Siaip Droidas cia nieko naujo nepapasakojo, jau dabar tai bandoma, vystoma ir tikrai visa tai bus, gal net dar daug daugiau nei galime isivaizduoti, prisiminkite Dziuli Verna, tik va su laiku, kada tai bus gal pamatysime, o gal ir nea.

http://www.ekonomika.lt/naujiena/kaip-pasikeis-pasaulis-per-20-metu-33551.html?page=1

Labai lengva įsivaizduoti, nes mes kol kas tokiam žemam lygyje, kad netoli nuo urvinių žmonių nuėjom.
Elektra, automobiliai, supermarketai, griozdiška buitinė technika.

Tik neseniai atsirado internetas ir mobilios technologijos, o prieš pora metų - informaciniai debesys.
Mes civilizacijos lopšyje. Jei pavyks nesusinaikinti per kelis dešimtmečius, pereisim į aukštesnę lygą.

Svarbu suprasti, kad vertybės keisis taip pat kardinaliai, kaip technologijos.
Viena vienintelė griaunanti technologija (Disruptive technology is a term coined by Harvard Business School professor Clayton M. Christensen to describe a new technology that unexpectedly displaces an established technology.) gali per kelis metus sunaikinti trilijonines industrijas.
Mes ant slenksčio tokių technologijų, informacijos skaitmenizacija - viena iš jų.
Daiktų skaitmenizacija - prasideda, eilėje laukia žmogaus kūnas ir asmenybė.

Klausimas ne ar bus - klausimas kada? Po 3 metų, po 13 ar po 33 ?
Reikia stebėti ženklus. Vienas iš ženklų bus kompiuterių dingimas. Jie pasidarys tokie maži, kad plika akimi nebematysim.
Tikrai nesunku patikėti, kai palygini nago dydžio microSD kortelę (64 Gb) su 5Mb kietu disku 1956 metais, sveriančiu virš 1 tonos.
Praėjo viso labo 56 metai.
1995 m Interneto greitis buvo 28 Kbit/s, dabar 100 Mbit/s turi beveik visi norintys.
Greitėjimas - tūkstančiais kartų. Kodėl turėtų sustoti?
Kitas ženklas - automobiliai be vairuotojo. Garantuoju, kad jie vairuos geriau nei vidutinis žmogus - nes nebus išgėręs, nevėpsos į mergas, nešnekės telefonu.

Informacija yra viskas. Sako, dvejose razinose yra tiek energijos, kad užtektų vidutinio dydžio miestui visus metus. Sąlyginai greitai visi sau spausdinsime reikalingus daiktus, turėsim avatarus įvairiose pasaulio vietose, nanobotus savo kūnuose .

Drąsesni kai kuriuos organus pasikeis implantais, perkels dalį asmenybės į informacinius debesis.
O nemirtingumas? Pasiruošę gyventi milijoną metų?

Va jums ir Matricos pirma dalis

Na nebent jei branduolius padalinsi

Jau dabar taip yra kaikuriuose modeliuose, tiksliai tingiu ieskot. Laikosi atstumo iki priekyje esancios masinos, laikosi juostos, parkuojasi, stebi vairuotojo budruma ir t.t.. Serijiniuose modeliuose cia taip jau, ne prototipas.

Palyginus su žvėriukais, žmonija atrodo stipriai, tačiau kai pasigilini, koks dar rezervas - darbo užteks tūkstantmečiams.
Bijoti, kad automatai atims visas darbo vietas - visiškas kliedesys.
Bedarbystės iš principo negali būti - ką, gyvenam rojuje? Ar ne absurdas, kai miestai, kaimai nesutvarkyti, bet pilna neturinčių darbo?
Beveik visi pastatai - morališkai pasenę, galima drąsiai griauti ir statyti iš naujo energetiškai taupius ir estetiškai gražius, perdaryti gatvių tinklą, kad nebūtų jokių pėsčiųjų perėjų, šviesoforų ar sankryžų.
Kur nedursi pirštu - ten įmanoma optimizacija šimtus kartų.
Kodėl nieko nedaroma ? Kaip manote kodėl? Atsakymas tai labai paprastas.

Taip atsakymas labai paprastas: kam tvarkyti tą aplinką, jeigu už kokių 50 metų vis tiek visi gyvensime virutaliame pasaulyje, o ten savo virtualią aplinką galėsi pats susitvarkyti kaip tik norėsi .

Nereikia painioti virtualaus pasaulio su papildyta realybe. Negyvensim čipe tikrai, mūsų pasaulis įdomesnis.
O atmintį ir dabar dalinai laikom kompiuteryje ar mobiliam telefone - nieko naujo tame nėra.
Pagrindinė problema - BCI (Brain-computer interface).
Kaip nuskaityti mūsų smegenyse esančia atmintį be praradimo - bitas į bitą? Kaip tą atminti išsaugoti ir reikalui esant, perkelti atgal į smegenis?

