RSS| Autorius | Žinutė |
| 2009-04-18 11:16 #31829 | |
|
Dar papildysiu savo postą.Daug ko neskaičiau paskutiniu metu,kai ką tik prabėgom...
Tačiau atkreipiau dėmesį į kažkieno postą apie auksą.Žodžiu,lombardai šiuo metu supirkinėja jį iš į vargą pakliuvusių žmonių pusvelčiui, o parduoda maksimalia kaina, "krizės išgąsdintų žmonių kaina"... Ir kuo gi tas auksas dabar gelbsti tuos,kurie pakliuvę į bėdą? Juk turguje jo nepardavinėsi,neatsiskaitinėsi su kitomis įmonėmis aukso grandinėlėmis tipo "barteriu"... Aš nei reklamuoju,nei antireklamuoju aukso įsigijimo. Aš pati dar neturiu apie jį tikros nuosavos nuomonės.Tik bandau ją susidaryti, kaip ir apie daugelį kitų dalykų,kurių šią minutę realiai nenaudoju.Dėl bendro pasaulio pažinimo.Juk ne laikas bus pradėti skaityti literatūrą,galimai susidarius kažkokiai situacijai. Asmeniškai man šiuo metu ne iki aukso.Visa smegeninė ir laikas užimtas tuo,kaip išlikti šiuo metu esančiame chaose.Kadangi aš visą gyvenimą dirbu ne šešėlyje,tai man kaip ir nelabai šiuo metu pagelbėtų aukso luitai ar grandinės...  Gal kažkurioje srityje tai ir gali būti kaip barterinių mainų priemonė,nežinau...Kalbu tik iš savo varpinės.
|
|
|
2009-04-18 12:40 #31833 |
|
When the Swiss National Bank (SNB) recently brought its interest rate down to 0.25%, it announced that it would engage in “quantitative easing,” following in the footsteps of the United States Federal Reserve and the Bank of England. More surprising was the simultaneous announcement that it was intervening on the foreign-exchange market with the aim of reversing the appreciation of the franc. Will this be the first salvo in a war of competitive devaluations?
Beggar-Thy-Neighbor Exchange Rates? Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
|
2009-04-19 21:17 #31930 |
|
To Agata:
Cia anksciau buvo aprasyta kaip argentinoje zmones gyvena o defaulto. Auksas tampa labai svarbia atspirtimi. Dar vienas pliusas - jei girdesi tik blogas naujienas kas savaite ( o taip ir bus ) auksas brangs. Lombardai aisku uzsilauze normaliai kainas, bet ir patys rizikuoja. primenu, kad uspaskichas ir bosas siulo taip pat auksa. |
|
2009-04-19 21:46 #31932
 1
|
|
|
siaures vejas : Švyturys : Taip kad, tie kurie nepučia finansinio burbulo, pučia eksponentinį demografinį burbulą, kuris dar mažiau tvarus ir gali dar skaudžiau sprogti. Juk planeta ne guminė. Tik norėjau parodyti, kad ne viskas taip paprasta, ir siūlant alternatyvas esamam modeliui reikia atsižvelgti ne tik į finansinius rodiklius. Kaip jums patiktu toks gyvenimas jei pvz. pienas irgi butu comodity. Koks didelis zaidejas daro prielaida, kad populiacija dideja, klimatas-sausra, dirbamos zemes plotai- mazeja, salyse tiekejose- konfliktai, pvz. Argentina ivede eksporto muita ir daro bet'a, kad pienas brangs (perka pristatymo kontrakta uz 3-6men.). Kitas zaidejas padaro ta pati keldamas kaina. Tai atkreipia kitu demesi, formuojasi trendas. Suveikia "make trend your friend". Prisideda "can't miss