Graikija palaipsniui vėl tampa pagrindine euro zonos problema. Po to, kai ECB paskelbė apie euroobligacijų išpirkos programos atnaujinimą, aistros aplink Ispaniją pamažu nurimo. Jau kelis mėnesius Atėnuose yra diskutuojama dėl naujo išlaidų sumažinimo.

Nepaisant rodomo Europos politikų optimizmo, kurie pastaruoju metu vis pareiškia apie vieningą ir nedalijamą euro zoną, paskutinės apklausos rodo, kad dauguma investuotojų kaip ir anksčiau rimtai laukia mažiausiai vienos šalies pasitraukimo iš valiutos sąjungos metų bėgyje.

Kaip rodo praktika, kiekviena QE pradžia yra lydima gana veržliu dolerio kritimu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad QE3 buvo ką tik anonsuotas, artimiausius mėnesius mus gali laukti EUR/USD pakilimas mažiausiai iki 1,3500. Tolimesnė poros dinamika tiesiogiai priklausys nuo Graikijos klausimo sprendimo.

Taipogi reikėtų atsižvelgti į tai, kad FED jau praktiškai ėmėsi QE3, tuomet kai ECB tik anonsavo galimus euroobligacijų pirkimus. Iki tol, kol nei viena šalis-skolininkė nesikreips dėl finansinės paramos, reguliatorius sėdės sudėjęs rankas, o tai reiškia, kad ir nauji eurai kol kas rinkose nepasirodys.

Kažkaip čia pas mus sliux aš ir dar kelis shortina vos ne iki 1.27...

Bazinių palūkanų normų savaitė

41-oji metų savaitė bus gausi įvairių svarbių įvykių. Pagrindinėse pasaulio ekonomikose bus priimtas sprendimas dėl bazinės palūkanų normos.

Japonijos bankas išleido ketvirčio Tankan ataskaitą. Stambiųjų bendrovių verslo aktyvumo indeksas ne pramonės sektoriuje sudarė 8%, o štai stambiųjų bendrovių verslo aktyvumo indeksas apdirbamojoje pramonėje parodė sąlygų pablogėjimą sektoriuje. Gamintojus paveikė eksporto apimčių paklausos sumažėjimas dėl Europos krizės ir paklausos sumažėjimo Kinijoje.

Ketvirtadienis taps monetarine diena Anglijos bankui ir ECB. Tikimasi, kad britų bazinė palūkanų norma liks ankstesniame lygyje (0,50%), o aktyvų supirkimo programa (375 mlrd. svarų) suma bus pratęsta.

Yra tikimybė, kad ECB sumažins Europos bazinę palūkanų normą, kadangi pagrindinėse Europos šalyse makroekonominiai rodikliai nedžiugina. Tikimasi, kad M. Dragis praneš rinkoms naujos obligacijų supirkimo programos mechanizmo detales.

Penktadienį monetarinį sprendimą priims Japonijos Bankas, tačiau didesnių netikėtimų sunku tikėtis.

Kol kas EUR/USD porai viskas klostosi teigiamai. Praeitą savaitę JAV statistika buvo pernelyg neigiama, todėl doleriui dabar nelengvas metas. Pirmadienį Europos makroekonomika pasirodė „žalioje zonoje“, kas vis dėl to būna nedažnai. „Euro bulius“ pradžiugino duomenys iš Italijos, kur nedarbas parodė nedidelį kritimą iki 10,7%, o pardavimų vadybininkų indeksas pramonėje pasirodė geresnis negu buvo tikėtasi, nors vis dar yra žemiau 50 punktų lygio, kas atspindi besitęsiančią recesiją šalyje.

Analoginis JAV rodiklis taipogi netikėtai krito iki 51,1. Faktiškai, paskutiniai JAV duomenys atspindi besitęsiantį augimo sulėtėjimą. Jeigu 2012 m. IV ketvirčio duomenimis BVP per metus padidėjo 3%, tai sukoreguotas augimo įvertinimas II ketvirtyje sudaro tik 1,3%. Situacija dėl nedarbo lieka pagrindine problema kaip JAV, taip ir Europoje.

Spalis žada būti gana turiningas. Jau ketvirtadienį bus žinomi eilinio ECB posėdžio duomenys. Dėmesys yra sutelktas į tai, ar reguliatorius pasiryš sumažinti bazinę palūkanų normą iki 0,50%. Recesija jau praktiškai artėja, o ekonomikos stimuliavimo priemonių kategoriškai trūksta. Laukiam ketvirtadienio.

