Norėčiau asmeniškai paklausti I.Laurso, kas turėtų rodyti pavyzdį, įstatymų laikymosi, ar valdininkai žmogui, ar žmogus valdininkams... Mano manymu, valdžia kiek įmanydama taškosi biudžeto lėšomis, korupcija klesti, medicina tapo mažas pajamas gaunančiam dirbančiajam nebeįperkama ir atitinkamai nepasiekiama, viešųjų paslaugų kokybė su kiekvienais metais tik prastėja ir dar brangsta (parodoksas, kuris mane purto kokybė down, kaina up!!! )...

"Dangaus žmonės" sunkiai suvokia realybę, kurioje sukasi didžioji dauguma mūsų šalies žmonių ir lygina nelyginamus dalykus ... Tai ką mums reiks pasiekti, negalima laikyti jau pasiektu ir to pasekoje kalbėtis, kaip apie supantį fakta...

"2011 metais Europos metų vadovu tapusio verslininko manymu, bet kuri šalis turi apsispręsti, kokie yra jos prioritetai, o vienas iš svarbiausių Lietuvos tikslų esą turėtų būti įstatymų laikymasis."

http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=49921272

Pagal tai, kaip kalbėjo Šimonytė, tai, kad ne. Jos žodžiais tik 2015 metais Sodros biudžetas konsoliduosis, tai yra gyvens pagal išgales ir grąžins į valstybės biudžetą ir bankus paskolas, paimtas deficitui finansuoti.

Manau, kad ne čia vyksta žongliravimas ...

Matai, 2010 pradžioje Sodros vadovas kartu su Šimonyte Lietuvos Pramonininkų Konfederacijoje darė pristatymą. Tuomet abu buvo šventai įsitikinę, kad 2012 Vyriausybės paramos Sodrai reikės tik skolų palūkanoms padengti, t.y. pajamos ir išlaidos jau bus subalansuotos, o 2013 Sodra jau bus pliuse.

Kaip yra šiandien žinome. Kas bendro tarp to kas buvo sakoma tada ir šiandien - abėjais atvėjais kalba tik būsimuoju laiku. Apie tai iki kiek prisidirbo, kokias klaidas darė ir kaip jų nekartoti - kalbėti nenori.

Milijardu litų nuskurdinti šešėlį 2011 metais žadėjusi Vyriausybė dabar marina šią, finansų ministrės Ingridos Šimonytės žodžiais tariant, tautosaką . Planų sumažinti šešėlį neatsisakoma, tik žadama tyliau ir atsargiau .

Teikdama 2011 metų biudžeto projektą Vyriausybė žadėjo – atimsime milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos. Apie tai kalbėjo ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiesa, šiek tiek skeptiškiau vertindama tokius planus: „Tai nėra taip paprasta, kaip nueiti už miško, nukirsti galvą slibinui ir pasiimti pinigus.“

Matant, kad plano įgyvendinti nepavyks, I.Šimonytė apskritai dar 2011 metais pareiškė, kad jo nė nebūta: „Nėra tokio dalyko kaip milijardas iš šešėlio. Apgailestauju dėl tos tautosakos. Nežinau, kas tą tautosaką sukūrė.“

Skaičiais, kiek suplonės šešėlis 2012 metais, taip pat nesižarstoma. Tą pastebėjo ir keli Seimo nariai. „2011 metais žadėjote ištraukti 1 mlrd., todėl aš tikėjausi, kad šiais metais iš šešėlio jau būsite pasiruošę ištraukti 2 mlrd. Lt ir taip padidėtų įplaukos iš PVM, padidėtų įplaukos iš akcizų, padidėtų įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė parlamentaras Vidmantas Žiemelis.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, planai sumažinti šešėlinę ekonomiką niekur nedingo, tik nutilo ambicingos kalbos. „Tokie dalykai nėra tiesiogiai numatomi. Tas ketinimas atsispindi prognozuojant pajamas. Pavyzdžiui, prognozuojamos didesnės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio nei nominalus bendrojo vidaus produkto augimas. Tai daroma prielaida, kad paaugs oficiali ekonomika ir dalis verslininkų pasitrauks iš šešėlio“, – kalbėjo ekonomistas. N.Mačiulio teigimu, atskirose biudžeto eilutėse to nesimato, o ketinimai sumažinti šešėlį nėra taip garsiai komunikuojami kaip pernai.