opportunity" zaidejai(rytoj bus brangiau), eiliniai "trade on margin gambleriai", trendas stateja. Tiekejai ir pirkejai nebesudaro ilgalaikiu sutarciu del neapibreztos situacijos. Jus kasdien eidami i parduotuve matote kaip pienas brangsta: 3,4,5,..20, 50Lt.... Izvalgesni supranta, kad temperatura kaista, pradeda nusimetineti, tuo metu mass media trimituoja, kad "pienas amzinai brangs", kvieciasi komentuoti ekspertus ir t.t. kol galu gale kazkas pasako "stop!" mes isejome is proto! Visi atsipeikeja, ima nusimetineti, burbulas sprogsta, gabesni piena sortina, masine panika numusa kaina pvz. iki 0.5Lt uz litra ir flat'as ilgesniam laikui, nes visi nenori net girdeti zodzio "pienas". Kadangi ekonomika- "zero sum game", pasiziurekime kaip tai atsiliepe sistemai: 1) fermeriai, bumo laiku pervertine galimybes, perdaug investavo ir kencia negaledami atiduoti paskolu. Ir stagnuos ilgesni laika. Bankai del tu paskolu dreba ir neisduoda ju kitiems. 2) vartotojai isiute, nes ilgesni laika gerokai permokejo, o kai pienas kainuoja 0.5Lt-nebeturi pinigu jam pirkti. 3) pardavejai, staigaus nusileidimo metu like su didesnemis atsargomis sandelyje- patyre nuostoli. Gali buti, kad pakilimo metu suprekiautos marzos net neuzteks nuostoliui del atsargu perkainavimo padengti. 4)pensininkai, kuriu fondai investavo i "piena" su "buy and hold" filosofija (budinga pensijiniams fondams) isiute- jie prarado gyvenimo santaupas ir t.t. 5)vyriausybe turi papildomu problemu- vartotojai spaudzia kontroliuoti pieno kainas, pensinikai grazinti prarastas santaupas, dideles fermos- jas bail'outinti (too big too fail, liksite be pieno) 6) pradedantys spekuliantai aprauda sudegusi kapitala ir kaltina "neteisinga rinka" ir "nieko nesuprantancius" jos zaidejus. Na pusiausvyros delei reiketu pasakyti, kad laimejo(labai daug) keletas investiciniu fondu (labai nedidele zmoniu grupe). Tuo tarpu tokiu "rinku" ikaitais tapo visa visuomene, gamintojai, prekybininkai ir t.t. Todel naturaliai kyla klausimas: ar ne geriau butu gamintojams ir tiekejams tartis tarpusavyje, o vartotojams balsuoti savo pinigine perkant arba neperkant preke ar paslauga? T.y. atskirti " realia ekonominiu procesu rinka" (ir jai suteikti visiska laisve) nuo kaip vezys augancios "finansines rinkos"(ir apriboti jos itaka gamybiniams/prekybiniams procesams)? beje "piena" sitoje istorijoje galite pakeisti kokiu norite zodziu is comodities saraso- nafta, varis, medvilne, cukrus- pagal skoni. Ir statistikai- pieno ateities sandoriu piko metu buvo sudaryta po 5litrus/zmogui/dienai Pradines prielaidos- visos buvo teisingos ir galioja po siai dienai.Laimei si istorija- isgalvota, visi sutapimai- atsitiktiniai, pienas Lietuvoje, Danijoje, Argentinoje ir N.Zelandijoje vis dar tebegaminamas, parduotuveje vis dar iperkamas. Ir kaip gerai kad birzose juo neprekiavo O apraudoti galime Tallink'o prarasta vasara, avialiniju bankrotus, australu kalnakasyba parsiduodancia kinams, tebedirbancius pensininkus ir t.t. Ir