Kantrybės, reikia galų gale išsiaiškinti, kas svarbu, o kas tik istorijos purslai.
Suprantama, šito mokykloj nedėsto, ten kliedi apie izmus - feodalizmus, kapitalizmus, socializmus, nuosavybes, darbo santykius ir kitas nesąmones.
Masėms bet kokius makaronus galima kabinti, net apie reptilijas, skraidančius bliūdus, nykštukus ir trolius.
O mes tiesiai į dešimtuką - bac. Kad neliktų iliuzijų, kas tvarko paradą, kur reikia žiūrėti.

Pratęsiam.
Truputis statistikos.
Kaip augo žmonių skaičius?
6000 metų prieš Mūsų Erą - 5 milijonai žmonių
4000 metų - 7 milijonai
2000 metų - 27 milijonai
0 metai - 170 milijonų

Įspūdingas augimas.
Aišku nėra ką lyginti su 6000 milijonų plius per paskutinius 110 metų, ir vis dėl to.

Prieš 3000-2000 metų iškilo ir sugriuvo kelios imperijos - Graikija, Romos imperija, kitos mažesnės.
Kodėl jos sugriuvo?
Priežastis paprasta. Gyvenimas pasidarė sudėtingas, informacijos atsirado labai daug - o jie nesugebėjo jos apdoroti.
Knygos rašomos ranka, skaičiavimai Romos imperijoje buvo vykdomi romėniškais skaitmenimis, kuriais sunku atlikti sudėtingus skaičiavimus. Galų gale nebuvo nulio sąvokos.
Masiškai mokytis skaityti, rašyti nebuvo prasmės, nes ką skaityti?
To pasėkoje mokslas vystėsi sunkiai, technologijos netobulėjo.
Imperijos subliuško nuo savo pačių informacinio svorio.

Maždaug prieš 1200 metų pradėjo plisti vadinami arabiški skaitmenys - iš tikrųjų hindu sukurti, tačiau arabų išpopuliarinti.
Ir štai atėjo 1440 metai. Mažai kas žino, bet nuo šitų metų istorija pasikeitė visiems laikams.
Vokietis Johannes Gutenberg išrado spausdinimo presą. Informacija galėjo būti dauginama milijonais ekzempliorių. Šimtais milijonų. Wow !

Iki 1500-tųjų metų buvo atspausdinta 20 milijonų leidinių.
16 amžiuje - jau 200 milijonų.
Europoje prasidėjo Renesansas. Idėjos, atspausdintos milijoniniais tiražais, pasklido po Europą.
Mokėti skaityti tapo privaloma bet kokiam protingam žmogui. Raginti daug nereikėjo, nes žinių troškimas europiečiams - įgimtas.

Kaip grybai po lietaus suklestėjo matematikai - štai jų sąrašas 1450 - 1700 metai

Žinios, masinis raštingumas ir apskaita, apsikeitimas idėjomis sudarė bazę prasidėti Pirmąjai (1750m) ir Antrąjai (1850m)Industrinėms revoliucijoms.
Pradžiai tekstilės staklės, o vėliau - garo mašina.
Neminėsim išradimų, esmė ne jie.

Esmė - Knygos, laikraščiai, žurnalai, masinė spauda, enciklopedijos, filosofiniai veikalai, bibliotekos, raštingumas.
Žinios buvo kaupiamos, klasifikuojamos, panaudojamos. Informacija tapo dideliu turtu.

Pasaulis gavo tokį spyrį į šikną, kad per kelis šimtus metų žmonių pragyvenimo lygis išaugo neįtikėtinai.
1804 metais gyventojai pramušė pirmą milijardą.
1927 metais - antrą milijardą.

Informacija didėjo eksponentiškai. Kaip su ja susitvarkyti?
Reikėjo naujų sprendimų.

Jei ne paslaptis, kokia knyga cia pradejai skaityti?

Derėtų paminėti, tarp daugelio neatitikimų, tas matematikų sąrašas ne per daug tevertas. Matematika buvo puoselėjama arabų pasaulį dar tada, kai Europiečiai už tai degindavo. Ir tada ir buvo tas "spyris į šikną", o ne renesanco laikais. Arabai ir islamas pasiekė stebuklus tiksliųjų mokslų srityse, iki kol atsirado pakankamai religinių fundamentalistų, kurie juos apramintų. Ir iš po technologinio šoko. Prireikė dar 500+ metų, kad europiečiai sugebėtų nusikopijuot idėjas arba iš naujo atrast. Kaip bebūtų, arabai milijonais tiražų neleisdavo. Ne ten, Droidai, esmės ieškai. Dėl to pastoviai klaidingas išvadas ir prognozes darai.

ačiū Droidai, labai įdomu buvo skaityti apie žmonijos evoliuciją iš informacijos pozicijų.
Mano nuomone šiuo metu informacijoje jau dabar mes skęstame. Kokia ateitis informacijos atsirinkimo, naudojimo, apsaugos?

