to padryti neimanoma fiziskai, neisivaizduoju kiek reiketu banke darbuotoju, kad visus pavedimus taip tikrintu ir skambinetu. neisivaizduoju, gal ir simtais per sekunde banke ju padaroma.

Pas mane nėra pykčio, nes ne mes papuolėm. O papuolė žmogus, kuris aklai, nepagalvojęs padarė pavedimą ... Žinoma esame ir atsakingi, už šį įvykį ir dalį nuostolių prisiimsim. Čia kas be ko. Ir youngcat aš jau rašiau, kad neteisingai nurodant pavedimo duomenis toks pavedimas turėtų būti atmetamas (jei tai būtų atsakingas bankas). Beja ir pavedimas buvo daromas iš SEB į SEB sąskaitą. Klaidas daryti yra žmogiškas ir normaliai bankas turi turėti apsaugos sistemą, nuo žmogiškų klaidų. Mes dar nesame robotai - automatai

Normaliai niekam skambinti nereikia... Kai darai iš Swedbankio į Swedbankį, gali nurodyti kaip nori gavėjo vardą ir pavardę, vis tiek bankas pataiso vardą ir pavardę pavedime, taip kaip yra įvesta Swedbanke ... Ir matai ar teisingas gavėjas ... Skambinti tam nereikia, reikia, kad pati programa pataisytu klaidas ...

Bent jau as darydamas pavedima visada galvodavau, kad yra tikrinama ar saskaitos savininkas yra tas pats kuris nurodytas pavedime. Kitaip kokia prasme is vis nurodyt gavejo varda ir pavarde..Ir kazkoks is vis absurdas, kad del kazkokios rasybos klaidos gali prarast pinigus. Bet greiciausiai cia SEB'o mergaite svaigsta nezinodama..

Siaipzvejy - skambinti tokiu atveju nėra prasmės. Tegu eina ta draugė į banką ir raštiškai pateikia pretenziją dėl situacijos. Įteikdama ją atsakingam asmeniui nedviprasmiškai užsimena jam, ką kalbėjo mergužėlė telefonu, ir pasako, kad tikisi, jog ji tiesiog neteisingai buvo informuota ir visai nenori laiko gaišti su teisėtvarkos organais. Esu beveik tikras, kad taip pasielgus bankas pinigus grąžins labai greitai.

Kas nežino, tai čia šiaip:

Nuo 2012 m. sausio 2 d. Lietuvos bankas yra išankstinio ginčų sprendimo ne teisme institucija, nagrinėjanti vartotojų ginčus su draudimo, finansinių paslaugų ir papildomų investicinių paslaugų teikėjais, kylančius iš finansinių ir papildomų investicinių paslaugų teikimo, taip pat iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Lietuvos bankas taip pat nagrinėja Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių (vartotojų) ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, ir investuotojų bei emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad pagal Lietuvos banko patvirtintas taisykles, visų pirma, turite kreiptis į banką ar į atitinkamą antrinę įmonę, ir tik tuo atveju, jei gautas atsakymas netenkina arba Jums nebuvo atsakyta, įgyjate teisę per tris mėnesius dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į Lietuvos banką.

Dar pridesiu:
suklydus SEB'e pinigai "plaukioja" 2-3 paras "kazkur".

Čia pas juos tokia tradicija, dar nuo "Vilniaus Banko" laikų. Mėgsta palaikyti pinigus, ne tik kai kažkas netiksliai užpildyta.

uk pinigai 'plaukioja' nuo 5-10d.d.

Angle, turint galvoje šiuolaikines technologijas, toks pinigų plaukiojimas yra tiesiog klijentų durninimas.

pilnai sutinku. bet uk sakoma for security reasons, nors aisku, jog beseimininkei pinigai neblogai uzdirbt leidzia

Skandinavų bankai technologiški tik ten, kur jiems naudinga.

Verslininkus ypač siutina bankų vykdomos akcijos, kai jie ragina klientus atsiskaityti banko kortele ir už tai neima administravimo mokesčio ar suteikia kitų nuolaidų. Kelis procentus nuo pirkinio kainos bankams atiduodantys verslininkai piestu stoja prieš Vyriausybės ketinimus riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Tai esą bankams leistų uždirbti papildomų pajamų.

Pastebima, kad po viešų nepasitenkinimo bankų paslaugų kainomis pareiškimų kai kurie bankai pakoregavo savo reklamas ir jau neragina klientų atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Negirdėti, kad ir valdžia atkakliai siektų riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais.

Nuo galimo Konkurencijos tarybos tyrimo pradžios praėjo keturi mėnesiai ir jokių rezultatų nesulaukiantys verslininkai, matyt, nusprendė spustelti Konkurencijos tarybą.

