Uzvesiu is paziuros maza nesvarbia tema, bet sita tema yra klausimas, kas mus stumia pirmyn ir kaip tuo manipuliuot. Tai yra pagrindas visos musu gyvenimo sekmes.

Cia renkasi labai ambicingi, arsus, daug pasiekti norintys - vyru pasaulis, testosteronas. Visi mes savo tikslu siekimus isivaizduojam kitokius. Yra daug keliu kiekvienam rezultatui pasiekt, visi mes randam savus. Todel, manau net ir keisti - netiesioginiai is paziuros metodai savo tikslu siekimui yra svarbus. Link ko suku. Sunku link visapusisko saves manipuliavimo tikslo suradimo, iskelimo ir paemimo linkme. Taip, netgi tikslo iskelimo, ne tik siekimo. Ko gi sieksi, jei neturi ko? Koki tiksla issikelsi, jei neturi motyvacijos kazkokius tikslus kelt? Tada kyla klausimas, kaip iskelt motyvacija? O cia prasideda pacios motyvacijos issamus nagrinejimas - kas ji yra, is ko susideda. Tik zinant kas tai yra, butu galima zinot, kaip tuo manipuliuot, kaip manipuliuot pacia motyvacija. Ir tai tiesiogiai susije su musu gyvenimo sekme. Nes tai musu energija - kiek mes norim, kiek mes energijos turim tiem noram igyvendint. Tai yra sekmes matas. Kad taptum sekmingas turi noret, kad pasiektum to ko nori, turi turet tam energijos. Pvz nori but turtingesnis uz vidurki, vairuot Porsche, turet dideli nama su baseinu, but itakingas ir t.t.. Susigalvosi galutini tikslo taska, kazkokia profesija (amata) ar verslo saka ir imsies to siekt. Mokinsies, tobulesi, judesi pirmyn. Bet kalba cia ne apie tai, cia kalba apie pirmini dalyka, kuris yra pamatas po visu tuo, kas mus vercia taip elgtis, to noret, to siekt? Zinom, kad kuo noras bus didesnis, tuo daugiau galesim, tuo daugiau energijos turesim, tuo daugiau sansu, kad kazko pasieksim. Visa kalba cia eina apie ta vidine energija. Ji yra kuras musu sekmingui gyvenimui - motyvacija.

