tai jau taip, vienareikšmiškai, šiuo atveju buvo priimtas ne teisinis, o politinis sprendimas. Užtenka vien įvertinti pagrindinį teisėjo argumentą (įnešti pinigai tampa Snoro nuosavybe nuo jų įnešimo į Finastą momento) arba teisėjo "užmaršumą" (teigiama, kad prievolė grąžinti įneštus pinigus Snorui atsiranda praėjus metams nuo akcininkų susirinkimo, ty jau paskelbus bankui bankrotą, ir "užmirštama" paminėti, kad LB priėmė sprendimą netvirtinti emisijos kur kas anksčiau, dar neįsiteisėjus bankrotui), kad suprastum, jog žmogus, sėkmingai įstojęs į teisę ir sugebėjęs ją baigti, negali būti toks bukai šališkas - čia jau "aplinka kalta".

Teisinėje valstybėje netenkinantys teismo sprendimai yra skundžiami...

Klausimas teisininkams: kokie dar galimi "apeliaciniai" veiksmai Apeliaciniam teismui patvirtinus ankstesnį teismo sprendimą?

Jei asociacija pralaimi, o tie pavieniai laimi, kas tada? Galima duot dar vieną ieškinį, kuris galėtų būt išnagrinėjamas remiantis teismo praktika?

O kartais bylos pavieniu su ia nesujungtos?

Tam tikru minciu sukelia ne tik skuba, bet ir teismo sudetis. Kolegijos pirmininkas ir pranesejas neabejotinai protingas vyras bei prezidentes patarejos teises klausimais kolega Romerio universitete, prezidentes deka padares ispudinga suoli teisejo karjeroje - iki tol niekada nedirbes teiseju 2012 m. vasario menesi paskirtas tiesiai i apeliacini teisma. Manau, kad sis bankroto teises specialistas, jau po snoro bankroto bylos iskelimo paskirtas apeliacinio teismo teiseju, turetu buti dekingas prezidentei uz pademonstruota pasitikejima. Tiketina, kad kolegijos pirmininku siuo atveju jis tapo atsitiktinai - mestu burtu keliu ir tai tera grynas sutapimas, kurio, tiesa pasakius, as tikejausi. Kiti kolegijos nariai kaip supratau baudziamosios ir administracines teises specialistai, ir be sios bylos turintys didziuli kruvi teisme, kuriame posedziai skiriami metams i prieki. Taigi kas daugiausia prisides priimant sprendima bent jau man daugmaz yra aisku.
Aisku visa tai yra tik mano asmenine nuomone ir pamastymai, tik pridursiu, kad asmeniskai galvoju, kad prezidente inicijavo snoro bankrota, o lietuvos banko valdytojas tiesiog vykde jos valia.

Va taip realiame gyvenime ir būna...Rusena, rusena vilties kibirkštėlė, kol ateina gin su vandens viedru ir... Nuplaukė mūsų pinigėliai

Cos, gi tai dar ne paskutine instancija

Paskutinė, matyt, bus Strasburas...

Kartu su pagrindiniu akcininku apeliacijomis. Jie gi irgi eis iki galo, kaip 'jukos' padare

Paziurejau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 11 22 d. nutarti, matau musu laukia tas pats (Py..rai!):

III. Atskirojo skundo argumentai



Kreditorius A. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį dalį, kuria nustatyta jo kreditorinio reikalavimo eilė, panaikinti; pripažinti nuosavybės teisę į lėšas, saugomas AB banko „Finasta“ kaupiamojoje sąskaitoje ir teisę į tų lėšų grąžinimą 31 258 Lt sumai; pripažinti nuosavybės teisę į neišplatintų obligacijų lėšas 1 000 Lt sumai; pripažinti nuosavybės teisę į indėlio sertifikato lėšas 366,64 Lt sumai; kreditoriaus įmokėtą 31 256 Lt sumą dėl neįregistruotos AB banko SNORAS akcijų emisijos pripažinti valstybės skola kreditoriaus naudai; įpareigoti AB banką „Finasta“ grąžinti kreditoriui jo įmokėtą 31 256 Lt sumą dėl neįregistruotos AB banko SNORAS emisijos. Taip pat prašo iki teismo sprendimo dėl neįregistruotos akcijų emisijos priėmimo prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones jo įmokėtai 31 256 Lt sumai, esančiai AB banke „Finasta“.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartimi teismas ex officio nepatikrino 2011 m. balandžio 11 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 20110411/V7 nors privalėjo tai padaryti.

