Gediminai, faktus ir lyginamąją analizę prašom ant stalo: ekonomikos, demografijos, moralinio-psichologinio klimato dinamikas. Tose analizėse derėtų maksimaliai sumažinti arba eliminuoti mokslo ir technologijų pasiekimų įtaką lyginamiems laikotarpiams, t.y. nelyginti interneto skverbties Smetonos Lietuvoje ir dabar, mobiliųjų telefonų kiekio vienam gyventojui šiuolaikinėje Lietuvoje ir LTSR, traktorių skaičiaus LTSR ir "prie Smetonos"...

Gal ne visi, bet nemažai žmonių, pasižiūrėję į savo vaikus ir savo pačių perspektyvas dabartinėje Lietuvoje, lagaminus kraunasi... Bet tai emocijos - laukiu skaičių, faktų ir neideologizuotų palyginimų.
Iš anksto ačiū, bus net labai į temą.

Indėnas, ką reiškia tamstai faktai? Nei tu nei aš tais laikotarpiais negyvenom, tad faktai iveiruose šaltiniuose skirsis priklausomai nuo šaltinio objektyvumo. Man geriausias faktas yra tas, kai mano tėvukas gimė karo laikotarpiu (1941) ir gyvai gali viską papasakot. Nu tai patikėk, lyginti nėra ko. Dabar gyvenam taikoje ir ramybėje, valgyt turim ir stogą virš galvos. Ir vaikams ateitį galim parodyt nebijodami.

gediminasmed,2011-2012m. buvo 13462 nesimokančių vaikų nuo 7 ki 16 metų. Daugiau kaip 50 procentų vaikų nera matę jūros.Apie narkomanijos problemas net nesiplesiu.Nemazai vaiku vos ne visa laisvalaiki praleidzia draugaudami su internetu.Pasekme iskrype stuburai,komunikavimo problemos.Nedarbas baigus aukstasias studijas jaunimo tarpe didziausias.Breznevo atsilimo laikais praejo ir mano vaikyste -vasara stovyklaujant,ziema ne tik kad seniunijos,bet vos ne kiekvienas kiemas uzsipildavo ledo aikstele,slydes po mokyklos ir kiti ziemos vaikiski malonumai.Taip ,kad tuo laikotarpiu,didziosios daugumos vaiku gyvenimo kokybe buvo zymiai geresne.Minusas,kad del" gelezines uzdangos",pasaulio negalejai pamatyti.O siap buvo viskas OK ir motyvacija mokytis buvo ir pramogu netruko ir salyginai saugu buvo.

Kažin ar taip galima lyginti, juk ir populiacijos skaičiai kitokie buvo. Be to, blogoji šiandienos pusė yra kaina už tą ekonominį ir technologinį progresą. Tuomet kažko nebuvo, bet ir patogumų mažiau buvo. Man kaip prie medicinos, tai galiu pasakyt kaip moterys gimdė tais laikas ir dabar tai neduok tu dieve...Kiek kūdikių uždusimų, kiek gimdyvių mirčių, o pridėkim visokias kitas su sveikatos apsauga susijusias problemas-dabartiniai lakai yra rojus, lyginant su anais. Aišku negerai kai pacientas dabar turi savo kateterius atsinešt, bet tais laikais tai ir tokių nebuvo-tiesiai adatą į veną ir palieka, dažniausiai infekcija vėliau.

Mokinių skaičiaus kaita 2005–2011 m.

2005–2006 m. – 535 999
2006–2007 m. – 511 306
2007–2008 m. – 485 879
2008–2009 m. – 460 104
2009–2010 m. – 435 809
2010–2011 m. – 410 435
2011–2012 m. – 387 227

Mokytojų skaičiaus kaita 2005–2011 m.

2005–2006 m. – 44 083
2006–2007 m. – 43 331
2007–2008 m. – 42 267
2008–2009 m. – 40 745
2009–2010 m. – 39 328
2010–2011 m. – 37 560
2011–2012 m. – 36 823

Mokytojų, einančių pagrindines pareigas, pasiskirstymas pagal amžių 2011–2012 m.