„Bendra tendencija yra šiek tiek išskaidrinti gyventojų ir verslininkų veiklą, yra numatyti ir tam tikri veiksmai. Vienas tai yra sumažinti verslo liudijimų skaičių, kur yra daug piktnaudžiavimų. Kita svarbi priemonė, kuri padidins PVM, yra ketinimas nuo vasaros įvesti kasos aparatus visose turgavietėse“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, šiemet įvesti kasos aparatai visose dengtose turgavietėse parodė, kad tai pasiteisino – mažmeninė prekyba maisto produktais labai sparčiai augo 2011 metų antrąjį pusmetį.

Parlamentaras Vitas Matuzas sakė, kad pajamos, kurias pavyks atkovoti iš šešėlinės ekonomikos, 2012 priklausys nuo to, kaip efektyviai bus su ja kovojama. „Čia yra veikimo klausimas, efektyvumo visų institucijų, kurios už tai atsakingos. Čia jau ne Seimo kompetencija“, – sakė Vitas Matuzas.

"Šaunuolis" A.Šemeta, siūlydamas ilginti pensijinį amžių, didinti "draugiškus" ekonomikai mokesčius (nekilnojimo, transporto, aplinkos) ir mažinti darbo apmokestinimo naštą ...
Nenuostabu, kad žmogus su europietiška alga, nuo kurios tikriausiai nemoka mokesčių, kaip ir TVF vadovė C.Lagarde, gali sau ramiai postringauti apie naujų mokesčių įvedimą ir pensijinio amžiaus didinimą.

Aš manau, kad įvykdžius Šemetos siūlymus, dar labiau nuskurs vidutines ir žemiau vidutines pajamas gaunantys žmonės, o likusi dalis, drąsiai apeis šiuos mokesčius. Paprasčiausiai juos sumokės, kitų dabar mokamų mokesčių optimizuota suma. Pirma, daug turto turi pensininkai, bet jie neturi pajamų. Iš kokių grynų jie mokės turto mokesčius? Antra, kad per laikotarpį 2004-2008 labai daug buvo įsigyta turto su didele permoka ir skolinantis. Ar liko grynų mokėti naujus mokesčius ? Likusieji kurie neturi turto, moka nuomą. Ar jie turės grynų šalia nuomos, sumokėti ir naują NT mokestį (visus mokesčius, galutiniam taške sumoka vartotojas). Kiek žmonių dabar tiki, kad sulauks pensijinio amžiaus ?? Tai koks akstinas mokėti mokesčius, kai žinai, kad tau pensijos neteks ... o apie auto ? viskas labai paprasta, mažiau auto bus. Mažiau auto, mažiau mokesčiu į biudžetą nuo kuro ... Įdomu kas bus daugiau

Nuskurdusi labiau tauta, išvis dės skersą ant mokamų mokesčių, nes visiems ekonomistams puikiai žinoma vadinamoji Laffero kreivė – teorinė koncepcija, parodanti įplaukų į budžetą priklausomybč nuo mokesčių tarifų. Lafero teorijoje nurodyta, kad, kiekvieną kartą padidinus mokesčių tarifus, jų surinkimas ne išauga, o , galiausiai peržengus tam tikrą ribą, netgi pradeda mažėti. Juk turim kažkada pripažinti, kad realusis darbo užmokestis kurį dabar gauna namų ūkiai vis dar mažėja (atvirkščiai, nei mums nori įteikti premjeras)...

Ar dabartinė mokesčių sistema Lietuvoje vis dar motyvuoja verslą ir namų ūkius ar jau artėjama prie rizikingos ribos?

Sutinku, kad Lietuvoje mokesčių tarifai nėra dideli, tačiau visa sistema pernelyg sudėtinga. Antra kur link sudėlioti valstybės prioritetai... ar padaryti konkurencingą Lietuvą ar atsikratyti visais jos gyventojais. Nėra žmogaus, nėra problemos.

