Xtasy, o kas yra srs didziausias kreditorius?! Va va. Mokesciu moketojai. O valdiski pirkimai/pardavimai be galiojanciu proceduru veda prie seniai zinomu tiesu net plytnikui nereikia kampe 'nervuotis'. Finastos pardavimo kaina bus lygi kokiam 1men 'sunkaus' administratoriaus bei komandos darbui. Panasiai su lizingu. zodziu, uzdirbs ir pravalgys. Reikia tik naiviai tiketis stambiuju akcininku veiksmu, nors kol kas pagrindo nieks neduoda- @ vertes ivertinimo nera. O va tada pravers antonovo 'piestukas su skaiciuotuvu'

Malonaus pasiskaitymo tiems, kurie vis dar tiki Antonovo/ Baranausko krištoliniu tyrumu ir tuo, kad "banke viskas buvo super, tai tik skandinavų sąmokslas":

http://vz.lt/article/2013/1/14/snoras-nori-airbaltic-prekes-zenklu-ir-dalies-akciju

Ar ir dabar neigsite, kad Snoras paskolino pinigų beveik bankrutuojančiai oro bendrovei, įkeitęs tik jos vardą? Sumos tai milijoninės...

Cia "administratoriaus atstovas" bando beviltiskai pateisinti savo veikla ir islaidas? Kazkaip labai jau silpnai..

Jd, tai kad ne tik prekes zenklai, bet ir @

neteisinu Antonovo/Baranausko, bet dar labiau nepateisinu buvusio ir dabartinio administratoriaus pinigu svaistymo be jokiu ataskaitu ir paaiskinimu akcininkams, jau nesnekant apie tu sumu pagristuma...

Akcijos buvo įkeičiamos ne AirBaltic'o, o BASo - kas yra didžiulis skirtumas. BASas tai yra tuščias SPV, kurio vienintelis turtas buvo Airbaltic akcijos. Valstybei atėmus Airbalticą iš BASo, BASo akcijos pasidarė bevertės.

Ir šiaip nė vienas bankas nesuteikia paskolų vien įkeičiant UABo akcijas, neimant kitų apčiuopiamų užstatų. Pvz. srautą generuojančios įmonės laidavimą (šiuo atveju tai būtų bent jau Airbaltico laidavimas). Akcijų įkeitimas (išskyrus viešai prekiaujamas ir turinčias antrinę rinką) visada yra tik priedas prie kažko, o ne pagrindinis užstatas. Snoro problemos atgaunant paskolintus pinigus yra puiki iliustracija kodėl.

bikerboylt, vienintelis akcininkas šiuo metu yra valstybė - jai tikrai atsiskaito, bet būna grifa "slapta".
Sakytume, neatsiskaito kreditoriams, bet... kreditorių komitetas yra valstybė.
Būtent valstybės interesus administratorius ir gina.
Reziumuojam, administratorius yra idealus atstovas akcininkams bei kreditoriams
O Jūs visi kiti, čia esat ne prie ko, tik trukdot sklandžiam bankroto procesui ;)

