To paties klausiau vadovo. Jis vaizdžiai perbraukė per gerklę rodydamas, kiek yra info šia tema :/

Greičiau tu tuos daily duomenis mintinai išmoktum, nei juose ką nors apie algo/hft rastum.

Yra dar tokios duotos standartinės temos pas kitus dėstytojus, kurias galima pamodifikuoti ir prisitaikyti sau. Pateikiu priimtiniausias. Lauksiu nuomonių, ką apie jas manote:

1. Akcijų kainos pokyčių prognozavimas taikant Monte Karlo imitacinį modeliavimą. The forecast
of stock price changes using Monte Carlo simulation.

2. 4. Akcijų kainos pokyčiai po pirminio viešojo akcijų pasiūlymo. Stock price changes after initial
public offering.

Siūlo Pohjola banko analitikas P.Dubinskas. Man atrodo,kad kiek per skystos temos.

1. VAR metodo taikymas rizikingo turto vertinime.

1. Aktyvų portfelio optimizavimo metodų tyrimas.

2. Infliacijos įtakos finansiniams rodikliams tyrimas.

3. Vertybinių popierių portfelio analizė ir optimizavimas.

4. Reinvesticijų optimalumo tyrimas.

5. Rizikos diversifikavimas taikant optimalių sprendimų modeliavimo metodus .

6. Vertybinių popierių pajamingumo optimizavimo metodų analizė .

7. Investicijų optimalumo vertinimo kriterijų tyrimas.

Šias temas siūlo rimta matematikė S. Stungurienė. Man jos arčiausiai širdies.

Bet kartu norisi į jas įmaišyt ir globalių problemų. Turite idėjų?

Labai gera tema būtų "Herding in financial markets. Current Social mood implications on future market direction."

Kažkodėl nelabai suprantu daugelio šios temos aspektų ir būtent to rimtumo, su kuriuo apie tai kalbama.

1. Manau, magistro darbą reikia rašyti iš mokymosi medžiagos. T.y., ką mokeisi magistrantūroje, apie tą ir rašyk. Gal šiek tiek išplėsk, kas parašyta konspektuose ir tiek. nes ieškoti super naujos temos ir skirtingos nuo to, ką mokeisi, tai maždaug tas pats, kas neakivaizdiniu būdu studijuoti naują studijų kryptį. Ar to reikia?

2. Reikia apsispręsti, kas bus parašius darbą ir kam išvis jo reikia. jeigu magistro diplomas - tik karjeros siekimo įrankis, t.y., "popierius" gerąja prasme, tuomet darbą galima rašyti bet kokį ir bet kaip ir dėl nieko nesijaudinti - juk studijavai uoliai, žinias ir įgūdžius gavai, visa tai ir taikysi ateityje uždirbinėdamas pinigus. O kai turi žinių, magistro diplomas - tik priedėlis, dar vienas gražus sertifikatas, kurį negėda pasikabinti ant sienos.

3. Jei ketini toliau žengti mokslo kryptimi, pabandyk jau dabar pagalvoti, apie ką bus doktorantūros studijos ir temą pasirink ta kryptimi. Gyvenimą sudėliok taip, kad magistro darbas būtų įvadas į būsimą disertaciją, arba dar geriau, kad taptų pastarosios dalimi. Juk atėjus laikui bus ypač malonu jau turėti 10 ar 20 proc. parašytos disertacijos - bus sutaupyta daug laiko gyvenimui, arba priešingai - gilesnėms ko nors studijoms.

4. Vienu žodžiu, šiuo klausimu siūlau mažiau "parintis" ir daugiau "pakombinuoti" gerąja prasme. Ir jeigu toks tituluotas darbo vadovas į tavo temas žiūri šiek tiek atsainiai, verta pagalvoti, ar čia tas magistrinis iš tiesų toks svarbus Lietuvai, mokslo bendruomenei ir pasauliui, kaip pačiam šiuo metu atrodo.

_____________________________________________________________

Šiuo pasisakymu siūlau išmokti suprasti kas svarbu ir pasirinkti teisingą nuoširdžių pastangų ir "sveiko poch*jizmo" derinį. Darau prielaidą, kad magistrantūroje viską gerai išmokai ir moki taikyti, kad uždirbtum pinigų.

Galeciau net pasiulyti temos antra vadova ar co-autoriu

Nesupratau Anglo kabinėjimosi esmės ... Pasiūlyta konkreti, įdomi, aktuali ir su tam tikrais iššūkiais (iš kurių didžiausias - kaip konkrečiai išmatuoti bandos elgesį ir visuomenės nuotaikas) tema. Kurių galų burnoti?