Ketvirtadienis žada būti turiningas makroekonomikos atžvilgiu. Dienos eigoje ECB paskelbs sprendimą dėl bazinės palūkanų normos refinansavimo (14:45 Lietuvos laiku), Marijus Dragis praves spaudos konferenciją (15:30 Lietuvos laiku), JAV statistikos parodys nedarbo pašalpų užklausų kiekį (15:30 Lietuvos laiku), o vėlai vakare bus paskelbti paskutinio FRS posėdžio protokolai (21:00 Lietuvos laiku).

Vakar po paskelbtų mažmeninių pardavimų duomenų euro zonoje, parodžiusių silpną pakilimą 0,1%, EUR/USD sugebėjo šiek tiek įsitvirtinti. Bendrai, kaina praktiškai savaitę juda siauro prekybinio diapazono rėmuose. Pirmi šiandien pasirodys duomenys iš euro zonos, ir jeigu Dragis sugebės eilinį kartą įtikinti rinkas dėl euroobligacijų supirkimo, pora greičiausiai atnaujins augimą.

Pirmadienis. Pagrindinis dienos įvykis - Eurogrupės posėdis, kuriame susirenka visų 17 euro zonos šalių finansų ministrai. Anksčiau buvo planuota, kad būtent šio susitikimo metu bus išspręstas tolimesnio Graikijos finansavimo likimas. Taipogi, yra laukiama makroekonominė statistika.

Antradienis. Tam tikrą poveikį EUR/USD kursui padarys Angelos Merkel apsilankymas Atėnuose. Kažkokio protrūkio laukti iš šio susitikimo vargu ar verta. Taipogi, dienos eigoje ECB vadovas Marijus Dragis sakys kalbą europarlamentarams Briuselyje.

Trečiadienis bus nuobodžiausia savaitės diena. Taps žinomi Prancūzijos pramonės duomenys. Per pastaruosius mėnesius augimo tempai stabiliai lėtėjo. Kadangi Prancūzijos ekonomika pagal dydį yra antra euro zonoje, neigiamų duomenų atveju, EUR/USD gali keistis.

Ketvirtadienis. Tokijo mieste įvyks finansų ministrų susitikimas G7. Taip pat yra laukiamas mėnesinio ECB biuletenio paskelbimas, iš kurio bus aiškus tolimesnių reguliatoriaus infliacijos ir BVP dinamikos perspektyvų įvertinimas. Kaip įprasta, ketvirtadieniais yra publikuojamas kreipimųsi skaičius dėl nedarbo pašalpų JAV. Taip pat laukiamas JAV prekybos balanso ir biudžeto deficito duomenų pasirodymas.

Penktadienį laukiami bendrosios Europos pramonės gamybos duomenys.

Bendrai, šią savaitę EUR/USD pakilimas greičiausiai gali prasitęsti. Sutrukdyti „euro buliams“ gali tik Eurogrupės posėdis. Jeigu ministrų susitikimo metu pasirodys neigiami duomenys dėl Graikijos, tuomet rinkose vėl vyraus tema dėl šalies išėjimo iš valiutų sąjungos. Priešingu atveju, poros augimas greičiausiai vyks iki ES lyderių aukščiausio lygio susitikimo.

Pirmadienį nuotaiką „euro buliams“ sugadino Tarptautinio valiutų fondo ekonomistai, sumažinę euro zonos ekonomikos augimo prognozę. Atnaujinto įvertinimo duomenimis, bendrasis Europos BVP šiais metais sumažės 0,4%, o kitais metais padidės vos 0,2%. Anksčiau Tarptautiniame valiutų fonde tikėjosi didesnio augimo 2013 metais - 0,7% lygyje.

Antradienį Angela Merkel apsilankė Atėnuose, kurie pasitiko ją masinėmis protesto demonstracijomis. Spaudos konferencijos metu Vokietijos kanclerė pareiškė, kad vis dėl to „mato šviesą tunelio gale“ ir, jeigu šalis seks visas, netgi griežčiausias ekonomikos programas, sunkumai galiausiai bus įveikti.

Nepaisant apsimestinio optimizmo, euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas paliko daugiau klausimų. Panašu, kad idėja sukurti ECB bazėje bendrą Europos bankinį reguliatorių galutinai sustojo.

