Niekada neteko girdeti apie "multiple personality disorder"? Ten is vis kosmaras - keli "as" uzstrige viename kune!!!

Visu pirma reiketu isspresti terminu painiava. Kiekvienas normalus zmogus suvokia save ir ivardina tai kaip "as", tai elementariausias samones turejimas, pojutis kad egiztuoji, samone. Kas is tikro tai yra nezino kol kas niekas. Tiek filosofijoje, tiek neurobiologijoje vyksta didziausios diskusijos apie tai. As sakyciau kad tas "as" nera objektas ar veikejas, "as" visu pirma, mano nuomone, yra saves jausmas, tam tikras smegenu sudeliotas interfeisas aukstesnems funkcijoms (atmintis, abstraktus mastymas, sprendimu priemimas ir t.t.) kontroliuoti.

Ankstesneje diskusijoje. vartodmas zodi "as" as turejau omeny "asmenybe". Ir manau kad asmenybe keiciasi. Cia kaip koordinaciu problema fizikoje. Jei koordinates fiksuojam ant savo asmenybes, tai turim iliuzija kad "as" yra pastovus, o keiciasi aplinka. IMHO kur kas objektyviau koordinates fiksuoti uz savo asmenybes ribu, tada akivaizdu kad asmenybe gali keistis neatpazystamai.

Taip daug ir įdomiai diskutavome, tik kiekvienas su atskirais sąvokų apibrėžimais
Gana. Droidai - į trasą!

...dar pridėkite fėjas, undines, angelus ir.... mane.... Tai mano kompanija

Matau rutulijasi dvi koncepcijos:

1. Aš - tai kažkas kompaktiško, labai esminio, per gyvenimą mažai kinta, išlaiko esminius "Aš" bruožus visą gyvavimo laiką.
Greičiausiai glūdi kur nors smegenų gilumoje. Narkozės ar miego metu užsikonservuoja.
Kažkas panašaus į valdymo centrą su pagrindinėmis instrukcijomis, iš kurių jau seka visa kita.

2. Aš - tai visuma kūno. Atėmus kažkokią dalį kūno - "Aš" mažėja. Minimumas "aš" - smegenys, nors labai abejotina, ar smegenys gali funkcionuoti atjungus nuo jutimų.
Beje, iki šiol bandymai sukurti dirbtinį intelektą ir vyko būtent taip - kažkur kompo viduje bandė kurti protingus algoritmus, bet jie kurti, akli, neturi jokių jutimų.
Nenuostabu, kad nepavyko.

Šiuo metu vystosi kita koncepcija. Idėja tame, kad 'Aš" nėra iš viso, o susiformuoja esant užklausai, pav. kaip Interneto puslapis susigeneruoja kažkam paspaudus nuorodą.
Yra tik pirminis kodas smegenyse, DNR gal dar kažkur. Yra koordinatės (fizinis kūnas), ir visa tai komplekse, priklausomai nuo situacijos, generuoja asmenybę.

Kaip pastebėjo lizaddt, trinant žmogų, jis po truputį keisis. Sakyčiau - paprastės.
Praradęs ranką netaps kita asmenybe, nors pokyčiai tikrai bus. Logiška, nes keičiasi situacija, smegenys iš kart persiorientuoja ir prisitaiko.

Kas iš to seka?
Aš - tai komanda, kolektyvas. Sveikam kūne - sveika dvasia.
Šiuo atveju dvasia turi kitą reikšmę nei religijoje.

Cia viena is tu nauju "ligu" (tai nera liga realiai, bet cia daug pasakot kodel) kuri nustatoma "labai technologiskai" per 5 minutes klausimu-atsakymu ir po to pasipila receptai "vaistu" (substancija kuri net nezada pasveikimo vargu ar galima taip vadinti) kuriuos vartoti malonu ir apmoka sveikatos ministerija todel darbinio ar finansinio konflikto nekyla. Visiem tik pramogos ir pelnas, na iskyrus tiem kas realiai tuos vaistus perka.

Droidai, kam tau dvasia?

Aš tai kolektyvas.....?! Kvepia šiza...

taigi prisidėsiu ir aš , lorpak, jei žmogus žinotų kas bus po mirties, gyvenimas prarastų esmę. Kitaip sakant mūsų egzistavimui iškiltų grėsmė. Ir išvis įvyktų sistemos perkrova.

Toliau dėl "aš". Mano versija būtų tokia, kad "aš" yra informacijos srautas, kuris keliauja per laiko tėkmę, todėl iš esmės jis neegzistuoja, nes mes suvokiame tik šią akimirką, kuri jau praėjo. Dar verta paminėti, kad keliaudamas "aš" renka naują informaciją, kuri kiekviename naujame laiko tėkmės vienete interpretuojama vis kitaip, tai paaiškintų mūsų prisitaikymą ir iš esmės evoliuciją, jei tokia egzistuoja.

Taigi iš to sektų, kad tikėjimas įdiegtas mumyse neišvengiamai dėl to, kad informacijos srautas paleistas. Taigi pirmoji akimirka, kurią šis informacijos srautas užfiksavo buvo būtent jo atsiradimas, o tai yra dieviškumo suvokimas.

DNR nuskaitoma mazdaug 1 baitas per sekunde tai isivaizduoji, kad cia tavo galvos kompiuterio magistrale uztikrinanti asmenybe?

