Handrail, skola yra skola. Jei nesiruoši jos atiduoti, ateis antstoliai. Nesvarbu kokio dydžio palūkanos, problema - nuo kokios sumos skaičiuojam. Realybė tokia, kad valgančių Lietuvoje gerokai daugiau, nei dirbančių. Tuo viskas pasakyta.

Ne Handrail mato LT toookias perspektyvas... Tik imk ir dirbk... Easy and simple... Taip sakant kas runkelis išvažiuoja, kas sugeba makliavot - Handrail draugas, o kas turi smegenų tyliai susirenka daiktus ir nesireklamuoja, aišku dar pasako kad grįš ir pradės verslą...

Tuo dar ne viskas pasakyta . Darbas darbui nelygu. Jei visi Lietuvos žmonės visus metus nuo ryto iki vakaro gatves šluos ir šiukšles rinks Lietuva taps tik švaresne , bet dar skurdesne ir netgi bankrutuos nė metams nepasibaigus. O visi juk dirbs ... Svarbu ne tai, kad dirbi, svarbu ką bei kiek pagamini ir kiek vertingo pagamini savo darbu.

Užmiršai pridėti vieną smulkmeną - pagamintą reikia parduoti, o gaminti gali savo pammuose minusą toliau...

Neužmiršau. Parduoti yra antraeilis dalykas. Valstybė vien tik gamindama gali ir pati viską suvartoti . SSSR taip ir darė apie 70 metų. Jei gamini ir suvartoji, tik tiek, kiek pagamini - dar bankrotas negręsia. Nevykstant prekybai - didėja valstybės atsilikimas nuo tarpusavyje aktyviai prekiaujančių valstybių, suletėja valstybės vystymasis , bet tai kita tema.

Būtinybė pagamintą produkciją parduoti, kad prasimanyti pinigų valstybei atsiranda tik prasiskolinus užsieniui. Skolą užsieniui jau tenka grąžinti užsienietiškais pinigais , o pinigų užsienietiškų neprasimanysi nepardavęs savo kokybiškų gaminių.

Ir jei valstybė sugeba gaminti tik maisto produktus - teks patiems nebevalgyti, o pasigamintą maistą gražiai įpakuoti ir pardavus į užsienį užsieniui grąžinėti užsienietiškus pasiskolintus pinigus . Suprantamai išaiškinau ?

Beveik. Tik vieno nesupratau, kuo mano pasakymas, kad valgančių yra daugiau nei dirbančių yra neteisingas? Ar gal tau asmeniškai išaiškinimo reikia?

Prie pasakymo skola yra skola derėtų pridėti tokius išminties perliukus kaip saulė yra saulė, o mėnulis yra mėnulis. Išminties fontanas.
Ten, kur citavau, sakoma "sūnus skolingas 500", o šeima "1000", todėl sūnus turės atiduoti "1500". Bullshitas.
Ir pasakymas "valgančių yra gerokai daugiau, nei dirbančių" yra "saulė yra saulė" lygio antras išminties perliukas. Valgo visi, o vaikai nedirba. Tuo viskas ir pasakyta. Nereikia dar labiau bullshitint triviliom frazėm, bandant atrodyt gudriam.

Taip, būtų įdomu pažiūrėti, kaip Lietuva (arba Šveicarija, Suomija ir tt) gaminasi dujas, naftą, geležies rūdą ir kitus gamtinius išteklius. Taip pat paleidžia savo 24 GPS palydovus, gaminasi automobilius, traukinius, lėktuvus, 22 nm procesorius, medicininę įrangą ir pan. Ai, pamenu, yra viena tokia šalis - Šiaurės Korėja. Girdėjau, jiems neblogai sekasi - skolų jokių, viską patys gaminasi. Tiesa, kartas nuo karto tos šalys su didelėmis skolomis vis ryžių siunčia, kad badu jie ten neišmirtų....

bss561 , tu tvirtini , jog Šiaurės Korėjos žmonės suvalgė svetimų ( ne savo pačių užsidirbtų dolerių kainomis ) ryžių daugiau , nei graikai investuotojų $ milijardų ? Nurašytų milijardų , kaip beviltiškų , nebeatgaunamų .

Lietuvos skolos ir skolų aptarnavimo milijardai taip pat taps beviltiškais . Ir pasirodys, jog svetimų ryžių lietuviai bus suvalgę dešimtis kartų daugiau nei šiaurės korejiečiai.

( čia kalbam tik apie Šiaurės Korėjos ekonomiką , politinės pusės nelieskim )

Neatmetama galimybė, kad ir tie patys graikai iš kiekvieno 100 milijardo dolerių , kurių nebegrąžins niekada kreditoriams , už kelis milijonus buvo nupirkę Kinijoj ir nusiuntę ryžių šiaurės korejiečiams .

Gražu ar ne ? Kokie išsivystę ir šiuolaikiniai graikai, kurie ir patys valgo pasiskolintus ryžius , ir dar šiaurės korejiečiams trupinius nuo savo stalo nusiunčia ...