Papildomą impulsą EUR/USD kritimui suteikė Prancūzijos prekybos balanso duomenys, kurio deficitas sudaro 5,3 mlrd. eurų. Be to, Ispanijos obligacijų pelningumas vėl pakilo, pasiekęs 5,8%. Panašu, kad į rinkas ateina supratimas – artimiausiu metu jokių veiksmų iš ECB pusės dėl euroobligacijų supirkimo nebus. Matyt, artimiausiomis dienomis kritimas tęsis, mažiausiai iki 1,2700.

Reitingų agentūra Standard & Poor's, motyvuodama augančia politine ir ekonomine rizika dėl svarstomo antrojo finansinės pagalbos paketo, sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą ir paliko jį vos viena padala aukščiau "šlamšto" lygio.

Vakar vyko Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy‘aus susitikimas su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u, kurio duomenimis, kaip daugelis tikėjosi, ispanai vis dėl to nukreips užklausą į Briuselį dėl finansinės paramos suteikimo, kas atvertų kelią aktyviems ECB veiksmams skolų rinkoje. Tačiau to neįvyko.

Tikimasi, kad spalio pabaigoje Moody's paskelbs savo sprendimą dėl tolimesnio Ispanijos kreditinio reitingo likimo.

Italijos premjeras Mario Monti trečiadienį nustebimo daugelį, paskelbęs apie artėjantį pajamų mokesčio mažinimą piliečiams, gaunantiems mažiausias pajamas. Anksčiau Romoje mokesčiai buvo tik didinami, kas sukeldavo nepasitenkinimų ir protestų bangą. Be to, valdžia nusprendė žengti dar vieną žingsnį – kitais metais PVM bus padidintas tik 1%, o ne 2%, kaip buvo planuota anksčiau. Tuo tarpu, dėl besitęsiančio išlaidų sumažinimo, šalies ekonomika yra recesijoje jau penkis ketvirčius iš eilės.

Kaip visuomet, ketvirtadienį yra paskelbiama JAV kreipimųsi dėl nedarbo pašalpų statistika. Nepaisant to, kad rodiklis yra laukiamas praeitos savaitės lygyje 360-370k, tačiau galimos staigmenos, kaip jau ir buvo įvykę praeitą penktadienį. Taip pat bus paskelbti mokėjimų balanso duomenys.

Praeitą savaitę vykęs finansų ministrų susitikimas G7 ir kasmetinis Tarptautinio valiutų fondo posėdis Tokijo mieste parodė kylantį nepasitenkinimą neefektyviomis antikrizinėmis priemonėmis, priimtomis Europos šalyse.

Jeigu anksčiau visi džiaugėsi biudžeto išlaidų mažinimu prasiskolinusiose šalyse, tai dabar situacija akivaizdžiai pasikeitė. Ekonomikos kritimas Pietų Europos šalyse pasirodė kur kas žymesnis, nei buvo tikėtasi anksčiau.

Prieš antrąjį finansinės paramos paketo skyrimą Graikijai buvo iškelta gana aiški sąlyga – skolos lygio BVP atžvilgiu mažinimas iki 120% (iki 2020 metų). Šiuo metu šis rodiklis yra apie 160%. Tačiau valstybės skolos mažinimas praktiškai neįmanomas be ekonominio augimo. Iš kitos pusės, esant didelės apimties skolai, yra gana sunku tikėtis augimo pradžios.

Ši savaitė graikams taps lemiama. Pagaliau bus paskelbtas ilgai lauktas “trijulės” pranešimas, iš kurio mes sužinosime oficialų atliekamų Graikijoje reformų įvertinimą. Įdomiausia prasidės ketvirtadienį, kuomet Briuselyje įvyks ES lyderių aukščiausio lygio susitikimas. Jeigu graikams vis dėl to bus atidėtas išlaidų mažinimas, tai gali suteikti impulsą EUR/USD augimui.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė, žinomas savo skepticizmu dėl Graikijos ateities, sekmadienio interviu tiesiog skleidė optimizmą, pažymėjęs, kad galimas Atėnų bankrotas darbotvarkėje net nėra aptarinėjamas. Visai logiška, kad rinkose šiuos žodžius suprato kaip užuominą į Graikijos finansavimo atnaujinimą.