2. Siekdamas padidinti įstatinį kapitalą 2010 metų gruodžio mėnesį AB bankas SNORAS nusprendė išplatinti 380 milijonų litų vertės banko akcijų emisiją. Smulkiesiems investuotojams pasiūlyta įsigyti akcijų už daugiau kaip 25 milijonus litų. Tačiau 2011 m. lapkričio 16 d. nacionalizavus banką, toks leidimas nebuvo duotas. Taigi pinigai liko AB banko „Finasta“ specialiojoje kaupiamojoje sąskaitoje. Todėl turtinės teisės į naujos emisijos akcijas taip ir neatsirado ir kreditorius netapo AB banko SNORAS akcininku pagal naujos emisijos prospektą. Todėl teismas negalėjo remtis 2011 m. balandžio 11 d. akcijų pasirašymo sutartimi ir pripažinti reikalavimą turtiniu, kadangi akcijos niekada nebuvo ir netapo turtiniu reikalavimu ar turtine teise.

3. Teismas turėjo pripažinti nuosavybės teisę į lėšas, saugomas AB banke „Finasta“ ir teisę į tų lėšų grąžinimą.

4. Turtinės teisės kreditoriaus vardu neatsirado, o nagrinėjamu atveju yra tik turtas, t. y. piniginės lėšos, saugomos AB banko „Finasta“ sąskaitoje. Tą aplinkybę patvirtina ir tai, jog AB bankas „Finasta“ už šių lėšų laikymą moka palūkanas, lygiai taip pat kaip už indėlį banke.

5. Lietuvos Respublika, nacionalizavusi AB banko SNORAS akcijas ir perėmusi jo valdymą, privalėjo nedelsiant grąžinti iš neregistruotos akcijų emisijos sukauptas lėšas.

6. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodytos konkrečios kreditoriaus, kaip neregistruotos akcijų emisijos pinigų savininko, teisės. Teismas nenustatė nuosavybės bendrąja teisine prasme turinio bei gėrybių, sudarančių asmens turto visumą – neregistruotos akcijų emisijos pinigų turinio.

7. Teismas nutartimi ignoravo aplinkybę, jog pinigai įmokėti už neregistruotos emisijos akcijas yra turtas, bet ne teisė į pinigus.

8. Teismas nepagrįstai pripažino niekinį (neregistruotą) sandorį, t. y., akcijų pasirašymo sutartį, kaip teisių ir pareigų atsiradimo faktą patvirtinantį įvykį. Tačiau teisiškai reikšmingi ir šalis įpareigojantys yra tik piniginiai santykiai, atsiradę dėl emisijos kaupiamojoje sąskaitoje sukauptų lėšų. Minėtos lėšos yra piniginis turtas ir niekada netapo turtiniu įsipareigojimu, nes sandoris nebuvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo, tai yra nuo momento, kai Lietuvos bankas patvirtina akcijų emisijos įregistravimą.

9. Atsižvelgiant į tai, kad privalomą sandorių teisinę registraciją atliekančių valstybės institucijų neteisėtais veiksmais kreditoriui buvo padaryta žala, o ją atlyginti privalo valstybė, todėl valstybė privalo išmokėti kreditoriui 31 258 Lt žalos atlyginimo.



IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados



Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis paliktina nepakeista.



Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kreditoriaus A. R. reikalavimas patenkintas iš dalies ir patvirtintas ketvirtąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile, yra pagrįsta ir teisėta.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Banko, kaip specifines finansines paslaugas teikiančio juridinio asmens, bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Bankų įstatymo 87 straipsnis įtvirtina kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę banko bankroto atveju. Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketvirtąja eile tenkinami kiti banko kreditorių, išskyrus nurodytus minėto straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dalį kreditorių prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų BAB banko SNORAS bankroto byloje patvirtino, o dalį atmetė. Teismas taip pat patvirtino ir kreditoriaus A. R. ketvirtos eilės kreditorinį reikalavimą 32 633,69 Lt sumai (b. l. 78).

