Autorius | Žinutė |
2012-09-19 20:44 #299153 2 7 | |
VZ turbut turi rysi su Simonu, tai jo nuomones ir paklause, turedami priejima, o jis kaip neabejingas zmogus turintis virs 10 metu fixed income patirti pasake ka galvoja. Turetu VZ toki zmogu CS arba BNP - klaustu ten. Kadangi susitikimai vyko Zenevoj, CS ir BNP (Suisse) pasirinkimas "joint lead managers" nestebina. Skaitau emisija pavykusia, nors ir skolinosi maziau nei buvo numate - bet gerom salygom. O ir skolintis labai daug ir nebegalejo, nes 2012 skolinimosi lubos jau beveik pasiektos, liko apie EUR 250m. Nenustebciau ir butu gan logiska jei uz kokia 6 menesiu ta bonda dar "uztapintu" ant tiek pat ar panasios sumos, priklausomai nuo situacijos rinkoje (kuri po 6 menesiu auksu nespindes).
Bugaga, nerimtai skamba argumentai "pomidorai per brangus, nes man pomidorus siulo pigiau" - nes ir pomidoru skaicius, ir ju galiojimo laikas turbut skiriasi - kaip ir pirkejo rizikos vertinimas. Ziurint Europos kontekstu, pirkejai ne geriausios bukles. Dar dadekim kad si emisija bus skirta refinansuoti 2013 metu esanti EUR bonda kuris turi 4.5% kupona, taip pat tokias smulkmenas kad pvz lenkai tais paciais CHF neseniai pasiskolino uz 2.25%, Slovakai tais paciais CHF irgi neseniai sugalvojo pasiskolinti uz 2.75%. |
|
2012-09-19 20:48 #299155 | |
McAlister,
ačiū už nuomonę |
|
2012-09-19 21:17 #299172 6 | |
kvazaras [2012-09-19 20:39]: leiskite man durnam paklaust, kodėl reikia skolintis Šveicarijos frankais, negi manoma, kad jie nuvertės lyginant su euru? apskritai, nesuprantu, koks tikslas didinti išorinę valstybės skolą, kai Lietuvos gyventojai priversti savo santaupas atiduoti bankams už keturis kartus žemesnes palūkanas? įdomus oponentai šitame forume ... užduodi jiems klausimą, tai jie užuot atsakę užmėto raudonom rankutėm metu ir aš "iš principo" abiem diskusijos veikėjams pripažinsiu, tamstos klausimų nepastebėjau, atsakant: - Vyriausybė skolindamasi kita nei EUR valiuta nespekuliuoja jos kursu, o iš karto daro apsidraudimo sandorius su bankais (paprastai ne vienu - o keliais, ir tarptautiniais-dideliais, kad diversifikuoti riziką). Esmė, kad jau išleidžiant bondą komplekse skaičiuojama jo kaina eurais ir lyginama su prognozuojamomis eurinėmis palūkanomis už adekvatų laikotarpį. Jei išleido CHF, reiškias bendra kaina CHP pal8kanos + apsidraudimas davė geresnį rezultatą, negu analogiškas skolinimasis EUR (ar USD) - Lietuvos gyventojų niekas neverčia "atiduoti bankams" santaupų, gera alternatyva yra Vyriausybės taupymo lakštai, leidžiama 1 ir 2 metų terminų, šiuo metu jei gerai pamenu yieldas atitinkamai 1,9% ir 2,3%, jei per mažai, galima pirkti ilgus Vyriausybės vertybinius popierius, paskutineme 2018 metų aukcione yieldas beveik 4%, 2022 metais išperkamų popierių yieldas dar didesnis. |
|
2012-09-20 08:52 #299211 | |
vis tiek nesuprantu, kam skolintis stipria užsienio šalies valiuta, ypač jei esi litą susiejęs su euru ... gal galima pateikti paskaičiavimus, kad taip skolintis pigiau? Dėl tų taupymo lakštų, tai, manau, didesnės reklamos reikia, kad žmonės susidomėtų.
|
|
2012-09-20 09:28 #299216 1 | |
kvazaras [2012-09-20 08:52]: ...kam skolintis stipria užsienio šalies valiuta, ypač jei esi litą susiejęs su euru ... Tikriausiai todėl, kad Lietuvos ekonomika yra tokia stipri, kad ištaškymui paskolas jau beveik galima imti auksu. (Paveiksliuką galima spustelėti) Taip ir vaikštau Paskutinis mamutas Tarp žmonių. |
|
2012-09-20 11:51 #299247 4 | |
Be off-topic grafiku dejimo, noreciau pamatyti du raudonus komentarus kurie paaiskintu kodel mano zinute virsuj yra "tokia zinute cia nepageidaujama". Sliux/IT17 - manau galima paviesinti tuos kurie minusus deda "is principo" ir atimt tokia teise jiem, kazkoks vaiku darzelis, skiriu savo laika ir bandau parasyti normalu argumentuota komentara su skaiciais - o cia suauge investuotojai savo vaikiskus principus rodo.