Jaunesni nei 25 m. – 434
25–29 m. – 1675
30–34 m. – 2704
35–39 m. – 4082
40–44 m. – 5827
45–49 m. – 6188
50–54 m. – 7254
55–59 m. – 5046
60–64 m. – 2506
Vyresni nei 65 m. – 1107

gediminasmed,ir vel tu neteisus.Svietimo ir Sveikatos sistema buvo orentuota i zmogu.Kievienas suauges zmogus,nedvejodamas pasakys kad 1970-1983 m. lyginant su dabartiniu periodu,buvo kur kas geriau su medicina.Mano mama medike ir siaip is patirties nepamenu,kad butu pilve paliktas skalpelis,ar nupjauta sveika koja,ar kai tiesiai sviesiai nesigedinant reziama jis asocialas-palauks.

Hmmm...maniau kad nagrinėjam 1945-1970m laikotarpį... Tų jau paskutinių sovietmečio gal nelieskim, nu netikiu aš tais sovietiniais duomenimis, viskas buvo pagražinta.
Pilve skalpelių likdavo ir anais laikais, bet dar geriau kai ten likdavo infekcija. Kas turėjo opreraciją supras kas tai yra.

Ekonominės krizės metais išaugo teigiamas požiūris į sovietmetį – žmonės ilgisi net tik minimalaus materialinio aprūpinimo, bet ir to meto vertybių, sako Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė profesorė Dalia Leinartė
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sovietines-traumos-negyja-per-krize-isaugo-teigiamas-poziuris-i-sovietmeti.d?id=59458371#ixzz25h9CU5Cv

dar viena kadencija konservatorių valdymo ir lietuviai patys pasiprašys priimami į Rusijos glėbį

kvazaras>> jei tik taip mąstantys lietuviai išvyktų lietuvai būtų, net geriau

Buvo kitos technologijos, kitos zinios, kitas supratimas, kitas visuomenes informavimo lygis, Ir tais laikais lietuvius gyde ne monstrai komunistai, o tie patys medikai lietuviai. Tas skalpelio palikimas, ar kitokia nesamone, daugiau priklauso nuo zmogisku savybiu, o ne nuo sveikatos apsaugos sistemos. Kas liecia pati medicinos prieinamuma, na tai siandienine situacija neblizga, gal formaliai viskas ir ok, bet visai neseniai teko aptureti malonuma, kaip raisciu iplysimas, tai ... menesi diagnozes laukiau, ir tai cia papildomai primokedamas, kad greiciau butu Tai primetu, jog kardiologai puses savo pacientu ir nesulaukia... Galbut siandiena medicina ir stebuklus daro, bet tie stebuklai prieinami labai mazai daliai visuomenes. Bet tikriausiai nerasime siandien nei vienos valstybes, kur medicinos sistema butu pazengusi, ir visiems lengvai prieinama.

Ir Hitleris panašiai mastė, jei nebūtų kitaip mastančių/atrodančių ir t.t. būtų gera gyventi...

Indėnas,
ne ten dedi "mylios akmenį" (čia tipo "mailestouną", kaip sako suknisti bretonai ir dar labiau suknisti nutautėję lietuFaičiai).

Prie LTSR gyventi tapo gera maždaug nuo 1961 - 1963 metų, kai buvo likviduotos "naujam tarybiniam gyvenimui" trukdančios deformacijos, iš kurių dauguma - keista, bet kriminalinio pobūdžio. Taigi, LTSR gyventi tapo gera, o daugeliui "net daugkart geriau, kaip buržuazinės Lietuvos metais" (neprakaituokit` koncervuoti smegenai, aš čia tik ironizuoju) tuomet, kai:

1) Kolūkiuose buvo panaikinti darbadieniai (ar tik ne nuo 1963 m.) ir pradėta mokėti atlyginimas. Pastarieji Visiškai nepasiteisino LTSR žemės ūkyje, nes Lietuvos žemės ūkyje nebuvo Rusijos žemės ūkiui būdingo bendruomeninio žemės dirbimo. Činčo teisės atavizmai, LDK palikimas, kurio net Smetona galutinai neišgyvendino - nesiskaito.