Petrai Kurmeli, nors didžia dalimi aprašei realybę, kad ir kaip bebūtų dėl to liūdna, vis dėl to, argi tikrai reikia motyvuotą studentą, kuris galėtų būti "kitoks", skatinti rašyti darbus kaip rašo 90% studentų - atmestinai ir visai negalvodami, kokia jiems iš to nauda? Kaip ne kaip, magistrinis darbas nėra eilinis egzaminas, studijų programoje paprastai jam skiriamas nemažas kiekis kreditų, tad idealiu atveju, darbo parašymas turėtų atitikti bent kokius tris naujus kursus. Galų gale, galbūt bakalauro darbas ir gali būti "konspektų praplėtimas", bet magistras turi parodyti, kad gali arba analizuoti dar netirtą problemą, arba pateikti problemai nestandartinį sprendimą. Tokiu atveju studijų medžiaga sufleruoja, kuria kryptimi galvoti, bet anaiptol nėra vienintelis darbo pamatas. Toliau nebesiplėsiu, tik reziumuosiu, kad jeigu norima kažkokių teigiamų pokyčių tiek švietimo sistemoj, tiek absolventų darbo rinkoj - reikia tik džiaugtis, kad yra ir tokių studentų kaip KarolisU.


Daug programavimo plius gali pavykti, gali nepavykti. Kiek teko susidurti, MC metodas naudojamas būtent grąžų simuliavimui ir tolesnei analizei, kaip vieno parametro pakeitimas daro įtaką kažkokiems skaičiavimams/išvadoms. Įdomus ir naudingas būtų pokyčių modeliavimas su tam tikromis rinkos savybėmis (pvz., mean-reversion), bet čia tik tuo atveju, jei ketintum vėliau kada atlikti gilesnes analizes. Ką konkrečiai MC duotų prognozavime, sunku pasakyt. Galbūt įmanoma sumažinti kokio prognozavimui skirto modelio paklaidą.


Labai populiari magistrinio tema visam pasauly


Temos plačios, bet, mano akimis, kaip tik gerai - yra laisvės pasukti tyrimą ta kryptimi, kuria norisi... Bet jei Tau labiau patinka, kai papunkčiui nusakoma, ką ir kaip daryti, tada geriau šitų nesirinkti.


Iki skausmo išnagrinėtas klausimas su atsakymu, kad su VAR geriau neprasidėti, nes rezultatai nepatikimi (čia konkrečiai apie rizikingo turto vertinimą, o ne apskritai ekonominius procesus!).


Čia turbūt turimas omeny lėšų paskirstymas pagal turto klases. Tema gera tuo, kad palyginsi skirtingus būdus, rasi kažkokias tendencijas ir darbas baigtas. T.y., nereikės nervintis, kad rezultatai ne tokie, kokių norėjai, ar kad visai neįdomūs (kaip būtų, jei, pvz., aukščiau minėtam projekte paaiškėtų, kad vertindamas turtą su VAR modeliu, priimi klaidingus investicinius sprendimus).


Per daug nežinomųjų: kieno rodikliams, kokiems rodikliams, kokia įtaka... Iš kitos pusės, šitą temą lengva analizuoti kaip globalią problemą.


Va čia tai jau turėsi 50 lapų rašyt apie Markowitz optimizaciją ir pan. Labai daug literatūros teks perskaityti. Įdomumas priklauso nuo to, ar moki programuoti - galima prisirankioti gražių metodų, įkomponuojant lūkesčius, iš knygų, parašytų pasaulinio lygio finansų profesionalų. Nors kai kuriuos metodus su daug vargo (ir trupučiu VBA) ir Excel'y galima implementuot.


Kažkokia neaiški tema. Čia kai dividendai reinvestuojami? Ar kai įmonė pelną reinvestuoja? Ar kai portfelis karts nuo karto perbalansuojamas?


Greičiausiai galų gale viskas susives į tyrimą apie koreliacijas. Iš kitos pusės, pvz., naudojant Markowitz modelį, tikslo funkcija yra tokia, kad maksimizuojama grąža ir minimizuojama portfelio rizika, tai sunku pasakyt, ką čia dar daugiau su tuo rizikos diversifikavimu daryti. Nebent žiūrėti, kaip keistųsi portfelio pelningumas ir rizika įtraukiant/pakeičiant kažkokius VP į VP iš tarptautinės rinkos (globalu ).