I sekancius pateiktus apeliacinius skundus Lietuvos apeliacinis atsakys, kad praktika jau suformuota ir nauju argumentu nenagrines:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, kam (atsakovui (bankui) ar investuotojams (ieškovams)) priklauso lėšos, kurias ieškovai sumokėjo, siekdami įsigyti atsakovo akcijų ir kurios buvo skirtos atsakovo įstatinio kapitalo didinimui. Įstatymų nustatyta tvarka atsakovo įstatinis kapitalas nebuvo padidintas. Atsakovui iškelta bankroto byla.
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti X Lt lėšas, esančias atsakovo BAB banko „SNORAS“ sąskaitoje AB banke „Finasta“, jiems priklausančiomis lėšomis, kurias jie pervedė pagal akcijų pasirašymo sutartis, taip pat įpareigoti šias lėšas grąžinti ieškovams.
Nurodė, kad ieškovai su atsakovu sudarė akcijų pasirašymo sutartis ir už naujos emisijos akcijas mokėtiną sumą įnešė į AB banke „Finasta“ esančią atsakovo kaupiamąją sąskaitą. Ieškovų įmokėtos lėšos netapo atsakovo turto dalimi, tebepriklauso ieškovams ir privalo būti jiems grąžintos. Pagal ieškovų įmokėtų lėšų atskyrimo nuo atsakovo turto principą (Bankų įstatymo 41 str. 4, 5 ir 8 d.) ieškovų įmokėtos lėšos turi būti kaupiamos kredito įstaigoje tam tikslui atidarytoje sąskaitoje ir gali būti atsakovo naudojamos tik po įstatų pakeitimo įregistravimo, kas taip pat reiškia, jog pagal akcijų pasirašymo sutartis įmokėtos lėšos nėra banko turtas tol, kol netampa įstatinio kapitalo dalimi ir būtent todėl turi būti laikomos atskirai nuo banko turto.
Lėšų įmokėjimo momentas nesutampa su lėšų perėjimo bankui momentu. Įstatymas imperatyviai nustato tik dvi emisijos proceso pabaigos pasekmes, kurios kyla priklausomai nuo to, ar banko įstatai įstatymo nustatytu terminu įregistruojami. Neįregistravus įstatų pakeitimo, įmokėtos lėšos grąžinamos jas įmokėjusiems asmenims (savininkams), priešingu atveju – konvertuojamos į akcijas. Po tokios konvertacijos lėšas įmokėjęs asmuo tampa akcijų savininku, o įmoka už akcijas tampa banko turto dalimi.
Pagal akcijų pasirašymo sutartį (sąlyginis banko akcijų įsigijimo sandoris, CK 6.30 str. 1 d., 3d., 1.66 str.), nuosavybės teisė į už akcijas įmokėtas lėšas bankui pereina po įstatų pakeitimo įregistravimo. Neatsiradus šiai įstatyme nustatytai sąlygai, sutartys laikomos neįvykusiomis ir atsakovas neįgyja nuosavybės teisės į ieškovų įmokėtas lėšas. Aplinkybė, kad ginčo lėšos laikomos atsakovo sąskaitoje, nekeičia jų teisinio statuso ir priklausomybės režimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad ieškovams pervedus už įgyjamas akcijas sumokėtas lėšas bankui, bankas į jas įgijo nuosavybės teisę. Ieškovai dėl jų įmokėtų lėšų už perkamas atsakovo naujos akcijų emisijos akcijas grąžinimo turi teisę pateikti finansinį reikalavimą atsakovo bankroto administratoriui ir jų tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas atsakovo bankroto byloje.
Didinant banko įstatinį kapitalą, tiek, kiek nereguliuoja Bankų įstatymas, taikomos Akcinių bendrovių įstatymo normos (Bankų įstatymo 41 str. 1 d.). Klausimų, susijusių su akcijų pasirašymo sutarčių sudarymu, akcijų apmokėjimo tvarka ir nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu Bankų įstatymas nereglamentuoja, todėl taikomos Akcinių bendrovių įstatymo normos.
Akcijos pasirašomos bankui ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant rašytinės formos akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą iki banko kreipimosi į priežiūros instituciją dėl leidimo didinti banko įstatinį kapitalą išdavimo (Bankų įstatymo 41 str. 4 d.). Kadangi Bankų įstatymas nenumato nuosavybės režimo pasikeitimo momento, todėl turi būti taikoma Akcinių bendrovių 45 straipsnio 10 dalis, numatanti, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą banko nuosavybėn. Banko naujai išleidžiamos akcijos įstatinio kapitalo didinimo atveju turi būti apmokėtos iki banko kreipimosi į priežiūros instituciją dėl leidimo didinti įstatinį kapitalą, o apmokėtomis jos laikomos tik tuomet, kai lėšos už akcijas perduodamos banko nuosavybėn. Ieškovai pagal su atsakovu pasirašytas akcijų pasirašymo sutartis įmokėjo lėšas į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą, atitinkamai nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į už pasirašomas akcijas įmokėtas lėšas perėjo atsakovui. Nuosavybės teisės pasikeitimą patvirtina ir CK 4.49 straipsnio 1 dalis, nes tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos akcijų pasirašymo sutartys nenustatė kitokio nuosavybės teisės pasikeitimo režimo nei minėta CK norma. Prospekte dėl akcijų emisijos nuosavybės teisės pasikeitimo klausimai taip pat nebuvo aptarti.
