Autorius | Žinutė |
2012-08-25 17:00 #294447 5 | |
rm [2012-08-25 09:56]: Civilinis kodeksas numato, kad paskolą gali imti, jeigu sutinka 50 proc. plius 1 namo gyventojas. Paskolos grąžinimas taip pat numatytas per administratorių. Jeigu gyventojai vengs grąžinti paskolą, jiems teks susidurti su antstoliais. Tai kad sprendimas kaip išjudinti renovaciją yra daugiau nei elementarus Kaip suprantame renovaciją konservuoja asocialūs asmenys, soc. remtini ir pensininkai kurie remiami ir nėra suinteresuoti kažkur kažką pasirašyti. Būdas elementarus - asmuo nepasirašantis "ant renovacijos" tuo parodo, kad turi pakankamai resursų ir jį reikėtų išbraukti iš visų socialinės paramos sąrašų. Tai būtų 100% efektyvu. Ir manau, kad tai vienintelis būdas išjudinti renovacijos reikalus. ir nemanau, kad patys politikai to nesupranta. |
|
2012-08-25 20:23 #294462 | |
Tesugriūva man visi šio forumo minusai, bet būstai turi būti surenovuoti nemokamai! Valdžia skolinga šią renovaciją gyventojams. Kodėl??? Juk tai akivaizdu. Jei paprašysite, mielai paaiškinsiu.
Dabar pasakysiu tik tai, kad sovietmečiu pastatytų daugiabučių renovacija - toks pats sovietinio turto išsidalinimo vekselis, kaip kad investiciniai čekiai ir, deja, bet išlikusio nekilnojamo turto sugrąžinimas. 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|
2012-08-25 20:29 #294463 2 | |
bukanierius [2012-08-25 17:00]: Tai kad sprendimas kaip išjudinti renovaciją yra daugiau nei elementarus Kaip suprantame renovaciją konservuoja asocialūs asmenys, soc. remtini ir pensininkai kurie remiami ir nėra suinteresuoti kažkur kažką pasirašyti. pons bukanieriau, renovaciją (tikrą, ne parodomąją) konservuoja (koks netikėtas Žodis iš konservatoriaus lūpų!) ne kažkoks visų mindomas asocialas, bet pasakiškai turtingas šilumininkas, kuriam atitenka ir tos kompensacijos (žinoma, su atkatų politikams išskaitymu už šių "politinės valios stygių"), ir visi nerenovavimo viršpelniai. |
|
2012-08-25 20:38 #294464 1 | |
ne tik šilumininkai bet ir NT vystytojai kuriems nauji projektai oi kaip degtų masinės renovacijos atveju, o kadangi į naujus konservuotus vystymus yra investavę bankai taigi ekonomikos gerovė priklauso nuo to kad nieko nebūtų.
Taigi viešoje erdvėje ne perdaug ir rūpinimasi kad kas nors pasikeistų. O socialinės paramos gavėjas tai tik oficialus stabdis kurį norint galima būtų išjungti. O kadangi NT vystymas yra vyraujanti šaka galinti greičiausia pagražinti BVP skaičiukus tai: http://www.lpk.lt/lt/prezidentas Taigi kam reikia renovacijos? |
|
2012-08-25 21:28 #294466 | |
Čia šiek tiek apie renovaciją:
http://www.veidas.lt/tag/renovacija Gyventojus kaltinti reikėtų mažiausiai - jei modelis būtų patrauklus, ilgai raginti nereikėtų. Kodėl pensininkai turėtų norėti užsikrauti sau paskolas? Savivaldybės šioje srityje tvarkosi skirtingai. Tai nereiškia, kad Ignalinoje ar Zarasuose gyvena kitokie žmonės, tai reiškia, kad tų savivaldybių valdžia tiesiog geriau dirba. Pavyzdžiui, Ignalinoje planuojama pasinaudoti Lenkijos patirtimi ir neprimesti gyventojams prievolės patiems tiesiogiai skolintis iš bankų. Iš jų geromis sąlygomis skolintis ketina savivaldybė, o vėliau per 10–15 metų susigrąžinti šiuos pinigus iš gyventojų, kiekvieną mėnesį įtraukiant po nedidelę sumą į butų savininkų sąskaitas.O juk tokių daugiabučių renovavimo skatinimo programų niekas netrukdo taikyti ir kitoms savivaldybėms. Pagrindinės strigimo priežastys - už tai atsakingų institucijų neveiklumas, įstatymų trūkumas ir t. t. Tačiau bandoma vaizduoti, kad patys gyventojai neveiklūs, kvaili ir nesupranta, koks tai yra gėris. Nereikia išradinėti dviračio, o tiesiog pasimokyti iš kaimynų, kurie tai daro geriau. Pirma, Lenkijoje namai priklauso kooperatyvams, o Estijoje didžioji dalis namų valdomi įsteigus bendrijas, kurioms vadovauja atestuoti specialistai. Antra, estai ir lenkai nekaitaliojo teisinės bazės, o Lietuvoje renovavimo tvarka nuolat keitėsi. Trečia, Lenkijoje gyventojai įpareigoti kaupti pinigus pastatų atnaujinimo fonde, o Lietuvoje tai nėra privaloma. V.Martinaitis įžvelgia dar vieną priežastį, kodėl renovacija Lietuvoje merdi, – tai Aplinkos ministerijos organizacinių gebėjimų trūkumas. Profesorius apgailestauja, kad suradus „Jessica“ finansavimo schemą milijonai litų buvo patikėti toms pačioms Aplinkos ministerijos rankoms, kurios jau anksčiau neparodė jokių gebėjimų valdyti renovacijos procesą. J.Antanaitis nusiteikęs dar kategoriškiau: renovacija žlugo, nes Vyriausybė net nenorėjo jos pradėti. „Vyriausybė neskatino gyventojų, kad šie pradėtų renovaciją, nebuvo vykdoma planinga reklamos kampanija, o jei žmonės pradėdavo renovavimo procesą, būdavo sudaromos dirbtinės kliūtys per biurokratinį mechanizmą, bankus, kurie reikalaudavo, kad renovacijai pritartų 60–70 proc. namo gyventojų, nors pagal įstatymus užtenka 51 proc. Vyriausybei nereikėjo, kad vyktų renovacija, – biudžetas ir taip kiauras“, – dėsto Būsto rūmų prezidentas. Ekspertai ragina pagaliau išmėginti Europoje paplitusį modelį, kai namai atnaujinami energetinių paslaugų bendrovių lėšomis, o gyventojai nemoka nieko Aha, paims Dalkia ir renovuos už savo lėšas . Beje, apie kitų šalių patirtį. Prieš keletą savaičių Lietuvoje viešėjusi ES klimato komisarė Connie Hedegaard stebėjosi, kodėl Lietuva taip įsikibusi dabartinės renovacijos schemos, jei ji akivaizdžiai neveikia. ES komisarė siūlė pasimokyti iš vokiečių, prancūzų ar danų, kurie būstą sėkmingai renovavo ir be gyventojų paskolų – tai atlikta energetinių įmonių lėšomis, kurios savo investicijas vėliau susirenka iš sutaupytų lėšų.
|
|
2012-08-25 23:38 #294468 1 | |
gal centas perskaitykite dar kartą- probleminių savivaldybių gyventojams grąžinama 80% renovacijos vertės.
