bet is esmes tai reiketu klausti:
kodel i sali idejus 5b eur kapitalo galima per maziau nei desimtmeti prikurti kruva paskolu, susirinkti imones, resursus ir pan., veliau ispumpuoti (susigrazinti) ~20b keiciant orinius vietoje sukurtus litus i valstybes vardu skolinamus eur ar usd ir palikti prasiskolinusius vietinius gyventojus/verslus ir valstybe? visalaik trimituojant apie "Baltijos tigrus", vartojimo varoma ekonomika ir pan.

Nuostabus verslo planas, ar ne?!
Apetitui zinoma ribu nera, tai kol tamsus valstieciai atsisako tokio "ekonomikos skatinimo" naujomis paskolomis- lupkime daugiau uz "paslaugas"...

p.s. beje, nuo 2013m. Birma (Myanmaras) placiai atveria vartus uzsienio bankams- bumas bus! daug resursu, vakarietisko vartojimo isalke zmones...

http://verslas.delfi.lt/business/bankai-nori-prisiristi-indelininkus.d?id=59448483

Įdomi, mano nuomone, citata:


Kažkaip čia man nesueina: 1) ilgalaikių indėlių skatinimas; 2) už ilgalaikių indėlių sutarties nutraikimą - bauda. Ar baudos tikrai gali paskatinti asmenis daugiau dėti ilgalaikius indėlius?

Bankai bandydami permesti tipinę savo veiklos riziką ant klientų žaidžia pavojingą žaidimą. Bet virvutės jų rankose.

Tokios baudos skatintų judėjimą iš ilgo galo į trumpą galą. Koks tai inverse-Twist'as

Turint minty kokios šiuo metu trumpo galo palūkanos, labiausiai tikėtina, kad dėl tokios politikos indėlių apskritai sumažėtų. Gal čia infliaciją taip bando įsukti? Balansus tai reikia išsivalyti...

SЁB šiandien kaip tik pasigyrė:


Paskolinti už tiek kažkaip noras nekyla. Per menka likvidumo premija.

Bet sakykim uz ilgalaikius indėlius palūkanos ženkliai padidėtų. Tada trumpų už aukščiau nurodytas palūkanas mažai kas norės dėti ir greičiausiai bent dalį santaupų vis dėlto laikys kaip ilgalaikį indėlį. Eiliniam indėlininkui, žinoma, čia turėtų būti dar viena paskata ieškoti alternatyvų.

O gal ....
Skolinimas vyksta suletintais tempais arba nevyksta (x)
indeliu daugeja (y)
uzsienio transai (z) ne ateina , o iskeliauja valiutos pagrindu (uzsienio akcininkai netiki tolimesniu rojumi marijos zemeje.
Kadangi (z) nedideja o mazeja , jo mazejima bankeliuose turi kompensuoti (y) augimas. Bet jis nepakankamas, kad kompensuotu (z) isplaukimus is salies ir dar sukurtu (x) pakankama augima. Taigi, uzsienio akcininku nuomone-jusu 'sh...' jus ir srebkit. Kadangi nepaslaptis kad sali valiuta gelbeja tik paskolos+eu fondai+emigrantu perlaidos (nes cia gi nukrusta vartojimo ekonomika), tai ... Mazejant netolimoje ateityje eu fondams LT atzvilgiu tenka jiems desperatiskai ieskoti amziaus statybu-kaip atomine pvz. Kur bus daug statybu, daug saskaitu, BVP skaiciuku augimas, valiuta suksis. Nes kitaip. Neuzilgo pasirodys , kad karalius plikut plikutelis ir visa LT ekonomika yra farsas .

na visada malonu trinktelet per galva tokiems gigantams ) ale butu idomu kokia ginco esme? galbut ir kitiems bus naudinga zinoti.

visiskai pritariu, ir kazkur net pats rasiau apie tai. Uz tokias palukanas jeigu ir laikyti, tai tik del to, kad namuose atrodo nesaugu. Na bet zmones nesa matyt, jeigu palukanos vis mazeja.

Na o baudos del grazinimo anksciau laiko mano manymu butu normali praktika, juk tam ir yra terminuoti ir neterminuoti indeliai. O zmogui tradiciskai norisi sedeti saugiai ir siltai ir dar nurodymus dalinti ))

Tai jugi nutraukus indeli anksciau laiko,kaip nuobauda prarandi palukanas,negi jiem to dar maza?

buvo lengva kurti "finansini turta" naujai isduodamu paskolu forma (veliau perimti realu) bet...bekuriant atsiranda ir isipareigojimai indeliu ar siaip elektroniniu litu forma.

