Kvazarai, kodėl šį rezultatą lygini su tiesiogiai nesisiejančia emigracija, bet nelygini su prieš tai dirbusių vyriausybių rezultatais, kai darbuotojų skaičius tik didėjo nepriklausomai nei nuo krizių, nei nuo emigracijų?

vk, kodėl teigi kad nesisieja su emigracija? manau tai labai susiję dalykai, nes mažėjant gyventojų skaičiui bet kokiu atveju turi mažėti ir juos aptarnaujančio personalo skaičius

Šis skaičius mažėjo tik 2008-2012 metais.

Suprantu šį ryšį, bet matai, minėtų darbuotojų skaičius pats nemažėja savaime dėl emigracijos, jį mažina tik vyriausybės sprendimai ir, kaip rodo ankstesnė praktika, mažėjant gyventojų skaičiui tų aptarnaujančių skaičius didėjo.

viskas ok., aš už mažėjimą, tik norėtųsi, kad jis būtų rimtesnis, o ne kosmetinis

Beveik visi čia esantys džiaugiasi Lietuvos pasiekimais, problema ta, kad skirtingai suprantami pasiekimai.
Emigracija mažina bedarbystę, darbo našumo didinimas - didina.
Skolos, išlaidos ir vartojimas didina BVP, taupymas - mažina.
Visi rodikliai susiję. Kaip atsirinkti, kas gerai, kas blogai? O dar yra trumpalaikė ir ilgalaikė perspektyva.

Nematantiems didelio paveikslo (dauguma) užtenka ištraukto iš konteksto vieno rodiklio, kuris pateikiamas kaip teigiama ar neigiama naujiena.
Skandinavų bankai Lietuvoje uždirbo milijardą pelno - gera ar bloga naujiena?
Jiems - gera. Mums - milijardą praradom.

Yra objektyvūs rodikliai, bet tokių Lietuvos statistika neskelbia arba sąmoningai slepia.
Kiek sukurta darbo vietų per mėnesį?
Kiek yra dirbančių nepilną darbo dieną ar keliuose darbuose ?
Kiek dirbančiųjų gauna minimumą? Kokios tendencijos?
Koks žmonių skaičius turi banke mažesnę sumą nei 1000 Litų?
Kokios visuminės skolos, įskaitant fizinius, juridinius asmenis, visas įmanomas organizacijas ir valstybę?

Nu Droidai, lyg ir žmogus prie technologijų naujausių, o va pažiūrėt statistikos departamento puslapio ir nesugebi.
Darbo vietu kitima gali paziuret pvz cia (ketvitinė lentelė, ne mėnesinė, bet gerai paieškojes gal ir tą rasi, nes buvo čia tarpas, kai vos ne kas savaitę, kažkas iš delfio dėjo sukurtų darbo vietų skaičius)
Dėl minimumo irgi tikrai mačiau grafikėli buvo kažkas įmetes (gal politikos temoj...), kur buvo atlyginimai pagal rėžius (800-1000, 1000-xxxx, ...) sudėlioti.
Taip kad statistikos/duomenų yra tikrai kaupiama daug, ir tikrai daug yra prieinama viešai, tik turėk noro ieškoti ir analizuoti.

Ar ne paprasčiau tiesiog skelbti kas savaitę ar mėnesį duomenis, nes viską ieškoti, pačiam skaičiuoti užknisa.
Jei jau skelbiam bedarbystės skaičius, kodėl šalia negalima įdėti sukurtų darbo vietų ir emigracijos duomenų?
Būtų aiškumas. O knistis ir ieškoti aš tyyngiu.
Be to, svarbu ne tik duomenys, bet ir jų dinamika, Pav. darbuotojų amžius ir tendencijos.
Sudėtingas dalykas ta statistika.

Nuo užimtumo labai priklauso vartojimas, taigi ir ekonomikos atsigavimas.

Deja informacijos gavimas vien apie ja pamasčius vis dar pakliuna į tavo Technologinio šoko temos rėmus, t.y. gal kažkada ir bus, gal netgi greičiau negu tikimės, tačiau, kol kas tenka pasitenkinti tokio atgyvenom kaip Google'inimas .
Informacijos ir duomenų kiekiai yra paprasčiausiai per dideli, kad galėtum imti ir VISIEMS viską pateikti taip kad nereiktų ieškoti. Tave domina vieni statistiniai skaičiai, kitus domina kiti skaičiai. Dalis visų taip nemėgstamų "biudžetininkų" tam ir dirba, kad tuos duomenis surinktu, surūšiuotu ir kažkokią naudingą informaciją iš jų išspaudę pasiųstų grandinėle aukštyn. Po keletos tokių įteracijų galiausiai duomenys suplaukia pas ministrus, vyriausybę, seimą ir ten jau yra priimami sprendimai kaip tą ekonomiką gaivinti.
Kiekvienas šalies gyventojas tikrai netūrėtų gilintis į šiuos duomenis. Tam reikia laiko, noro ir pakankamai smegenų. Sutinku kad duomenys turi būti prieinami kiekvienam norinčiam, tačiau pateikti jų analizės visais įmanomais pjūveiais yra neįmanoma.
Kažkur buvo nuoroda į Ūkio ministerijos projektą kur yra pateikinėjami neapdoroti duomenys. Visi norintys gali juos bet kaip apdoroti, vizuoalizuoti ir pateikti pasauliui. Kol kas pateiktų duomenų imtys gana juokingos, bet jie žada bendradarbiauti pateikdami savo duomenis ir netgi padėti, jeigu nori duomenų kurie yra kaupiami kituose ministerijose. Taigi jeigu turi įdėja, viziją ir tau trūksta tik duomenų, kreipkis, "išsimušk" duomenis ir daryk su jais ka tik nori: braižyk grafikus, dėliok ant žemėlapio, kurk įstatymų projektus ar pasiūlymus.