Nesupratau temos. Pajamingumas paprastai minimas kalbant apie obligacijas (ir kt. instrumentus, su "žinoma" grąža) ir jis yra toks, koks yra, kaip jį optimizuoti? Nebent čia turima mintyje pajamingumo kreivės pagal terminus prognozavimas. Tada tema aktuali, ganėtinai išnagrinėta, bet dar tikrai yra kur įsiterpti.


Jei kalba eina apie įmonės daromas investicijas (real-options), tai tada siūlyčiau nesiimti, nes naudojami kiek kitokie metodai tokiems skaičiavimams/ O jei kalba eina apie tai, kaip įvertinti, kuri investicinė/prekybinė strategija yra geresnė - sakyčiau, kad labai liuks tema. Išsiaiškinęs, kas slypi po kiekvienu matu, suradęs patikimiausią/lengviausią/griežčiausią ar kokį kitokį -iausią, net ir pats galėsi taikyti savo kasdieniuose užsiėmimuose rinkose.

1. Reikalas tas, kad neturi būti tokio daikto, kaip motyvuotas studentas. Studijuojama gyvenimui, o ne mokslui dėl mokslo. Juolab magistrantas, nes magistrantas mano supratimu - toks įmitęs vyras, jau turintis darbo patirtį ir tikriausiai vedęs ir jau turintis vaikų. Pats laikas uždirbdinėti iš ekonomikos ar tai finansų rinkų, o ne gilintis iš pramogos ar smalsumo.

2. Toks motyvuotas asmuo kaip rašai, turi būti ne studentas, o jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Būsimasis nežemas finansininkas ir būsimasis profesorius - ne vienas ir tas pats

3. Kad ir kaip tau bus liūdna tai išgirsti - 99 proc. apgintų bakalauro ir magistro darbų vieta - archyvo papkėje arba net šiukšlyne. Ir nereikia svaigti, kad darbą galima parduoti verslui, iškišti komisijai kaip argumentą gauti grantui ir pan. - VISA TAI EGZOTIKA nors ir pasitaiko. O kai pasitaiko, tai apie tai laikraščiuose rašo, koks retas atvejis atsitiko, kaip būtų gerai, kad tai taptų tradicija ir bla, bla, bala...

Aha, kaip pagalvoji kokį mėšlą buvau surašęs savo bakalauriniam - gėda ir prisimint, bet įvertinimas buvo pats aukščiausias. Šiaip ar taip daryt reikia tai kas patinka, bet vistik magistro darbas - kaip ir prie mokslinio artėja, tagi tematika turėtų būti kažkiek mokslinė, ne apie teschinę analizę, nebent studijuojate sociologiją ar psichologiją arba jūsų aukštoji mokykla - Šiaulių universitetas

Vadovas teigė, kad nieko blogo magistriniame darbe nuprognozuoti 180 laipsnių ne į tą pusę - pvz darbo pradžioje teigi, jog 2014 metų sausį akcijos kaina bus ten ir ten, bet gynimo metu paaiškėja, jog ji visiškai ne ten. Tada išvadose teigi, jog šio modelio naudoti nepatartina, nes jis nepasiteisino

Fuck, iki pirmadienio turiu kažką išsirinkti. Tiek daug pasiūlymų ir skirtingų nuomonių. Norėčiau rimto iššūkio, norėčiau paprogramuoti. Gal, Karolina, turi ką konkrečiai pasiūlyti?

Sukurk algoritmą, kuris white noise+spread bytintų ir pritaikyt jį rinkose. Va tau iššūkis.

Apšviesk plačiau

Jeigu čia juokais parašyta - tai visiškai nejuokinga. Jeigu rimtai - tai ... Akademikas negali kokybiškai dirbti su nemotyvuotais studentais. Ir tai jokiais būdais negali būti siekiamybė.


Aš turėjau omeny kiek kitokį variantą. Jei, tarkim, paimi VAR, paprognozuoji ir paskui paaiškėja, kad prašovei (tiksliau - modelis prašovė ), tai taip, nieko tokio. Bet jei paimi VAR, įvertini ir pamatai, kad visi koeficientai nereikšmingi, t.y., nėra su kuo prognozuoti, tuomet Tu kaip sau nori, bet mano akimis - visa analizė beprasmė.


Galiu pasiūlyt, ką man pačiai įdomu būtų daryt: panagrinėti, kokia Lietuvos sąlygom turėtų būti turto klasių sudėtis ilgalaikės trukmės portfelyje ir palyginti su tuo, ką daro pensijų fondai.