Valstybes interesas butu uztikrinti siu isipareigojimu savo pilieciams vykdyma motininiu banku akcininku kapitalu ir tokiu budu grazinant kapitala i sali: iskart graziai atrodytu "uzsienio investicijos" ir einamosios saskaitos balansas (alternatyva- mokesciu moketojams bailout'int save kaip indelininkus).

Banku interesas- sumazinti kapitalo pakankamumo reikalavimus (istraukti daugiau lesu, pvz. Estijoje nuo 15% iki 2%) ir suristi likusius isipareigojimus gyvybes draudimo, pensiju fondu ir ilgalaikiu indeliu forma. Pirmi du budai konservatyvioje Lietuvoje neprigijo- todel dabar stumiamas treciasis

p.s. kaip tik apie tokius "kropus" citata pasitaike:
"When plunder becomes a way of life for a group of men in a society, over the course of time they create for themselves a legal system that authorizes it and a moral code that glorifies it." (Frederic Bastiat, 1850)

Trumpa info apie bankų sukeltą krizę LT arba kas realiai valdo LT finansus:

...daugumos pasaulio ekonomistų nuomone pasaulinę ekonominę krizę kaip tik ir sukėlė bankai, pasaulinės krizės padarinius Lietuvoje labai padidino bankų (ypač skandinavų bankų) netinkamas elgesys su savo klientais.

Į kvaziekonomikos pinkles prieš keletą metų pateko ir Lietuvos ūkis. Tai buvo priversti pripažinti ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, nurodę, kad Skandinavijos bankai, vaikydamiesi pelno, organizavo lengvai pasiekiamų ir pigių kredito pinigų srautus ir sukėlė didelę skolinimosi bangą, o jai atslūgus nesibodėjo terorizuoti skolininkų, reikalaudami vienašališko sutarčių peržiūrėjimo ir įkeisto turto perkainojimo. Būtent dėl Skandinavijos bankų manipuliacijų Lietuvoje ir buvo išprovokuotas ekonomikos nuosmukis, kai 2009 m. BVP sumažėjo 14,8 proc., o 2010 m. tepakilo 1,4 proc. Pigūs kreditai sukurstė ažiotažinę nekilnojamojo turto paklausą, o tai savo ruožtu skatino neproporcingą statybos sektoriaus ir su juo susijusių gamybinių pajėgumų plėtrą. Jeigu ne ši aplinkybė, lėmusi vidaus rinkos susitraukimą, ekonominę krizę šalis būtų pergyvenusi nepalyginamai lengviau, nes eksporto sumažėjimas, smukus prekių paklausai tarptautinėse rinkose, 2009 m. palyginus su 2008 m. sudarė 14,8 mlrd. Lt. Ekonomikos mastas dėl to būtų sumažėjęs tik 2–3 proc. Beje, 2010 m. eksporto rinkų imlumas jau beveik sugrįžo į 2008 m. lygį. Todėl krizės įtaka šalies ūkiui būtų gerokai švelnesnė. Finansų analitiko K. Jaskelevičiaus straipsnis „Krizių architektai, kas laukia Lietuvos“.

Lietuvos komercinių bankų sistemos, kurioje dominuoja skandinaviški bankai, paskolų portfelis per penkerius metus – nuo 2003 iki 2008 – išaugo net penkis kartus. Šis augimas buvo per greitas – du kartus spartesnis nei indėlių ir net šešis kartus, lyginant su realaus BVP augimo tempu. Toks neproporcingas, nepatvarus ir todėl ydingas bankų paskolų portfelio augimas buvo vienas svarbiausių ekonomikos plėtros Lietuvoje 2004 – 2008 metais veiksnių. Tai patvirtino daugelis pasaulio ekonomistų, tarptautinių institucijų atstovų ir vyriausiasis Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko ekonomistas E. Berglofas, 2010 m. vasario 2 d. Švedijos parlamento Finansų komiteto klausymuose darydamas pranešimą apie krizę Baltijos valstybėse. Lietuvos bankas pasyviai stebėjo agresyvią komercinių bankų veiklą ir jokiais veiksmais neribojo pavojingos ir žalingos šalies ekonomikai bankų paskolų portfelio plėtros, apsiribodamas formalių ir lengvai įvykdomų bankų kapitalo pakankamumo ir kitų normatyvų stebėjimu. Kad tai buvo klaidingas ir pernelyg ribotas požiūris, tame pačiame Švedijos parlamento Finansų komiteto posėdyje patvirtino Švedijos komercinius bankus prižiūrinčios institucijos vadovas M. Andersonas. Nuo 2008 metų pabaigos komercinių bankų paskolų gyventojams ir įmonėms portfelis Skandinavijos motininių bankų iniciatyva nuolat traukiasi (per dvejus metus jis sumažėjo 15 proc.) ir tai yra esminė krizės Lietuvoje priežastis. Paskolų portfelio prieaugio 2007 (“ekonomikos piko” metais) ir 2009 (“krizės piko” metais) skirtumas yra apie 20 milijardų litų. Tai - daugiau kaip penktadalis 2009 m. ar 2010 m. Lietuvos BVP ir jokia Vyriausybės ekonomikos skatinimo programa nepajėgi kompensuoti tokio komercinių bankų finansinio šoko sukeltų padarinių. Dėl šio milžiniško bankų sistemos susitraukimo statybų sektorius per dvejus praėjusius metus smuko daugiau 50 proc., mažmeninės prekybos – apie 30 proc. Finansų analitiko Stasio Jakeliūno knyga „Lietuvos krizės ekonomika“.