Mano galva tai per daug. Na bet kadangi ir tai stovi nenaudojama na tai aišku kad kalta valdžia. O kad LT gyventojai neveiklūs tai faktas. |
|
2012-08-26 04:23 #294473 3 | |
Handrail [2012-08-24 04:55]: 1) Jūs susitarkit abu apie ką šnekat. Gruodis sakė "bankams žmonės skolingi", Šiaurės Vėjas sako "bankai žmonėms skolingi" ir abu tai priskaičiuojat į valstybės skolą. Tokiais tempais ir norais, mes viso pasaulio skolas galim ant savo galvos prisiimt. 2) Pirma, Gruodžio atveju- tegul visiškai visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys bankrutuoja nuo buboninio maro iš Rusijos atsiųsto. Kas iš to ? Valstybė bankams nieko neskolinga, nes buvo skolingi fiziniai ir juridiniai asmenys. 3) Antra, net jei ir visi bankai bankrutuotų esantys Lietuvoj, kai jų motininės nuo HFT išsitaškytų, tai Tėvynė turi padengti tik iki 100k evrų kiekviena indėlininkui. na emociju necituosiu ("niekas taip nepazemina pokalbio turinio kaip pakeltas balsas"), bet pabandysiu paaiskinti argumentus: 1)Gruodis kalbejo apie jau esama skola. Ir privacia skola deti prie bendros valstybes skolos yra ok. as pratesiau minti toliau parodydamas, kad valstybes skola dar gali labai staigiai ir toliau padideti jei: a)tektu bailout'int indelininkus, b)valstybes imone Busto indeliu draudimas ir toliau vykdys isipareigojimus uz apdraustus nemokius klientus. Rezultate abiem atvejais tai taps nauja papildoma valstybes skola. bankas kaip tas "dramblys- jis niekada nemoka", valstybe moka jam (uz apdraustas paskolas), ir uz ji (apdraustiems indelininkams). 2) pasikartosiu- valstybe apdraude (garantavo) nemaza dali tokiu paskolu, taigi liks skolinga. 3) taip, virs 20b (~20% BVP) kuriu neturi. kol kas gyvename kreivu veidrodziu karalysteje, kur turtas-isipareigojimas-turtas repuojamas n kartu, dauguma public-private santykiu reiskia "public losses-private profit" ir t.t. |
|
2012-08-26 10:40 #294484 | |
Čia įdomi situacija pas mane gavos su tuo psd. Prieš savaitę pasigavau plaučių uždegimą ir kadangi liepą buvau praspirtas iš darbo biržos tai sveikatos draudimas nustojo galioti liepą. Taigi galvojau krantai, už viską reiks mokėt. Bet ne, įsivedžiau ligonių kasose savo numerį, o ten parašyta - draustas. Nes dar mėnuo rugpjūčio nepraėjo. O jei sumoki psd už rugpjūtį kad ir paskutinę mėnesio dieną, turėsi draudimą ir rugsėjį... Beliko tik 77 lt atsegti ir galima gydytis Jei susirgčiau rugsėjį, tada tektų arba tris minimalias algas atsegti arba mokėti po 77lt ir laukti tris mėnesius kol vėl ligonių kasa įregistruos... Gyveni ir mokaisi...
|
|
2012-08-26 10:44 #294485 7 | |
Siaures vejas, jus rasote apie esamas skolas, jas sudedate i kruva (netgi sudedate valtybes ir privaciu asmenu skolas) ir vien i jas paziurejes bandote iteigti, kad valstybei gresia krachas. As sutinku, skolu dydis nera mazas ir ju nuvertinti negalima. Bet tuo paciu vertinant jas, reiektu paziureti ir i einamosiose saskaitose bei indeliuose sukauptus pinigus, taip pat uz tas paskolas isigyta turta, bei tuo paciu galbut visa valtybes bei privaciu imoniu bei asmenu turima turta. Tik tada galetume kalbeti apie kazkokiu isvadu daryma. Kartais didelis skolu lygis yra gerai ir tik parodo ekonomikos veikluma bei aktyvuma. Paziurekim i tai per anekdotine situacija (atsiprasau is karto uz issipletima) :
Į miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį jis savininkui kaip užstatą padavė 100 dolerių banknotą ir pasakė einąs išsirinkti kambario. Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą. Mėsininkas - irgi padorus žmogus - net nenusišluostąs rankų nuturseno pas ūkininką, kuriam prasiskolinęs už gyvulius. Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę - ten seniai susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes. Pralinksmėjęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kai staiga pastebi gatve pėdinančią miestelio paleistuvę, kuri jam neseniai davė "skolon". Tad atsidusęs vyras išeina laukan ir pašaukęs merginą grąžina jai skolą. Ši, pasirodo, irgi turi įsipareigojimų - už kambarius viešbutyje, kur vedžiojasi klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę, mergužėlė pasuko į viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo rankose. Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas "mobiliako" skambutis - dėl krizės susijaukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo. Tad turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir išvažiuoja. Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį žvelgia su optimizmu! Grazu ar ne ? Skolos anekdote sumazejo 600 lt, nors nieko neivyko. Taigi visas skolas imti ir konsoliduoti kartais mazu maziausia nekorektiska (neatsizelgiant i paciu asmenu suteiktas paskolas arba turimas lesas/turta). Lygiai taip pat nekorektiska imti ir sudeti pvz Sodros ir valstybes biudzeto skola ir ziureti, kiek suma sudaro BVP lygio, kai tuo paciu SODRA pati skolinga valstybes biudzetui, del ko pacio biudzeto skola didesne. Gal tada korektiskiau ziureti tik i paskolas, gautas is isores saltiniu ir bandyti sudeti tik jas (nepamirstat atimti turimas lesas ir turta). Tokia vat mano nuomone butu. |
|
2012-08-26 11:47 #294488 2 2 | |
šiaurės vėjas labai gražiai paaiškino kokie pavojai yra su valstybės skola, kaip lengvai ji gali dar labiau išsipūsti ir privesti šalį prie bankroto. Yra ir daugiau valstybės įsipareigojimų, kurie gali virsti papildoma skola ... kad ir visokios garantijos įmonėms paskolų pavidalu, įsipareigojimai tęsti už struktūrines ES lėšas įgyvendinamus projektus, galimi nuostoliai dėl įvairių bylų prieš valstybę (vien Snoro atvejis gali valstybei kainuoti milijardus).
|
|
2012-08-26 17:05 #294520 2 1 | |
Dedikuokis gal tu pirma jas sau tai nereiks forumuose su vejo malunais kovot, o paskyres visas jegas smarkiai isvystysi savo viarsla. Iki Vasiuku lygio.
|
|
2012-08-27 08:27 #294566 | |
daliux: Gal tada korektiskiau ziureti tik i paskolas, gautas is isores saltiniu ir bandyti sudeti tik jas (nepamirstat atimti turimas lesas ir turta). Tokia vat mano nuomone butu. Imho, kas mėnesiuką atidžiai skaičiuojama exports-imports ir lyginama (minus mėnuo, su tuo pačiu praeitų metų, etc, etc) Bent jau kai krizė prispaudžia. Ir šiap skaičiuojama, tik mažiau pergyvenama. "History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|
2012-08-27 10:25 #294587 | |
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ekspertai-debatuose-apie-socialine-ir-seimos-politika-gerai-pasirode-liberalai-ts-lkd-ir-socdemai-nuvyle-rpaksas.d?id=59387831
Komercinio banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Liberalų sąjūdis buvo vienintelė partija, išdrįsusi apie socialinę politiką pasakyti tai, kas nepopuliaru. "Kai visos partijos kalba apie tai, kad reikia susirūpinti socialiai remtinaisiais, kad reikia didinti socialines išmokas, didinti pensijas, tai vienintelis Liberalų sąjūdžio partijos atstovas atkreipė dėmesį, kad socialinių išmokų judėjimas yra neigiamas ženklas", - sakė N.Mačiulis. |
|
2012-08-27 13:20 #294671 | |
pasitaškysim dar truputi milijonais ...
Pirmininkavimui Europos Sąjungai numatyta skirti 214 mln. litų, į Briuselį bus siunčiama dirbti beveik 100 žmonių http://verslas.delfi.lt/business/premjeras-kitais-metais-papildomu-stebuklingu-pajamu-nebus.d?id=59390593#ixzz24jyPSyjl |
|
2012-08-28 08:45 #294838 5 | |
"nereikia tos AE, pigią elektrą galime importuoti iš Rusijos"
Nemaloni staigmena iš Rusijos pusės privertė Lietuvą prisiminti gamtines dujas: Elektrėnų elektrinėje visu pajėgumu nuo šiol dirba visi trys veikiantys blokai. Lietuviškos elektros energijos gamyba šoktelėjo iki rekordinių aukštumų šiais metais, rašo „Lietuvos rytas“. Staigiai įjungti elektrines teko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - dėl rusų akibrokšto. Šios šalies elektros perdavimo sistemos operatorius išjungė vieną perdavimo liniją į Latviją, todėl staigiai sumažėjo linijų pralaidumo galia. Rusijos energetikos sistemos operatorius tai padarė be jokio įspėjimo, nors taip elgtis buvo privaloma. http://verslas.delfi.lt/energetics/del-rusu-akibroksto-teko-ijungti-elektrines.d?id=59395755#ixzz24ohquJyH Viena dieną "pigusis elektros tiekėjas" gali pamiršti ir įjungti, ką išjungęs. ПТН ПНХ
Не знали наши мамы, Не знали наши папы, Что люди из России Сделаны из ваты. |
|
2012-08-28 09:00 #294840 | |
Paskaityk,kiek ta naujoji AE tieks Lietuvai MW, ir koks Lietuvos poreikis...
