neskubink istatymu kol kas lietuvoje dar neriimtas fiziniu asmenu nt apmokestinimo istatymas. apmokestinamas tik fiziniu asmenu komercinis nt.

"Ar imones akcininkas, gali savo imonei parduoti turima NT kalbu normalia rinkos kaina?"
...
Kodėl turėtų negalėti? Tik po to reiks susimokėti visus priklausančius mokesčius kaip fiziniam asmeniui. Todėl sakyčiau, kad akcininko asmeninio turto pardavimas jo UABui - ne pats geriausias būdas formuoti/didinti įstatinį kapitalą.
Aišku, jei yra noras dėl nežinomos priežasties išvesti iš savo kontoros pinigus, vietoj jų į įmonės aktyvus įkišant nelikvidų NT - tai specifinis momentas, bet paprastai viešuose forumuose tokios temos neaptarinėjamos. Ir schemos turbūt naudojamas ne iš vieno fizinio, kuris priedo dar ir akcininkas. Bo atitinkamos procedūros eigoje toks momentas tikrai turėtų užkliūti ir teisininkams, ir VMI, o labiausiai - piktiems kreditoriams.

bet paprastai viešuose forumuose tokios temos neaptarinėjamos.

Atsakete.

I pirti su storais, ir prazilusiais dedem nepapuolu

Teks paciam,,,,

mantas0, nesupratai. Kai rašiau savo pastebėjimus, tavo posto apie banko paskolą dar nebuvau skaitęs.
Šiaip įprastai įmonės įstatinio kapitalo didinimui akcininkų asmeniniu turtu naudojama kiek kitokia procedūra. Jei tikrai kalbi apie galimybę gauti banko paskolą: bankams labai patinka, kai kreditą UABui akcininkai garantuoja savo asmeniniu turtu, todėl nelabai matau paties paminėto pardavimo prasmės.

Paprastas paaiskinimas. bankas megsta nes, jei akcininkas laiduoja savo turtu, automatiskai jo asmeninis turtas tampa lieciamas ... Tada UABas praranda savo pagrindine prasme apsaugoti ir atskirti Akcininko ir UAB turtus...

Nesekmes atveju jei NT butu UABo, paskola skiriama UABui, o ne akcininkui, jei ir luztu viskas, luztu tik UAB su savo turtu( kitaip sakant kreditoriui spyga ir pasiema NT).

Jusu atveju Luztu UABas Ir akcininkas, kuris isipareigojimus turetu vykdyti toliau nes savo turtu laidavo uz UABo isipareigojimus.

Cia as toki supratima turiu .. jei yra kitaip . klausau?

CIa mano atveju klaida buvo padaryta pacioje pradzioje, NT iskarto reikejo pirkti UABo vardu, butu sutaupytas laikas, ir bereikalingos proceduros..

Dar suku kita varianta.....

Nematau prasmes nesneketi apie tai, nekuriu kazkokiu schemu bent viesai, mokesciu panasu nuslepti ir nenoriu, ieskau Juridiskai optimaliausio varianto, kuris tenkintu visas salis. Pardaveja - pirkeja - mokesciu surinkeja.

Tada kam išradinėti dviratį - tariesi su banku taip, kad paskolą savo UABui garantuoji tik tuo asmeniniu NT, visą kitą savo turtą paliekant šone. Jei bankas nuspręs, kad garantijos vertės pakanka pageidaujamo kredito dydžiui, klausimas uždarytas. Jei to NT vertė bankui atrodys nepakankama - koks skirtumas ar jis kabės UABo balanse, ar pas tave asmeniškai - pageidaujamo kiekio babkių bankas vistiek neduos.

Kokiu dydziu tenkinasi investuojantys arba skolinantys NT projektams? pvz ar skolinama ir tikimasi gauti fiksuotas palukanas, ar norima gauti nuo pleno dalies procenta, aisku ta pelna subtiliai galima nuslepti..

Pvz, ar tenkintu investuotoja, tokios salygos metines palukanos 8proc(lyginant su bankais siai dienai, tai butu kosmosas), praradimas nuo investuotos sumos max 5proc.

Garantijos Tas NT objektas i kuri investuojama.

Sveiki,

Ieškau verslo partnerio/investuotojo.

Norėčiau pasiūlyti investuoti į NT sektorių Švedijoje, matau geras perspektyvas individualių gyvenamųjų namų statybos projektų vystymui srityje šioje šalyje .
Švedijos NT rinka viena stabiliausių visame pasaulyje, būsto paklausa didžiulė, jo kainos turi kilimo tendenciją.

Reikalingos investicijos: nuo 250.000 Еur iki 1.500.000 Eur.
Investicijų grąža nuo projekto: apie 20-25 proc.
Projekto trukmė 12-15 mėn.

Rizika investuotojui minimali, nes jis taptų įsigyto sklypo savininku. Verslo idėja labai paprasta : įsigyjamas perspektyvus sklypas, jame pastatomas namas/namai ir realizuojama.

Jei ši pradinė informacija jus sudomino, leiskite man žinoti, ir suteiksiu daugiau info.

Laba diena Husdig,

kuom remdamasis teigiate, kad, cituoju:



Housing market indicators continue to be stable, although there are major regional di˸erences. In particular, prices are now falling in southern Sweden, inɸuenced in part by weak economic performance in Denmark. Falling home prices remain the biggest risk to the domestic economy, but unexpectedly good resilience in prices during the past year shows that the long period of very low residential construction is an important stabilising factor for home prices.