Apeliantas neginčija skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi jo patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio, tačiau atskiruoju skundu iš esmės siekia panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta jo reikalavimo eilė, t. y. nustatyta, kad šio kreditoriaus reikalavimas tenkintinas tik ketvirtąja eile, taip pat, jog jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į 31 256 Lt finansinį reikalavimą ir minėtas reikalavimas pripažintas valstybės skola kreditoriui.

Atskirąjį skundą kreditorius grindžia tuo argumentu, jog pagal akcijų pasirašymo sutartį jis sumokėjo pinigines lėšas už neįregistruotas AB banko SNORAS akcijas, tačiau 2011 m. lapkričio 16 d. banką nacionalizavus, akcijoms išleisti nebuvo suteiktas atitinkamas pritarimas. Todėl kreditoriaus įmokėtos piniginės lėšos liko AB banko „Finasta“ specialiojoje kaupiamojoje sąskaitoje. Kreditorius teigia, jog turtinės teisės į naujos emisijos akcijas taip ir neatsirado ir jis netapo AB banko SNORAS akcininku pagal naujos akcijų emisijos prospektą. Todėl, pasak apelianto, teismas negalėjo remtis 2011 m. balandžio 11 d. akcijų pasirašymo sutartimi ir pripažinti reikalavimą turtiniu, kadangi akcijos niekada nebuvo ir netapo turtiniu reikalavimu ar turtine teise. Tą aplinkybę, apelianto teigimu, patvirtina ir tai, jog AB bankas „Finasta“ už šių lėšų laikymą moka palūkanas, lygiai taip pat kaip už indėlį banke.

Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas AB banke SNORAS turėjo 3 indėlio sertifikatus, pagal sutartis INIS20101208V990009, IS20110224V990001, IS20111107V990002 bendrai 357 Lt sumai. Paskaičiuotos palūkanos iki 2011 m. gruodžio 7 d. sudarė 9,64 Lt. Taip pat, kreditorius buvo sudaręs du susietų obligacijų sandorius – FO20110707V99006 ir FO20111028V990012, kurių bendra suma yra 1 000 Lt, iki 2011 m. gruodžio 7 d. paskaičiuotos palūkanos – 11,05 Lt. Be to, pagal 2011 m. balandžio 11 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 20110411/v7 A. R. buvo įmokėjęs 31 256 Lt sumą pagal neįregistruotą AB banko SNORAS akcijų emisiją už ketintas įsigyti AB banko SNORAS akcijas. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus reikalavimą už pagal minėtas sutartis sumokėtas lėšas, iš viso 32 633,69 Lt (1 011,05 Lt suma pagal obligacijų reikalavimą, 366,64 Lt už turėtus indėlio sertifikatus ir 31 256 Lt dėl neįregistruotos AB banko SNORAS akcijų emisijos). Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kadangi kreditoriaus reikalavimas, kilęs iš indėlių sertifikatų, turėtų banko obligacijų ir neįregistruotos AB banko SNORAS akcijų emisijos, remiantis Bankų įstatymo 87 str. 4 d., yra tvirtinamas ketvirta kreditorių tenkinimo eile. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl kreditoriaus A. R. finansinio reikalavimo ir jo tvirtinimo ketvirtąja kreditorių reikalavimo tenkinimo eile.