Tai grynai techninė problema, toli gražu ne iš lengvų - nes smegenys apdoroja gigantiškus kiekius informacijos, ir daro tai kitaip, nei mūsų dabartinis kompiuteris.
Be to, reik atsirinkti kas svarbu, ką reikia saugoti, o ko nereikia - kaip atsirinkti?
O kur dar išmokti judesiai, emocijos, išugdyti gabumai?
Viskas tarpusavį susiję, nesudėliota lentynėlėse. Iki 100 milijardų neuronų, kurie sujungti tūkstančiais, kartais dešimtimis tūkstančių sinapsių. Išorės davikliai (akys, ausys, oda, nosis, liežuvis, balanso jausmas, pagreičio jausmas ir kiti).
Darbo tikrai yra.
Tačiau žmonės mieliau investuoja į karą. Greitesnis pelnas, matote.
Renkasi žvirblį rankoje, o ne briedį girioje.
Dėl tos pat priežasties nevykdomi ilgalaikiai projektai - sunku, kainuoja daug, apsieisim.
Ką nors nugvelbti ar prasukti orinį projektą - kitas reikalas, o paskui nors ir tvanas.

Tikėkimės, ši sistema ilgai neatlaikys tech progreso spaudimo.
Technologijos - vienintelė viltis, nes žmonės nesikeičia kaip minimum dešimtis tūkstančių metų.

Patobulinę save - imsimės gyvūnų, kurie ir taip nekvaili.
Štai vairuojantis automobilį šuo.

Droidai, baik pasakas sekti. Optimizuoti to kas yra dabar tiesiog nėra prasmės. Kur kas paprasčiau ir pigiau būtų miestus pradėti statyti nuo nulio gerai viską suplanavus. Deja, pradinė kaina tokio projekto būtų didelė, o "dabartistai" valdantieji pamatę skaičiukus sako ne.

http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/mokslininkai-sukure-papildytosios-realybes-akiu-lesius-646-286274

Ismanieji prietaisai akyje

">http://www.lrytas.lt/verslas/it-ir-technologijos/architekto-sukurta-apyranke-gelbes-patekusius-i-nelaime.htm

Jo, geriau verkšlenti kad blogai, imti paskolas ir kliedėti apie žinių ekonomiką 2030 metais.
Manai geriau renovuoti nutriušusius penkiaukščius, negu nugriauti ir vietoj jų pastatyti pora super šiuolaikinių taupių 20 aukštų pastatų? Plius vietinę infrastruktūrą?
Ar siūlai dėl to visą miestą perstatyti

Lorpak - reikia sukurti apyrankę, kuri parodys kai žmogus laimingas.
Ir rodyti internete laimingų žmonių skaičių realiu laiku.

Vizualizuota Amerikos skola 16 trilijonų - vaizdelis ne koks

Taip Droidai, apie ką ir kalbu. Nors gali mane apšaukti teranu, bet prisirišimas prie "kultūrinio paveldo" dažnai yra persūdytas. Nors "chruščiovkių" net nelaikyčiau vertingu paveldu - tai tiesiog pigūs darbininkiški barakai. Tvarkingai perprojektavus ir suplanavus galima būtų visą miestą perstatyti. Bet lengviau yra tuščioje teritorijoje pastatyti ir nesirūpinti nei poveikiu aplinkai, nei kitom problemom. Pavyzdžiui, būtų galima decentralizuoti šilumos ūkį ir t.t.

O kuo tau blogas vaizdelis šitie > $ 16 trillion dollars ?

Kuo blogiau ir kam blogiau būtų , jei tai būtų $ 160 trillion dollars ? o $ 1 600 trillion dollars ? ir t.t ?

Ar amerikiečiams nuo to blogiau gyventi ? O gal Droidas nuo to turtingesniu pasijaučia ?
Skola juk ne litais , ne jenomis ir ne eurais , o doleriais. Ir didžioji skolos dalis pačių sau .

Kas skolintojas ? JAV FED .
Kas skolininkas ? JAV Vyriausybė.

Tai kur problema ir kas blogai ?

labai sunkus taskas..... laimė tokia efemeriška, kai ieškome jos išoriniame pasulyje - prabangus auto - laimė, sąskaitos už jo išlaikymą galvos skausmas.... Žmona gražuolė nuo viršelio - laimė, pavydas, kurį jausi - galvos skausmas, milijonas paveldėtas - laimė, susipjudę dėl jo giminaičiai - nelaimė... ir t.t.

pasakyk bent vieną laimės būseną, susijusią su išoriniu pasauliu, kuri neatneštų ir atvirkščio efekto....

Rimtas klausimas, galima ta tema drąsiai rašyti daktarinę disertaciją.
Paprastai sakant, skola reiškia viena - žmonių su šaukštais yra daugiau nei su plaktukais.
Šeima, įmonė ar valstybė - jokio skirtumo. Kai pastoviai pradirbi saugiau nei uždirbi, plius deficitas didėja - visada baigiasi vienodai.
Arba stipriai pakeliami mokesčiai, palūkanų normos, arba hyperinfliacija suėda viską, tame tarpe skolą.