Kuo toliau, tuo labiau kalbama apie NT kainu burbula Skandinavijoje.

The IMF has also warned of a possible Swedish housing bubble, saying "There is significant risk of a decline in house prices in coming years, even in a relatively benign economic scenario,” [4] while the OECD warned that Swedish housing prices are overvalued by about 30 percent in relation to income. [5] Robert Shiller, the economist who successfully predicted the popping of the Dot-com and U.S. housing bubbles, warned investors against treating Sweden and Norway’s markets as safe-havens as the Nordic region is caught up in asset bubbles that will end with plunging asset prices. [6] A Danish finance minister has even warned Sweden of the risks of its housing bubble, saying, “Do not make the same mistake as we did in Denmark,” [7] referring to the Danish property bubble that has been deflating since 2008.

Pasidalinkite prasau turima informacija.

Sveiki,


Na, tam yra ne viena priežastis:

1. Ir iš pačio pateikto Valauegard indekso matyti, kad būsto kainos nuo metų pradžios pakilo.

Beje yra ir naujesnis indeksas, galima pažiūrėti : http://www.valueguard.se/stockholmvilla

Jei tomina oficiali statistika : http://www.scb.se/Pages/PressRelease____347048.aspx

Bendra išvada: kainos visoje Švedijoje išlieka stabilios, arba šiek tiek kyla, o didmiesčiuose kyla labiau (neskaitant Malmö). Jos tikrai nekyla tiek, kad būtų galima vertinti spekuliatyviniu požiūriu (nupirkau-kaina padidėjo-pardaviau), bet rinką išlaiko aktyvią ir rodo paklausą.

2. Vasarą buvo tokių kalbų, kokias iš straipsnio paėmei, tiksliau sakant TVF atstovai porą kartų užsiminė. Tačiau Švedijos finansinės institucijos ir pačios yra pajėgios laiku diagnozuoti galimas grėsmes, taip pat turi daugiau nei pakankamai resursų tom grėsmėm šalinti. Šiuo metu tokios grėsmės neįžvelgia.

3. Vidutinis laikas, per kurį yra realizuojamas gyvenamasis namas (mane dominančios komunose) yra 30-35 dienos.

4. Reali situacija, kuri matoma lankantis NT objektų pristatymo ir pardavimo renginiuose. Vykstatntys sandoriai, net žiemą vykstančios statybos, žmonių nuotaikos ir atmosfera valstybėje.

:-)

BINGO !!!
Per maza tara buvo ....

Cia baisu, kad apetitas neateitu bevalgant ... kai bankas uzsiprasys papildomu garantiju ...

Man irgi idomu kaip su investuotoju pritraukimu NT vystymui. Gal butu lengvuiau itikinti nei banka, o garantijos butu - statomas objektas.
Ta tema tureciau 2 klausimus:

1. Ar investuotojas butu saugus jei investuotu ir jam garantija butu duoda tuo sklypu + statomu pastatu? Ta prasme ar tokiu atveju investuotojas butu garantuotas, kad jis bus pirmas eileje i ta turta jei tarkime bankrutuoja UAB? Nes bankroto atveju juk pirmines svarbos kreditoriai buna darbuotojai, sodra ir tt.. Ar siuo atveju visgi investuotojas turetu pirmumo teise i ta NT bankroto atveju butent todel, kad jam buvo suteikta garantija tuo turtu?

2. Investuotojas investuoja i si versla ne paskolos forma, o tokia forma, kad gauna tarkim 50% nuo pelno, kokia sutartimi tai apiforminama butu? Tiesiog kazkokia sutartimi, kurioje butu surasyta, kad statomas toks ir toks objektas, UAB inese Y lesu, investuotojas inese X lesu ir po pardavimo is pardavimo kainos atemus x ir Y lesas investuotojas gauna 50%? Kazkas tokio? Ar tokios sutartys imanomos? Juk butu ir ivairiu keblumu, reiktu dar priskaiciuot nenumatytas islaidas (jau po sutarties sudarymo).

Ir banku tema kalbant, kokius procentus jie mazdaug suteiia vystytojams?
Pavyzdziui samata, kad sklypas 100k, statybos savikaina 200K. Is viso reikia 300K. UAB inesa 100K (arba jau turi minetos vertes sklypa), ar bankas duotu 200K? Tai yra 67% viso projekto lesu?

Ir banku tema kalbant, kokius procentus jie mazdaug suteiia vystytojams?
Pavyzdziui samata, kad sklypas 100k, statybos savikaina 200K. Is viso reikia 300K. UAB inesa 100K (arba jau turi minetos vertes sklypa), ar bankas duotu 200K? Tai yra 67% viso projekto lesu?

Vasara kreipiausi i nemazai banku panasiu siulymu, siunciau projekto vaizda, 3 d vaiza, ir prasiau apie 100K, tai apie 30proc reikalimgos sumos, vienintelis Medicinos bankas siulesi kazka pabandyti, visi kiti bankai informavo, kad NT su spekuliaciniais, tikslais siai dienai nekredituojami, daugelis siulesi susisiekti 2013 argumentavo nauji metai gal bus salygos kitos.. Medicinos bankas apie 7 proc metiniu kalbejo.. Bandysiu ir siemet.