|
|
2012-08-28 09:01 #294841 2 4 | |
eiline juoduju technologiju provokacija , man konservai ir bet kuri partija dirba zydu mafijai , reikia kad lietuva prasiskolintu dar daugiau todel viskas pajungiama. kas is jusu duos 100% garantija kad po 30metu pastatyta ignalinos elektrine nebus vel priverstinai uzdaryta del tu paciu priezasciu kaip senoji. as net sakyciau kad 80% kad taip ir bus.kisim 20mlj. i cementa...
|
|
2012-08-28 09:40 #294856 4 | |
mozart [2012-08-28 09:01]: eiline juoduju technologiju provokacija , man konservai ir bet kuri partija dirba zydu mafijai , reikia kad lietuva prasiskolintu dar daugiau todel viskas pajungiama. kas is jusu duos 100% garantija kad po 30metu pastatyta ignalinos elektrine nebus vel priverstinai uzdaryta del tu paciu priezasciu kaip senoji. as net sakyciau kad 80% kad taip ir bus.kisim 20mlj. i cementa... Dėl tų pačių priežasčių kaip senoji, naujoji Visagino atominė elektrinė uždaryta tikrai nebus. Ignalinos AE (senoji) buvo viena iš didžiausių pasaulio atominių elektrinių, gaminusių labai pigią elektrą (sovietinių "strojbatų" beveik nemokamai pastatyta, pigiai eksploatuojama ir nemokamai Lietuvai atitekusi), todėl buvo uždaryta dėl konkurencinių, o ne saugumo, kaip buvo oficialiai teigiama, priežasčių. Pirma, jos saugumas buvo labai pagerintas (TATENA laikė jau viena iš saugiausių pasaulyje), antra, aplinkui dar daug elektrinių su RBMK tipo reaktoriais - kodėl jų ES nereikalauja uždaryti, juk jų avarijos atveju pasekmės Europai būtų ne kitokios negu po Ignalinos AE avarijos. Ir dar viena uždarymo priežastis: RBMK tipo reaktorių branduolinio kuro atliekose yra daug branduolinio ginklo gamybai potencialiai tinkamo plutonio - čia jau atitinkamų struktūrų rūpestis kad tas plutonis nepatektų į "negeras" rankas. Taigi, naujoji Visagino atominė elektrinė dėl visų buvusių uždarymo priežasčių (pigi elektra, neva nesaugumas ir plutonis) uždaryta nebus. Žymiai didesnė tikimybė, kad toji elektrinė bus uždaryta (ar nebaigta/nepradėta statyti) dėl kitų pagrindinių priežasčių: a) nepakeliamas statybų pabrangimas ir/arba nesutarimai tarp statančių partnerių; b) pasaulyje (ar Europoje) įvykęs dar vienas tragiškas branduolinis incidentas, sukėlęs naujas antiatomines politines aistras; c) rinkoje nekonkurencingai brangi naujosios Visagino atominės elektrinės gaminama elektra; d) statymo ar eksploatacijos metu (70-80 metų - labai ilgas technologijų vystymuisi laikotarpis) atsiradusios pažangesnės ir saugesnės energetinės technologijos; e) koks nors force majoure: ES suirimas, rimtas karas, stichinės nelaimės ir t.t. P.S. Dar neužsiminiau apie būsimojo Lietuvos referendumo rezultatus, bet juk "demokratinės" Lietuvos "demokratiškos" partijos jau kone visos paskelbė, kad dzin joms tas referendumas su visais jo rezultatais... |
|
2012-08-28 15:31 #294932 1 | |