Pasaulinės ekonomikos krizės laikotarpiu mūsų šalies bankai veikė pagal gerai anksčiau atidirbtą neteisėtą ir netgi nusikaltamą schemą, pasinaudojant mūsų vyriausybės, LB neveiklumu ir įstatyminėmis spragomis, kurios atsirado dėl bankų lobistinės veiklos:

negailint lėšų ir laiko visomis galimomis masinėmis informavimo priemonėmis buvo reklamuojamos bankų teikiamos paskolos, įkeičiant įvairų turtą, kurios yra be jokios rizikos klientui, bei kurios atneša klientams materialinę naudą (paskolos su verslo, būsto, kito NT, obligacijų ir kitų VP įkeitimu),
dėl įvairių išorinių priežasčių nuvertėjus įkeistam turtui bankas gerokai pavėlavęs (jau kai suteiktos paskolos suma gerokai viršija įkeisto turto vertę), pareikalauja iš kliento skubiai pateikti bankui papildomą užstatą arba įnešti papildomą garantinę pinigų sumą, priešingu atveju grąsinant nutraukti paskolos sutartį ir atimti kliento turtą,
per trumpą laiko tarpą klientui nepateikus papildomų garantijų arba pinigų, turtas yra greitai areštuojamas ir per bankų antrines įmones yra parduodamas su banku susijusioms įmonėms iš varžytinių už žymiai mažesnę nei rinkos kainą,
banko klientas, pardavus jo turėtą turtą už mažą kainą dar lieką nemažą sumą skolingas bankui, kuris tokiu gaunasi, kad teikia paskolas be jokios sau rizikos ir dar gauna papildomą naudą, nes pigiai perima klientų turtą (verslą, būstą, VP).

...tokie neteisėti bankų veiksmai ir jų nesąžininga veikla labai prisidėjo prie ekonominės krizės poveikio padidinimo, sudavė labai didelį smūgį mūsų šalies ekonomikai, nes buvo sužlugdyta daug įmonių ir daug žmonių neteko turto ir santaupų. Pasaulyje ir mūsų šalyje šiuo metu vykstantys teisminiai procesai prieš bankus, kaip tik ir patvirtina teiginius apie neteisėtą ir nesąžiningą bankų veiklą....

Butent del sios priezasties neperku ir net neziuriu i varzytinese parduodama turta arba neketinu pirkti is "ektornet'u" ir pan.
gerokai veliau sie sandoriai gali ir greiciausiai bus kvescionuojami ir liksi tiktai bankrutavusio banko kreditorius, o tavo nupirktas turtas griz buvusiam savininkui, nes pagal galiojanti civilini kodeksa sandoriai sudaryti deklaruojant mazesne uz rinkos kaina gali buti pripazinti niekiniais ir anuliuojami.
Buvusiam savininkui tiesiog tereikia i teisma paduoti ne banka, o dabartini savininka.

pritariu SV, nes su banku galima "sėkmingai" bylinėtis ir temti laiką... teismai ganėtinai palankiai žiūri kol vyksta procesas (taiko apsaugos priemones) tokiu būdu ilgai neišparduoda turto... :-)

Swedbank SEB pedomis eina - nuskaiciavo 4.99 lt banko telefonu menesini mokesti uz 2012.08. Pagrindas - sutartis Nr....
Pas juos jau apie metus jokiu piniginiu operaciju nedariau. Turiu tik trecios pakopos pensija. Seniau buvau auksiniu klientu (gal ir dabar tebesu ). Banko telefonu paslauga pas juos nekada nesinaudojau. Siai paslaugai sutarties specialiai nesudarinejau.

