinio milijardo" šalyse ir taip yra nuosavos produkcijos/gamybinių pajėgumų perteklius? Gal rusams? O gal kinams?
Jog "auksinis milijardas" ir yra auksinis, nes jie suformavo esamą finansinę sistemą savo naudai, kad visi pelnai už produkciją ūpėmis tekėtu į jų biudžetus, o trečio pasaulio šalys turi tik penamos avių bandos vaidmėnį - prišeriam kreditais - pasodiname ant vartojimo adatos - o paskui nuleidžiame žemiau plintuso...
Ir ką? Gal jus manote kad pasibaigius krizei situacija ir esmės pasikeistu? Gal "ausinio milijardo" šalys norės įsileisti į savo gretas daugiau "auksinių demokratų", kurie irgi galėtu naudotis visais gyvenimo iš kolonialinių mokėsčių privalumais? Nebus to. Netokia paskirtis stovi už jaunaeuropiečių priėmimo į EU. Tai tera penama avių banda.
O kas jei krizė bus gyli? Žymiai gylesnė nei kas iš oficijuozų dabar drista prabylti. Kas jei po 5 metų iš vis neliks tos EU su EUR? Tiesiog padarykyte bent hipotetiškai tokią prielaidą? Kam tuomet bus reikalinga ta "gyvybinga" Rytų Europos šalių gamyba?
Bent įsivaizduojate ką tai reikštu Lietuvai? Tai - šalies bankrotas, socialinės/pensijų/sveikatos sistemų kolapsas ir bananų respublikos statusas.
Todėl ir sakau - kol nevėlu yra būtina reformuoti Lietuvos ūkį orijentuojant jį į Vokietijos ir Rusijos surišymą. Lietuva turi tapti tiltu pilnąją tą žodžio prasme ir turi pasiūlyti produktus/paslaugas kurie bus reikalingi vokiečių ir rusų bendradarbiavimui. Kito kelio dabartinėje situacijoje nematau.
Skaičiau daug komentarų kad Vokietijos ir Rusijos bendradarbiavimas istoriškai Lietuvai visuomet baigdavosi liūdnai, tačiau...šiandien liūdniau bus jei to bendradarbiavimo pasiekti nepavyks ir Lietuva bus priversta pavirsti bananų respublika.

Gerai parašei, nuoširdžiai pripažįstu. Bet dabar pirmame sakinyje vietoje "Rusijos" įrašyk "Lietuvos", o Rusiją perkelk į istorinių priešų sąrašą (ką aš kaltas, taip jau istoriškai susiklostė). Kaip matai, viskas tinka. Kieme jau 2009-ieji, o Lietuva egzistuoja, ir švenčia savo vardo tūkstantmetį. Tai tikrai ne mažesnis stebuklas. Manyčiau, atsižvelgiant į visas aplinkybes, netgi didesnis.
Šiaip aš nieko prieš pačią Rusiją ar rusus tikrai neturiu. Retkarčiais draugiškai patraukti kaimyną per dantį - tai juk nieko tokio Bet, Ašamanai, tu vis perlenki lazdą, garbindamas tą Rusiją, ir ypač jos pramonę, ir maldamas į miltus Lietuvėlę ir kitas šalis.
Aš netgi drįsiu išsakyti tokią mintį: suvienodinus žaidimo sąlygas (t.y. padarius tas pačias žaliavų kainas ir nuėmus protekcionistinius Rusijos barjerus - muitus ir kvotas) konkurencijos užgrūdinta Rytų europos (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, na ir Lietuvos) pramonė suplėšytų į skutelius išlepintą Rusijos pramonę. Kalbu apie automobilius, elektroniką, maistą, baldus, statybines medžiagas ir įrangą ir kt. Liktų gal tik ginklai, kosmosas ir aviacija, čia R. Europa nelabai turi ką pasiūlyti.