Bet tai nereiškia, kad Tau tokia tema pati tinkamiausia. Pats sutinki, kad gavai daug pasiūlymų - filtruok. Nors pirmiausia turbūt reiktų pasidaryt savo reikalavimų sąrašiuką (juk negali žmonės atspėti, kas Tau įdomu):

* kokia rinka domina - akcijos, obligacijos, valiutos, žaliavos...
* kokias technikas, ekonometrinius metodus esi įvaldęs - optimizavimas, regresija, VAR, kas dar?
* kuo gali programuoti - R, Matlab, C, C++, VBA, ...? O gal susidūręs tik su Excel, Eviews, SPSS, ...?
* kuri sritis labiau domina - portfelio teorija, rizikos valdymas, prekybos strategijų konstravimas, ekonominių/statistinių sąryšių ieškojimas/tikrinimas, kokių nors metodų lyginimas, ...?
* būtent kokio globalumo nori - kad tyrimas būtų svarbus visam pasauliui; kad analizuotum tarptautinę rinką; kad aiškintumeisi, kaip vienų šalių rodikliai veikia kitas; kad nereiktų dirbti su Baltijos rinkų duomenimis; kad naudojamam modely atsispindėtų, pvz., valiutų rizika; ...?

Nežinau, net ką čia plačiau. Tiesiog, parašyt algo, kuris darytų pelną. Ir ne tai, kad ant 2 mėnesių periodo. 10 metų bent. Paprasčiausiai kaip įmanoma.

*Domina ir akcijos, ir obligacijos. Galima būtų kombinuoti portfelį. Nenorėčiau tik su valiuta nieko bendro turėti.
*Mokausi optimizavimą ir regresiją, VAR savarankiškai irgi išmokčiau.
*Deja esu susidūręs tik su SPSS ir Excel... Šiuo metu maximizuojam/minimizuojam excel įskiepiu solveriu :/
*Portfelio teorija ir prekybos strategijų konstravimas nedomina. Bazinę portfelio teoriją moku mintinai.

prekybos strategijos - slidus dalykas. Nežinau kokiais kriterijais tektų vertinti geras ir blogas strategijas.
Jau su bakalauriniu prisizaidžiau - sharpas rodė, kad geriau mesti visą sumą va bank esant 118% rizikai, nei investuoti periodiškai. Nors ir gavau 9 ir anot vertintojų darbas magistro lygio, kaltinu save, kad parašiau šūdiną darbą - nepanaudojau rimtesnių rodiklių, blaiviau vertinančių galimybes. Bet dėl to reik duot velnių mano vadovui banko analitikui, kuris pasakė, kad užteks pelningumo, rizikos ir sharpe vertinti strategijoms.

*Ekonominių/statistinių sąryšių ieškojimas/tikrinimas būtų žiauriai cool! Visai nieko būtų ir metodų tikrinimas

*Norėčiau kažkur plačiau už baltijos rinkos, kurioje stovi štilis. Gal mėgint Lenkiją?

__________________

Handrail, jei rimtai, manai man būtų įmanoma parašyti tokį algo?
__________________

Karolina, ką manai apie Sortino ratio? Labai norėjau jį naudoti vietoje sharpo ir apskaityti tik neigiamą riziką. Darbo vadovas per daug nesigilino ir liepė vistiek imti Sharpe, o komisija apie šį rodiklį klausė kaip apie SCI-FI istoriją

Ne manau, o žinau

Ar gali plačiau papasakot nuo ko pradėt? kokiu principu tas algoritmas turi veikti? kolkas nelabai žinau nuo ko pradėt, bet užvestas ant kelio ir pasinaudojęs google skillsais imčiaus darbo. Bet kaip įrodyt, kad jis kažko vertas? Paleist ant 10 metų istorinių duomenų?

Pagaminus algo + pasinaudojus Karolinos idėjomis gautusi kažkas uber! Iškart switchinchiau vadovą į matematikę, kuri gerai kerta programinimą, optimizavimus ir t.t.

Įžvelgiu, Karoli, šiek tiek prieštaravimų Tavo pageidavimuose... Pvz., sakai, kad "galima būtų kombinuoti portfelį" iš akcijų ir obligacijų, bet po to sakai, kad portfelio teorija nedomina. Arba prekybos strategijos nedomina, bet, panašu, kad imtumeisi konstruoti algoritmą pagal Handrail idėją - kas iš esmės yra prekybos strategija Beje, Handrail, ką reiškia "bytinti"?