bss561: Viena dieną "pigusis elektros tiekėjas" gali pamiršti ir įjungti, ką išjungęs. tik suvokimas, kad dar yra ką prarasti, ir gal viena kita techninė priežastis, ne tokia jau rimta, jį nuo to sulaiko. Nesmagu būtų Jūrmaloje poilsiauti be elektros... p.s. gazpromo vietoje, senai tą kromelį prispausčiau: kad elektra kainuotų tiek, kiek kainuoja ją pagaminti už gazprom dujų kainą. Ekonomika turi būti ekonomiška. Žaidžia tik viena: tokiu atveju klientui neliktų iliuzijų dėl būtinybės savimi pasirūpinti, ir in the long run, gali gauti mažiau, nei tikėjaisi. tokia tad šachmatų partija. "History repeats itself, first as tragedy, second as farce." Karl Marx
|
|
2012-08-29 04:35 #295002 1 | |
Daliux, anekdotas labai geras, aciu, bet jis apie apyvartuma (velocity), jame kreditoriai- tuo paciu yra ir skolininkai, ir visi-vidiniai. Zodziu LT negalioja.
trumpai kiti atsakymai: daliux [2012-08-26 06:44]: esamas skolas sudedate i kruva (netgi sudedate valtybes ir privaciu asmenu skolas) ir vien i jas paziurejes bandote iteigti, kad valstybei gresia krachas. normali praktika, jokiu "netgi": Bendra skola = valstybes + imoniu + namu ukiu. imones gali isskirti i finansines ir ne, valstybes skola- skaidyti i vyriausybes, savivaldybiu ir valst. imoniu Bet tuo paciu vertinant jas, reiektu paziureti ir i einamosiose saskaitose bei indeliuose sukauptus pinigus, taip pat uz tas paskolas isigyta turta, bei tuo paciu galbut visa valtybes bei privaciu imoniu bei asmenu turima turta. tikrai, reiktu nueiti i banka ir paprasyti "pasiziureti i indeliuose sukauptus pinigus". Nes kol kas matau tiktai valstybes garantuotus isipareigojimus indelininkams teisingai, ir cia iskyla kita problema: uz paskolas daugiausia buvo isigytas senas jau egzistuojantis turtas (ale blokiniai daugiabuciai)- visiskai neproduktyvu. Ir isvis moketi bankui desimtmeciais uz ispusta seno NT "verte" (jos nerealizuojant) yra visiskai bereikalingas salies kastu strukturos ir konkurencingumo zlugdymas. Kartais didelis skolu lygis yra gerai ir tik parodo ekonomikos veikluma bei aktyvuma. sutinku- tuomet kai skolintos lesos panaudojamos produktyviai ir investicine graza virsyja skolos aptarnavimo sanaudas. Deja dar nemaciau tokio vyriausybes projekto visas skolas imti ir konsoliduoti kartais mazu maziausia nekorektiska (neatsizelgiant i paciu asmenu suteiktas paskolas arba turimas lesas/turta). Lygiai taip pat nekorektiska imti ir sudeti pvz Sodros ir valstybes biudzeto skola ir ziureti, kiek suma sudaro BVP lygio, kai tuo paciu SODRA pati skolinga valstybes biudzetui, del ko pacio biudzeto skola didesne. Gal tada korektiskiau ziureti tik i paskolas, gautas is isores saltiniu ir bandyti sudeti tik jas (nepamirstat atimti turimas lesas ir turta). Tokia vat mano nuomone butu. jei tikim kad Sodra tures pertekliu ir is jo grazins skolas vyriausybei- tada taip. bet tuo as netikiu. Tikrai taip- reiketu ziureti ir i "paskolas gautas is isores saltiniu" (bendra skola uzsieniui). labai teisingai pastebeta: vyriausybe is privataus sektoriaus viena ar kita forma "nepamirs atimti turimu lesu ir turto" o jei pamirstu- "tarptautiniai kreditoriai" primins butent i tai ir norejau atkreipti demesi kukliais paskaiciavimais |