Taigi yra dvi krastutines busenos - vienoj pusej depresija, kai nesinori nei is lovos keltis. Kokios dar kalbos gali but tada apie kazkokiu tikslu iskelima ir kalnu vertima.. Kitoj pusej patys suprantat, begalinis noras visko ir dabar, plius didele energija tam viskam ir dabar gaut. Yra begale ir tarpiniu padeciu tarp situ krastitunumu. Supaprastinkim. Tarkim kaip fotoaparate ekspozicija yra nuo -2 iki +2, ant 0 yra vidurys. Tai depresija -2, vidutinis gyvenimas ziurkiu rate dauginantis (reprodukcija) yra 0 ir lakstyt su Ferrari ir noret dar vienos ir panasiai yra +2. Nepagalvokit, kad nulis yra blogai, nulis yra geriau uz +2! Kaip taip gali but? +2 yra kancia, begaline kancia.. Begalinis noras, nulis pasitenkinimo, pastovus stresas. Butent tai stipriausiai sioj padety (+2) ir stumia turet ir gaut daugiau, nes norai begaliniai. Tai lyg seksas be orgazmo.. Bet kartais zymekli nuo nulio pritempt iki +1, ypac jaunesniam amziui nematau nieko blogo. Kuo zymeklis labiau i desine - tuo didesne motyvacija.
Taigi, kaip ta zymekli kontroliuot? Kaip ji stumdyt ne tik i desine, bet ir i kaire?
Cia seka kita dalis "motyvacijos" teorijos.
Zmogus yra gyvunas. Turi smegenis, nervus, instinktus, hormonus... Tai yra techninis vienetas su savo funkcijom, tarsi automobilis, tik daug sudetingiau. Kalbant is sitos puses, galima suprast, kad zinant kaip viskas veikia, galima manipuliuot sia technika - zmogaus kunu (savim). Tai yra visa ko pagrindas, pagrindas musu paciu gyvenimo, nes mes ir esam savo paties gyvenimas. Tai yra idejos pagrindas, pagal kuria mes galim ta zymekli motyvacijos stumdyt.
Is ko susidaro motyvacija? Atsakymas mazdaug paprastas - dopaminas ir testosteronas. Cia prasideda dalis, kurioj mano zinios pavirsutines, tai tikiuosi diskusijoj butent sita dali aptarsim argumentuotai kuo placiau. Taigi, manipuliuojant testosteronu ir dopaminu galima stumdyt motyvacijos zymekli. Kai nera dopamino yra svelni depresija, nera dziaugsmo, tai yra "atpildo" hormonas. Kai esi alkanas - truksta dopamino, esi sunerimes, irzslus, prastai galvojasi. Kai valgai, pradzioj dopaminas susoka labai aukstai, tada valgant po truputi jis mazeja ir normalizuojasi - sotus (pavalgiau). O ka testosteronas? Testosteronas skatina lytini potrauki, bet cia islenda visa homo erectus/sapiens socialogijos-reprodukcijos santvarka. Kaip gauti patele? Ka daryt, kad taves noretu (reprodukcijos klausimas)? Sportuot, but didelis, parupint fizine apsauga? Na cia labiau is erectus... O kaip aprupint patelei finansine apsauga? Va cia labiau sapiens.. Gal sita vieta ir juokingai skamba, bet tokia musu santvarka, cia visa musu reprodukcijos ir naturalios atrankos esme ir tai yra labai didele atskira tema. Mes apie tai samoningai negalvojam, tai yra pasamone, tai yra tarsi musu kodas, instinktas, mes apie daug naturaliu dalyku tiesiog negalvojam is biologines funkcijos puses, kaip negalvojam ir apie Ferrario noro biologine prasme, nes tai tiesiog naturalu. Sveikas, sekmingas patinas naturaliai galvoja apie "Ferrari", jei ne, su juo truputi negerai. Nes tai yra prieglobscio savo seimai, palikuonims sukurimo instinktas. Taigi, testosteronas cia vaidmeni atlieka rimta.
Lieka tik klausimas, kaip manipuliuot siais, (o gal ir daugiau?) hormonu?
Gyvensena. Per savo gyvensena reguliuojam savo organizma. Kaip miegam, ka valgom, koks musu fizinis aktyvumas, koki stresa patiriam, kokia musu hierarchine padetis darbe ir pns.
Taigi, is cia iseina priestaringos isvados - gera mityba, lengvas sportas, geras miegas yra sekmes gyvenime pagrindas, ne jusu pastangos univere ar darant bizni.. Nes tai yra baziniai dalykai tiek univerui, tiek jusu bizniui, kuri kuria jusu organizmas. Cia truputi susukau prota, apsukau viska is kitos puses. Del sito apsukimo ir norejosi sukurt cia atskira tema. Kas esat apie tai pagalvoje, kad pirmiausia koncentruojaties ne i tuos dalykus? Kad ne tuos dalykus, kuriuos reikia, laikot baziniais savo gyvenime? Nejauciat, kad darydami savi bizni pamirstat pati save, pati organizma, kuris ta bizni daro? Pati biznio darymo iranki?
Kaip savo motyvacija manipuliuojat? Ar darot tai samoningai, del panasiu pagrindu, kuriuos aprasiau ar tiesiog tarsi is mistines puses - "nes taip reikia"? Ar aplamai apie tai buvot susimaste?
Jei kam motyvacijos zymeklis ant -1 ir panasiai, as suprantu, kad sunku kazka pozityvaus aplamai sugalvot ir parasyt, visi ten buvom. Zinom kaip sunku nuo -1 pastumt bent i 0. Is 0 i +1 nera taip sunku, bet is -1 i 0 pastumt, tai yra nugalet save.. O sunkiausiai buna pripazint, kad esi ant -1, nes pati bukle is saves yra jegas atimanti ir naikinanti betkokias pozityvias ar kazka keist verciancias mintis. Tai i neigiamus komentarus galima ir su gailesciu paziuret O siaip, labai noreciau, kad kas is technines - biologines puses argumentuotai kuo placiau pasidalintu mintim apie toki "motyvacijos zymeklio" stumdyma.