Hackeis, tavo versija suponuoja klausimą- jeigu "aš" yra informacijos srautas, tuomet kas yra tos informacijos vartotojas, suvokėjas, interpretuotojas?

Fišeris čia jau nuo fantazijos priklauso , variantų gali būti nemažai, nebent aš galbūt ne taip supratau. Tai informacijos vartotojas gali būti tie patys informacijos srautai, pagaliau Dievas jei imsim žmogiškąjį tikėjimo faktorių, ta pati materija, iš kurios mes sudaryti, tuštuma paprastais žodžiais tariant. Beje nemanau, kad vienas iš ką tik paminėtų, nes neturėtume to suvokti. Imant mastelius tai mūsų informacija yra niekinė, taigi tai tik labai labai maža dalis sistemos, o gal posistemės ir t.t., taigi tikriausiai turime paskirtį

Labai geras atsakymas. Informacija pati savęs suvokti negali. Dedu pliusą.

Chebryte,

Čia kaip komunizme - iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius....


Ar jūs manote, kad man oponuojate?


Kam reikia įrodymų - pastebėkite savo mintis 24val. Banano skonį suprasit jo paragavę, o ne išgirdę apie jį ar pamatę paveikslėlyje...

Tad pirmyn nuo kalbų prie darbų.

Aš tik vieną mažą pastabėlę. Beskaitydamas forumiečių postus pastebėjau kad jie tapatina tikėjimą su religiniu tikėjimu. Šie dalykai toli gražu nėra tapatūs.

Mes visi neišvengiamai tikime. Tikėjimas yra viena pamatinių žmogaus egzistavimo sąlygų pasaulyje. Kasdien mes susiduriame su milžiniškais informacijos srautais. Pavyzdžiui medijos mums pateikia vadinamuosius faktus. Ir didžiosios dalies faktų mes netikriname. Mes jais tikime. Tarkim per radiją paskelbia, kad "Žemė sukasi aplink Saulę" (nors mano akys sako priešingai). Arba "Šiandien atrastas neutronas". Šie "faktai" niekaip neduoti mano tiesioginėje patirtyje. Aš jų niekada nemačiau. Nepaisant to mes šiuos faktus vadiname žinojimu. O iš to seka, kad didžiają dalį mano žinojimo sudaro tikėjimas.

Žinojimas yra visai kas kita. Žinoti galiu tik tai, ką matau savo akimis. Žinau, kad knyga ant mano stalo yra stora, žinau, kad obuolys, kurį valgau yra skanus.

Neretai mokslas priešpastatomas tikėjimui. Mano supratimu tai yra visiškas farsas. Visos tos kalbos apie super stygas, Higzo bozonus, protonus, kvarkus remiasi ne kuo kitu, o tikėjimu. Jų niekas nematė. Gal jūs matėte kvarką?

trenktas


o tu esi visai netrenktas.

Kvarko gal nematėm, bet kvarkui aptikti yra mokslinis metodas, o visokiems woo-woo, t.y. dievuliukams aptikti jokio metodo nėra.

Edit: P.S. trenktas, žinojimo ribas nubrėžėt puikiai.

Nera anei dievo anei paskirties. Kai zmogus save suvoke jam prireike iprasmint savo gyvenima ir tada pradejo jis galvoti dievus, pirmiausia gamtoje priskirdamas juos jegoms kuriu pats nesuvoke ir pries kurias buvo bejegis. Ir dabar pries daugeli dalyku zmogus bejegis, bet jau suvokia geriau ir jam Perkuno ar Dzeuso katras atsakingas uz zaibus nebereikia.

Beje filme "Prometejas" buvo geras pointas del paskirties. Ten eskalavo tema - kodel tie ateiviai mus sukure ? Droidas paklause (ne sitas droidas) - o kodel jus zmones sukurete mane ? Del to kad galejome, jam atsake Va tau ir atsakymas - gali but jokios paskirties, tustuma, nykuma. Mes tiesiog aukstesnio levelio strukturos, pradedant sakykim nuo atomu ir gyvename tam kad gyvename. Kaip kokia nauja sunu veisle - kam juos isvedineja ? Just for fun. Taciau taip negeraiiiii. Nesamone, kaip gi gyvent su tokiomis mintimis ?? Reikia kazkuom tiket Ir jei dar atsiranda koks guru Sri Sri Sri Van Pam Pam, tai lafa - nieko nereik galvot tas viska sugalvoja, paporina ir tu sau tiktais -

Tas filmas Prometejas visiskai bukas ir neitikimas, C# ar tu kurtum ka nors tik todel, kad gali?
Tarkim programa kuri nei tau nei jokiam kitam zmogui niekada nebus tai vadikim kaip tau nepatiks 'sielos apraiska', tiesiog rasysi f-jas, nes gali.

Paantrinsiu dar, kad prasmės gamtoje nėra. Tiesiog nėra tokio daikto ar reiškinio, prasmė tėra sąvoka, konceptas, sukurtas žmogaus. Sugalvojo kažkada seniai seniai žmonės prasmės sąvoką, ir nuo tada iki šiol jos ieško.

ir čia priėjo C# .....

.... ir šioje diskusijoje, ir tavo gyvenime taip pat ...tada...