Po tokių gana netikėtų Volfgango Šoiblės išsireiškimų, skolos rinkoje prasidėjo stebuklai – 10-metų Graikijos obligacijų pelningumas krito iki 17,7% metinių, t.y. iki kovo mėn. minimumo, kuomet po restruktūrizacijos palūkanų normos pakilo iki debesų. Tačiau Švedijos finansų ministras po susitikimo Tokijo nebuvo labai optimistiškai nusiteikęs, pareiškęs, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos lieka pagrindine problema ir ji gali realizuotis jau per artimiausius pusę metų.

Ispanijos klausimu, deficito mažinimo tikslai jau praktiškai yra nutraukti. Nepaisant to, kad orientyras šiems metams yra 6,3%, rodiklis turi visus šansus viršyti 7%. Be to, vyriausybė pastoviai atideda paramos užklausą iš ECB pusės, kas irgi darys spaudimą skolos rinkai.

Antradienį tapo žinoma, kad Madride visgi yra ruošiamasi užklausai į Briuselį dėl finansinės paramos gavimo, kas „atriš rankas“ ECB ir reguliatorius pagaliau galės pradėti euroobligacijų išpirką. Greičiausiai užklausa bus pateikta ketvirtadienį ES lyderių aukščiausio lygio susitikime.

Dar praeitą savaitę Madride griežtai atsisakė nukreipti užklausą į Briuselį. Toks staigus nuotaikų pokytis yra susijęs su praeitą savaitę pasibaigusiu finansų ministrų susitikimu G7 Tokijo mieste ir Tarptautinio valiutų fondo sesija.

Ispanijai teks sudaryti susitarimą, kuriame bus aptarti svarbiausi biudžeto parametrai. Kaip tik dėl šito ateityje ir gali iškilti rūpesčių. Šiais metais Ispanijai jau dukart buvo teikiamas deficito mažinimo atidėjimas. Tačiau Madridas netelpa net į pakoreguotus tikslus – šių metų duomenimis, deficitas gali pasiekti 7%, esant nustatytam tikslui 6,3%.

Trečiadieniui kažkokios svarbios makroekonominės statistikos nėra užplanuota, vakare tik pasirodys JAV nekilnojamojo turto rinkos duomenys.

Vakar paskelbta JAV nekilnojamojo turto rinkos statistika padarė staigmeną. Lyginant su rugpjūčio mėnesiu, naujų namų statybos apimtys pakilo 114k, pasiekusios 870k. Išduotų leidimų skaičius statybai taip pat parodė nemažą pakilimą. Tačiau doleriui šie duomenys palaikymo nesuteikė, kadangi rinkos laukia ES lyderių aukščiausio lygio susitikimo pradžios Briuselyje, kuriame bus priimami lemiami euro zonai sprendimai. Darbotvarkėje numatomas sudėtingų Ispanijos ir Graikijos klausimų sprendimas.

Pagrindinė aukščiausio lygio susitikimo intriga – ar Madridas pateiks finansinės paramos gavimo užklausą. Dabar viskas tik ir sukasi apie šią temą. Reikia suvokti, kad ši užklausa kardinaliai skirsis nuo Portugalijos ir Graikijos užklausos, kadangi vargu ar Ispanija pamatys kažkokius pinigus iš ESM.

Pagrindinis šių veiksmų tikslas – atrišti rankas ECB dėl intervencijų skolų rinkoje. Būtent užklausos pateikimas ir tolimesnis susitarimo sudarymas, kuriame bus pasirašyti visi vyriausybės deficito mažinimo įsipareigojimai, buvo pagrindinė reguliatoriaus sąlyga.

ir kur cia prognozes? pasenusiu naujienu apzvalga... beverte informacija

Trijulės pranešimo paskelbimas dėl Graikijos vėl yra atidėtas dėl išliekamų prieštaravimų tarp Atėnų ir kreditorių. Sprendimas dėl eilinio išlaidų mažinimo paketo skyrimo yra atidėtas iki Eurogrupės posėdžio, kurį sudaro euro zonos finansų ministrai. Jeigu tikėti kalbomis, ES lyderiai Briuselio susitikime visgi sugebėjo susitarti dėl Graikijos finansavimo atnaujinimo, tačiau oficialiai apie tai paskelbs, matyt, po visų formalumų sutvarkymo su Atėnais.

Taigi, eurobuliai šiek tiek nusivylę ir vakar EUR/USD pradėjo kristi, nors dar prieš susitikimo pradžią rinkoje vyravo teigiama nuotaikia. Nesugebėjo pakelti nuotaikos net nepaprastai teigiami Ispanijos ir Italijos rezultatai dėl skolinių įsipareigojimų. Romoje obligacijos buvo parduotos už rekordišką 18 mlrd. eurų sumą, kas praktiškai pilnai stabdo poreikį išoriniam skolinimuisi iki metų pabaigos.