Neveikia "mityba, sportas, etc".
Kol psichologiškai viskas gerai, tol viskas ir yra gerai.
Niekad nesportavau, miegu per mažai, valgau tą, ką duoda. Ir fuk, viskas veikia.
Psichologija pirmoj vietoj visad. Tada jau visa kita. Jei su galva viskas gerai, organizmas pats viską sugeba optimizuot pagal turimus resursus.
Bet aš matyt nesveikas, nes ferrario niekad nenorėjau

Įdomi tema, bet sudėtinga.
Žinau, kad sportuoti ir valgyti daržoves 'sveika', bet jei mano kūnas to labai labai nenori - kaip tada elgtis?
Kas protingesnis mano kūnas ar tolimi rekomendacijas rašę žinovai, kurie manęs niekada nematė.
Nusprendžiu, kad noriu koncertą. Perku bilietus, staiga užlūžta internetas, perku vėliau užkišu kažkur slaptažodžius... ir pan. Gal tai likimo 'ženklas' ir nereikia man to koncerto?
Kaip elgtis klausyti nuojautos, pasiduoti atsitiktinumui, likimui (dievui) ar 'siekti tikslo'.

excellent.

Primorse, kai Krebso ciklas neveikia, tai kūnas bejėgis prieš bet kokią rekomendaciją. Kai pasileidžia Krebsas, tuomet nelabai lengva ir vietoje nusėdėti, išbandyta Manau tai liečia ir tą pačią motyvaciją, nes kai jis veikia, turim daugiau veiklos, kuriai reikia daugiau hormonų, tuo pačiu daugiau gaminasi ir testosteronas...

Kitas klausimas kaip tą Krebsą paleisti, jei tai vėl rekomendacija? gaunasi užburtas ratas. Tai ir lieka maitinti smegenis gliukoze ir mąstyti, mąstyti, mąstyti

Kad išlaikyti motyvaciją ant 0 (pagal Negalima) su neveikiančiu Krebsu, yra sudėtinga, nes kai organizme sunkiai vyksta oksidacija (anaerobinis procesas), tai kad ir to pačio maisto reikia daug daugiau, kad patenkinti bent minimalius kūno poreikius, ir tam maistui suvirškinti (duotu atveju - apvirškinti) reikialingi tie patys hormonai, kurių ir taip trūksta.

del sporto yra idomus dalykas.

nuo vaikystes uzsiemu (su pertraukaumis) intelekt.sportu - saskem. ir pastebejau toki dalyka, jei zmogus nera pasiekes aukstu rezultatu, jis praranda motyvacija, dometis tuo (is mano vaikystes kartos.. toliau zaidzia (kaip hobi ar profesionaliai) tik tie zaidejai, kurie buvo cempionais, nugaletojais, kiti mete ta uzsiemima). Taip, kai nugali priesininka, ar turnyre gauni dopamina, kaip narkotikas, norisi dar karta, plius tu zinai, kad gali tai pasiekti. Jei buvai vidutinioku - tu mazai ka gauni.

Manau, zmogui svarbu gauti greita rezultata, labai sunku sukurti 5-7 metu plana ir siekti tikslo, vienam tai siekti beprotiska sunku. Kitas dalykas, jei zmogus psichologiskai silpnas, po didelios motyvacijos .. gali atsirasti atvirkstinis efektas - nusivilimas, depresija del nepasisekusio rezultato, vengimas tobuleti ir t.t.
Tad sutinku, kad svarbiausias faktorius yra psichologija.
Ir net kai viskas lyg tobula - problema yra "isores' faktoriai, kurias tu negali itakoti.

tarp kitko, tostesteron kiekis pas kiekviena yra skirtingas, nzn ant kiek tai itakoja vyro poreikius, bet matyt yra rysys.

ir dopamina galima gauti - ir pagaminus skanu maistu, ispresti kryziazodi, tostesteronas bus patenkintas kai tu isgirsi komplementa is merginos.

manau, tikrai yra darboholiku, kurie kartais su pavydu ziuri i zmogu, kuris dribso lovoje 12 val., be jokio streso.