Nustotu švaistyti valstybės biudžetą, tai surenkamų mokesčių užtektu visiems ir viskam. Kol švaistys, tol nemokėti mokesčių ir man bus norma.

Šiandien viename rusiškame portale radau nuorodą į Vladimiro Pastuchovo (politinių mokslų daktaras, St.Antony College, Oxford) alternatyvios Rusijos Konstitucijos metmenis.



Ir pagalvojau, ar tik ne pagal tą pačią Konstituciją gyvenam...

Mažas klausimukas, kodėl pas mus LT toleruojama kontrabanda (viešai tai fui, fui, fui), bet gyvenime ... Nejau norite patikėti, kad LT struktūra, jau tokia neįgali, kad negali pilnai pažaboti ją ... Siūlau variantus:

- tai yra naudinga Lietuvai ! pasienio namų ūkiai dalyvaudami šiame "versle" išlaiko lojalumą vyraujančiam socialiniam teisingumui : nėra darbo, bet ir nereikia "vogti" ...
- tai yra naudinga Politinei sistemai ! galima struktūrą (pasienis, policija, muitinė ir ...) viena ranka maitinti (kontrabosas sega) ir kita ranka laikyti už tos vietos, kur nepatogu sakyti, kad net pypt nebūtų, jeigu ką reikia išvežti/įvežti pro sieną su žinia ...
- tai yra naudinga Vyriausybei ! nieko nėra blogiau nei įprotis. Lozungus pas mus paprasta liaudis ignoruoja, o rūkyt, išgert ir nuvažiuoti reikia. Jeigu reiks mokėti pilnais akcizais už viską, gaunant varganą minimumą ir dar nedaug kažkiek, tai ši masė, gali būti nebesuvaldoma. Ir manau, tai vyriausybė supranta ir jai taip, kaip yra dabar - Gerai...
- tai yra naudinga Institucujoms ! yra kontrabanda yra ir poreikis etatams, investicijoms į jos mažinimą. O čia saviems darbams ir procentukas ...
- tai yra naudinga Rusams, Baltarusams ! masto ekonomija ir/ar valiuta, procentai iš gamybos, akcizai į jų valstybės biudžetus. Mes LIETUVA prisidedam prie šių šalių gerovės. URA Draugai (nejuokinga ) Nes man niekas neįrodys, kad Slavai tiek jau nusigyveno, kad savo sienos nebemoka apsaugoti ...

... žinoma yra ir ultra radikalių minčių ...

Tai va klausimas : kaip Jūs manote, kam naudinga ?!

- naudinga "tinklams", instituciju pagalba nusmaugti konkurentus.

Isvardinote faktiskai visus punktus kam tai naudinga...

Del to pasakymo, kad pazaboti ja nera sudetinga as visiskai sutinku, instituciju kurios dirbo tuo klausimu pakankamai daug, iranga tai problemai eleminuoti tai pat yra, informacija gauti nera sudetinga, nes viskas vyksta is lupu i lupas, gali nesunkiai atsekti kas yra kas, ir is kur..

Bet kitas klausimas, del tos mases, kuri taupo isigydama, sias prekes, ok, kuom tai naudinga?

1. Zmogus sutaupo kuro, alko.. cigar..saskaita, likutine dali gali skirti vartojimui - Tai pliusas verslui, zmogus galbut nesirys deti i kojine tu 200lt sutaupytu, o iseis i kavine su seima, nueis i kina, kazkas sutaupys vaikui ant mokslu ir panasiai,,,,

Matau tik nauda, tie nesumoketi, akcizai, PVM, vienokiu ar kitokiu budu grizta i realia ekonomika, nes ta dali kuria sutaupome, mes graziname i ekonomika, ta dalis juodu pinigu tampa baltais, kai tik jiems yra israsoma saskaita, ar ismusamas kvitukas..