|
|
2012-09-20 12:22 #299250 | |
Matau, kad pastarieji du minusai tikrai nepelnytai uždėti. Kas uždėjo neviešinsim, bet pasidomėsim, ar dažnai šie senbuviai mėtosi minusais be reikalo ir gal būt apribosim galimybę juos dėlioti ateityje.
|
|
2012-09-20 12:40 #299257 | |
McAlister , kadangi pomidorų daugiau , o galiojimo laikotarpis tame pačiame intervale kaina vyriausybei turėtų būti mažesnė , nekalbant apie pirkėjo rizika , ką čia lyginti europos valstybė ir kolūkis su VP užstatais , vien tai turėtų leisti vyriausybei skolintis bent dvigubai pigiau , tačiau realybėje pomidorai kolūkiui pigesni, kodėl???
Senukas , #299172 2012-09-19 19:17 ten viskas gerai parašyta , gal galite nurodyti nors vieną oficialų paaiškinimą šia tema (CHF ar USD paskolos, nesvarbu) , aš nelabai domiuosi vyriausybės neskaidrumu , tačiau esu matęs tik standartinį žodinį paaiškinimą " paskola valiuta yra apdrausta" ir niekur nemačiau paaiškinimo kas ir kaip , todėl mano požiūriu jūs rašote ne tai apie ką yra informacijos, o tai kaip jūs įsivaizduojat , būčiau dėkingas, jei jūs pakeistumėt mano nuomonę bet kokia nuoroda į bet kokį oficialų dokumentą ... visas šitas reikalas daug įdomesnis kitu aspektu po lietuvos skolinimosi USD , (manau dabar ir CHF bus tas pats) sudarius atvirkštinius sandorius, kalbu apie valiutos keitimus, visada gavosi neblogas pelnas ... beje , tai prasidėjo anksčiau , tiek lito įvedimo laikas, tiek lito susiejimo su euru laikas yra toje pačioje matematinėje sekoje ... Redaguota: bugaga (2012-09-20 13:17 ) |
|
2012-09-20 12:46 #299259 | |
bugaga [2012-09-20 12:40]: visas šitas reikalas daug įdomesnis kitu aspektu po lietuvos skolinimosi USD , (manau dabar ir CHF bus tas pats) sudarius atvirkštinius sandorius, kalbu apie valiutos keitimus, visada gavosi neblogas pelnas mechanizma v studiju |
|
2012-09-20 12:48 #299260 | |
sliux [2012-09-20 12:22]: Matau, kad pastarieji du minusai tikrai nepelnytai uždėti. Kas uždėjo neviešinsim, bet pasidomėsim, ar dažnai šie senbuviai mėtosi minusais be reikalo ir gal būt apribosim galimybę juos dėlioti ateityje. būtų gerai, kad pasižiūrėtumėt ir kas uždėjo minusą man viena žinute aukščiau, nes pagrindo tam nelabai matau ... |
|
2012-09-20 12:55 #299261 1 | |
kvazaras [2012-09-19 20:39]:nesuprantu, koks tikslas didinti išorinę valstybės skolą, kai Lietuvos gyventojai priversti savo santaupas atiduoti bankams už keturis kartus žemesnes palūkanas? Simta kartu diskutuota tema, ir priezastis kodel tai nevyksta ivardinate net jus pats kvazaras [2012-09-20 08:52]ėl tų taupymo lakštų, tai, manau, didesnės reklamos reikia, kad žmonės susidomėtų. Kam apsimetineti shlangu ir rasyti tik tam kad priestarauti? |
|
2012-09-20 13:10 #299269 | |
Vall2 [2012-09-20 10:46]: bugaga [2012-09-20 12:40]: visas šitas reikalas daug įdomesnis kitu aspektu po lietuvos skolinimosi USD , (manau dabar ir CHF bus tas pats) sudarius atvirkštinius sandorius, kalbu apie valiutos keitimus, visada gavosi neblogas pelnas mechanizma v studiju šaunuolis , kitą kartą iškart rašyk sąskaitą kur pinigus pervesti ..... |
|
2012-09-20 13:18 #299276 | |
McAlister [2012-09-20 12:55]: kvazaras [2012-09-19 20:39]:nesuprantu, koks tikslas didinti išorinę valstybės skolą, kai Lietuvos gyventojai priversti savo santaupas atiduoti bankams už keturis kartus žemesnes palūkanas? Simta kartu diskutuota tema, ir priezastis kodel tai nevyksta ivardinate net jus pats aš priežastį įvardinu, tai gal galėtumėt paaiškint, kodėl finansų ministerija užuot įdėjus daugiau pastangų saugiai pasiskolinti vidaus rinkoje skolinasi išorėje? |
|
2012-09-20 13:25 #299284 | |
Finansu ministerijai minusas uz tai, su tuo nesiginciju. Bet net jei informacija butu platinama ir aiskinima, efektas butu ne iskarto o po n metu - o poreikiai skolintis yra dabar. Berods kazkada seniau Simonyte ar kazkas dave skaicius, kad skolinimasis viduje % auga, nors skaiciai ir mazi, bet ta linkme judama kaip suprantu.