Prie to pačio: maždaug tuo metu LTSR kaimo gyventojai gavo tarybinius pasus ir tapo pilnateisiais TSRS piliečiais. pasibaigė ta kaimo baudžiava, iš kurios galėjai pabėgti tik į tarybinę armiją, išvykus dirbti į tarybinį ūkį, su baisiom protekcijom išvykus studijuoti į miestą. Arba partizaniniais metodais išvežus paauglius vaikus mokytis į didelį miestą, kad būtent ten jiems stuktelėtų 16 metų - TSRS paso išsiėmimo terminas.

2) Apie 1961 m. Vilniuje buvo galutinai įveiktas gangsterizmas, siautęs laikotarpiu 1944 - 1961. Žinoma, Vilniaus gangsterizmas - tai yra smulkmena su tuo, kas vyko pokario Maskvoje ir Leningrade, ale visgi... Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais tai sovietiniai milicininkai Vilniuj dieną vengė rodytis - ypač ilgai tvarką palaikinėjo armijos patruliai. Apie Vilniaus gangsterizmą žinau iš pasakojimų, mačiau patvirtinančių publikacijų spaudoje ir pan.

3) "Osvoboditeliai" su savo tankais į Lietuvos kaimą atvežė labai negražų reikalą - tarpusavio muštynes. Tarpukario Lietuvoje to beveik nebuvo, - tai irgi Rusijos kaimo bendruomeninio gyvenimo realija. Taigi, įveikus partizaninį pasipriešinimą, komunistų vadovybei ir milicijai kaimuose atsirado nauja "rakštis uodegoje" - ištisi kaimai nieko kito neveikė, tik pliekėsi kuolais vyras prieš vyrą. Ypač aršiai tai reiškėsi Žemaitijoje. Iki šiol sklinda legendos apie kažkokį tai vyrą, kuris buvo toks aršus, kad visą gyvenimą per tiltą į miestelį eidavo ne kitaip, tik spyną ant grandinės pasikabinęs. Kas žino šia tema daugiau, mane tepataiso, girdėjau apie baisaus dydžio pokario kaimų "razborkes" su ginkluote kuolais, akmenais, motociklo grandinėmis ir pan.

4) ... ir dar, ir dar daugybė penktojo dešimtmečio gyvenimo "pričiūdų", kartais net siaubingų, kurie, būdami visiškai nesusiję su karo žaizdomis ir pokario kovomis, nuodijo paprsatų Lietuvos gyventojų būvį ir kelią link paprasto taikaus ir subalansuoto tarybinio gyvenimo, šviesaus rytojaus vienžo...

gloomers, deficitas - įgimta socialistinės administracinės-paskirstymo sistemos yda, o ne tik ir ne tiek materialinių vertybių stygiaus išdava. Būtų tas mėsgalis ant prekystalio kainavęs mėnesio atlyginimą (stygiaus ir rinkos sąlygomis), parduotuvė būtų tuštutėlė.
Dar tebebuvo socializmas 1991-ųjų sausio pradžioje ir lygiai tokie pat vaizdai parduotuvėse ir staiga po Kazimieros Prunskienės naktinės reformos (tai ne Kubiliaus išradimas!) išaušus rytui parduotuvėse kaip stebuklų lazdele mostelėjus visko jau pilna, bet kainos tokios, kad žmonės į parduotuves ėjo kaip į muziejus...
Geriau toje nuotraukoje pažiūrėkite kaip žmonės apsirengę (visi kailiniuoti, kepurėti ir tikrai ne kiniška ar sintetine apranga - dabar tokie apdarai iš natūralių kailių kainuoja tūkstančius litų), kone visi pilnoki (tikrai ne iš bado sutinę) ir suprasite tikrąją socializmo formulę:
"Visi turėjo darbą; nors visi turėjo darbą, niekas nedirbo; nors niekas nedirbo, normos buvo įvykdomos šimtu procentų; nors normos buvo įvykdomos šimtu procentų, parduotuvėse nieko nebuvo; nors parduotuvėse nieko nebuvo, visi viską turėjo; nors visi viską turėjo, viskas buvo vagiama; nors viskas buvo vagiama, visiems visko užteko."