Spyris i sikna net neaisku kada buvo isvis. Senoves civilizacijos state tokius kolosalius pastatus su visokiais ornamentais ir skulpturomis kad sunku patiket jog tai padare zemo intelekto, berasciu, apskurusiu laukiniu gauja. Nesenai ziurejau movika apie Angkor Wat - statybos sedevras pastatytas ant groundo kuriame gausu vandens, nesubyrejo ir nepakrypo iki siol. Priesingai nei Pizos bokstas. Neveltui vyksta spekuliacijos del visokiu ateiviu. Kai pamisliji - nifiga mes nieko apie tuos laikus nezinome, mokslinciai issitrauke kelias sudauzytas sukes is zemes spekuliuoja apie ciela istorija kurdami vis naujas versijas. Kaip nauja suke - taip nauja versija.

P.S. Droido postu jau nebeskaitau, patys suprantat kodel..

Mačiau Spilbergo "Dirbtinis Intelektas" . Kokį slogų man paliko įspūdį.... Ne dėl formos , o dėl turinio....

Ar tai robotai ar būtybės.... ?? Tai bus moralinė dvasinė dilema. Kitą vertus, aš visada pasišneku su savo mašiniuku, kai būnu blogos nuotaikos - ji genda...



O čia jau iš(nu)krypimas....



Reikia pasakyti, kad įššūkiai gyvenime tikrai bus kur kas sudėtingesni, nei diskutuojant forume.

"Dirbtinis Intelektas"

Filmo pagrindine mintis kuria as supratau, buvo ta kad tam vaikui robotukui issivyste reali meile. Masinos gali igyt emocijas.

Filmas depresovas, antra kart vien tik del slogios atmosferos nebesinori ziuret, tai niekad ir neziurejau. Bet geras, ispudi paliko. Beje filma turejo statyt legendinis kino rezisierius S. Kubrickas ir kaip tycia pasimiro. Spilbergas pereme jo darba. Garantuoju kad Kubricko versija gerokai skirtusi nuo Spilbergo..

Na, tai naturalu...


Ir man net nekilo noras žiūrėti dar kartą... Ir jaučiau, kad režisierius norėjo palikti žmones su kaltės jausmu...

Tipo - jūs beširdžiai.... Ar turės robotai moralines lomkes? Jei neturės, tai ar žmonėms dėl to jos kils robotų atžvilgiu....?

Čia gudrus JŲ ėjimas...

Filma galima interpretuot ivairiai. Ismesti robotai gali but uzuomina i tai kaip zmones elgiasi su gyvunais. Ai tai cia gi kvailas suo, katinas, ziurkenas, ka jis supranta, kokios dar emocijos pas ji. Ismetei i gatve jei nepatiko ar nuskandinai. Koks kieno reikalas Primityvus robotai gali elgtis panasiai, seimininko atpazinima galima sintetint ir idiegt ivairius elgesio modelius. Tai bus mashina, bet ji jau gali sugebet uzvaziuot tau per sazine jei uzsimanysi ja ismest. Taip ir issilukstena filmas lorpak, o tu cia samokslo teoriju ieskai

Tokiu atveju ištraukim ir I ROBOT (W.Smith vienas geriausių aktorių man).
Siužetas: vienas jausmus įgavęs ir nekaltai apkaltintas robotas stoja kovon su kitais ro'botais.

Mintis gera, bet tokio siužeto filmų daug jau prikepta, kaip ir apie vampyrus, zombius ir t.t.

Aklai gaudyti paslėptas/ir ne mintis/pranešimus, manau netikslinga.

Prikepta daug bet kaip taisykle is dideles mases kepiniu mazai kokybisku yra. I ROBOT as asmeniskai nelaikau geru tokio pobudzio filmu, popsovas. Kai kurios mintys gal ir nieko buvo, nu bet iki gero filmo kazko ryskiai truko. O vat AI jau sis tas.

Taciau geriausias is geriausiu sia tema be abejo man asmeniskai yra "Blade Runner". Sedevras.

Tai ir buvo pagrindinis leitmotyvas filmo... tas ir taip jasno.

http://www.youtube.com/watch?v=oJq5PQZHU-I&feature=related

Argi ismestut toki fainuti ?

Jauciu kad nifiga, kol kas dar tokie brangus

Taip, tokių siužetinių linijų aibė....

Ir ne sąmokslo teorijų ieškau.... Tai yra dėsninga.... Kaip mano bobutė sakydavo - ubago poteriai su žinia...

Nėra jau toks nekaltas tas dalykėlis... Antraip nebūtų taip eskaluojamas ir varijuojamas. No, no, no.....

Tik nenuvertinkit prašau Proto(ateivių).... Tai racionalumo viršūnė visame kame....



Žmogus senai yra jau toks pasitikintis savimi - kitas gyvybės formas valgo, naudoja savo reikmėm bet kaip, paiso TIK savo interesų, pasiskelbęs viešpačiu tarp kitų rasių žemėje....

Va, Droido postai kur link suka - viskas niekas, svarbiausia žmogus....Reklamos liepia Motinai Gamtai nešdintis velniop su savo patarimais.... O čia tau spilbergai parodo - net mašina už juos(žmones) jautresnė.... Žmogus nuvainikuojamas ir nukeliamas nuo pjedestalo ne veltui...NE.