Bet ar galima ta psichologija stimuliuot? Suteikt jei soka? Juk ji pati tiesiai priklauso nuo organizmo pusiausvyros. Jei nera nuotaikos, nera noro. Net ir gydytojai esant lengviem depresijos pozymiam, ne pas psichologa siuncia, o israso stimuliantu energijai kelt, nervam ramint ir pns. As vis tik laikausi nuomones, kad esant reikalui save galima uzvest is naujo arba tiesiog pastimuliuot. Kad visko vien psichologijai suverst neverta, nes viskas susije ir ta pacia psichologija galima paveikt.

Man rodos visos depresijos, liūdesėliai ir paverkimai kyla iš veiklos/darbo trūkumo. Kai neturi laiko galvot, koks tavo gyvenimas apgailėtinas, tai neturi laiko ir depresuot. Ir stebuklas stebuklas, kuo mažiau galvoji, kaip viskas blogai ir kuo daugiau darai kažką, tuo geriau gyveni ! Bėdos sprendžiamos darbu, o ne galvojimu apie darbą. Va ir visa psichologija.

Šiandien gydytojai panašesni į pardavėjus...
Energiją gali ir su kavos puodeliu pakelti, bet tik tam kartui ir vis mažiau, kol pasieksi tašką, kai be kavos (stiumliatorių) ir kojos nebepakelsi. Stimuliatoriai tai laikini ir chroniški vaistai. Kad save užvesti, geriau būtų tokių 'vaistų' atsisakyti, ir leisti organizmui energiją gaminti pačiam, iš savo resursų.

Handrail, darboholizmas irgi liga, sveikam žmogui dirbti nereikia, kad nedepresuoti.
Pvz. aš visą dieną praleidžiu su šeima, čia darbas ? ar aš jau turėčiau depresuoti ? ar reikia mestis į darbo kėdę ? Jei neturi šeimos, gal net draugų, tai sutinku - darbas išeitis, kad neišprotėtum. Bet tik ypatingom gyvenimo sąlygom, kai kitų priemonių nėra.

Del veiklos/darbo, kad tai suteikia kazkokios pilnatves, tai sutinku. Bet ne del to, kad nelieka laiko galvot. Daug zmoniu yra uzsispaude gyvenime i kampa, kur darbas nuo ryto iki vakaro ir vos pragyvena. Tiesiog jiems taip susikloste gyvenimas siuo metu. Pasakyk tai jiem, kad darbo trukumas depresija varo

Aš darbą sutapatinau su veikla. Nesugebėjau tiksliai išsireikšti.
Pagrindinė mintis ta, kad kai neturi kuom užsiimt gyvenime, tada ir prasideda. Nesvarbu šeima, darbas, debesų stebėjimas- bet kas, kas leidžia siekti tikslų ir norų, o ne galvoti apie tai, kokie jie nepasiekiami.

Handrail, gal nereikia absoliutinti veiklumo, nes, http://lt.wikipedia.org/wiki/Manija :

http://lt.wikipedia.org/wiki/Manija

Maniakiniai sindromai
Psichopatologijoje dažniausiai pasitaiko maniakinis sindromas linksma manija, kuriai būdinga maniakinė triada: linksma nuotaika, pagreitėjusios asociacijos, suaktyvėję judesiai. Tai priešinga depresiniam sindromui būsena. Tokių ligonių nuotaika ir savijauta puiki, jie būna džiugūs, viskuo patenkinti, aktyvūs, pasitempę, greitų judesių, neturi jokių problemų, jaučia dvasinį bei fizinį komfortą, viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži.