Kaip tik šįvakar per Panoramą rodė puikų reportažą iš Šiaulių: Šiaulių Tauras nuo kovo mėn. pilnai perėjo prie LCD televizorių gamybos ir dirba visu pajėgumu. Kaip tik užvakar buvo paskelbti kovo mėn. pramonės statistiniai duomenys, ir aš niekaip negalėjau suprasti iš kur ta eilutė: "kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos +83,3 procento". Tai va, pasaulyje krizė, LCD niekas nebeperka, o Tauras vos spėja juos kepti Suprantu kad tai tėra viena įmonė, bet tokio pozityvo per žinias jau nebeatsimenu. Gal jau laikas ir man kokį LCD'uką įsitaisyti. Lietuvišką
Taigi, reportažas tarsi specialiai Ašamanui, apie "sugriautą" lietuvišką pramonę ir jos šiuolaikinius gaminius.

dar keletas minciu i diskusija, sugrupavau kad butu aiskiau:
1)apsiribojau pragmatisku salies balanso ivertinimu- "cash(debt) on hand" ir pokycio greitis. Ir kad lygintume obuolius su obuoliais- perskaiciavau vienam zmogui. Perspektyvas, aplinka, turima infrastruktura ir t.t ivertinti skaiciais- subjektyvu ir nuomones skiriasi. Beje apie Rusija- naftos, duju ir kitu turimu resursu- nepaneigsi, bet infrastruktura? pramones iranga? mokestine aplinka? saugumas?
2) Ukraina-tikrai yra apgailetinoje padetyje, velgi del tu paciu priezasciu- infrastrukturos, atgyvenusios pramonines irangos, politinio nestabilumo(beje Rusijos kurstomo) ir t.t.
3)del atomines energetikos- visiskai pritariu- didziausia nesamone buvo nepastatyti pradeto 3-iojo reaktoriaus, uzdaryti 2-aji, kai jo saugumas zymiai pagerintas ir "remaining lifetime" neisnaudotas. Del pramones- ar ilgai Vilma grotuvai, Tauro televizoriai ir pan. butu konkurave pasaulyje? Neefektyvi pramone numire naturalia mirtimi- ka galejo, ta tempe (Ekranas, Alytaus tekstile). Velgi Mazeikiu nafta privatizuota blogai, bet bent jau dabar modernizuota,veikia, mokescius moka.
Matau didziuli skirtuma tarp Slovakijos, Estijos, Lietuvos, Cekijos, Slovenijos pries 20metu ir dabar. Infrastruktura zymiai pagerejo, pramone- konkurencinga (nebesipresiu pavyzdziais).
Todel esminis klausimas butu- ar "padidejusi skola" buvo panaudota efektyviai ateities pajamoms uzdirbti?
a)privaciu asmenu- tikrai ne (isimtinai vartojimui arba bustui, bet kaip sake ekonomikos mokslu tevas Adam Smith "gyvenamas bustas niekaip neprisideda prie jo gyventoju pajamu augimo"(laisvas vertimas)- cia lietuviams tikrai vertetu pasimokyti kaip efektyviai naudoti turimus resursus, o ne subsidijuoti ziema vienisas bobutes keturiu kambariu butuose.
b) verslas kreditus tikrai panaudojo prasmingai ir efektyviai, gal ne visu 100%, bet problemos tikrai nematau.
c) valstybe-cia tikrai yra kur stengtis, bet tai jau pilietines visuomenes reikalas isreikalauti efektyvumo. Keikti valdzia- visam pasauly moka, pareikalauti is jos- ne.
velgi pragmatiskai- kol LT-ES balansas teigiamas- sakyciau viskas gerai, tik naudokime gaunamas lesas efektyviai. O stai apie Rusijos valdzios lesu panaudojima galeciau ilgai is pirmu lupu pasakoti, bet manau ir patys isivaizduojate. Rytu Europa tiktai valstybines lesas naudoja efektyviau.
4)Aciu, motinos Rusijos glebio nereikia. Kaip nereikia jo be isimties visiems Rusijos kaimynams- stebetinas suokalbis pries "draugiska gero norinti kaimyno glebi", kuris "visada pasiruoses" isvaduoti nuo kapitalistinio isnaudojimo.
Beje, tas LT "elitas", kuriam priimtina labai jau apgailetinai savo veiksmais atrodo. Bajorienes, suvirintojai, visi apsitapsnoje- tiek to, nekaitinkim politiniu temu, ekonomika idomiau.
Rusijos resursu nepaneigsi, kultura tikrai idomi, bet i USSR laikus nenoreciau nei pats grizti nei savo vaiku ar anuku tokioje aplinkoje matyti. Pakeliauti- mielai, bet velgi girdint zodi "turizmas" Rusija deja tikrai nera salis, apie kuria pagalvojame.