http://vz.lt/article/2012/11/16/lietuvos-eksportas-augo-sparciausiai-tarp-baltijos-valstybiu

Lietuvoje jaunimo nedarbas toliau nuosekliai mažėja. Lietuvoje jis mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) ir per metus susitraukė 7,7 procentinio punkto.

http://www.ekonomika.lt/naujiena/lietuvoje-sparciausiai-es-mazeja-jaunimo-nedarbas-32909.html

Kiek neatitinka temos, tačiau vis tiek džiugu.

Klaipėdos universitetas užsakė UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla" pastatyti mokslinių tyrimų laivą, kuris, kaip teigiama, yra būtina kuriamo Jūrinio slėnio dalis, padėsianti Lietuvai įžengti ir įsitvirtinti ES jūrinių tyrimų erdvėje. Taip pat laivas tarnaus kitiems jūriniams sektoriams.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/11/16/vakaru-baltijos-laivu-statykla-uz-33-5-mln-lt-stato-moksliniu-tyrimu-laiva#ixzz2CeSgIRMf

Palanga sulaukė didelio investuotojo

http://verslas.delfi.lt/business/palanga-sulauke-didelio-investuotojo-is-uzsienio.d?id=60076247

Toks laivas turėjo būti užsakytas 1992 - aisiais, o baigtas - 1997 - isiais. Taip ilgai statomas turėjo būti dėl sunkios to meto ekonomikos padėties. Jūrinei valstybei neturėti reprezentuojančių laivų - tragedija.

Jau apie 2000 - uosius metus Lietuvoje turėjo atsirasti visiškai veikiantis didžiulis burlaivis - kad ir "Meridiano" kopija, nuolat dalyvaujanti arba prestižinėse regatose a la "Tall Ship Races", arba būnanti nuolatiunės kelionėse aplink pasaulį, po Karibų jūrą ar kitas "tolimais kraštais" vadinamas vietas garsinat Lietuvos vardą.

Jei čia būtų normali valstybė, o ne koncervuotų lervų stiklainis (čia aš rašau kaip žvejys, jei ką) tai Lietuvoje būtų pastatytas ir veiktų dar koks nors rekordinis laivas. Pavyzdžiui, rekordinis dvylikos stiebų kliperis su keliais šimtais burių. Galėtų kursuoti senoviniais jūriniais maršruteis veždamas simbolinius krovinius ir reprezentacinį paštą. Na, pavyzdžiui, vien tik burėmis pristatyti indiškos kavos "Robusta" krovinį į "Arabika" kavos gamyklą aukštos klasės kavos mišiniams gaminti, atplukdyti elitinę Ceilono arbatą Anglijon ir pan.
Žodžiu, per tą dvidešimtmetį Lietuvoje turėjo atsirasti įdomių ir labai naudingų laivų. Neatsirado, vienok.

Per pastaruosius vienerius metus tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai bedarbystė sumažėjo trijose Baltijos šalyse. Estijoje ji per metus smuktelėjo nuo 11.5 iki 9.6 procentų, Lietuvoje, kaip minėta, sumažėjo nuo 14.2 iki 12.4 procentų, na o Latvijoje bedarbystė krito nuo 15.7 iki 14.2 procentų.

http://www.traders.lt/page.php?id=15453

Centrinės valdžios finansai spalį antrą mėnesį iš eilės buvo pertekliniai - perviršis siekė 327,1 mln. Lt, arba 0,3% prognozuojamo 2012 m. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/11/30/centrines-valdzios-finansuose-spali-327-mln-lt-perteklius#ixzz2DxriIb8D

GINI koeficientas, rodantis socialinę nelygybę, 2011 metais buvo mažiausias nuo 2000, t.y. didžiausias nelygybės didėjimas stebėtas valdant KAIRIESIEMS (tų, kurių gretose daugiausia milijonierių) socialdemokratams:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/graph.do?tab=graph&plugin=1&pcode=tessi190&language=en&toolbox=data

Deja didziausias pickas uzfiksuotas 2010-ais, sauniaisiais koncervu valdymo metais. Ir apskritai rodiklis niekines vertes, smarkiai svyruojantis pirmyn atgal, 2007 jis irgi buvo gerokai pakrites. Jeigu scenarijus kartosis - sekantys metai bus recesijos metai.

O tu bss pigia propoganda eik i delfi uzsiiminet.

http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=60128719

ir citata "Norint sužinoti, kokia yra mokesčio riba, leidžianti maksimaliai padidinti pajamas iš turtingųjų, reikia eksperimentuoti. Pradėti mokesčius mažinti po, pavyzdžiui, kelis procentinius punktus, ir stebėti, kaip keičiasi jų surenkamumas. Kai atrandamas maksimalus pajamų iš mokesčių dydis, tuomet vyriausybė turi pritaikyti savo išlaidas prie gaunamo pajamų lygio.


kol nebus įvykdyta ši sąlyga , nebus jokio ilgalaikio ekonomikos atsigavimo ...