Į akis krinta maniakų išvaizda. Jie atrodo jaunesni, negu yra iš tikrųjų, jų veidas gyvesnis, paraudęs, besišypsantis. Jie daug, garsiai ir greitai kalba. Tiek išvaizda, tiek psichopatologija priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio. Maniakinio sindromo veikiami ligoniai būna susijaudinę, tačiau jų veiklos kryptingumas vis tiek išlieka. Ligoniai kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję nebaigia ir griebiasi kitos veiklos. Kad spėtų įvykdyti savo planus mažai miega. Miego trukmė sutrumpėja iki 2-3 val. per naktį. Nekreipia dėmesio į savo išvaizdą, nesiskuta, nesišukuoja. Kalbina nepažįstamus žmones, duoda jiems patarimus, vėliu paros metu skambina mažai pažįstamiems žmonėms. Rašo raštus į įvairias įstaigas, ima kurti eilėraščius, straipsnius ir laiko juos šedevrais. Jų mąstymas būna labai pagreitėjęs. Galvoje sukasi daug minčių, jos greitai kinta, todėl nespėja visų išsakyti, dėl to gali susidaryti mąstymo padrikumo įspūdis. Kalba būna vulgari, ciniška, išnyksta artumo jausmas, neįvertinama situacija. Rašo daug ir greitai, didelėmis raidėmis, tekste daug taisymų, pabraukimų, trūksta nuoseklumo, praleidžiamos raidės, žodžiai, mintys padrikos.

Atmintis gali būti pagerėjus, nors užfiksuoti naujus dalykus sunku. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Jie tampa labai nesavikritiški, pervertina idėjas ir kliedesius.

Iš suvokimo sutrikimų dažnai pasitaiko iliuzijų, ypač regos. Haliucinacijų būna retai, ir tik elementarių, susijusių su pakilia nuotaika – linksmi balsai, malonus kvapas ar skonis ir kt. Maniakiniam sindromui būdingi suintensyvėję instinktai ir potraukiai, ypač seksualiniai. Jie jaučiasi fiziškai stiprūs, nepavargsta nei po ilgų kelionių, nei po sunkaus darbo.

Maniakinis sindromas pasitaiko rečiau negu depresinis. Be to, pastebėta, kad pastaraisiais dešimtmečiais jis vis retėja.

Be šio dažniau pasitaikančios maniakinio sindromo psichopatologijos, gali būti ir kitų jos variantų.

Pikta manija esti tokia būsena, kai greta pakilios nuotaikos, pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas, priekabumas, galimi agresijos protrūkiai. Ligoniai su visais ginčijasi ir pan.

Neproduktyvi manija – kai ligoniai būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos.

Manija, kuriai būdingas stuporas. Jos metu būna tik vienas maniakinės triados komponentas – linksma nuotaika, o mąstymas sulėtėjęs, judesiai aiškiai prislopinti.

Manija be manijos, tuomet pagreitėja judesiai, tačiau nėra pastebima linksmumo, pagreitėjusio mąstymo.

Tiesiog norėjau pasakyti, kad dabartinėje Vakarų visuomenėje niekinamas vienas asmenybės sutrikimas (depresyvumas) ir šlovinamas, tiesiog į padanges keliamas kitas - manjakiškumas.

Paprastai kalbant - užsidepresavęs tinginys, slunkius be plaktuko yra blogai, o linksmas ir veiklus manjakas su plaktuku yra labai gerai. Ir visai nesvarbu, kad per savo beprasmišką norą kalti, jis prikala vinių į spintą, į televizorių ir sykiais pasvajoja - įkalti kam nors į galvą.

issivysciusiu saliu gimdymo rodikliai yra mazi - nors teoriskai turetu buti kitaip > visi tokie motyvuoti, daug dirba, uzdirba daugiau, tikslai dideli, grazus zmones randa sau grazu zmogu - evoliucija turi buti patenkinta, bet ne ... vyksta atvirkstinis procesas, populiacija "tokiu" zmoniu mazeja.

Tad dirbtinai sukelus motyvacija, dirbtinai padidinus poreikius ir t.t. (ES net nustate rodiklius, pagal kurias nustatoma skurdo riba .. pvz. jei seima neturi auto, neatostogauja karta per metus uzsienyje, jie yra skurdo riboje) - tai nera iseitis.

"Tokių ligonių nuotaika ir savijauta puiki, jie būna džiugūs, viskuo patenkinti, aktyvūs, pasitempę, greitų judesių, neturi jokių problemų, jaučia dvasinį bei fizinį komfortą, viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži."