si istorija deja- realybe, kuri ir G20- sunkiai ikandamas riesutas. p.s. Svytury, del demografijos esi visiskai teisus- irgi burbulas (ciklas), bet bent jau valstybes stengiasi ji kontroliuoti ir papildomai niekas jo nepucia. Ir tai bent jau kol kas labiau tolygaus pasiskirstymo (zmoniu ir resursu)problema, o ne "gumines zemes". Mazoje N.Zelandijoje gali savaite eiti per kalnus zmogaus nesutikdamas, nekalbant jau apie Kanada ar Sibira (kur kinai po truputi ir eina). Bet cia jau kita tema Nu o ar nezinai, kad pienas, sviestas, mediena, kiauliena, jautiena ir tt yra kotiruojamos birzoj? Tik pienas nelabai likvidus instrumentas, ir jo kainos vasara buvo sokusios aukstyn Deja, kad ir kaip tau skaudu butu, bet sitam globaliam pasaulyje be birzu jau neapseisi, tik mums tai postsovietikams dar kazkas 'baisaus' Prisitaikai, arba neisgyveni. Tokie jau gamtos desniai;) Asmeniskai pats didele birzose uzdirbtu pinigu dali skiriu dirbamai zemei supirkti, kol dar fermeriams nesaldu;) Krize tam ir yra, kad turtas persiskirstytu, kas dabar ir vyksta;) |
|
| 2009-04-20 09:36 #31941 | |
|
Agata: O kažkieno tie pinigai juk buvo uždirbti tikru darbu...Va tep O pagalvojus, kad tas darbas mūsų laikais būtų niekam nereikalingas, tai viskas gražu. Gal tas žmogus padarė vežimo ratą: kam reikalingas vežimo ratas šiais laikais? Jis buvo reikalingas tada, ir pinigus reikėjo išmainyti anais laikais. Mes aplamai čia bandome mastyti per ilgais laiko intervalais. Tokie laiko tarpai turi dominti tik pensijų fondus
"History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|
|
2009-04-20 11:52 #31953
2
|
|
|
Mauzeris: Nu o ar nezinai, kad pienas, sviestas, mediena, kiauliena, jautiena ir tt yra kotiruojamos birzoj? Tik pienas nelabai likvidus instrumentas, ir jo kainos vasara buvo sokusios aukstyn Deja, kad ir kaip tau skaudu butu, bet sitam globaliam pasaulyje be birzu jau neapseisi, tik mums tai postsovietikams dar kazkas 'baisaus' Prisitaikai, arba neisgyveni. Tokie jau gamtos desniai;) Asmeniskai pats didele birzose uzdirbtu pinigu dali skiriu dirbamai zemei supirkti, kol dar fermeriams nesaldu;) Krize tam ir yra, kad turtas persiskirstytu, kas dabar ir vyksta;) Mauzeri, esi visiskai teisus- ir del "be birzu neapsieisi" ir del turto perskirstymo. Bet: visu civiliniu karu, revoliuciju ir t.t. pagrindine priezastis yra per didelis atotrukis tarp turtingiausios ir vargingiausios visuomenes dalies, o tai deja turto persiskirstymo rezultatas. Birza kaip tiekejo ir pirkejo sandoriu vieta- tikrai labai naudinga, tik norejau atkreipti demesi, kad kai ji tampa "finansiniu kazino"- del tokio persiskirstymo kencia reali ekonomika. |
|
| 2009-04-20 19:54 #32023 | |
|
Gal kas mate ar zino kur dingo Ashaman? Pasiilgau rimtesnes diskusijos.
Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
| 2009-04-20 21:44 #32047 | |
|
Jo as irgi pasiilgau jo pasysakymu. Galetu kokia viena labai pesimistine ir kokia optimistine prognoze padestyti - butu idomu pasiklausyti.