Už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje tam tikslui atidarytoje sąskaitoje (tai gali būti ir įstatinį kapitalą didinančio banko vardu atidaryta sąskaita pačiame įstatinį kapitalą didinančiame banke), o sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu (Bankų įstatymo 41 str. 8 d.). Draudimas naudoti šias lėšas iki įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo Juridinių asmenų registre reiškia įstatinį kapitalą didinančio banko nuosavybės teisių įstatyminį ribojimą bankų įstatyme numatytais tikslais, siekiant užtikrinti, kad į viešoje apyvartoje ir banko veikloje nebūtų naudojamos lėšos, prieš tai nepatikrinus jų kilmės, tačiau nereiškia banko nuosavybės teisių į tokioje sąskaitoje sukauptas lėšas neturėjimo.
Banko įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo dydžio Juridinių asmenų registre gali būti įregistruoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucija, spręsdama dėl leidimo išdavimo įstatinio kapitalo padidinimui, atlieka priežiūros funkciją, kad bankų sistema būtų skaidri, stabili, nebūtų plaunamos neteisėtu būdu įgytos lėšos, tačiau negali būti siejama su nuosavybės teisės pasikeitimo režimu. Kadangi akcijos investuotojams perduodamos tik po įstatų pakeitimų dėl įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo Juridinių asmenų registre, akcijų pasirašymo sutartys yra sąlyginės. Tik įregistravus įstatus dėl įstatinio kapitalo padidinimo, sutartys laikomos visiškai įvykdytomis. Tai susiję su akcijų perdavimo investuotojams atsakovo pareiga ir neįtakoja nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos (Bankų įstatymo 41 str. 5 d.). Pažeidus šį terminą, įnašai už pasirašytas akcijas jas pasirašiusio asmens raštišku pareikalavimu turi būti nedelsiant grąžinti be atskaitymų (Bankų įstatymo 41 str. 1 d., Akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 7 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas galioja ir yra teisėtas, akcijų pasirašymo sutartys taip pat teisėtos, darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą terminą nepateikus Juridinių asmenų registrui įregistruoti pakeistų atsakovo įstatų, visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo netampa neteisėtu ir atitinkamai netampa neteisėtomis akcijų pasirašymo sutartys, tačiau jie netenka galios pasibaigus minėtam terminui, o tuomet šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t.y. bankas praranda nuosavybės teises į už akcijas gautas lėšas ir įgyja pareigą šias lėšas grąžintas jų mokėtojams. Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, ieškovų sumokėtos lėšos turi būti grąžinamos Įmonių bankroto įstatymo ir Bankų įstatymo 85 straipsnio nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Pagal AB banko „SNORAS“ akcijų pasirašymo sutartis ieškovų įmokėtos lėšos netapo banko turto dalimi, jos tebepriklauso ieškovams ir turi būti jiems grąžintos.
2. Teismas klaidingai sutapatina lėšų sumokėjimą su nuosavybės teisių subjekto pasikeitimu.