Ko ne gyvenimas? Civilizuotos visuomenės rėmuose jie gal ir bepročiai, bet jei žmogus laimingas iš vidaus, tai velniop tą civilizaciją. Blogiausia tik tai, jog šeima nuo tokios personos irgi kenčia, jei jis ją turi ...

O dabar į temą.
Mano nuomone, iš tiesų labiausiai motyvuoja "truputis sėkmės" ir nedidelis nepasitenkinimas esama padėtimi.

Trupučiu sėkmės aš vadinu situaciją, kai adekvačios pastangos duoda gerų rezultatų, daugelis problemų sprendžiasi tarsi savaime, dėl įdedamų pastangų stambios bėdos arba atitolsta, arba restruktūrizuojasi, arba išnyksta. Žinoma, gyvenime niekas pats savaime nesidaro, bet kai matai savo darbo rezultatus ir vis pasiekdinėji normalų gabalą savo tikslų, tikrai yra jausmas, kad reikalai sprendžiasi "automatiniu režimu".

Nepasitenkinimas esama padėtimi irgi turi būti nedidelis, priešingu atveju jis bus traumuojantis.

Būna, kad trūksta kokio seratonino ir žmogui blogai jaučiasi. Tokiu atveju medicina gali padėti. Analogija, jei žmogui kokia mažakraujystė - jis jausis be jėgų ir jokia motyvacija neprivers jo jaustis stipriai.
norėjau pasakyti, kad motyvacijos buvimo ar nebuvimo priežastys gali būti ir medicininės ir auklėjimo pasekmės ir dar atsitiktinumai paz. laiku sutikti kokį žmogų.

Negalima, manau žmogaus motyvacija labiausiai keičiasi su amžiumi. Va, mokykloje motyvacija yra gerai ją pabaigti, kad įstoti į aukštąją. Aukštojoje motyvacija gauti dipolmą, kad vėliau gauti gerai apmokamą darbą (čia kalbu apie daugumą, nors yra daug pasiekusių gyvenime, net nebaigus mokyklą)
Tada atsipūtęs dirbi gerai apmokamą darbą arba sukiesi versle, bet vėliau nori dar geresnio apmokamo, ar dar didesnio verslo, po to dar.. o tada fuk..metai bėga, sensti, ale kažkaip džiaugsmo jau nebėra (nu babkių yra, namas yra, ferarius yra).
Pareina viduramžių krizė. Ko reikia tada? Nu ble, jaunos mergos, poršo prie ferario, golfo klubo narystės..
Gerai, jeigu viskas gerai baigias, bet ir kyla klausimas, kodėl dažniausiai tiek pasiekę diedai (kalbant apie moteras šiaip viskas kitaip) nebūna patenkinti. Čia prisiminiau neseną atvejį, kaip žymus režysorius Tonis Skotas paėmė ir nušoko nuo tilto ir tokių atvejų daug. motyvacija baigėsi?
O gal profesija dar ne viskas? Iki šiol nepaminėjau šeimos, mergų, draugų ir pan..taip taip, tai motyvacija.
Pvz mano gyvenimo motyvacija kardinaliai pasikeitė, kai sukūriau šeimą, o vėliau ir pagausėjimo. taip, teko daug ko atsisakyti, kai kurių svajonių, kai kurie planai atsidėjo ilgam..bet fuk nesigailiu. mano motyvacija dabar yra mano šeima (čia žodį motyvaciją labiau naudoju kaip metaforą). va, arta visą dieną praleidžia su šeima. liuks
Aplamai manau svarbiausia, kad žmogus būtų laimingas, ar jis dirba kaip arklys, ar guli lovoj ir žiūri senus vesternus, koks skirtumas, jeigu jis laimingas?? tik ką panelė motivacija čia pasakytų?

kalbama, kad Tonis Skotas sirgo nepagydomai veziu...
senuku motyvacija - islikti sveikiems kuo ilgiau >sportas, gamta, tinkama mityba ir t.t.

"Tonis Skotas"

Liudesys. Neeilinis rezisierius buvo, tiesa biski pridengtas savo brolio sloves seselio. Manau daug kas mate "Man on fire", "True Romance".