Maldeikienei skubiai reikia pas okulistą. Kaip galima nematyti pasaulinės patirties? Dar save vadina ekonomiste.
Bolševikai Ukrainoje savo laiku padidino mokesčius grūdais ir ten 10 milijonų išmirė iš bado.
Nors turėjo labai derlingas žemes ir daugiametę patirtį.

Atimti daugiau, išsidalinti tarp savų, o paskui nors ir tvanas, tai vadinasi ryžtingos priemonės.
Jei karvei stipriau spardysi į užpakalį, ji pieno daugiau neduos. Užvers kanopas arba emigruos pas kaimyną.

Kas liečia siūlymą viską gaminti patiems, tai yra grįžti į natūrinį ūkį, siūlau pagalvoti.
Net žemės ūkyje niekas neauga savaime, reikia technikos.
Galima pasigaminti traktorių ir kombainų, bet va iš ko? Gal makulatūros, bet toli toks traktorius nenuvažiuos.

Mane visada stebina, kai suaugę žmonės šitaip nusišneka. Greičiausiai kažką labai kenksmingo suvalgo.

" Kas liečia siūlymą viską gaminti patiems, tai yra grįžti į natūrinį ūkį, siūlau pagalvoti. "

Jei tai nuoroda į mane - aš šito niekada nesiūlyčiau . Valstybių klestėjimo pagrindas - prekyba, mainai. Turi pirkti viską , ko reikia iš kitų valstybių už pinigus, gautus kažką savo pagaminus.

Nuo seno klestėjo valstybės pirklių ir stiprių prekybinių laivynų dėka. Mainų dėka.

Tai reiškia, kad užsienio prekybos balansas turi būti apie nulį svyruojantis. Gal net plačiau - pinigų ir prekių srautai turi suktis apie nulį .

1) Palūkanos už paskolas. Kiek Lietuvos ūkio subjektai kitoms valstybėms yra paskolinę pinigų ir kiek gauna palūkanų ?

2) Kiek Lietuva yra pasiskolinusi ir kiek sumoka palūkanų ?

3) Užsienio prekybos balansas .

Vedu prie to , kad turi būti subalansavimas . Didėjant skolai ir didėjant mokamoms palūkanoms prie neigiamo užsienio prekybos balanso - kelias į valstybės bankrotą.

Pasakyta tiksliai, trumpai ir aiskiai.
Tik mazyte problemele- i PPO "kluba" priima su savomis taisyklemis. Pagrindine nerasyta - turi skolintis
o tada jau ir teigiamas prekybos balansas ne visada gelbsti- einamoji saskaita kaip tuscia taip tuscia

na bet mums kasdien pumpuoja smegenis kad vidaus vartojimas (uz skolintus), dar NT "augimas" (uz skolintus)- va cia tai "varikliai"! todel teigiamas prekybos balansas tik "krizes gludumoj" (2009m.)buvo, o einamosios saskaitos- niekada

uzsidaryti mazai saliai- nepavyks, prekiauti vistiek teks, tai pragmatiskas kelias butu- skolintis kiek vercia (bet pigiai), ir naudoti kuo produktyviau, bet Lietuvai jis negresia

p.s. Sventoji kazkada buvo atiduota anglams kad ikurtu giliavandeni uosta prekybai su Europa. Po keletos desimtmaciu svedai Rygos pirkliu prasymu uzverte uosto vartus akmenimis ir uostas daugiau nebeatsigavo. Buna ir taip toje tarptautineje prekyboje

Sakyčiau, galima išgyventi ir su neigiamu prekybos balansu, bet tik trumpuoju laikotarpiu. O štai Lietuvai neigiamas balansas jau pereina į lėtinę stadiją. Šiais laikais doleris (o ir kitos valiutos) yra ne kas kita, o ryškiai išdažytas tualetinis popierius. Skolinkis kiek nori, vis tiek atspausdins naujų. Tik va, bėda, norinčių skolintis vis mažėja. (Laukiu nesulaukiu, kas bus, kai JAV bus paprašyta grąžinti skolas. Įtariu, kad visi sėdėsim gilioj....) Didelė problema ta, kad priburta tiek visokių "fintų", "navarotų" ir "smegenų pudrinimo" su finansais, kad esmės daug kas nemato ir nenori matyti. Na, negalima gi gyventi vien skolintu oru (pinigų multiplikatorius). Arba artimiausiu metu bus radikalios reformos, arba visi smagiai čiuošim... Kur? Na, kiekvienas tegul sprendžia pats Gerų Naujųjų metų.

