O jei FX tik butu tas raudonas mygtyukas..

tau gal Negalima 1mln nera tokie pinigai kad kazka keistu gyvenime, kad rizikuoji tureti ju 100mln su 50% galimybe D

Žalias. Milijonas mažai. Neįdomu.

vienareikšmiškai raudonas

Davai do svidanija http://9gag.com/gag/4770300

Kuomet tas daiktas igijo ne tiesiogine, bet socialine reiksme sitoj simpanziu bandoj (atsiprasau - zmoniu bandoj), tada tie primatai yra pasirenge atlikti uzduotis ekvivalenciai sudetingas ar kvailas, kiek stipriai ta socialine grupe iskelia ta laimejima gaunama uz specifini nurodyta elgesi. Daug socialogijos cia persipina, idomus bandymas Kaip C gerai sake, mes esam daug panasesni i bezdiones nei patys to noretume
Beje, atejo i galva vienas zodis kaip tik, kas turi si ta bendro su dalintu daiktu, del to daikto vertes specifikos - auksas

Seniai tiek nežvengiau, fainas video, gal net didesnės analizės vertas derėtų ir patiems apsidairyt kiek nereikalingų daiktų yra įgavę absurdišką vertę.

http://www.youtube.com/watch?v=Y15NnGZIBuM

Yra puikus pakaitalas internetui. Išeik į kiemą, prieik prie ant suoliuko sėdinčių bobučių ir pasakyk:
- Na, senos tarkos, kaip laikotės?
Tada tau ir įvertinimą pasakys, ir komentarų pridės, o pavymui - dar ir statusą nurodys.

Konsultacija AE klausimu
Šis straipsnelis bus toks nelabai žurnalistiško stiliaus, bet geriau, kad viską pacituosiu smulkiai ir pažodžiui. Taigi grįžtu anądien iš darbo namo, žiūriu – visas mūsų šešiabučio kolektyvas susirinkimų vietoje aplinkui kiemo stalą sukritęs ir jau trečiu bambaliu (sprendžiant pagal taros surinkimo kibirą) nuo diskusijų džiūstančias gerkles plauna.
Ir Vacys (beveik visi vardai pakeisti neatpažįstamai - mokyti, žinom) iš kitos gatvės pusės atėjęs, ir net Elvyra savo langą pirmame aukšte atsidariusi replikas pateikinėja. Žodžiu, strielka rimta – arba pašalpas išmokėjo, arba susiruošė visi pagaliau išgriuvusią tvorą taisyti, pagalvojau, bet prašoviau. Buvo svarstomas referendumo dėl atominės energetikos klausimas.
Apie tai sužinojau, kai pradėjo mojuoti Nilkos gyvenimo draugas Rolis:
- E-e, kaimynas! Ateik, tu čia protingiausias, mokslus baigęs, pasakysi, ką mums su ta atomine elektrine dabar daryt.
Kas neprieitų, jei būtų pavadintas protingiausiu, ar ne? O be to, išsilavinimas tikrai man leidžia kvalifikuotai pasisakyti atominės energetikos klausimais. Paklauskit seimūnų, kas jiems yra kvalifikuoti, jei netikit.