Antradienį šviesą pamatė „trijulės“ pranešimas, tiesa, ne dėl Graikijos, o dėl Ispanijos bankinės sistemos. Auditoriai patvirtino, kad savarankiškai Ispanijos bankai jau nesugebės išspręsti savo problemų, susijusių su kapitalo deficitu. Derybos dėl galimos rekapitalizacijos yra vedamos dar nuo vasaros, kuomet Briuselyje buvo priimtas sprendimas suteikti Madridui paskolos liniją su 100 mlrd. eurų limitu. Tačiau viskas įsispyrė į detales ir dabar procesas gali tęstis iki kitų metų vidurio.

Ispanai atkakliai siūlo atlikti bankų rekapitalizaciją tiesiai iš ESM antikrizinio euro zonos fondo, lenkiant nacionalinę vyriausybę tam, kad užkirsti kelią bendro skolų krūvio augimui, kuris ir be to yra didelis. Be to, Madridas vis dar svarsto dėl finansinės paramos gavimo užklausos pateikimo. Be šios užklausos ir tolimesnio specialaus susitarimo sudarymo ECB nepaleis Ispanijos skolinių įsipareigojimų supirkimo mechanizmo. Kaip rodo paskutiniai pareiškimai iš Bundestago, o jo pritarimas yra būtinas (Vokietija yra stambiausias ESM donoras), sąlygos ispanams bus iškeltos pačios griežčiausios, įskaitant masinį darbo vietų mažinimą valstybiniame sektoriuje – o tai yra skaudžiausias klausimas Madridui.

Prognozė šiems metams taip pat nedžiugina. Greičiausiai 2012 metų deficitas sudarys 7,3%, kas viršija numatytą tikslinį lygį.

Trečiadienis žada būti gana užimtas. Be Europos gamybos ir paslaugų statistikos reikia atkreipti dėmesį į Marijaus Dragio kalbą Bundestage. ECB vadovas bandys įtikinti Vokietijos parlamentarus dėl šalių-skolininkių skolų supirkimo būtinumo.

Taipogi vėlai vakare bus paskelbtas FRS sprendimas dėl palūkanų normos ir paskutinio reguliatoriaus posėdžio ataskaita.

Vakar FRS paskelbė savo sprendimą dėl palūkanų normos. Staigmenų neįvyko, reguliatorius paliko ją minimaliame lygyje, kuris, pasak Beno Bernankės, bus išsaugotas iki 2015 m. vidurio. Be to, FRS eilinį kartą patvirtino savo ketinimą pirkti hipotekines obligacijas iki tol, kol situacija darbo rinkoje nepradės gėrėti. EUR/USD tai nepaveikė, kadangi reguliatorius nieko naujo nepranešė, nebent tik padarė priekaištą politikams dėl nesugebėjimo rasti kompromiso biudžetinės politikos klausimu.

Iš Atėnų buvo gaunami pranešimai, kad susitarimas tarp Graikijos valdžios ir kreditorių dėl tolimesnio išlaidų mažinimo pagaliau yra pasiektas. Tiesa, vėliau Briuselis tai paneigė – „trijulės“ pranešimas dar nėra paruoštas, o be jo sprendimas negali būti priimtas. Atomazga turėtų paaiškėti jau per artimiausiais savaites, kitaip graikus lauks iš tikrųjų sunkūs laikai.

Vakar meškos pradėjo grįžti į rinką dėl neigiamų Europos centrinio banko pranešimų, kurio duomenimis, fizinių asmenų kreditavimo mažinimo tempai rugsėjo mėnesį pasirodė didžiausi nuo 2009 m. rugsėjo mėn. Taigi, vėliau tai neigiamai paveiks mažmeninė prekybą, o dar vėliau ir BVP dinamiką. Rodiklis krenta visų metų eigoje. Be to, mažmeninė prekyba Italijoje pasirodė blogesnė nei buvo prognozuota, neparodžiusi nei pakilimo, nei kritimo.

Graikijoje iki šios bando išspręsti dilemą dėl šalies išsaugojimo euro zonoje. Atėnuose atkakliai reikalauja atidėti išlaidų mažinimą iki 2016 m.