TAI KAS ESAME MES ŽMONES? Tas klausimas dažnai žiebs kaktomuša mums. IR REIKS ATSAKYTI, NUTYLĖTI NEGALIMA BUS ....jau..., deja, tik ne dabar....

Aš neišmečiau savo lėlės, meškio,....... nupirkau žaislą parduotuvėje, nes labai akys liūdnos buvo....

Namie jos pralinksmėjo...

Spilbergas normaliai viska parodo, nes paimant ta fakta ka zmones daro vieni kitiems, tai gaunas kad tupas robotas gali but uz juos geresnis. Kalbejau ten apie gyvunus, dar pamirsau paminet vaikus kuriuos palieka.

Nu vnz patys viska suprantat, zmogus sitos civilizacijos kontekste gaunasi issigimstantis gyvunas ir viena diena bus nusluotas savo padariniu. Taip kad kaskites bunkerius ir laukit pabaigos, amen! O Droidas savo fantazijas greiciausiai pamatys realybeje kai atgims kokiu ateiviu.

Va va...

Droidas daro tą pačią klaidą, kaip ir visi tie rašytojai-fantastai-futurologai, t.y., ateities prognozes daro remdamiesi didžiausiais šios dienos pasiekimais.

Na pavyzdžiui, Žiulio Verno laikais koks nors daiktas toli galėjo nuskristi tik dviem būdais: arba oro balionu, arba iššovus iš partankos. Tai jis ugalvojo knygą apie skrydį į mėnulį, kur keliautojai skrenda iššauti iš patrankos. O juk dabar žinoma, kad į mėnulį skrendama iš Kazachstano, arba iš Hiūstono, suprask, kosmodromo, bet jokiu būdu ne iš patrankos.

Gamtoj visi vienas kitą valgo. Nieko asmeniško. Be šito nebūtų progreso, o tai reiškia - gyvybės. Plikos uolos ir smėlis. Jums šito reikia?
Žmonės geriausi sutvėrimai iš visų. Kol kas.

Tęsiam Trendą.

1840 - 1940 metai - Elektromechanikos amžius.

Pasaulis klestėjo, ypač Amerika. Pramonė gamino, mokslas ir inžinieriai kūrė naujus produktus.
Perduoti informaciją pasiuntinias tapo per lėta.
Pasipylė išradimai:
1835 - Telegrafas (Samuel Morse)
1876 - Telefonas - (Alexander Graham Bell)
1888 - Plokštelė garso įrašams - Patefonas (Emile Berliner)
1894 - Radio (Guglielmo Marconi)
1928 - Magnetinė juosta (Fritz Pfleumer)
1925 - Pirma TV demonstracija (John Logie Baird),
1936 - BBC pradėjo pirmas viešas TV transliacijas.

Nepamirštam istorinių išradimų energijos srityje - elektra, kuri neatsiejama nuo informacinių technologijų ir vidaus degimo variklio, kuris leido pigiai transportuoti daiktus sausuma.
Dar vienas svarbus momentas - konvejerio išradimas, kurį H. Fordas išrado ir įdiegė 1908- 1915 metais.
Idėja geniali - suskaidyti procesą į smulkius gabalėlius, ir optimizuoti kiekvieną iš gabalėlių.

Taigi informacija pradėjo sklisti šiesos greičiu.
Rašytinė, garso, vaizdo.
Ją galima buvo išsaugoti ne tik popieriuje, bet ir plokštelėse, juostose.
Vėl iškilo problema - kaip susigaudyti informacijos jūroje, kaip greitai rasti reikiamą info?
Kaip viską suskaičiuoti, nes skaičiuoti tikrai buvo ką.

1940 metai.
JAV, Harvardo universitete sukurtas pirmas kompiuteris Mark 1. Jis svėrė 5 tonas.
ENIAC, antras kompiuteris, sukuras armijai, jau svėrė 30 tonų.
Prasidėjo Elektronikos amžius.

Technologijų deformacijos

2012 - Mobilusis telefonas Apple iPhone iš elitinio aparato tapo elementariu "širpotrebu". Kai tuo tarpu jo pagrindu gaminamas penktosios kartos ausinukas iPod Touch yra laikomas geriausiu visų laikų mikrokompiuteriu. Juo apdorojami matavimo prietaisų ir mėgėjiškų teleskopų duomenys,
profesionalūs fotografai apskaičiuoja "auksines valandas" (1 val prieš ir po saulėlygžio) ir ryškumo gylį (depth of field), jais naudojantis daromos plastinės operacijos. Tos kartos iPod`as leidžia vaistus insulino pompose ir seka treniruočių krūvius ir t.t.
Verta pamąstyti, kodėl mikrokompiuteriu tapo ausinukas, o ne telefonas.

P.S. Kadangi kolega Droidas mano, kad telefoną išrado Graham Bell, o ne Grehemas Belas, tai įtariu, kad jis nesupras, kas tai yra "širpotrebas"...
Iš anksto atsiprašau.