|
|
| 2009-04-21 11:18 #32095 | |
|
http://turnerradionetwork.blogspot.com/2009/04/leaked-bank-stress-test-reults.html
The Turner Radio Network has obtained "stress test" results for the top 19 Banks in the USA. 1) Of the top nineteen (19) banks in the nation, sixteen (16) are already technically insolvent. 2) Of the 16 banks that are already technically insolvent, not even one can withstand any disruption of cash flow at all or any further deterioration in non-paying loans. 3) If any two of the 16 insolvent banks go under, they will totally wipe out all remaining FDIC insurance funding. 4) Of the top 19 banks in the nation, the top five (5) largest banks are under capitalized so dangerously, there is serious doubt about their ability to continue as ongoing businesses. 5) Five large U.S. banks have credit exposure related to their derivatives trading that exceeds their capital, with four in particular - JPMorgan Chase, Goldman Sachs, HSBC Bank America and Citibank - taking especially large risks. 6) Bank of America`s total credit exposure to derivatives was 179 percent of its risk-based capital; Citibank`s was 278 percent; JPMorgan Chase`s, 382 percent; and HSBC America`s, 550 percent. It gets even worse: Goldman Sachs began reporting as a commercial bank, revealing an alarming total credit exposure of 1,056 percent, or more than ten times its capital! 7) Not only are there serious questions about whether or not JPMorgan Chase, Goldman Sachs,Citibank, Wells Fargo, Sun Trust Bank, HSBC Bank USA, can continue in business, more than 1,800 regional and smaller institutions are at risk of failure despite government bailouts! The debt crisis is much greater than the government has reported. The FDIC`s "Problem List" of troubled banks includes 252 institutions with assets of $159 billion. 1,816 banks and thrifts are at risk of failure, with total assets of $4.67 trillion, compared to 1,568 institutions, with $2.32 trillion in total assets in prior quarter. Put bluntly, the entire US Banking System is in complete and total collapse. "Būkime gudrūs, kuklūs ir protingi, darykime kas galima, bet būkime ir drąsus ir drąsiai eikime prie tikslo, tvirtai tikėdami, kad Dievo apvaizdos ranka mus veda ir neša" - J.Matulaitis
|
|
| 2009-04-21 11:44 #32098 | |
|
erika1: Put bluntly, the entire US Banking System is in complete and total collapse. O kas valdo tuos bankus?? Iš kokios šalies tie žmonės atvyko? Todėl galime sakyti, kad mes laimėjome Šaltąjį karą prieš supervalstybę, o 90-šimtieji buvo tik laikinas strateginis atsitraukimas, kaip Vytauto atsitraukimas per Žalgirio mūšį! Valio! "History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|
| 2009-04-21 15:41 #32109 | |
|
kas nors protingas galėtų pakomentuoti šitą:
http://www.ft.com/cms/s/0/ae436dbc-2d09-11de-8710-00144feabdc0.html "History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|
|
2009-04-22 17:57 #32287
10
|
|
|
Aciu, gogaa uz info. Protingai gal nepakomentuosiu, bet pradejau galvoti paprastai: banku balansuose- skyle. vyriausybiu biudzetuose- skyle. Skyles skyle neuzkisi. Tad kas gi galetu sias abi skyles uzkisti, kad laivas nepaskestu? yra trys budai: 1)surenkam daugiau (geroookai daugiau) mokesciu. Nerealu, jokios salies pilieciai dvieju skyliu vienu metu neuzkims. Bet infliacijos nesukeltume, nes M3 sumazetu, paklausa prekems butu arti nulio (nebera santaupu),zodziu totali defliacija, revoliucija ir pan... vargu ar kokia vyriausybe to imtusi- sitie rezervai issemti, dar didinant surinkimas nepageres, tiesiog nebestovi pilieciams. 