- Aš tai iš viso nesuprantu, kaip ta atominė elektra pasidaro, - uždavė pirmą klausimą Nilka.
- Tai viskas paprasta, - iš karto blykstelėjau savo erudicija aš, - trindamiesi daiktai sušyla, ar ne?
- Je, je, mes su Nilka tai trindamiesi sušylam kaip nieko, a ne, pupa? - tuoj pralinksmėjo Rolis.
„O kas su ja nesušyla?“ – vos nepasakiau, bet laiku grįžau prie atominių klausimų:
- Tai va, kai atomai vienas į kitą trinasi, tai irgi baisiai sušyla. Jau net kai vieną pagalį į ką nors kitą trini (Rolis vėl pradėjo žvengti) ir tai gali užsidegti, o atomų milijardai, tai jie taip įsitrina, kad įkaitina net metalinius strypus, į kuriuos juos suleidžia. O tada ant tų strypų užpila vandens ir būna didelis piššš! Pasidaro garas, tas garas pradeda sukti elektrinės sraigtus ir pradeda gaminti elektrą.
- Oho, kaip įdomu, kiek daug tu žinai, - suklapsėjo blakstienom Nilka.
- Tipo, tu čia ką nors supratai? – nuramino ją grėsmingu žvilgsniu Rolis ir uždavė klausimą iš esmės:
- Tai balsuoti už tą elektrinę ar ne?
- Na, aš tai už ją balsuosiu, - pareiškiau tvirtą savo poziciją, - nes man reikia elektros šaldytuvui, telikui, kompui ir lemputei tūlike.
- Nebalsuokit! – ėmė rėkti pro langą Elvyra. – Atominė elektrinė tikras brudas, nuo jos būna vėžys ir radiacija!
Koks nors netikęs vyriausybės agitatorius būtų pradėjęs ginčytis, kad tai netiesa, atominė energija saugi ir panašiai. Niekada negalima ginčytis su Elvyra (kaip, beje, ir su bet kokia kita moterimi)! Reikia sutikti ir paaiškinti savaip:
- Tai vėžys būna tik tada, kai nusitrynę nuo strypo atomai išlekia iš reaktoriaus į lauką ir patenka kokiam žmogui pro burną, nosį ar kitą angą (Rolis net apsipurškė alumi) į vidų. Kai tų atomų prisirenka daugiau, negu reikia, tai jie ir susijungia į vėžio ląsteles, kad po vieną per šikinę nebūtų pašalinti. Tie seni rusų reaktoriai buvo su durimis ir langais, o dar kreivai įdėtais, ciongai traukė, tai ir išlėkdavo viskas velniop. O dabar japoškės pastatys be jokių langų, tai niekas neišlėks. Ten darbininkai su merlinėm kaukėm vaikšto, jiems nieko tokio neatsitiks, o net išlėkęs laukan atomas toli nenuskris, jis juk mažas, pyst ir nukrenta į balą. Tegul nervinasi tie, kurie prie tos elektrinės karves gano, iki mūsų neateis. Na, o radiacija tai iš viso tik radijo bangom sklinda, todėl taip ir vadinasi. Tai jei iš elektrinės transliuojamos radijos nesiklausai, nieko blogo nebus.
- O kodėl tada pas pačius japonus tokia elektrinė sugriuvo, jeigu jie ten viską taip gerai daro? – nepasidavė Elvyra.
- Taigi Japonijoje buvo žemės drebėjimas, suskilo tas baseinas, kur vanduo daro piššš, viskas ištekėjo, atomai išsilakstė, kai darbininkus varė šaldyti juos su vandens kibirais, o žurnaliūgos dar visi sulėkė iš ten transliuoti savo radijo laidų ir paskleidė radiaciją. Bet dabar jau viską sutaisė, - paaiškinau kuo suprantamiau.
- Pas mane „Golfe“ tai kompaktai, radijos neleidžiu, - pasisakė Vacys.
- O aš tai radijos kasdien klausausi! – pareiškė kaimynė Vanda. – Rupeikos pasiklausau, „Gimtosios žemės“, ir ten, berods, sakė, kad Lietuvai geriausiai tinka saulės ir vėjo energija, o ne ta atominė.
- Galima ir saulės su vėju, - vėl sutikau aš. – Tada jau kiekvienam namui atskirai reikėtų, juk vienos tokios batareikos visai Lietuvai nepastatysi. Saulės baterijas turėtų statyti per visą mūsų stogą: pramuš kelias skyles šiferyje, suvirins rėmą, sudės tas baterijas ir kai Saulė švies, galėsim užsišviesti lempą.
- Vajetau, kaip tai ant stogo, pramušę šiferį?! – staiga išsigando Vanda iš antrojo aukšto. – O jei paskui pradės bėgti po lietaus?
- O kur kitur, juk turi būti į Saulę nukreipta ir kad šešėliai nekristų.
- Tai gal tada geriau vėjo?