Laikinai galima iš oro sukurtus trilijonus parduoti rinkoje kaip vertybinius popierius.
Deja, ekonomikos dėsniai neišvengiami - valiuta turi būti kažkuo padengta. Dabar ji padengta Šeichų nafta ir kitom prekėm, už kurias tarptautinėje rinkoje atsiskaitoma doleriais.
Toks tipas Kadafis bandė įvesti auksinius dinarus vietoj dolerių - sakyčiau, nepavyko.

Jei tik atsirastų alternatyva doleriui - visi šitie trilijonai staigiai grįš atgal namo ir kažkur turės pasidėti.
Akcijos užraliuos, NT kainos pradės kilti, pradės trūkti kai kurių prekių, atsiras normavimas, kortelės, eilės.
Ne pirmas kartas, ne pirma valstybė. Paprastai baigiasi pinigų "reforma".

Ar mus tai turi jaudinti? Sunku numatyti pasekmes tokio mąsto įvykio.
Paprastai būna daug nepatenkintų.

I call bullshit on that.

Doctors Save A Little Girl's Life By Reprogramming The HIV Virus To Fight Cancer Cells

Just last spring, six-year-old leukemia victim Emma Whitehead was "near death," having gone through chemotherapy twice without success.
They infected her with a version of the HIV virus, reprogrammed to attack cancer cells.
Whitehead almost died, but the treatment worked and now she's in remission – and doing cartwheels all over her house.

Tingiu versti - esmė paprasta:
Medikai (tiksliau mokslininkai) perprogramavo ŽIV virusą, ir jis sunaikino leukemiją.
Ką į tai atsakys šamanai ir visi tikėtojai - maldininkai?

Kadangi Forex maniakai tęsia puolimą ir bando užgrobti forumą, daugindami temas kaip bakterijos, priminsiu nežinantiems, kas tie Foreksistai.
Tai paskutinė Traderių fazė, panašiai kaip narkomanų paskutinė fazė yra heroinas.
Žmonės, kurie vat vat tuoj pat iš 100 dolerių pasidarys 10 milijonų. Nes atrado Sistemą, kaip tai padaryti greitai ir lengvai.
Kodėl nepadarė iki šiol? Ai, iki šiol naudotos sistemos buvo neteisingos.
O šita naujausia - 100 procentų. Drąsiai galite paskolinti pinigų.

Tai lyrinis nukrypimas.
Panagrinėkite teiginį:

Amerika negali sužlugti, nes tai neįmanoma.



Ne taip seniai Kadilakas ir visi amerikietiški automobiliai 8.0 L monstrai atrodė nepajudinami.
Šiandien FIAT 500 klesti, o General Motors - laikosi tik ant valstybės subsidijų.
Kodėl taip atsitiko? Fiat pasirinko ekonomiškumą, Cadillac - galią. Ekonomiškumas nugalėjo. Jis visada nugali.

O ką tigrai? Dideli, stiprūs, greiti žvėrys? Kaip jiems sekasi, palyginti su mažyčiais katinėliais?
Kiek Žemėje liko tigrų? Keli šimtai?
Katinėlių kaip minimum keli milijardai. Ir nebandyk jų liesti - būsi sumaltas į smulkius miltus.
Viskas todėl, kad jie pasirinko kvailą, nepraktišką būdą - patikti kažkokiems dvikojams padarams, žmonėms.
Katinų investicija pasiteisino. Negreit, po tūkstantmečių.
Jie klesti, nei aria, nei akėja, bet labai gerai gyvena.
Tigrai pasirinko jėgą. Klaida ilgoje perspektyvoje.

TSRS buvo didelė galinga valstybė. Jie žlugo dėl tų pačių priežasčių, kaip Cadillac ir tigrai.
Neekonomiška sistema ir negraži, nors gerai ginkluota.
Atsiradus video magnetofonams, žmonės pamatė gražų gyvenimą už kupsto, ir padėjo skersą ant CCCP.

Nokia - jau nūdienos pavyzdys. Jie tikėjo klientais ir darė, ko tie norėjo. Patikimas, paprastas telefonas su ilgai laikančia baterija. Žadintuvas, melodijos, keli paprasti žaidimai. Ko dar norėti?
Steve Jobs pasiuntė klientus kuo toliau ir 2007 m išleido nesąmoningą smartfoną - baterija laikė pusę dienos, valdymas sudėtingas, aparatas sąlyginai brangus.
Bet viskas reliatyvu. Sąlyginai brangus smartfonas pakeitė dešimtis tikrai brangių prietaisų - ir visumoje gavosi žiauri ekonomija. Be to, jie buvo gražūs. Žmonės kaip išprotėję puolė juos pirkti.
Rezultate Nokia prie bankroto ribos, Apple - vertingiausia pasaulio kompanija.
Viso labo per 5 metus.

Kokios išvados?
1. Nereikšmingos smulkmenos lemia viską.
2. Prieš ekonominius dėsnius nepašokinėsi. Dydis ar 1000 metų istorija nieko nepadės, jei dėsniai atsisuka prieš tave.