3. Už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tam tikslui atidarytoje sąskaitoje (Bankų įstatymo 41 str. 8 d.). Toks reikalavimas, kad lėšos už akcijų emisiją negali būti perduodamos tiesiai banko, kuris platina naują akcijų emisiją, nuosavybėn, bet turi būti pervedamos į quasi tarpinę grandį (nepriklausomos finansines paslaugas teikiančios institucijos sąskaitą), yra paaiškinama tuo, kad Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti išduoti leidimą didinti banko įstatinį kapitalą, jeigu Lietuvos bankui nebuvo pateikti duomenys apie lėšų, skirtų įsigyti akcijas, teisėtumą (Bankų įstatymo 23 str. 3 d. 2 p.). Įstatymo leidėjas siekia, kad banko akcininku galėtų tapti galintys pagrįsti savo turimų lėšų, už kurias ketina įsigyti banko akcijų, kilmę, asmenys. Potencialus banko akcininkas, įmokėdamas lėšas už naują akcijų emisiją, prisiima riziką jų netekti tuo atveju, jeigu nesugebės įrodyti jų kilmės. Tai nereiškia, kad potencialiam akcininkui nesugebėjus įrodyti savo lėšų kilmės, bankas vis tiek tokias lėšas galės priskirti savo nuosavybei.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad akcijų pasirašymo sutartys yra sąlyginės, nes įregistravus Juridinių asmenų registre įstatus dėl įstatinio kapitalo padidinimo sutartys laikomos visiškai įvykdytomis, tai susiję su akcijų perdavimo investuotojams atsakovo pareiga ir neįtakoja nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento.
Pažymėtina, kad sutarties įvykdymas galėjo priklausyti ne tik nuo banko valios, bet taip pat ir nuo priežiūros institucijos - Lietuvos banko – valios, t.y. nuo Lietuvos banko valinio sprendimo išduoti/neišduoti leidimą registruoti AB banko „SNORAS“ įstatų pakeitimą dėl kapitalo didinimo (leidimas galėjo būti neišduotas tik dėl vienos aplinkybės – jeigu bankas negali pagrįsti investuotojų lėšų kilmės). AB bankas „SNORAS“ turėjo teisę įstatų pakeitimus įregistruoti iki 2011 m. gruodžio 22 d., tačiau 2012 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą registruoti AB banko „SNORAS“ įstatų pakeitimus, t.y. šią dieną paaiškėjo, kad AB bankas „SNORAS“ negalės pasinaudoti teise didinti įstatinį kapitalą.
5. Teismas nepagrįstai sutapatina akcijų apmokėjimo veiksmą su vertybinių popierių sandorio užbaigtumo (nuosavybės teisių subjekto pasikeitimo) faktiniu momentu. Pagal 2007 m. gruodžio 28d. Vertybinių popierių komisijos nutarimo Nr. 1K-34 dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 22 dėl finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 9.6. punktą vykdant atsiskaitymus pagal sudarytus finansinių priemonių sandorius sąskaitų tvarkytojas pirmiausia blokuoja atsiskaitymui reikiamą finansinių priemonių kiekį <...> ir tuo pat metu duoda nurodymą mokėjimo sistemai dėl lėšų pervedimo tarp sąskaitų tvarkytojų lėšų sąskaitų, o iš mokėjimo sistemos gavus pranešimą apie sėkmingą lėšų pervedimą tarp nurodytų lėšų sąskaitų, perveda prieš tai užblokuotas finansines priemones tarp nurodytų sąskaitų. Nors ši teisės norma skirta reguliuoti jau apyvartoje esančių finansinių priemonių sandorius, pagal įstatymo analogija (kiti teisės aktai tiesiogiai nereguliuoja naujos akcijų emisijos sandorių), byloje nagrinėjamu atveju taip pat vadovautinasi vienalaikiškumo principu. Sąskaitos tvarkytojas nagrinėjamu atveju yra AB bankas „Finasta“. Naujos banko akcijų emisijos atveju skirtumas, kad sąskaitų tvarkytojas negali blokuoti reikiamo akcijų kiekio iki to laiko, kol nėra gautas Lietuvos banko leidimas registruoti banko įstatų pakeitimą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Vertybinių popierių komisijos funkcijos ir jos ledižiamų teisės aktų nuostatų tais atvejais, kai turi būti išsprendžiami ginčai tuomet, kai yra sumokamos lėšos už akcijas, bet akcijos tarp sąskaitų nepervedamos. Teisinėje valstybėje nėra priimtina situacija, kai ginčas išsprendžiamas ne už akcijas sumokėjusio ir akcijų negavusio pirkėjo naudai tuomet, kai neišsipildė sąskaitų tvarkytojo prezumpcija, kad sąskaitų tvarkytojas galės akcijas pervesti pirkėjui, o pirkėjui net nepriteisiamos už negautas akcijas sumokėtos lėšos.