- Galima ir vėjo, o ko negalima, - apžvelgiau mūsų kiemą. – Va, darže ant lysvių pastatys didelį vėjo malūną, iškirs velniop tas obelis, kad sparnams netrukdytų ir paleis visai gatvei vieną tokį gargarą. Daugiau vienas ir nepaveš. Šiek tiek ūžia, kai sukasi, bet užtat gamtos neteršia. O kai vėjo nebus, galima ir žvakę užsidegti.
- Kaip tai darže?! – dabar jau pasiuto didžioji mūsų sodininkė Elvyra. – Kaip tai iškirs?! Čia juk mano lysvė! Ir jūsų serbentai! Ir Rolio kanap... - stvėrė rankom už burnos, kad vos neprasitarė, ko nereikia, atseit, patys nežinom.
- O kur dar? Mūsų daržas taigi didžiausias, daugiausiai vietos, šalia kitų namų net netilptų. Vėjo elektros malūnas taigi oho kokio storumo, čia dar neaišku ar nenuneštų ir šito stalo. Gali kaip tik iki durų būti. Žemė taigi valdiška, niekas neišsipirkot, o už mano lysvę sumokės kokį šimtą litų kompensacijos ir viskas. Man tai kas, - pasakiau tuštindamas trečią vienkartinę stiklinę alučio šnekučio, - balsuokit ir už vėjo, svarbu, kad telikas, kompas, šaldytuvas ir lemputė tūlike veiktų.
- Na jau ne! – trinktelėjo kumčiu į stalą vyrai. – Tegul stato ten Visagine, ką nori, bet mūsų stalo tai jau nejudins!
- Pala, pala, - pakėlė galvą iki tol tyliai ant rankų mąstęs Kęstutis -Kieša. – O jūs žinot, kiek ta atominė kainuos? Iš kur jie paims tuos pinigus, a? Iš mūsų pašalpų paims! Ir Vandos pensijos! Savų milijonų tai juk neleis, viską iš vargšo žmogaus iščiulps. Paminėsit mano žodį.
- Špygą jiems, o ne mūsų pašalpas! Nesulauks! Kraugeriai!!! – staiga pakibo grėsmė iš mūsų kiemo ant visos Lietuvos atominės energetikos. Teko vėl imtis ją gelbėti.
- E-e, mąstykit ekonomiškai, - pasakiau ir visi taip susimąstė. – Juk niekur tų pinigų neišveš. Čia surinks, čia ir išleis tose statybose, čia ir vėl visus surinks su savo baisuliniais mokesčiais, a ne? O jei perki elektrą iš ruso, tai juk fig kada tuos jiems sumokėtus pinigus beatgausi. Ir gal geriau vieną elektrinę visiems namams kur nors Visagine statyti, negu prie kiekvieno namo po atskirą saulės ar vėjo malūną, a ne taip? Kur daugiau progų išvogti, kai viena statyba ar kai tūkstančiai? Ir svarbiausia, - pasakiau išlaikęs tinkamą pauzę ir iškėlęs jau šiek tiek siūbuojantį smilių, trinktelėdamas pagrindinį kozirį, - Kubilius baisiai nenorėjo šito referendumo, visi ten jo klapčiukai prieš balsavo. Tai mes jau žinom, ką reikia daryti ar ne?
- Jo, pavarysim mes jam! Nepaaiškins žmonėms, kokią jiems elektrinę turėti! Dabar tai parodysim, kas čia šeimininkas. Tyčia referendume už atominę pabalsuosim, kad žinotų! - suklego kaimynai. Ir niekas jų jau nebeperkalbės iki pat balsavimo, net kai išsipagirios.
Va, taip reikia pateikinėti žmonėms informaciją, jeigu jau be jų tokiuose klausimuose išsiversti negalite, o jūs čia apie visokią energetinės sistemos integraciją sinchroniniam darbui kontinentinės Europos tinkluose ir grandininę branduolių dalinimosi reakciją postringaujate savo informaciniuose tinklalapiuose.
Iš viso to, ką mokiausi Viešosios komunikacijos magistratūroje, geriausiai atsimenu pagrindinę informacijos pateikimo taisyklę: norint, kad skleidžiama žinia pasiektų tam tikrą auditoriją, reikia ją skleisti per tai auditorijai priimtiniausią kanalą ir jai suprantama kalba. O tokie, kaip mano mieli kaimynai – gausiausia auditorija Lietuvoje, jeigu ką.
P.S. Vanda dabar klausosi radijos, įkišusi ją į polietileninį vieno didelio prekybos centro maišiuką.

http://www.youtube.com/watch?v=arjdErSlXOE

Zemaitukas, nors ir gera istorija, bet balsuosim prieš...

http://www.facebook.com/pages/Lietuvoje-gyventi-gera/314223698611

Apie Lietuvą

Sėdi mergaitė smėlio dėžėje, kapstosi. Prieina vyriškis:
- Mergaite, mergaite, gal saldainiuko?
Mergaitė nepasukdama galvos:
- Eik n@%ui.
Vyriškis apakęs:
- O jeigu per užpakalį už tokius žodžius?
- O jeigu kastuvėliu per galvą perpi$ti?

-O dėl bučkio pagalvosiu, tarė princas nulipdamas nuo miegančiosios gražuolės.