|
|
2012-09-20 13:35 #299293 | |
bugaga [2012-09-20 13:10]: Vall2 [2012-09-20 10:46]: bugaga [2012-09-20 12:40]: visas šitas reikalas daug įdomesnis kitu aspektu po lietuvos skolinimosi USD , (manau dabar ir CHF bus tas pats) sudarius atvirkštinius sandorius, kalbu apie valiutos keitimus, visada gavosi neblogas pelnas mechanizma v studiju šaunuolis , kitą kartą iškart rašyk sąskaitą kur pinigus pervesti ..... Vis tik galetum padelioti ... nes kai kuriose pozicijose ginco esme sugauna tik besigincijantys ... |
|
2012-09-20 13:48 #299305 | |
Prezidentės teigimu, sparčiai auganti žemės ūkio produkcijos gamyba, trečdaliu išaugęs eksportas ir rekordinis 4 mln. tonų grūdų derlius rodo, kad Lietuvos žemės ūkis atsigauna ir tampa konkurencingas Europos Sąjungoje.
„Tikslingai nukreiptos ES paramos lėšos paskatino žemės ūkio atsigavimą ir padėjo modernizuoti ne tik stambius, bet ir smulkius bei vidutinius ūkius. Svarbu, kad buvo ne tik sumažintas biurokratizmas, bet ir užtikrintas skaidrus lėšų paskirstymas", - pabrėžė Prezidentė. Remiantis Farmsubsidy reitingais, Lietuva iš 20 vietos pakilo į 4 pagal paramos žemės ūkiui paskirstymo skaidrumą. Skaidrus ir efektyvus naujosios ES finansinės perspektyvos lėšų paskirstymas būtinas tolesniam žemės ūkio sektoriaus augimui ir pažangiam ūkininkavimui. Tai - prioritetinis žemės ūkio ministerijos uždavinys. saltinis p.s. isveziamos zaliavos ir esame baisiai laimingi ... |
|
2012-09-20 13:55 #299312 | |
Vall2: p.s. isveziamos zaliavos ir esame baisiai laimingi ...
Sorry, nesupratau, jus pries eksporta? |
|
2012-09-20 14:34 #299338 | |
aišku, būtų žymiai geriau, jei būtų eksportuojami iš šių žaliavų pagaminti maisto produktai ... bet yra kaip yra, perkam lenkišką š..., o grūdus eksportuojam, aišku, gerai, kad dar tų įsivežt nereikia
|
|
2012-09-20 14:35 #299339 | |
As labiau noreciau kad exportuojama butu ne zaliavos, bet produkcija. Vis tik pridetine verte butu didelesne.
Is kitos pozicijos - grudai naudojami pasarui. O dabar ... isvezame grudus ir parsivezame miltus ... arba sausainius, ar ta pacia mesa is lenku, vokieciu, olandu, subproduktus ... Kvazaras: realiai isvezam extra, o isivezam 2-3 klase ... maistui. |
|
2012-09-20 14:37 #299341 2 | |
Vall2, ginčo , kaip ir diskusijos čia nėra, čia tik apsikeitimas replikomis, į kurias atsakymo paprastai nesulaukiama, dažniausiai iš abiejų pusių .. kas liečia supratimą , kartais forume užsimenama apie dalykus, kuriems suprasti reikalingos platesnės teorinės žinios , kurių aš jums čia neišdėstysiu , taip pat tai galima suprasti iš praktinių pavyzdžių , konkrečiu atveju jūs paprašėte surasti kada skolinosi lietuva , peržiūrėti to laikotarpio sandorius ir kelių valiutų kursų kitimus, visą tai sudėlioti kartu ir parodyti, kaip buvo galima uždirbti naudojant finansinius instrumentus ....aš tam neturiu nei noro, nei laiko , nemanau, kad kas nors forume tai darytų jums , todėl teks tai daryti savarankiškai.
kas liečia jūsų požiūrį į grūdų eksportą . lietuva neturi sandėliavimo patalpų visam derliui , galimybė eksportuoti tai ūkininkų išsigelbėjimas...žiūrint statistiką ,investicijos į sandėlius atsiperka maždaug per 10-12 metų dėl kainų svyravimo sezonų metu, tačiau atsipirkimas nėra linijinis, praktiškai gaunasi kad 3-4 metus sandėlius turėti verta , o 4-8 metus geriau be sandėlių. tačiau paskutiniu metu yra didelis nukrypimas nuo ilgamečių vidurkių , tai greičiausiai susiįję su padidėjusia biokuro gamyba(degalai iš žalios masės) , todėl gali būti,kad ūkininkai apsirūpinę traktoriais pradės statyti saugyklas... |