Praėjusią savaitę baigėsi kelių savaičių Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos organizuota visuomeninė akcija „Paremkime Konkurencijos tarybos vykdomo galimo bankų kartelio nustatant paslaugų kainas tyrimą“. Per ją surinkta apie 3,7 tūkst. įmonių atstovų palaikymo balsų, sulaukta per 150 atsiliepimų dėl problemų tarp bankų ir verslo.

Labai įdomu, kaip vystosi reikalai šiuo klausimu... ar bankų lobistai vis dėlto sugebėjo šį klausimą užgesinti ir padėti į stalčius ?? Gal kas turi žinių ... ?

Bankai ir toliau vagia (pilna ta žodžio prasme) iš bejėgių ką nors pakeisti vartotojų pinigus ...

Nuo šių metų spalio bankas DNB įveda naujų mokesčių klientams. Turintys sąskaitų šiame banke, tačiau per mėnesį atliekantys operacijų už mažesnę nei už 700 litų sumą, turės bankui papildomai sumokėti po 1 litą per mėnesį.

Visada pradžia tik litas, toliau keliausim iki 50 litų. Nes viskas brangsta ...

idomu kada valstieciai atsibus ir supras kad juos melzia ne Kubilius ar Kirkilas, o uzsienio bankai.
Bank of America bande ivesti 5usd/men. mokesti saskaitoms- tai zmones pradejo masiskai uzdarineti saskaitas- teko skubiai atsiprasyti ir atsaukti.
Omnitelis su "asmeniniu" planu irgi ilipo i bala.

Idomu kaip baigsis SEB'ui bei Nord'ui?

Dar idomu butu isgirsti diskusija apie valstybini banka- Japonija, N.Zelandija ir kitos salys tokius turi.
Socdemai gyresi kad yra sukure valstybine atsiskaitymo sistema- pradziai valdiskoms istaigoms, o veliau ir pilieciams.
Svarbiausias momentas- naujai kuriamu paskolu signorazas atitektu valstybei, o ne uzsienio "fokusininkams".
Nereiketu moketi tarpininkams, kurie laikydami valstybes lesas jas perskolina pvz. Sodrai ir susirenka marza.
Taip pat atsirastu valstybes stabilumo pagrindas nepriklausantis nuo privaciu zemo reitingo subjektu atsiskaitymo sistemu.

Prie bankų politikos priskirtina ir informacijos apsaugos politika. Tokį nutikimą turėjau paskutinėm dienom: kilo problemų atsiskaitant virtualia Mastercard, skambinu į Dnb. Jaunuolis pažada viską išsiaiškint, reikia tik pasakyt asmens kodą. Kaip nekeista, tik kodo ir tereikėjo, nepaklausė net vardo ir pavardės (o gal kodą negerai pasakiau/ne tas žmogus esu), gavau atsakymą apie savo problemą.

Gaila nepaklausiau sąskaitų likučių, gal ir tą būtų pasakę nežinodami su kuo iš tikrųjų kalba? Nežinau ar informacija buvo pateikta laikantis banko taisyklių, bet mano supratimu gavau ją per lengvai...

Prisiminus Alesio Beliackio atvejį, kada bankas, Teisingumo ministerijos (ne teismo, prokuratūros ar kitos teisėsaugos institucijos) prašomas lengva ranka atidavė prašomus duomenis, peršasi prielaida kad Lietuvos bankuose kliento duomenų apsauga nėra labai aukštas prioritetas.

Kažkiek situaciją galėtų pakeisti, kai pradės steigtis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos. Tam sąlygos jau yra, įstatymai priimti (tiesa, aukšti reikalavimai). Tai galėtų sudaryti bankams konkurenciją mokėjimų ir ateityje netgi atsiskaitymų srityje.
Apskritai bankų politika dabar bandoma orientuoti į ne tik palūkaninių pajamų, o ir mokestinių pajamų didinimą.

Fiseri, sioje vietoje gal tiesiog darbuotojas aplaidus ?

Galbūt ir darbuotojas aplaidus, bet banke informacijos saugos politika galėtų būti įgyvendinta tokiu būdu, kad joks aplaidus darbuotojas apeiti negalėtų, pvz. informacinė sistema jam nieko nerodytų kol neatliks visko kas būtina, t.y. paklaus slaptažodžio, pavardės ir t.t.

na man kazkada reikejo slaptazodi atstatyti EL. bankininkystes, tai ir asmens koda ir prisijungimo varda viska reikejo pasakyt, cia per swedbanka

Kad ne visai teisingai interpretuota naujiena.

Iš DNB banko skelbimų:


Jei gerai pamenu, tai iki šiol reikėjo mokėt po 1 Lt/mėn. už kiekvieną sąskaitą, nesusietą su mokėjimo kortele, nepriklausomai nuo apyvartos. Gaunasi, kad dabar šiek tiek sušvelnino sąlygas.