Atsakovas BUAB bankas „SNORAS“ atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime pakartoja bylos faktines aplinkybes ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime aptartas Bankų įstatymo bei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bei nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškovams apmokėjus akcijas lėšas pervedant į AB banko „SNORAS“ vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą AB banke „Finasta“, nuosavybės teisė į ginčo lėšas nuo jų įskaitymo į AB banko „SNORAS“ sąskaitą AB banke „Finasta“ momento perėjo AB bankui „SNORAS“ (CK 4.49 str. 1 d.). Tam, kad atsakovas galėtų kreiptis į priežiūros instituciją dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus ir gauti leidimą pateikti Juridinių asmenų registrui pakeistus įstatus, banko akcijos turėjo būti apmokėtos (Bankų įstatymo 41 str. 4 d.). Leidimas nebuvo išduotas ne dėl tos priežasties, kad akcijos būtų neapmokėtos. Jeigu nuosavybės teisė į už akcijas sumokėtas lėšas nepereitų bankui, jas sumokėjusių asmenų (apeliantų) kreditoriai bet kurioje įstatinio kapitalo didinimo stadijoje galėtų patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, apeliantų sumokėtų už pasirašytas akcijas. Tai reikštų Bankų įstatymo 41 straipsnio 4 dalies reikalavimo neįvykdymą.
2. Bankų įstatymo 41 straipsnio 8 dalis numato ne būsimojo akcininko piniginės prievolės įvykdymo vietą (specialią sąskaitą), o pareigą bankui, didinančiam įstatinį kapitalą, tokias lėšas kaupti tam tikslui banko vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Taip siekiama užtikrinti bankų sistemos tvarumą apribojant galimybę iškreipti joje veikiančių bankų finansinius rodiklius, taip pat siekiant sudaryti galimybes atlikti lėšų kilmės patikrinimą (Bankų įstatymo 5 str. 7 d. 3 p. ir 23 str. 3 d. 2 p.).
Tokios sąskaitos negali būti gretinamos su bankų veiklos praktikoje vartojama specialia prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone - sąlyginio deponavimo sąskaita (ang. escrow account), nes sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartis yra trišalė sutartis, kai tuo tarpu kaupiamosios banko sąskaitos šalimis yra tik atsakovas AB bankas „SNORAS“ ir AB bankas „Finasta“.
3. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovas BAB bankas „SNORAS“ buvo ieškovų sumokėtų pinigų savininkas. Kadangi atsakovui iškelta bankroto byla, ieškovų sumokėtos lėšos turi būti grąžinamos Įmonių bankroto ir Bankų įstatymų nustatyta tvarka. Toks aiškinimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-16).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis) patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 21 d. neeiliniame visuotiniame atsakovo AB banko „SNORAS“ akcininkų susirinkime nuspręsta padidinti atsakovo įstatinį kapitalą išleidžiant 380.082.893 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Siekdami įsigyti šių akcijų į atsakovo AB bankas „SNORAS“ sąskaitą AB banke „Finasta“ ieškovas pagal 2011 m. gegužės 5 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr.20110504/B7 įmokėjo X Lt, o ieškovė pagal 2011 m. kovo 17 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr.20110317/B1 įmokėjo X Lt. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsisakė išduoti leidimą registruoti atsakovo įstatų pakeitimą dėl kapitalo didinimo, o 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu atšaukė atsakovo banko licenciją. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Dauguma apeliaciniame skunde dėstomų argumentų skirti pagrįsti apeliantų vertinimą, kad investuotojams (ieškovams) pervedus lėšas už pasirašomas akcijas, šios lėšos netapo atsakovo AB banko „SNORAS“ nuosavybe. Atitinkamai ieškovai mano, kad nepadidinus atsakovo įstatinio kapitalo, ieškovų sumokėtos lėšos turi būti grąžintos ieškovams.
Taigi nagrinėjamo ginčo esmė – ar ieškovai išsaugojo nuosavybės teisę į lėšas, pervestas į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą AB banke „Finasta“ pagal ieškovų ir atsakovo sudarytas akcijų pasirašymo sutartis ir koks ieškovų, siekiančių išsireikalauti tokias lėšas, teisių gynimo būdas taikytinas šioje byloje nagrinėjamu atveju.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra iš esmės teisingas. Kartu pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Analogiškas ginčas apeliacine tvarka jau išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2A-2334/2012, kurioje taip pat buvo kilęs ginčas, ar ieškovai išsaugojo nuosavybės teisę į lėšas, pervestas į AB banko „SNORAS“ vardu atidarytą sąskaitą AB banke „Finasta“ pagal ieškovų ir atsakovo tos pat įstatinio kapitalo didinimo procedūros eigoje sudarytas akcijų pasirašymo sutartis. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje minėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2334/2012 išsamiai pasisakė dėl nuosavybės teisės į lėšas, kurias investuotojai sumokėjo į AB banko „SNORAS“ vardu atidarytą sąskaitą už šio banko išleidžiamas akcijas. Nuo šių išaiškinimų šioje byloje, kurioje nagrinėjama iš esmės analogiška faktinėmis aplinkybėmis situacija, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti, todėl vadovaujasi aktualiais išaiškinimais minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2A-2334/2012.
Tam, kad būtų galima nustatyti, ar apeliantai kaip investuotojai yra lėšų, pervestų už įsigyjamas akcijas į AB banko „SNORAS“ sąskaitą AB banke „Finasta“, savininkai, aptartini tiek teisiniai santykiai tarp AB banko „SNORAS“ ir AB banko „Finasta“, kurių pagrindu AB banke „Finasta“ atidaryta AB banko „SNORAS“ sąskaita, tiek teisiniai santykiai tarp ieškovų ir AB banko „SNORAS“, kurių pagrindu investuotojai (ieškovai) pervedė lėšas į AB banko „SNORAS“ sąskaitą.
2011 m. kovo 1 d. AB bankas „Finasta“ ir AB bankas „SNORAS“ sudarė Banko sąskaitos sutartį Nr. ES-126770, pagal kurią investuotojų - apeliantų į šią sąskaitą pervestomis lėšomis galėjo disponuoti AB bankas „Finasta“ (CK 6.913 str. 2 d.), o AB banko „SNORAS“ disponavimo teisė sąskaitoje esančiomis lėšomis buvo apribota (BĮ 41 str. 8 d., Banko sąskaitos sutarties 3.1. p.). Apeliantai (investuotojai) nėra šios sutarties šalimi ir remiantis ja teisių ir pareigų neįgijo. CK 6.913 – 6.928 nuostatos, reglamentuojančios banko sąskaitos sutartį, taikomos tik nagrinėjant AB banko „Finasta“ (banko) ir AB banko „SNORAS“ (kliento) tarpusavio santykius, todėl ieškiniui nei CK 6.913 – 6.928 nuostatos, nei Banko sąskaitos sutarties sąlygos nėra taikomos. Apeliantai neturi reikalavimo teisės į AB banką „Finasta“ dėl lėšų grąžinimo, tokią reikalavimo teisę turi tik AB bankas „SNORAS“. AB banko „SNORAS“ reikalavimas grindžiamas Banko sąskaitos sutarties ir CK XLVI skyriaus „Banko sąskaita“ normomis.
Pinigai yra civilinių teisių objektai (CK 1.100 str.), nuosavybės teisių objektai (CK 4.38 str.), tačiau nėra daiktai (CK 1.98 str.), todėl nuosavybės teisė į negrynuosius pinigus nėra ginama remiantis daiktinės teisės normomis.
Tarp AB banko „SNORAS“ ir AB banko „Finasta“ susiklostė prievoliniai kreditoriaus – skolininko, o ne nuosavybės teisiniai santykiai. AB bankas „SNORAS“ yra sąskaitos savininkas (CK 6.913 str. 1 d.). AB bankas „SNORAS“ turi prievolinio teisinio pobūdžio reikalavimą, kad AB bankas „Finasta“ išmokėtų lėšas remiantis Banko sąskaitos sutartimi ir toks reikalavimas yra nuosavybės teisės objektas („kitas turtas“ – CK 4.38 str.), tačiau jo negalima sutapatinti su nuosavybės teise į sąskaitoje esančias lėšas.
Apeliantų ir atsakovo AB banko „SNORAS“ teisiniai santykiai susiklostė AB banko „SNORAS“ 2010 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti atsakovo įstatinį kapitalą ir išleisti 380 082 893 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas pagrindu. Apeliantai su atsakovu (emitentu AB banku „SNORAS“) sudarė akcijų pasirašymo sutartis, kuriomis remdamiesi į AB banko „SNORAS“ kaupiamąją sąskaitą AB banke „Finasta“ pervedė lėšas už pasirašomas akcijas. Nei akcijų pasirašymo sutartyse, nei Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtintame vertybinių popierių prospekte, nei AB banko „Finasta“ ir AB banko „SNORAS“ sudarytoje Banko sąskaitos sutartyje nuosavybės teisės klausimas į investuotojų pervedamas lėšas neaptartas. Kadangi apeliantai lėšas, siekdami įsigyti akcijas, pervedė sutartinių santykių pagrindu AB bankui „SNORAS“ į jo vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą AB banke „Finasta“, AB bankas „SNORAS“ turi tik prievolinio teisinio pobūdžio reikalavimą AB bankui „Finasta“, o apeliantai negali pervestų lėšų išreikalauti daiktinės teisės gynybos būdais iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Apeliantai nėra AB banko „SNORAS“ vardu AB banke „Finasta“ atidarytoje banko sąskaitoje esančių lėšų savininkai.