2)ziurim kas turi ka ikisti, kam dar stovi: kinai, japonai, vokieciai, arabai. Visi turi problemu namie, ir taip jau pakankamai ikise, kinai net viesai del to jaudinasi. 3)jei neberandam kuo uzkisti- belieka nors figos lapeliu (popiereliu) pridengti- taigi spausdinam popierelius. Kol jie elektroniniu pavidalu gules CB (FED)kaip banku rezervai (M2)- duona nepabrangs. Bet dzinas is butelio jau isleistas- tai jau "broad money". Ir dar viena mintis del infliacijos skaiciavimo. Mums kazkodel i galvas ikale kad infliacija=CPI. Bet tai juk "consumer price", vartojamuju prekiu kainu pokytis. Ar mums rupi perkamoji galia tiktai parduotuveje ar visur? Kokia dali jusu visu islaidu sudaro tas "krepselis"? o kas yra pagrindine islaidu dalis? Ogi busto paskola. Stai cia perkamoji galia mazeja ne kukliais 3-4%, o 10-11% (20-25m. USA busto brangimo vidurkis). Lietuvoje manau ta pajutom dar astriau. Stai sita infliacija (perkamosios galios sumazejimas) yra zymiai skausmingesne. Ir ji jau ivyko (t.y. vyko visada)- tik yra "uzrakinta" busto paskolose (asmenu isipareigojimuose bankams). Griztant prie paprastumo: turetu arba NT pigti arba duona (BigMac'as jei norite)brangti. Arba ir tas ir tas. Nes esamas busto ir duonos (zmogaus darbo valandu jei norite) kainu santykis yra netvarus (N.Zelandijoje skaiciuoja kad busto paskolai tvarus santykis yra 3m. seimos pajamu (arba 6m.vieno zmogaus).Buvo pasieke 10-12metu ir sparciai koreguojasi zemyn, apie LT isvadas darykite patys-vidutinis busto paskolos issimokejimo laikas -22.5metu) Bet visos vyriausybes kartu su bankais deja daro ir darys viska, kad bustai bent nominaliai nepigtu. Vadinasi anksciau ar veliau brangs duona ir infliacija is banku, CB,FED balanso "iseis i gatves". Beje vyriausybes, valdzia, karaliai visada spausdino/kaldino pinigus ir atvirai tebesidziaugia "senjorazo" pajamomis. O infliacija juk atsiranda tik del nauju pinigu skiedziamojo efekto. Daiktams didejant ir pinigu kiekiui isliekant tokiam paciam-infliacijos nebutu. O daiktu beveik niekada nemazejo. Dabartine krize prasidejo nuo NT tik todel, kad tai buvo ir yra patogiausia vieta "paslepti" dideliam kiekiui nauju pinigu. Ir telpa labai daug. kas pastebes ar namas siais metais "kainuoja" 350k ar 400k. O jei ir pastebes- turbut tik apsidziaugs- "verte" kyla. Duonos "vertes kilimu" parduotuveje juk iskart pasipiktintume. Stai ir maitina mus pasakomis apie CPI, o realioji didzioji infliacija mums sukelia tiktai malonia kapitalo prieaugio iliuzija. Deja prieaugis tiktai nominalus ir dazniausiai nerealizuotas/ nefiksuotas, realios tiktai "senjorazo" pajamos ir naudojamos beje iskart- "tinkamiems" projektams ir "tinkamiems" zmonems. Deja Lietuvos skylems popieriaus gali pasirodyti per maza- nelabai privyniosi kai rulonas "priristas"- turbut teks figos lapeliu TVF rojuje paieskoti. |
|
| 2009-04-22 19:47 #32299 | |
|
siaures vejas puikios mintys!
Dabar daug komentarų galima rasti apie būsimą hiperinfliaciją, bet ar tikrai ji neišvengiama? Benas Bernankė lyg žadėjo kažkokiu būdu tuos išdalintus popierielius atgal susirinkti. Tik nelabai įsivaizduoju, kaip tai bus realizuota. Mano portfelis : CTS, KNE, VLP |
|
|
2009-04-22 22:09 #32336 |
|
Nors FED ir pumpuoja pinigus į sistemą, bet šiuo metu pinigų pasiūla tikrai nedidėja. Juk gerokai užsuktas kreditų dalinimo kranelis, dėl kurio iki krizės taip pūtėsi pinigų pasiūla. Šioje temoje ne kartą buvo dėstoma, kad didžiausias pinigų šaltinis yra kreditai. Kreditai ir leverage šiuo metu tik mažėja, todėl stipriai mažėja ir pinigų. O kadangi pastarųjų metų bankinį modelį jau visi laidoja, greičiausiai tie kraneliai stipriai niekada jau ir nebus atsukti. Todėl hiper galime ir nesulaukti.
