Anglas, jei LT net minimali alga apmokestinama ir varguoliai turi mokėt PSD, tai mokestinės nuolaidos pagalvojus galimos tik rimtesniems dalykams. O kad politikams po portfelį padovanot akcijų tai nejuokink - šūdo jiem nereikia, jie turi savo kontrolinius akcijų paketus ir žaidimą omxe palieka vaikučiams.

Yra du skirtingi dalykai apie ką šnakema:
1. visa OMX info yra naudotina tik asmeniniams poreikiams.
2. OMX informacijos interpretacija ir pateikimas vartotojui toliau (kurmis.org projektas) vakarykštė informacija nelabai ką jau ir bedomina, o su 15 min. vėlavimu ... OMX lieka be duonos (ar dešros ?). Ypač įdomios interpretacijos duomenų patekimui į Amibroker, metastock ir pan. programinę įrangą. (o jei papultų naujienos ir etc ?)

Pirmu atveju labai sudėtinga bendrauti tarpusavyje, nes info surenkama iš įvairių šaltinių su įvairiu vėlavimu, ir suprantama tik asmeniui.
Antru atveju - (kažkada asociacija Spekuliantai ir Vilniaus birža turėjo panašią sutartį) - info yra vieninga, ir investuotojų-spekuliantų-traderių klubai gali diskutuoti tarpusavyje remdamiesi tais pačiais duomenimis ir ta pačia programine įranga. Esant tokiems klubams - lengviau pritraukti naujus žmones, ypač iš savo artimo pažystamų rato. Užtektų, kad klubas turėtų savo vieningą sistemą.
Tikėtis, kad klubus suburs maklerių įmonės ... aš nedėčiau vilčių. Tikėtis, kad klubai gyvens "iš oro" ... taip pat.

Tai vienintelis kelias ieskant superiniu akciju, taciau ne visi turi tokia galimybe, tam daugiausia kliuciu sudaro atstumas pvz asmeniskai man omxv sudaro tik 20% portfelio, tad tenka pasitiketi tik internetiniu informacijos srautu.

Taciau palyginus kitu birzu ir omxv, informacijos kiekius teikiamus internetu... Net nezinau.. Nesulyginamas..

pvz.: Bloomberg for Smartphone

Bloomberg aplikacija kaip ir prieš metus, taip ir dabar vis dar rodo du skaičius po kablelio. Jų grafikai visiškai nelankstūs. Gal yra geresnių alternatyvų?






Ačiū. Tai Kurmį kaip ir galima jau uždaryti, nes EOD niekas žiūrėt nebeis. Marš visi pas Google.

Zmones, nukrypot nuo temos ryskiai. Manau uztenka isreiksti nuomone, kad reikia didesniu techniniu galimybiu gauti aktualia rinkos informacija (visose imanomose terpese, ir su minimaliu velavimu ir minimaliais apribojimais). Niekam cia neidomu kokias aplikacijas yra sukures google ar bloomberg.

Dar manau svarbus dalykas, kuris ilguoju laikotarpiu duotu rezultata, tai svietimas. Geresnis variantas butu pamokos mokykloje apie investavima, bet tai pasiekti manau sunkiai imanoma. Realesnis variantas, tai butu seminarai mokyklose vyresniu klasiu moksleiviams, ir universitetuose bei kolegijose. Negaliu sakyt jog nieko nevyksta sia linkme, laikas nuo laiko vis pasigirsta apie organizuojamus seminarus, bet dazniausiai tuose informacijos saltiniuose, kurie skirti jau investuojantiems...

Kodel taip yra: zema finansu darbuotoju kvalifikacija. O toliau tik smukmenos.

ar tikrai manote, kad paprastu zmoniu atejimas i birza gali pakelti likviduma? Ar tikrai tikite, kad taksistai ir etc kazka pakeis? Ar isviso toks musu tikslas? Ar politikai apskritai pritartu tokiai idejai? Manau koncentruotis reiketu i du dalykus: nauju imoniu pritraukima bei uzsienio investuotoju pritraukima. Vietiniai ateis is paskos manau.