Tai imkis septinto matematikės projekto ir išsiaiškink viską apie tuos kriterijus. Šiuo atveju labai pasistengus ir Excel'io gali užtekti. Neduočiau rankos nukirst, nes pati Excel'iu tokių dalykų nedarau, bet, manau, kad su Excel'iu įmanoma suskaičiuoti tiek visokius Šarpo, Sortino, Informacijos rodiklius, tiek didžiausius kritimus/kilimus, tiek rizikos matus (kaip Value at Risk ar Expected Shortfall), tiek kokį naudingumą su pasirinkta naudingumo funkcija. Galiausiai netgi galėtum prafiltruoti duomenis pagal kažkokias sąlygas ir panagrinėti rodiklių patikimumą tam tikrais momentais.


Sąryšių ieškoti vien tik su regresija nepatarčiau. Aišku, galėtum pažindintis su kitokiais metodais, įvairiais priežastingumo ar šaip statistiniais testais, bet didžiąją laiko dalį ties tuo ir tektų koncentruotis - vargu, ar Tavo programos magistrinio darbo paskirtis tokia. Be to, nors kažkiek visokių tokių testų greičiausiai rasi SPSS'e, reiktų nepamiršti, kad finansų pasaulyje pagrindiniai duomenys - laiko eilutės, o jų analizei SPSS ne pats geriausias įrankis. Ir SPSS naudojimas - tai ne programavimas... Ir jei norėsi kažką padaryti, ko nėra SPSS tarp meniu komandų, greičiausiai nepavyks, kiek pamenu, SPSS neleidžia įvedinėt savo komandų.


Žiūrint, ką darysi


Realybėj kiekvienas pasirenka tokį performance measure, koks labiau prie širdies (įdomumo dėlei gali pasiskaitinėti, koks matas yra naudojamas traders.lt Forex čempionate). Akademinėj literatūroj paprastai, jei naudojamas ne Šarpo rodiklis, jis vis tiek pateikiamas. Reikėjo Sortino rodiklį naudot kartu su Šarpo, o ne vietoj jo, vadovas būtų negalėjęs prieštarauti.
Konkrečiai apie Sortino rodiklį manau, kad, priklausomai nuo to, kuo laikai riziką ir būtent kokie judesiai Tave gąsdina, Sortino rodiklis gali tikti, gali ne. Jei lyginčiau dvi strategijas, asmeniškai labiau pasikliaučiau Sortino rodiklio pasirinkimu, jei būtų griežtai arba Šarpo, arba Sortino rodiklis. O jei griežtumo nėra - tai dar daug įvairių kitų dalykų skaičiuočiau, iš kurių įdomiausias turbūt būtų vadinamoji tail risk.


O kodėl ne? Pasidomėk mano anksčiau minėtu out-of-sample test.


O kas Tau iš to, kad ji kerta? Juk už Tave kodo neparašys...

Aš rašau kursinį darbą apie efektyvaus portfelio formavimą, norėjau paklausti gal jau yra kur suskaičiuoti OMXV akcijų duomenys reikalingi Markowitz modeliui ir įvairūs P/BV, P/E vienoje vietoje? Ar viską reikia tiesiog elemenatriaia skaičiuoti iš kainų istorijos?

Karolina, aš labai neadekvačiai ir nemoksliškai naudoju tą bytint Buitiškai taip. Bytint- ilgoj perspektyvoj pinigėlius kalt. Pvz pradžiai, kad praleidus ant 50-90mln tick data points būtų pliusas per daug testų. Ir leidžiant nuo skirtingų to dataset vietų, kad būtų pliusiukas. Žodž, be data miningo ir pakankamai ilgoj perspektyvoj kai darai pliusą, sakau, kad bytini.
Karoli, galiu ir užvest. Bet ne daug, nes toliau fantazijos reikalas Pridedu XAU/USD %returns per pastaruosius metus. Analizė praleista su 2.5mln tick data. Kaip iš to kažką parašyt- tavo fantazijos reikalas. Jei nepatingėsiu nueit iki unio, gal įmesiu mano fantazijos vaisių NAV. Nepažadu.
Ir šiaip, čia yra tai, nuo ko mano galvoj susidėliojo, kaip kažką padaryt. Gal tau nepatiks, gal norėsi kitaip. Tarkim puikiai tiktų agents-based models. Gali pagal neuronų tinklus statyt viską. O gal rasi dar ką nors įdomaus. Milijonai būdų, pačiam tik išsirinkt