1) "yra melas, didelis melas...ir statistika".toliau kinu statistika, baltarusiu stat. ir "anu laiku statistika".
2)sokonkretinkim: tikim Rusijos kultura, inteligentija, tvirta ir nepalauziama "dusia", pagaliau resursais- to irodimeti nereikia. o netikim: "brolisku tautu isvadavimu", generolais, teismais, pramone, infrastruktura.
3)del Rytu Europos produkcijos kokybes,rinku ir paklausos- nematau didesniu problemu, o stai kur yra Rusijos pramones rinkos? ne nafta,dujos, metalai ar kiti "raw materials", bet gamyba su zenklu "made in Russia"? Ginklus atmeskim - ju rinkos niekam garbes nedaro.
Del "auksinio milijardo" ir sistemos- visiskai pritariu- labai tiksliai aprasyta. Aciu.
4) Del gilios krizes- visada akcentuoju, kad mes pernelyg prisirise prie nominaliu matu "auksinio milijardo" tualetiniu popieriumi-tusti skaiciai, kuriu pokytis-FED'o,CB, IMF ir kitu draugisku strukturu" rankose. Ir polinkis lyginti auksu- nera prasmingas. Kaip sake kazkuris is indenu vadu: "kol baltasis zmogus neiskirs paskutinio medzio, nenuniokos paskutinio zemes lopo, tol nesupras, kad aukso gabalo nevalgysi". Teko guosti kivius (n.zelandiecius) susirupinusius savo ekonomika: jus gi viska turite,ko zmogui reikia- zemes uki, sodus, miskus, vandeni.
Teks paguosti ir lietuvius- bankrotas,sistemos kolapsas- viskas nominaliais skaiciais. Islaikysim pensininkus ir visus kitus: pamaitinsim, aprengsim, susildysim. Plikus i Sibira isveze, o jau po metu "buozes" sociai gyveno. Isgyvensim ir tokias "gilias krizes".
Cia "lietuviu dusios" problemu nematau- tokia pat tvirta kaip rusu- ir kryziuociai, ir svedai, ir mongolai uzspringo, rusai beje irgi.
O pragmatiskam kaimyniniam bendravimui manau labiau trukdo "mentalitet velikoj derzavy", o ne prakeikti pribaltai, galvu nulenkti nenorintys. Ir kodel turetu?
Mes juk rusus gerbiam, kultura vertinam- to pacio ir tikimes- konstuktyvaus dialogo (estiska arogancija palikime atskirai- tiesiog toks nykstancios tautos savigynos instinktas)

Ačiū Šiaurės vėjui už puikius post'us.

As manau, kalbant apie rusija nereikėtų pamiršti Karaliaučiaus.
Juk rusija mums kaimynė - "vakaruose"...
O kad lietuva nieko negali duoti rusijai (mazajai) taip pat - iliuzija.