Juozas07 pritariu ir aš, jog mūsų finansų sektoriuje labai silpna darbuotojų kvalifikacija. Ypatingai tų, kurie bankuose ar maklerių įmonėse yra pasodinti, kad supažindintų žmones su investavimo alternatyvomis ir pan. Kaip pasižiūri, kas šiai dienai konsultuoja tai pamatai, kad vadovai sėdi ne daugiau 30 metų amžiaus ir galvoja, kad yra super investavimo guru. Tačiau paprastam klientui kiša ne žinių bagažą, o įvairias sutartis, kad investuokit per mus ir mes jums uždirbsim kalnus pinigų. Kad žmones apšviestų apie investavimo galimybes normaliai sunkiai kada įkandama užduotis jiems. Jau nekalbant apie paprastus konsultantus, kurie sėdi prie langelio vos (duok dieve) bakalaurą baigę ir patys, normaliai nežinodami, kas tai yra akcijų birža, bando žmones konsultuoti investavimo klausimais. Geriausiu atveju pasiūlo indėlio alternatyva ir tiek žynių. Tai kur tūrėtų tas žmogus, kuris galbūt turi ne vieną ir ne du tūkstančius litų, kreiptis konsultacijos, jei ne pas konsultantus. Šitoj vietoj matau tragišką situaciją Lietuvoj. Kol ne šviesim savo jaunimo, poto dirbančių "specialistų", ir galų gale poto visos visuomenės mes galim viską pamiršt. Kaip gali keli procentai žmonių pakelt visą biržos likvidumą. Paėmus skaičius ir palyginus su ta pačia Vokietija, pas mus gal 10 proc žmonių ir investuoja (geriausiu atveju), o tuo tarpu Vokietijoj ar kitoj išsivysčiusioj šaly šis skaičius yra atvirkščias.

Viena iš mano galva lengviausiai įgyvendinamų priemonių yra normali short galimybė. Dėl pensijų fondų idėja patraukli, bet ar visą protingą visą likvidumą užkrauti ant fondų? Man šiektiek baisu būtų: ir tam yra priežasčių iš kurių pagrindinė mūsų valdžios "nestabilumas" ir pomėgis kišti nagus.

Visa blogybe tame, kad apšviestieji pamatys "akmens amžiaus įstatymus" kurių laikosi "kai kas" ir "kai kada".

Tai buvo ne mano tekstas ir aš nieko neredagavau, nors su pacituotais teiginiais iš esmės sutinku - duoti apie save žinią didžiulią perkamąją galią turintiems pasaulinio lygio investoriams būtų geras reikalas. Bet iš mano pusės negražu būtų savintis svetimas mintis.
Mano mintis buvo - padaryti Baltic'ą pirmoj eilėj instituciniams, bet taip pat ir visiems kitiems kažkuo labiau patrauklesnį už stambiasias biržas. Nemanau, kad lietuvių taksistai ir virėjos su savo menka perkamaja galia kažkiek ženkliau įtakotų likvidumą. Pirma - nors neturėdami didelių žinių finansuose ir ekonomikoje, tie žmonės yra gilūs praktikai ir tikrai neskubės sukišti savo sunkiai uždirbtų pinigų į jiems nesuprantamą ir abejotinos vertės reikalą. Antra - įtikinti 1 mln. žmonių su skirtingais charakteriais, pomėgiais ir pasaulėžiūra suinvestuoti į biržą po 200-1000 eurų yra labai ilgas ir nedėkingas procesas. Kur kas paprasčiau ir greičiau patraukliomis sąlygomis prisivilioti kokius 30 institucinių, kurių kiekvienas stumdo nuo 100 mln. iki kažkiek milijardų. Tada ir taksistai patys ateitų.
Na ir mintys apie kelis kartus paminėtą short'inimo supaprastinimą. Prisimenu 2007 antrą pusę, kai vienas fondukas su iš esmės nedideliu 14 mlrd. kapitalu sėkmingai beveik pusmetį drožė Baltic'ą žemyn, nors pasaulis tuo pat metu buvo euforijoj. Tik uždaręs savo short'us fonduko valdytojas pasipasakojo shortinęs Baltic'ą, nes pagal jo žodžius - netikėjo regiono tolesnio ekonomikos augimo galimybėmis. Tikėti/netikėti galima skraidančiom lėkštėm ir ufonautais, o ekonominiai rodikliai arba auga, arba ne. Nors Baltic'o rodikliai tuo metu augo stipriai, daugumos ticker'ių kainos krito. Tiesiog fondukas, kurio perkamoji galia lengvai atsvėrė mūsiškių smulkių žaidėjų perkamąją galią, pasinaudojo savo galimybėmis. Mano nuomone, nepritraukus pakankamo kiekio stambesnių žaidėjų ir nesukūrus aukšto likvidumo, su short instrumentu reiktų elgtis atsargiai, nes prie blogesnės konjuktūros mūsų ir taip menkos kapitalizacijos biržoje dugnas gali likti tik svajone - neaišku kokio gylio duobę galima iškasti tame dugne. Juk ne šiaip sau nemažai pasaulio biržų per 2008-2009 krizę daugiau ar mažiau ribojo short'us.