Bankų įstatymo (toliau – BĮ) 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad banko įstatinis kapitalas sudaromas, didinamas ir mažinamas akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nustatyta tvarka, jeigu BĮ nenustato kitaip. Tai reiškia, kad didinant banko įstatinį kapitalą, tiek kiek nereguliuoja BĮ, taikomos ABĮ normos. Iš BĮ 41 straipsnio ir ABĮ 8 straipsnio, 44 straipsnio, 45 straipsnio analizės darytina išvada, kad didinant banko įstatinį kapitalą, esminis skirtumas nuo akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimo yra tas, kad banko įstatinis kapitalas jo didinimo atveju gali būti apmokamas tik pinigais ar reikalavimo teisėmis pagal banko įsipareigojimus juos sumokėti, be to, visas kapitalas skirtingai, nei akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių atveju, privalo būti apmokėtas ne vėliau kaip iki dienos, kurią bankas kreipiasi į priežiūros instituciją dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo didinimu, išdavimo (BĮ 41 str. 3 – 4 d., ABĮ 44 str. 2 d., 45 str. 8 d.). Toks skirtingas nuo akcinių bendrovių reguliavimas yra nustatytas todėl, kad bankas yra specifinis juridinis asmuo, kuriam taikomi griežtesni veiklos ir jos kontrolės reikalavimai.

Klausimų, susijusių su nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu BĮ nereglamentuoja, todėl turi būti taikomos atitinkamos ABĮ normos. Pagal BĮ 41 straipsnio 1 dalį ir ABĮ 44 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį akcijos pasirašomos bankui ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant rašytinės formos akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Pagal BĮ 41 straipsnio 1 dalį ir ABĮ 45 straipsnio 8 dalį išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą, kuris pagal BĮ 41 straipsnio 4 dalį turi būti nustatytas toks, kad visa akcijų kaina būtų apmokėta iki banko kreipimosi į priežiūros instituciją dėl leidimo didinti banko įstatinį kapitalą išdavimo. Kadangi BĮ nenumato nuosavybės režimo pasikeitimo momento, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ABĮ 45 straipsnio 10 dalies norma, nustatanti, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka visą piniginį įnašą bendrovės (nagrinėjamu atveju banko) nuosavybėn. Sistemiškai vertindama aukščiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog banko naujai išleidžiamos akcijos įstatinio kapitalo didinimo atveju turi būti apmokėtos iki banko kreipimosi į priežiūros instituciją dėl leidimo didinti įstatinį kapitalą, o apmokėtomis jos laikomos tik tuomet, kai lėšos už akcijas perduodamos banko nuosavybėn. Kreditorius pagal su atsakovu 2011 m. balandžio 11 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį Nr. 20110411/V7 įmokėjo lėšas į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą, todėl atitinkamai nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į įmokėtas už pasirašomas akcijas lėšas perėjo atsakovui, o kreditorius jas prarado. Atitinkamą nuosavybės teisės pasikeitimą numato ir CK 4.49 straipsnio 1 dalis. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kreditoriaus atskirojo skundo argumentą, jog jam išliko nuosavybės teisė į už įgyjamas akcijas sumokėtas lėšas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti už akcijas įmokėtas lėšas, tačiau atsakovui iškėlus bankroto bylą, kreditoriaus sumokėtos lėšos turi būti grąžinamos ĮBĮ ir BĮ 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas kreditoriaus finansinis reikalavimas kyla dėl neįregistruotos AB banko SNORAS akcijų emisijos, todėl pagal BĮ 87 straipsnio 4 dalį, yra tvirtintinas ir tenkintinas ketvirtąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti 31 256 Lt sumą, esančią banke ,,Finasta“ kol teismas nepriims galutinio ir neskundžiamo sprendimo dėl neįregistruotos akcijų emisijos. Atmetus atskirąjį skundą, šis prašymas netenkinamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).



Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,



n u t a r i a:



Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

labai keista, kad net apleiacinis teismas nesuvokia esminio skirtumo tarp AB istatinio kapitalo didinimo ir komercinio banko istatinio kapitalo didinimo. Idomiai nustato nuosavybes perejimo momenta. Taip, AB atveju "akcijos laikomos apmoketos kai jas pasirašęs asmuo įmoka visą piniginį įnašą akcines bendroves nuosavyben". bet kai lesas imoki i AB saskaita, tai tuo paciu gauni ir akcijas i savo saskaita, t.y. ivyksta noramlus dalykas, ka iprate vadinti dvisaliu sandoriu (as tau pinigus, tu man preke). Komerciniu banku istatinio kapitalo didinimo ypatybe yra ta, kad lesu imokejimo i banko saskaita momentu akcija dar nera sukurta kaip preke, t.y. akcijos neegzistuoja, kol Lietuvos Bankas neatlieka ivairius patikrinimo veiksmus, kol neisiaiskina, kad bankas tikrai yra pritraukes pakankamai kapitalo, uz kuri galetu atitinkamai padidinti akciju skaiciu.