Atitinkamai AB bankas „SNORAS“ turi iš Banko sąskaitos sutarties kylantį reikalavimą AB bankui „Finasta“, kad sąskaitoje esančios lėšos būtų grąžintos AB bankui „SNORAS“, o apeliantai išsaugo prievolinį teisinį reikalavimą, kylantį iš akcijų pasirašymo sutarčių AB bankui „SNORAS“, kad jų pervestos lėšos būtų grąžintos apeliantams.
Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą išleisti konvertuojamųjų obligacijų, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos.“ Sprendimo padidinti įstatinį kapitalą negaliojimo pasekmė yra įtvirtinta Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtinto vertybinių popierių prospekto 3.10.7. punkte, kuriame nustatyta, kad jei banko įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo padidėjimu, nebus pateikti registravimui Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka iki 2011 m. gruodžio 21 d., visos įmokos bus grąžintos į investuotojų nurodytas banko sąskaitas. Kadangi nebuvo įregistruoti AB banko „SNORAS“ įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo didinimo, atsakovui AB bankui „SNORAS“ atsirado pareiga grąžinti visas įmokas investuotojams, tačiau toks grąžinimas turi vykti banko bankroto santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą, „draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tarp jų – mokėti palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka.“ Bankų įstatymo 41 straipsnio 8 dalis nustato, kad „už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tam tikslui atidarytoje sąskaitoje. Sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik banką įsteigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu.“
Taigi už banko akcijas sumokėtos lėšos yra kaupiamos atskirai, jos gali būti identifikuotos. Be kitų draudimo naudoti sukauptas lėšas neįregistravus įstatų pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo didinimu, tikslų, nagrinėjamu atveju aktuali šio draudimo paskirtis užtikrinti tų lėšų grąžinimą investuotojams, jeigu banko įstatų pakeitimas, susijęs su įstatinio kapitalo didinimu, nebus įregistruotas.
Kadangi investuotojai neišsaugojo nuosavybės (daiktinės) teisės į už įsigyjamas akcijas pervestas lėšas, jų grąžinimas – tai Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtinto vertybinių popierių prospekto 3.10.7. punkte nurodyto banko įsipareigojimo vykdymas.
Visos pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą anksčiau nei kiti kreditoriai turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštos teisės aktuose, tačiau nagrinėjamu atveju teisės aktuose nenustatyta, kad draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos bankui iškėlimo, netaikomas grąžinant investuotojams lėšas, kai nebuvo įregistruotas banko įstatų pakeitimas. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas draudimas vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovai turi prievolinę reikalavimo teisę, kad jų už akcijas sumokėtos lėšos jiems būtų grąžintos ir įgyvendinti šią teisę AB banko „SNORAS“ bankroto atveju gali specialių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų (Bankų įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo) nustatyta tvarka.
Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vertybinių popierių sandorio užbaigtumo faktiniu momentu, teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl nebereikšmingo ginčo išnagrinėjimui, teismui pasisakius dėl nuosavybės teisės į už akcijas sumokėtus pinigus ir dėl investuotojų teisės susigrąžinti šiuos pinigus atsakovui neįregistravus įstatymų pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo padidinimu, būdo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vel tas pats. Koks gali buti 'iki bankroto', kai lapkricio 22d nebuvo jo,o iskart atsirado prievole 'nedelsiant grazinti'. Dar, labai keistai, jog teigiamas sprendimas 97m byloj buvo netinkamas, o va visais likusiais remiamasi 'iki pazaliavimo'. Ir srs nuosavybe i lesas taip pat apibrezta istatyme. Bet jis bin'e, visa kita isaukstinant
p.s alfredukas, + uz tavo 'svietejiska' veikla