Manau kad baigėsi tie laikai, kuomet Rusija buvo pasiruošusi tą glebį suteikti.
Nereikia jiems Lietuvos. Kaip nereikia nei Latvijos, nei Estijos. Neliko čia nieko, kas galėtu juos sudominti. Tas kas galėtu duominti dėl politinių motyvų atitieko ne jiems.
Atskirų politologų kledėsiai apie neva galimą Rusijos agresiją tera kledėsiai. Jei neatkreipėte demėsio - ir Nord Streamą jie stato apeinant visas nepriklausomas, suverenines ir "demokratiškas" valstybes. Tiesia Baltijos jūros dugnu, nors kainuoja tai dešimt kartų brangiau nei analogiškas dujotiekis sausuma ir trunka nepalyginamai ilgiau, nei statybos sausuma.
O dėl mentaliteto - žinot kiekviena šalis vysto savo mentalitetą per ilgus šimtmečius. Ir čia, dėja, galiu tik apgailėstauti kad Lietuvoje vyrauja pikto ir tūščiai lojančio šuniuko mentalitetas - įkasti negali, o paloti pilnai.
Vat jus rašote kad gerbiate rusus ir vertinate jų kultūra. Žinot, nekiek neabėjoju. Kaip neabėjoju ir dėl to kad eilinis rusas iš po Tulos ar Jekaterenburgo, kuriam teko apsilankyti Lietuvoje ir prisiliesti prie Lietuvos kultūros ir susipažinti su lietuvių svetingumu - irgi mus gerbia.
Tačiau kai kalba eina apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą - ir kultūra ir pagarba nueina į antrą planą ir užleidžia vietą oficialioms šalių pozicijoms, bei pareiškimams.
O ką gi mes turime šioje eilutėje? Per paskutinį dešimtmetį (na pavadinkime tai Adamkaus era) nebuvo neivieno oficialaus aukščiausio lygio pareigūnų draugiškų vizitų, nors į gegužės 9 jį ir kvietė.
Nuo įstojimo į EU Lietuva pastoviai kiša pagalius į Rusijos-EU bendradarbiavimą. Atvirai sakant neprisimėnu nei vieno Lietuvos oficialaus pareiškimo kuris, Rusijos-EU bendradarbiavimo kontekste būtų bent neutralus Rusijos atžvilgiu - pozicija visuomet yra pabrėžtai neigiama - такое холодное прибалтийское презрение...
Todėl kaip ir nesigauna to konstruktyvaus dialogo. Ir kaltinti Rusiją dėl to liežuvis nesiverčia.
Iš kitos pusės, paskutinis metinis Adamkaus pranešimas kaip ir stebina - jis tikisi kad Medvedevas padės pagerinti Rusijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimą...lyg Medvedevas čia būtų kaltas kad tas bendradarbiavimas toks prastas. Tačiau tai bent suteikia vilties kad oficialaus Vilniaus pozicija pradės švelnėti.
Reziumuojant - neegzistuoja lietuvių ir rusų tautų tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo problemų. Tiesiog taip jau gavosi, kad paskutinį dešimtmetį Lietuva, kaip ir Lenkija, kaip ir Ukraina, kaip ir Gruzija patikėjo savo užsienio politikos formavimą JAV žvalgybai. Tačiau labai tikiuosi kad šie laikai jau baiginėjasi.

Siandien gal ir neliko... o po 10, 20 o gal 30 metu? Siandien gal ir nereikia, kaip kadaise nebereikejo Aliaskos. Bet gi laikas bega ir viskas priklauso tik nuo juju ilgalaikiu strategiju arba kitaip... kuri tauta pirmoji isnyks ar bus isnaikinta. Baisu tik tai, kad siandienos genocidas yra kur kas labiau pasleptas (nera kazkokiu akivaizdziu elementu, kurie keltu priespriesa). O kas galetu paneigti, kad Rusijai vienas is keliu susigrazinti itaka ir pratesti tautos genocida butu visos finansines sistemos "peremimas". Braskantys SEB ir Swed pamatai, gal but skandinavu noras nusimesti potencialias tiksincias bombas... Vienas kitas mlrd. ir Lietuva sedi kiseneje (pridekim vamzdzius + laidus ir turesim grazu derini), o tada gali isdarineti ka tik nori. Ir isdarineti "civilizuotai"... O gal mus gelebes Svedijos mokesciu moketojai?