|
|
|
2009-04-23 03:33 #32383
5
|
|
|
sliux : Nors FED ir pumpuoja pinigus į sistemą, bet šiuo metu pinigų pasiūla tikrai nedidėja. Juk gerokai užsuktas kreditų dalinimo kranelis, dėl kurio iki krizės taip pūtėsi pinigų pasiūla. Šioje temoje ne kartą buvo dėstoma, kad didžiausias pinigų šaltinis yra kreditai. Kreditai ir leverage šiuo metu tik mažėja, todėl stipriai mažėja ir pinigų. O kadangi pastarųjų metų bankinį modelį jau visi laidoja, greičiausiai tie kraneliai stipriai niekada jau ir nebus atsukti. Todėl hiper galime ir nesulaukti. Del esamos defliacijos- turbut sutariam. O stai del jos trukmes? istoriniai pavyzdziai-US "Great Depression" ir Japan "Lost dacade"- kartoti si scenariju visos vyriausybes baidosi kaip maro ir darys viska kad to nebutu, nes tai reikstu ilgam isaldyti esamas skolas, mirusi vartojima, ekonomikos atsigavima ir t.t. Infliacija buvo ir bus vyraujanti sistemine busena,kol si sistema egzistuos, defliacijos periodai- tik trumpalaikes korekcijos garui nuleisti. Nesiimciau prognozuoti dugno kada visas garas iseis, bet su tokiu ikarsciu koordinuotai puciami vis nauji ir nauji "stimulo paketai" tikrai labai neramina. Virgi, rasei "M2 is a key economic indicator used to forecast inflation". Cia istrauka apie M2: The broad money supply (M2) is already increasing at an annual rate of nearly 15 per cent. The excess reserves of the banking system have ballooned from less than $3bn a year ago to more than $700bn (€536bn, £474bn) now. Sliux, "Kreditai ir leverage šiuo metu tik mažėja, todėl stipriai mažėja ir pinigų. O kadangi pastarųjų metų bankinį modelį jau visi laidoja, greičiausiai tie kraneliai stipriai niekada jau ir nebus atsukti. Todėl hiper galime ir nesulaukti" Skoliniu isipareigojimu niekas taip lengvai nedovanoja- jie tiesiog persikelia is banko balansu i valstybes "toxic assets" balansa t.y. valstybes juos ispirko bail'outindamos bankus: tiek US, tiek Britanijoj, net ir Latvijoj. Skolos (leverage)gali sumazeti tiktai bankroto ir beviltisku skolu nurasymo (dovanojimo)atveju. Bet kiek fiziniu asmenu USA ar Britanijoj paskelbe bankrotus? kokiai sumai? lasas juroje. Lietuvoje net galimybes tokios nera. Kiek imoniu bankrutavo? vien smulkme- lasas juroje. Visi dideli- "too big to fail". Todel teigciau kad kreditai ir leverage (skolos) nelabai mazeja- tik metomos kaip karsta bulve kol (galbut) nuses dedes Semo kiseneje, kur (velgi galbut) bus nurasyti. Siuo metu net del ju vertinimo nesutariama, kisene (bad asset bank)nesukurta. Beje kisene "demokratine" ir teoriskai priklauso "liaudziai", o si irgi nerodo entuziazmo (kongresas beje irgi) sia bulve priglausti. Jei esama modeli palaidos- sutinku, tokios "hyper" kaip mes isivaizduojame tikrai galime nesulaukti. Bet nauja kose turbut bus visiskai neprognozuojama- ir todel dar pavojingesne (vis delto investuotojo geriausias draugas- stabilumas arba bent jau prognozuojami ivykiai) velgi griztant prie paprastumo: M1-M2-M3 isivaizduociau kaip uztvankas upeje. Galime gincytis kada (ir jei) issipils per M3, bet gravitacijos nepaneigsi- aukstupyje(M1,M2) vandens sparciai daugeja. Ir Fed'ui tikrai bus nelengva is virsutinio ir vidurinio rezervuaro siurbliais ta vandeni ispumpuoti atgal- didele dalis tikrai gali zemyn nuteketi. Ypac kai vidurinis rezervuaras (M2)priklauso bankams, kuriu privatus interesas- priglausti maza srovele (banko marza) savo laukams iriguoti. Bankams patinka kai "visos upes teka", o ne kai siurbliais siurbia. Uztvanku statymo istorija sako, kad ivairiose salyse gan daznai "valstybine inzinerija" apsiskaiciuoja. "But