http://verslas.delfi.lt/verslas/uzsiimti-verslu-lietuvoje.d?id=60270449

Advokatų kontoros LAWIN partnerė Dovilė Burgienė, analizuodama, kuriose konkrečiose pozicijose Lietuva nusileido, o kuriose pakilo, atkreipia dėmesį, kad nukritome daugiausia būtent dėl verslo pradžios procedūrų, taip pat dėl investuotojų apsaugos ir mokesčių.
Advokatų kontoros LAWIN partnerė D. Burgienė, paklausta, kokie sprendimai ir kokiose srityse galėtų padaryti teigiamą įtaką Lietuvos reitingui „Doing Business“, atsako, kad, be abejo, daugiausia dėmesio reikia skirti toms sritims, kuriose Lietuvos reitingas blogiausias. Tai yra verslo pradžia, kreditų prieinamumas, mokesčiai, nemokumo reguliavimas, statybos leidimų gavimas, elektros tiekimas.
Taigi tokių reitingų kaip Pasaulio banko „Doing Business“ arba Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas vertinimas Lietuvai ypač svarbus: kai negali konkuruoti rinkos dydžiu ar žinomumu, tenka konkuruoti verslo aplinka, kuri turi būti daug patrauklesnė nei šalyse, su kuriomis konkuruojama. Daugiausia dėmesio reikia skirti būtent prasčiausiai vertinamoms sritims. Tarkim, darbo santykių reguliavimas yra labai svarbus kriterijus bet kokiam verslui, o ši sritis Lietuvoje stagnuoja jau daug metų ir nėra jokių esminių pokyčių, kurie subalansuotų darbdavio ir darbuotojo santykius.
Investicinį šalies patrauklumą lemia investuotojui aktualių kriterijų kompleksas. Lietuvos pasiūlymas investuotojams apima tris kertinius kriterijus: priėjimą prie didžiausių rinkų, puikią technologinę ir komunikacijų infrastruktūrą bei tai, ką dauguma bendrovių deklaruoja kaip didžiausią savo vertybę, – kvalifikuotus darbuotojus.
Taigi kažkam labai nepatogus verslumas LT, nei kapitalo apsaugos, valdininkai plėš kyšiais ir baudomis, atleidimo lapelius galėsi įteikt tik iš anksto, komunikacijų negausi, o viską ką uždirbsi atiduosi ir dar skoloj liksi, bei jeigu skolinais iš banko ir verslas pasisekė tada lauk išbuožintojų... Nu tikrai Kubilius socializmą įvedė... Netgi pliusai ne pliusai - geriausi darbuotojai brangūs arba nepatikimi, komunikacijos užmigsi belaukdamas kol įves, o iki didžiausių rinkų dar reik davežti... O rinkos dydžio nėr, buduliai pasakė ate, žinomumo plikoj vietoj tarp zimagorų nesukursi. Taigi amžinas ratas, o čia dar demografinė krizė šešių metų laikotarpyje pareina. O tai reiškia, kad bus kaip pas Obamių - mokesčius kels...

http://verslas.delfi.lt/verslas/nors-javu-isauginta-daugiau-pavasari-laukiama-duonos-brangimo.d?id=60301429

Vėl infliacija laužys kaulus... Dar ir akcizai padės... Bardakas... Svarbiausia kad alaus nepabrangintų, kitaip bus revoliucija... Nors dabar tik po vieną litrą bambaliai bus... Kažkas negerai... Bet pašalpas padidino... Kas mokės? Dirbantieji...

Geras derlius - duona branKz, blogas derlius - branKz dvigubai. Nieko naujo ant Lietuvos...

Kurmeli, kaip geras derlius Lietuvoje gali įtakoti pasaulines grūdų kainas ?

Petrai, tai jei Lietuvoj 2012 butu isgauta daugiau naftos, nei 2011, tai matyt tiketumeisi, kad pigs kuras ?

Kad oileriai nelabai reaguodavo i tuos pasaulinius naftos kainos kritimus, bet labai reaguodavo i kilimus Senas bajeris cia, gal ir su grudais kazkas pan., tai va Petras ir pajuokavo.

bss dabar varyk knistis i statistikos puslapius kad paneigtai tokias sapaliones, as tuo tarpu kavos isgersiu

C#,

tai, kad kava Lietuvoje vien tik branKzta, nepriklausomai nuo pupelių derliaus Brazilijoje ir pastarojo įtakos pasaulinėms kainoms.
Atsimenu, vienais metais kava stipriai pabrango neva dėl nederliaus Brazilijoje, o kai kitais metais buvo didžiulis derlius ir baisus pigimas pasaulinėje rinkoje, o Lietuvoje - ne, tai mūsų viarslinYkai aiškino standartiškai - neva pasaulinė rinkos nonjunktūra yra ne vienintelis veiksnys. lietuvoje kainos krenta tik tik pavėluotai ir tik kai akivaizdūs faktai kai kam prispaudžia uodegą, arba nekrenta išvis, o tik kyla, pasiteisinant tuo "ne vieninteliu veiksniu"...

Žinoma, su benzinu irgi tas pats.

P.S. beje, ponai mokslingieji megztaberetinykai: kaip kaučiuko derlius ir latekso pramonės plėtra BRIC regione įtakoja prezervatyvų kainas Lietuvoje?