Šiandien vakare bus žinomas išankstinis JAV ekonomikos augimo įvertinimas III ketvirtyje. Taip pat penktadienį taps žinomas Mičigano universiteto patikslintas vartotojų nuotaikų indekso įvertinimas. Išankstiniai duomenys pasirodė 83,1 lygyje — aukščiausias rodiklis nuo 2007 m. rugsėjo mėn.

45-oji metų savaitė bus gana įdomi fundamentinių naujienų atžvilgiu. Ypatingą susidomėjimą žadina Šiaurės Amerikos darbo rinka.

Pirmadienį Japonijoje pasirodė mažmeninės prekybos duomenys. Kaip pažymi Japonijos Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija, mažmeniniai pardavimai kyla antrą mėnesį iš eilės. Tačiau pakilimas pradeda rodyti lėtėjimą.

Antradienį įvyks monetarinis Japonijos banko posėdis, po kurio Bankas praves spaudos konferenciją. Šalyje jau kelerius metus vyrauja defliacija. Rinkos atidžiai stebės ką pareikš Japonijos bankas dėl tolimesnių ekonomikos stimuliavimo priemonių. Bankas taipogi paskelbs savo ataskaitą apie ekonominių sąlygų ir kainų perspektyvas.

Frankfurte prie Maino kalbą sakys M. Dragis.

Ispanijoje numatoma krizė. Todėl rinkos įdėmiai stebi jos makroekonominius duomenis. Pirmo įvertinimo duomenimis, tikimasi, kad BVP sumažės 0,4%.

Vokietijoje pasirodys nauji duomenys dėl naujų darbo vietų kiekio.

Ketvirtadienį pasirodys duomenys iš Kinijos, taip pat JAV darbo rinkos duomenys.

Penktadienį bus daug naujienų. Daugiausia jos bus susijusios su Šiaurės Amerikos darbo rinka.

Visų dėmesys sutelktas į Ispaniją. Dar birželį buvo susitarta, jog Ispanijos bankų rekapitalizacijai bus sukurta kreditinė linija, kurios limitas sudarys 100 milijardų eurų. Pirmadienį paaiškėjo kai kurios nuo gruodžio 1 dienos kuriamo „blogojo“ banko detalės, į kurį su atitinkama diskonto norma bus siunčiami visi abejotini aktyvai – pagrindinė sąlyga suteikiant lėšas rekapitalizacijai. Planuojama, kad „blogasis“ bankas konsoliduos probleminių aktyvų už daugiau nei 90 milijardų eurų.

Tuo tarpu nedarbas Ispanijoje ir toliau auga, trečiojo ketvirčio duomenimis, jis pasiekė 25,02 % - tai didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių. Recesija taip pat įsibėgėja. Antrajame ketvirtyje šalies ekonomika krito 1,3 %, o trečiajame ketvirtyje ekonomikos nuosmukis sudarė jau 1,7 %. Be to, pagerėjimo artimiausiu metu laukti taip pat neverta. Vyriausybė ir toliau veržiasi diržus, o tai tiesiogiai atsiliepia vartojimui – rugsėjo mėnesio pardavimai sumažėjo beveik 12 %.

Tuo metu, kai visi tik ir kalbėjo apie „finansinės bedugnės“ pasekmes, JAV ekonomika patyrė rimtą smūgį iš ten, kur jo visai nesitikėjo. Uraganas „Sandy“ sukėlė nemažai problemų JAV ekonomikai, kurios dar bus jaučiamos ne vieną savaitę. Sutrikdyta mažmeninė prekyba tirštai apgyvendintuose šalies regionuose, turtas suniokotas dešimčia milijardų dolerių suma. Be to, kuro kainos vėl gali kilti.

Aišku, makroekonominė statistika artimiausią mėnesį bus labiau neigiama, negu buvo tikimasi anksčiau. Ekspertai jau paskaičiavo, kad dėl stichijos ekonomika IV ketvirtyje kris apie 0,6%. Iš kitos pusės, galima tikėtis statybinių medžiagų ir autodetalių paklausos augimo, tačiau vargu ar tai kompensuos ekonomikos nuostolį.

Euro zonoje vyrauja savo stichija, paskutinė Vokietijos statistika pasirodė esą neigiama. Kreipimųsi skaičius dėl nedarbo pašalpų per pastaruosius mėnesius via auga. Bendras nedarbo lygis lieka 6,9% lygyje, tačiau jau 2013 metų pradžioje rodiklis turi visus šansus viršyti 7%.