when the economy begins to recover, the Fed will have to reduce the excessive stock of money and, more critically, prevent the large volume of excess reserves in the banks from causing an inflationary explosion of money and credit. This will not be an easy task since the commercial banks may not want to exchange their reserves for the mountain of private debt that the Fed is holding and the Fed lacks enough Treasury bonds with which to conduct ordinary open market operations. It is surprising that the long-term interest rates do not yet reflect the resulting risk of future inflation". |
|
| 2009-04-23 10:17 #32393 | |
|
virgism : rimtas : O čia kad virgism kažkokį generolišką chartą iš nežinia kokios skylės ištraukė,tai dar nieko nereiškia. Va kaip tik grafikas ne generoliškas, o tokių pat žmonių, kovojančių už teisybę kaip ir Jus, tamsta, su Ashman http://www.shadowstats.com/ Demura pasake ane  Speju cia pats baisiausias generolu kosmaras sis www |
|
| 2009-04-23 10:55 #32401 | |
|
siaures vejas: Aciu, gogaa uz info. Protingai gal nepakomentuosiu, bet pradejau galvoti paprastai: banku balansuose- skyle. vyriausybiu biudzetuose- skyle. Skyles skyle neuzkisi. man kas uzkliuvo sitoje istorijoje: seimu santaupos. jos tam tikrose salyse, Lietuva tame tarpe - daugeliui seimu nulines. bet koks rimtesnis pirkinys, net vasaros atostogu keliones - uz kredita. imho, kol sita situacija nepasikeis, apie kazkoki kreditavimo atsigavima sunku galvoti. T.y. is proto neisejes, privatus, pelno siekiantis kreditorius pinigu nedalys. bet, kadangi stambus bankai nera paprasti rinkos dalyviai, valdzia reguliuoja ju veikla ir jie reguliuoja valdzios veikla, t.y. tokie bankai turi privilegijuota statusa, t.y. yra tam tikras monopolis, tai galima tiketis visokiu veiksmu. "History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|
|
2009-04-23 19:02 #32473
1  8
|
|
virgism : Kaip bankai sieks pelno, jei nedalys kreditų ? Jie yra pagrindinis banko pragyvenimo šaltinis. Pelno stovintys pinigai neatneša, tik pradeda pelyti. Klausimas greičiau būtų toks - kuris pirmas pradės dalinti. Pažiūrėkyte į situaciją plačiau. Jus esate savininkas ir kontroliuojate vieną/kelis/kelis šimtus bankų (kalbų apie senus bankus su kelių kartų tradicijomis). Ekonomikos klėstėjimo laikotarpiu (o tai bemaž visas laikotarpis po WWII) jus plėtojote savo veiklą/įtakos sferą ir pasiekėte tam tikrą padėtį regione/pasaulyje. Pet tuos ilgus dešimtmečius jus nuosekliai remėte visas pagrindines politines partijas, finansavote reikalingų jūsų verslui teisės aktų priėmimą, bei pasiekėte tai ko ir norėtote - neliečiamųjų statuso - too big to fail. Dabar galima atsipalaiduoti. Nevienas sveiko proto politikas, turintis vilties į sekančią kadenciją, jūsų neskandins, net jei esate to vertas. You are just too big to fail. Ir vuolia - jus galite parazituoti ant mokesčių mokėtojų pečių, nes jei kas - valstybė jus išgelbės. Tai šiuo metų ir vyksta. Defacto visi didžiausi JAV bankai yra nemokūs ir tęsia savo veiklą tik dėl to kad valstybė leidžia jiems parazituoti ant mokėsčių mokėtojų pečių, užtikrinant likvidumą tiesiai iš iždo per FED'o paskolas. Dabar kyla klausimas - o kas toliau? Pinigų jog nėra. Yra tik kreditai - o tai skola. Reiškia ir pinigais pavirsti ji turi tik teorinę galimybę. O gal valstybės planuoja pereiti prie naujos finansų sistemos - iždas skolina bankams - bankai skolina verslui/liaudžiai - o šie per mokėsčius finansuoją tą pačią valstybės vykdomą bankų sanaciją? Akivaizdu kad tai utopija. Tai kas tada? Kodėl, įvertinus įpumpuojamą likvidumą, bankai