Mokesčių klausimas dar aktualus yra. VMI su savo individualia veikla.

Dar vienas aspektas is galimo smulkiojo investuotojo puses - nemazai zmoniu jau turi neigiama patirti is pasyvaus "investavimo" per pensiju kaupimo sutartis, kurias dauguma metus ar du pries krize virsutiniame peak'e pasirasinejo, visu pakopu - daugumos pensiju saskaitos ir dabar dar -30% procentu ir daugiau. Paziurejus i metines ataskaitas, matosi, kad ir be minuso, dar ir valdytojas papildomai sau komisus pasieme. Nelabai zinau, kaip galima butu sia situacija taisyti, bet aisku, jog tai tikrai psichologiskai atbaido dali potencialiu smulkiuju investuotoju.

Nes apskritai, nedirbanciu pinigu kaip ir yra - indeliu palukanos juokingos, o ju bendra suma (pagal lb statistika) dideja. Reiskia, zmones tiesiog nenori investuoti i akcijas, del vienu ar kitu priezasciu.

Kartais pradedu galvoti, kad tikrai jau niekas nebepadės mūsų biržų likvidumui - bėgt reikia iš čia, o ne investuoti. Laukiniai vakarai vis dar čia pas mus.
Mintyje turiu UKB ir MG konfliktą bei visus tuos kaltinimus žmogžudystėmis ir t.t....
Tiesiog nėra net ką bekomentuot...

Štai labai geras pavyzdys, kokios komunikacijos su investuotojais iš kotiruojamų bendrovių pusės taip labai trūksta mūsų biržoje: LJL: Del pranesimu spaudoje

Nors šis pranešimas nebuvo privalomas bendrovei, tačiau tokio tipo papildoma informacija investuotojus skatintų aktyviau sudarinėti sandorius, o ne išsižiojus laukti ketvirtinių ataskaitų, pagal jas truputį pakoreguoti portfelius ir vėl 3 mėnesius "sėdėti ant tvoros".

Sliux, nesuk galvos, LJL visada pasižymėjo ... ir joks OMX jų neprivers ...
todėl ir sakau, "akmens amžiaus įstatymai" ir laikymasis ...

LJL- Įrodymai dėl info/piaro įtakos likvidumui kaip ant delno

Reikia keisti mąstymą...
Baltijos šalių rinkoje sunkmečiu įsivyrauja pesimizmas ir investuotojai tikisi blogų naujienų. „Šis pesimizmas lemia jų sprendimus“, – teigia finansų specialistė Žana Grigaliūnienė, tyrinėjusi regiono rinkos įtaką investuotojų elgsenai.

Tyrėte, kaip rinkos psichologija lemia Baltijos šalių investuotojų elgseną. Kokių tendencijų pastebėjote?

Lietuvoje investuotojai labiau linkę reaguoti į blogas naujienas, o reakcijos akivaizdesnės nuosmukio sąlygomis. Kai paskelbiamos geros naujienos, jie netiki, kad tendencijos išliks ilgą laiką, todėl per silpnai į jas reaguoja. Toks rezultatas nėra visai netikėtas, nes psichologijos literatūroje teigiama, kad žmogui būdinga stipriau reaguoti į blogus dalykus. Svarbu, kad gerų naujienų poveikis greičiau išnyksta nei blogųjų. Atsižvelgiant į ilgesnį blogų naujienų poveikį investuotojai stipriau į jas reaguoja.
http://www.balsas.lt/naujiena/609861/lietuvos-investuotojai-geromis-naujienomis-netiki