Mokesčius už orą visi bankai plėšia, tai kad sutaupyti reikia su visomis sąskaitomis ir operacijomis kraustytis pas kažkurį vieną iš plėšikų. Mano pasirinkimas Swedbank. Kaip tik dabar važiuoju į SEB viską uždaryti, pranešiu kaip sekėsi, t.y. ar stipriai atkalbinės

Sliux, kur ataskaita apie pasivažinėjimą darbo metu?
OMXV sunkiai juda be rimtų komentarų .

Kadangi senokai nesinaudojau SEB banko elektronine bankininkyste, tai vakar prisijungęs pamačiau , kad ir man yra skaičiuojami mokesčiai po litą į mėnesį už einamąją ir vertybinių popierių sąskaitą. Gal to būčiau ir nepastebėjęs jei ne - 0,50 Lt skola. Pamenu, banke visada atkalbinėdavo neuždaryti sąskaitos, motyvuojant, kad sąskaitos yra nemokamos.
Buvau šiandien SEB banke nutraukti sutarčių. Banko darbuotoja papasakojo, kad tokių dabar nemažai ateina. Su darbuotoja maloniai pasikalbėjom , palyginom įkainius prekybos vertybiniais popieriais , palūkanas už indelius ir t.t. . Po to manęs neatkalbinėjo nutraukti sutarčių , tik pasakė kad ir taip viską gerai žinau. Sumokėjau 0,50 Lt. Uždariau einamąją ir vertybinių popierių sąskaitą (Nesuprantu, kam reikėjo apmokestinti vertybinių popierių sąskaitą , gal taip SEB nori sumažinti Baltijos biržos likvidumą ? Atsimenu , kai reikėjo atsidaryti sąskaitą tai net žmoną reikėjo pasikviesti... ).
Gerai pagalvojęs atsisakiau debetinės ir kreditinės kortelių. SEB Korteles naudojau labai mažai, metai jau baigiasi , yra metiniai kortelių mokesčiai 20 Lt ir 50 Lt . Atsisakius kortelių dabar sutaupiau 70 litų.
Paklausinėjau, kokia situacija pas artimuosius ir draugus , ar turi SEB sąskaitų. Pasirodo, beveik pas visus yra užsilikusios , daugumoje atvejų , nenaudojamos 1 - 2 SEB sąskaitos...
Dar karta įsitikinau , kad nereikia laikyti ir kaupti nereikalingų paslaugų ir daiktų.

Užsidariau šiandien visas sąskaitas pas SEB. Dėl banko sąskaitų neatkalbinėjo per daug, bet dėl vertybinių teko truputį pavargti, nes "specialistė" iš aukščiau mane aptarnavusiai darbuotojai pasakė, kad vp sąskaitos uždaryti negalima. Teko lipti į antrą aukštą su ta specialiste aiškintis. Baigėsi tuo, jog išsireikalvau VP išvedimo pas kitą tarpininką. Dar 30lt už tai nuplėšė, bet LHV žadėjo kompensuoti.

Pravargau ten pas juo gal 1,5 val., tai atsisakiau minties, dar ir į UKB užsukti tuo pačiu klausimu. Atsiminiau, kad ir pas juos turiu nenaudojamų sąskaitų. Reikės kitą dieną tuom užsiimti.

Sliux, pritariu sprendmui, kad visas operacijas daryti reikia per vieną banką ir taip išlaužti geriausias sąlygas, tik mano kuklia nuomone, Swedbanko prekybos platforma - akmens amžius, lyginant su SEB.

ar tikrai vp saskaita yra apmokestinama sebe? per tas ataskaitas- nepastebejau, bet girdejau, kad neapmokestinamos su kortele susietos ir vp saskaitos. gal kas keitesi

va info: Privatiems klientams mokestis nebus taikomas taip pat už su debeto ir kredito
kortelėmis susietas, visų rūšių indėlių bei vertybinių popierių sąskaitas, kuriose
tvarkomi vertybinių popierių vienetai. Apmokestinti nebus ir bet kokį SEB
paslaugų apmokestinimo planą pasirinkę fiziniai asmenys.

SEBe nebėra vp sąskaitų. O nuo tų ale buvusių vp sąskaitų nuskaičiuoja po lituką...