visiska nesamone, kad teismai net nebando nagrineti banku istatyme nustatyta reikalavima, kad lesos turi buti apmoektos iki kriepimosi i Lietuvos banka, neanalizuoja istatymo leidejo valios, kodel taip sureguliuota. Lietuvos bankas pagal istatyma is anksto turi matyti, kad komercinis bankas tures pakankamai lesu. Bet tuo paciu Lietuvos bankas gali permesti komercinio banko prasyma per borta didinti istatini kaiptala del kitu priezasciu, ir ka tai reiks? kad imoketos lesos uz akcijas, kuriu egzistavima nepatvirtino LB vistiek liks komercinio banko nuosavybe??

visiska virsune, ka ir nusako apeliacinio toks kreivas sleivas argumentas: Kadangi BĮ nenumato nuosavybės režimo pasikeitimo momento, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ABĮ 45 straipsnio 10 dalies norma, nustatanti, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka visą piniginį įnašą bendrovės (nagrinėjamu atveju banko) nuosavybėn.

blyn, tai jeigu BI nenumato nuosavybes pasikaeitimo momento, tai tu teisme ir pasianalziuok sau ant lapo nusbrezdamas praktines situacijas, kur AB akciju momentu dalyvauja du subjektai - akcijas apmokantis asmuo ir akcijas isleidziantis asmuo. o komerciniu banku atveju dalyvauja tris subjektai, t.y. papildomai atsiranda prieziuros institucija LB, kuri galutinai ir nustato, ar komercinis bankas gales/negales didinti istatini kapitala, o kitaip tariant, ar ivyks nuosavybes pasikeitimo momentas, ar neivyks.

idomios 'traktacijos'- o kaip su 'nedelsiant grazinama', neiregistravus emisijos? ar emisijos neiregistravimo faktas buvo veliau nei bankrotas? taip pat, ck 4.49 1 kalba 'jei istatymai nenumato ka kita'. ar jie nenumato? ziureti nuo pradziu. daug dalyku plakama i viena vieta. apmokama buvo uz @, ir nuosavybe i lesas pereina, jei as gaunu @. nera @, neturetu buti ir lesu svetimoj saskaitoj. kadangi taip vis minimas bankroto istatymas, ty po fakto, tada reiketu ir akciju formuluote pakeisti, nes akivaizdu, jog tai neivykes faktas ir @ nebera. taip pat, labai jau piktnaudziaujama tuo, jog istatymuose kazkas neparasyta. tad ir prasideda interpretacijos

LB nenustato ivyks nuosavybes pasikeitimo momentas, ar neivyks, LB tik leidžia didinti, arba ne.
O nuosavybės pasikeitimas įvyko apmokėjus, kitaip galima tai pamodeluot, uab`as pardavė dar nepagamintas prekes, turėdamas tam žaliavas, bet neturėdamas LB leidimo gamybai.

tichas, uab'o atveju tu patampi kreditorium, banko atveju- istatyme numatytas lesu grazinimas, neivykus faktui, tad tai nepalyginami dalykai. manau, srs turi ir tokiu kreditoriu, kurie kazka uz kazka pervede, avansu. bet tai su akciju emisija nieko bendra neturetu turet
taip pat, kazkodel, bylose vis matau neatskiriamus laikotarpius tarp @ neiregistravimo bei bankroto. reiktu kalbet tik apie ta laikotarpi, kur emisija neiregistruojama ir atsiranda prievole 'nedelsiant grazinti lesas'. bankrotas gi buvo po to, su kreditorinem eilem,etc. lesos turejo buti grazintos pries bankrota ir tai nebuvo padaryta. va prie ko reiktu kabintis. butu isvengta bankroto istatymo beletristiku bei 'isvartymu'