Perskaičius nutartį akivaizdu tik viena: kol nebus pakeisti įstatymai, pirkti banko naujos emisijos akcijas galės tik savižudžiai. "Smagu", kad nei VPK, nei OMX neužėmė jokio pozicijos ir tuo pražudė galimybę didinti kapitalą per naujai išleidžiamas akcijas.

JD, todėl chebra ir neranda realaus Finastos pirkėjo. Ir neras. Teks Lietuvos paštui pusvelčiui perimti Finastą ir tęsti veiklą snoriukuose

O kas dabar liko? Auksciausiasis teismas? Kaip idomu jie issigintu nuo to, kad prievole grazinti lesas atsiraso iki bankroto?

Vat butent, kad cia tycia ar netycia suplakamas grazinimas su bankrotu,nors laikotarpiai yra skirtingi. Ir tik tai reiketu kvescionuot

O juk nacionalizavus banka, LT turetu sumoketi buvusiems akcininkas. Jei sis veiksmas neatliktas ,tai idomu kaip valstybe gali priimineti sprendimus uz akcininkus. juk faktiskai sis bankas - Snoras dar akcininku.

Lt valstybe viska gali. Ir konstitucija pamint, ir istatymus atgaline data prasukt. Visai nesunkiai

Mano kuklia nuomone, įdomiausia ir visais atžvilgiais jautriausia vieta emisijos lėšų grąžinime yra ši:
daleiskime, kad investuotojams pervedus Snorui pinigus (už emisiją), jie tapo (kaip teigia teismai) Snoro nuosavybe, bet jeigu vadovausimės normaliais, o ne Lietuvos teismų, logiškumo ir protingumo kriterijais, tai 2011.11.22 tie pinigai, dėl žinomų priežasčių, vel sugrįžo (bent jau juridiškai, jei ne faktiškai) investuotojų nuosavybėn. Bankrotas bankui buvo paskelbtas tik po dviejų savaičių, o pas mus su banku, priešingai nei teigia apeliacinis, jokių sutartinių įsipareigojimų tuo momentu jau neliko, apart pinigų atidavimo teisėtiems savininkams.
Tai kokią dabar teisę turi bankas išdalinti investuotojų pinigus kreditoriams, jei tai yra ne banko, o mūsų nuosavybė. Yra Lietuvos Aukščiausio teismo išaiškinimas banko bankroto byloje (kuris buvo pateiktas apygardos teismui ir kurio dabar apelaicinis teismas, aišku, nematė reikalo paminėti nutartyje), pagal kurį banko bankroto metu ne banko nuosavybėje esantys pinigai negali būti dalinami visiems kreditoriams, o turi būti grąžinami jų savininkams. Partškolos dėstytoja ir jos įmitęs "studentas" turi kitą nuomonę, bet ES teisingumo teismas, manau, jiems išaiškins, kas tai yra teisėta privati nuosavybė.

Blogiausia, kad tie pinigai jau gali buti istaskyti,o tada nori nenori teks kreditoriu patapt. Juk, pazeidus istatyma, gali tai pripazint. O dirbant be jokios atsakomybes, tai padaroma lengvai ir paprastai

Šitie apeliaciniai argumentai išsklaidė daug klaustukų ir daug ką paaiškino.

Bankas neginčija pareigos grąžinti pinigus. Iki bankroto bankas turėjo gerus ketinimus grąžinti pinigus.
Jie tam ruošėsi, skaičiavo, gal būt rankomis ruošė tekstinį failiuką su suformuotais pavedimais, kad po to galėtų įkelti į programą. Bėda tame, kad nespėjo paruošti ir įkelti. Įvyko bankrotas.

Teismas išaiškino, kad tokiais atvejais nėra numatyta pagal įstatymus teisė disponuoti pinigais ir nėra jokios pirmumo teisės grąžinti emisininkams, dėl to viską tvarko bankroto administratorius.

Kitas klausimas, kam pinigai priklauso tuo momentu, kai ruošiamasi grąžinti pinigus. Pagal viską - tuo metu priklauso bankui, nes jis turi turėti pagrindą liepti Finastai tuos pinigus pervesti atgal.

Dar viena pastaba dėl nuosavybės (įsiskaitykite): pinigai priklauso bankui, nes priešingu atveju, emisininko kreditoriai gali bet kuriuo momentu pareikalauti padengti kreditorinius įsipareigojimus įmokėtais už akciją pinigais. To pasekoje, bankas nebegalėtų išleisti akcijų emisijos.

Suprantu, kad įstatymai netobuli ir mes tapome to netobulumo auka. Pats esu įmerkęs krūvą pinigų į tą emisija.

"Dar viena pastaba dėl nuosavybės (įsiskaitykite): pinigai priklauso bankui, nes priešingu atveju, emisininko kreditoriai gali bet kuriuo momentu pareikalauti padengti kreditorinius įsipareigojimus įmokėtais už akciją pinigais. To pasekoje, bankas nebegalėtų išleisti akcijų emisijos."

O tai kokią dar akcijų emisiją Snoras planavo išleisti 2011.11.23 dieną? Manau, kad tą dieną "emisininko kreditoriai gali bet kuriuo momentu pareikalauti padengti kreditorinius įsipareigojimus įmokėtais už akciją pinigais." ir Snorui dėl to nekiltų jokių problemų, nes bankas jokių teisių į tuos pinigus jau neturėjo

Tikrai nemaniau, kad visas šitas reikalas teismuose išvirs į beprotybę. Gal esu naivus, bet tikuosi kad LAT priims mums palankų sprendimą. Tačiau, bijau kad beprotybės sukėjai tam yra/bus pasiruosę. Jie sakys, matai rėmėmės apeliacinio teismo nutartimi ir pinigus atidavėme pirmų eilių kredotoriams, turtą snoro jau išparceliavome, nieko padaryti negalim, o pinigų grąžinimui tiesiog nėra. Ir bus sukama nauja plokštelė to pačio orkestro ir tų pačių dirigentų.