ir toliau griežtina kreditavimo sąlygas ir mažina kreditavimo apimtis? Gal kaip tik dabar yra laikas gudručiams kurie nori iškovoti didesnę rinkos dalį ir jiems tereikia pradėt siūlyti daugiau ir daugiau pigių paskolų? Neišdegs. Nėra kam. Ši krizė - tai Vakarų civilizacijos perprodukcijos ir nepakankamo santaupų lygio krizė. Produkcijos per daug, o pirkti ją nėra už ką. Todėl apie kreditavimo rinkos atsigavimą ir apimčių didėjimą galima pamiršti. Progresuoja defliacija - viskas tik trauksis, nes mažėjant bankų balansinio turto kainai - privalomai didės būtinieji atsidėjimai išduotų paskolų portfeliui, kuris buvo garantuotas tuo turtu. O atsidėjimai - tai realūs pinigai. Ir kuo daugiau bankai savo portfeliuose turi virtualaus turto - tuo daugiau jiems reiks nurašyti ir tuo didesni atsidėjimai bus privalomi. Tai apie kokį kreditavimą galima kalbėti. O dabar vėl grižtant į platesnius vandenys - tarp bankų savininkų/klanų irgi egzistuoja konkurencija. Tai konkurencija nevien už pinigus ir pelnus, tai konkurencija už įtaką valstybėse į politinį elitą. Kas turi daugiau įtakos - tas kūria žaidimo taisykles. Todėl yra labai tikėtina kad ankščiau ar vėliau mes sužinosime apie tam tikrą grupę išrinktųjų bankų, kuriem valstybė defacto suteiks neribotą pinigų kiekį naujos skolos pavydalu už fiksuotą ir pakankamai žemą palūkanų normą, tam kad šie bankai-gelbėtojai galėtu supirkti visą šalies turtą už likutinę vertę ir paskui išlieti tą likvidumą į antrinę rinką sukeliant aukštą infliaciją ir atsikratant nepakeliamų įsipareigojimų kreditoriams (santaupų praradimas irgi įvyks - be čia sknt mažesnė iš blogybių). Kitų, nekrūvinų kelių nei panašus pobudžio, finansinio-politinio elito susitarimas, ekonomikos išvedimui iš defliacinės spiralės nematau. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
|
|
2009-04-23 19:34 #32476
5
|
|
Yra skirtumas tarp credit available and credit consumable.
Lietuvoje Nausėdos teiginiai irgi panašūs - Lietuvos bankiniam sektoriui likvidumo netruksta, truksta patikimų skolininkų ir patrauklių projektų. O jų... diena su žiburių ieškoti reikia. Į ką siūlote investuoti tą naują kreditą? Į gamybą? Tai pasaulyje ir taip perprodukcijos krizė. Niekam dabar nebereikia trečio plazminio teliko ir antro prabangaus visurėgio. Į vartojimą? Tai santaupų lygis daugumoje vakarų pasaulio valstybių ir taip buvo/yra neigiamas, o bedarbiams/invalidams/daugiavaikiems šeimoms su ribine pajamų/išlaidų dinamika nieks neskolins. Todėl credit available didėti gali, tačiau credit consumable didėt neturi pagrindo. Major change is not an occasional occurrence throughout history.
Paradoxically, it's the only constant... |
|
| 2009-04-24 03:08 #32570 | |
|
virgi, manau pernelyg optimistiskai ziuri. UK media ir bankai neturi kitos iseities kaip "motyvuoti liaudi" bandant stabilizuoti sistema. As sitame grafike matau:
t.y. tiktai "new loans" o ne "loan portfolio increase"- tiesiog "roll over'inamos" senos skolos- manufacturing, retail- nepakito, renting&other bussines- sumazejo. Padidejo tiktai NT ir sis padidejimas potencialiai yra "negatyvioje teritorijoje" (bankams fornuojant atidejinius dar labiau sumazins ateities skolinima) ir "other" (greiciausiai trumpalaikes skolos likvidumui islaikyti, credit card debts ir pan.- o sis padidejimas turetu tiktai dar labiau surupinti ir juo dziaugtis tikrai nera del ko-tai rizikingiausios paskolos bloginancios viso portfelio sudeti) O pagalvojus placiau- verslo modelis, kuris kaip narkomanas priklauso tiktai nuo naujos dozes, nera tvarus. Deja vakaruose jis vyraujantis. |
|