Tichas, va jeigu parduotu uab'as tokiom salygom kaip tu rasai, tada ir sutartyje butu akivaizdi nuostata pasiulyta is pirkejo puses, kad tuo atveju, jeigu uab'as negaus LB leidimo, tada sandoris bus laikomas neivykes ir uab'as tures grazinti viska, ka jam sumokejo uzsakovas. manau bet kuris uab'as butu priverstas su tokia salyga, jeigu jis nori tureti klientu.

istatinio kapitalo didinimo metu pirkejas neturi jokiu teisiu derinant akciju pasirasymo sutarties salygas, del to jo teises turi buti ginamos istatymo ir teismu, kurie teisingai ji isaiskintu.

taip LB nenustato nuosavybes pasikeitimo momento, bet jis cia figuruoja kaip sukuriantis juridine reiksme turinti fakta, t.y. tik nuo jo sprendimo (o ne nuo komercinio banko valios, noru ir uzgaidu) priklauso, ar prekes bus gaminamos, ar nebus.

Jei jau įsivaizduoti, kad nuosavybės teisės perėjo Snorui, tai:
1. Kodėl balanse investuotojų lėšos atspindi įsipareigojimuose?
2. Koks Lietuvos Banko vaidmuo? Ką jis tikrina - banko nuosavybę? Nėra logikos pirma įleisti kapitalą į banką, o paskui tikrinti.
3. Banko įstatinis kapitalas gali būti didinamas 2 būdais - piniginiais įnašais ir subordinuotomis paskolomis. Vadovaujantis Lietuvos Banko berods 2007 metų nutarimu, nepadidinus banko įstatinio kapitalo, subordinuotų paskolų sutartys lieka galioti. Tai kuo čia skiriasi?

makiavelis, ka reiskia 'apribojo galimybe'?! kiek matau, atgal pasiimti pinigus, sumoketus kapitalo didinimui, yra neimanoma. 'mokesciu moketojus' neva ginantis istatymas su savo 'nedelsiant grazinti' yra niekinis bei klaidinantis ir turetu buti isbrauktas is teisines bazes taip apsaugant busimus akcininkus

p.s. makiavelis, baik trint post'us!

Kokia buvo pagrindinė priežastis to, kad SSSR nesukūrė (kaip tą deklaravo ir žadėjo N. Chruščiovas) iki 1980m. komunizmo? Priežastis ta, kad žmonijos (ir ypač tos dalies, kuri gyvena postsovietinėje teritorijoje) moralinių savybių pažanga stipriai atsilieka nuo mokslinės - techninės ir kt. pažangos.
Ši Apeliacinio teismo nutartis tą puikiai iliustruoja - ar tu būtum paskutinis bomžas ar harvardus - oksfordus baigęs teisėjas, vis tiek savo esme kaip buvai taip ir liksi "homo sovietikus", pasiruošęs parduoti savo principus ir sąžinę, kaip rašė vienas Lietuvos klasikas, "už gardaus valgio šaukštą"...
O sugalvoti rimtesnius argumentus AT nepadėjo nei "harvardai su oksfordais", laiko pasirodė buvo vis tik per mažai - "vienas prie vieno" teko panaudoti "maciejewskišką išmintį"...

Įdomiai skamba teismo išvada: "Klausimų, susijusių su nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu BĮ nereglamentuoja, todėl turi būti taikomos atitinkamos ABĮ normos."

O čia kas: BĮ 41 STR. 8 p. parašyta, kad "Už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje.....tam tikslui atidarytoje sąskaitoje. Sukauptas lėšas bankas TURI TEISĘ NAUDOTI TIK banką įsteigus ar ĮREGISTRAVUS ĮSTATŲ PAKEITIMUS, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu ". Banko nuosavybe nekvepia.

Toliau. Atsakyme minimas ABĮ 8 str..Bet jo pavadinimas toks:"Steigiamos bendrovės akcijų pasirašymas ir apmokėjimas ". Prie ko čia Snoras.