Kad "materialinių vertybių stygiaus nebuvo", tais laikais galėjai pasiskaityti etatiniuose lauko būdelės popieriaus rezervo papildymui skirtuose leidiniuose: "Tiesa", "Sovetskaja Litva", "Komjaunimo tiesa" ir pan.

Mano trumpi komentarai būtų:
1) normos buvo vykdomos ne 100%, o 105% mažiausiai, nes normas reikėjo viršyti ir visus penkmečių ar dešimtmečių planus vykdyti ankščiau laiko;
2) jeigu visiem visko būtų užtekę, tai tos spūsties prie kelių mėsgalių toje nuotraukoje nebūtų;
3) jeigu komentuoti tų laikų aprangą, tai vertėtų žinoti, iš kokio žvėrelio kailio turėjo būti pasiūta ir kaip atrodyti stygiaus nejaučiančio žmogaus kepurė (-;

Plačiau apie tikrąją socializmo formulę: http://rokiskis.popo.lt/2011/12/21/septyni-komunizmo-stebuklai-paradigmos-pokytis-ir-prasme-is-konteksto/

Sorry, gloomers, tokių ilgų tekstų neskaitysiu, gal ir įdomūs (viską ir taip žinau, nes puikiai prisimenu), tik nuostabią būtybę su kepure pasižiūrėjau.
Materialinių vertybių stygius Tarybų Sąjungoje buvo ir dėl visokių broliškų respublikų (įskaitant LTSR), socialistinio lagerio šalių bei po džiungles su kalašnikovais lakstančių juodašiknių, neva kovojančių už socializmą savo šalyse, "nesavanaudiško" rėmimo. Kiek tos trys tarybinės respublikos-donorės (RTFSR, Ukrainos TSR ir Azerbaidžano TSR) galėjo ant savo resursų kupros pusę pasaulio ubagų nešti?.. Žinoma, pastarasis faktas nepaneigia "socialistinio liaudies ūkio" neracionalumo, besiribojančio su absurdu.

dedukcijos būdu: kaime užaugo nauja bernų karta (per ir po WWII gimstamumas, nepaisant visų negandų, ėjo kaip iš pypkės, plius medicinos pasiekimai - va rezultatas), kuriai neleido palikti kaimo nei į Braziliją, nei į miestą, nei Vermachto neliko, kuris šienavo Raudonąją Armiją. SSSR tai vadinosi užslėptas nedarbas. Įrodymas baigtas.

socializmas neatlaikė konkurencijos, nes sistema buvo pernelyg orientuota į rūpinimąsi žmonėmis ... tokioje sistemoje greitai prarandama iniciatyva pačiam rūpintis savimi, nes gauni garantuotą darbą, būstą, nemokamą gydymą, gali tinginiaut, imituot darbą ir vis tiek niekas tavęs į gatvę neišmes. O šiandien žmonės jaučiasi kaip džiunglėse, priversti nuolat kovoti dėl išgyvenimo, todėl ir atsiranda nostalgija sovietinei sistemai. Deja, bet niekas tos sistemos nebesugražins, šiuolaikiniame globaliame pasaulyje ji niekaip neišgyventų, nebent visas pasaulis iš kapitalizmo persiverstų į socializmą, kas irgi nerealu.

Rinkčiau metų anekdotu.

P.S. Žmonių sąrašas pridedamas?