Toks primityvus skaiciavimas, butu jeigu butu :


1. Pilu kuro koloneles kaina 4.5LT,bet kaimynas man pasiulo jo isigyti, uz 3.5Lt ( nekoloneleje) .
menesiui man reikalinga 100 litru kuro, tad realiai nuo sios sumos taupau 100LT per menesi, pildamasis nekoloneleje.

2. nezinau kaip skaiciuojamas, PVM degalams, bet tikriausiai, taip 450 ct * 0.21= 94.5 ct PVM, akcizas, dyzelinui anksciau bent kai domejausi buvo 1LT dabar tikriausiai didesnis, tad realiai kaina gaunasi, 2.55lt uz litra, pabreziu apytiksliai.

3. Tad gaunasi kad 200 lt valstybe praranda, o as sutaupyta 100lt isleidziu Maximoje, ir PVM grazinu Lt, realiai, skirtumas, atrodo, ziauriai didelis, verslui ok, dideles lesos jei kiekvienas taip sutaupytas Lt griztu i ekonomika butu super, ratas issisuktu. Bet ar verta valstybei terioti 200lt kad gauti 21Lt is manes??

Butu kontrabanda, jei taip ''sutaupyti'' pinigai butu isleidziami uzsienyje, ir mokesciai pasiektu, kitos valstybes biudzeta, va cia tai jau sakyciau kontrabanda...

Perversmas ekonominėje ir socialinėje visuomenės struktūroje įvyksta žymiai greičiau esant visuotiniam sukrėtimui ir vystymosi pagreitėjimui kurį sukelia karas . ( Karlas fon Klauzevicas ) .

Tos visuomenės kurios nesugeba laiku vykdyti struktūrines ir socialines reformas yra priverstos reformuotis kruvinuose perversmuose . Tai ir "arabų pavasaris" , tai ir Graikija , kuriai viskas dar prieš akis . Įdealiausias variantas ,kai įvyksta spalvota revoliucija , blogiausias - pilietinis karas , ar užsienio intervencija .

Siaipzvejy, dažnai nuomonės sutampa, kad ir dėl biudžeto lėšų švaistymo, bet to nei išmatuoti nei taip lengvai sukontroliuoti negalime, todėl nesiplėsiu, bet dėl mokesčių nelabai sutinku. Taip, yra toks dalykas kaip Lafero kreivė, bet nereikia tendencingumų- keliant tarifą pajamos tikrai auga, ir tik po lūžio taško pradeda kristi, vadinasi aktualu surasti optimizuojantį tarifą, kuris skirtingas kiekvienai šaliai. Kad tai slidus reikalas įrodo ir mokslinių tyrimų trūkumas, nes duomenys dažnai per minkšti.
Taigi klausimas yra kur lūžio taškas atskiriem mokesčiam, ir kaip bendrame vaizde atrodo galiojantys tarifai. Mano galva PVM ir kiti vartojimo mokesčiai yra mažesni/ lygūs optimizuojantiems, ir pagrindinė beda yra darbo jėgos perteklinis apmokestinimas, vadinasi ir Šemeta teisingai problemą identifikuoja. Ir teisingai siūlo kompensuoti trūkumus per vartojimo/turto mokesčių kėlimą. Turto mokestis ir nuomos kainas sumažins, nes perkamoji galia nepadidės, stovinis butas neš nuostolius, vadinasi bus interesas mesti NT į rinką kad ir mažesnėm kainom. Gal nuskambės piktai, bet pensininkai turto anapilin nenusineš, o jei turto yra, vadinasi ir rezervų yra.
Mūsų tarifai yra vidutiniai, o surinkimas mažiausias Europoj. Surinkimą mažina spragos, veiklos formų įvairovė ir pan., vadinasi ir verslo liudijimų, ind. veiklų ir pan. ribojimas ir apmokestinimo pritraukimas prie DU apmokestinimo yra labai sveikintina iniciatyva- ta pati paslauga turėtų būti vienodai apmokestinama nepriklausomai nuo jos atlikimo formos. Dabar beveik visur būdamas gudrutis gali pakombinuoti mokesčius, o visi sąžiningi lieka durnučių vietoje ir pradanda konkurencingumą, todėl spragų kamšymas man yra super iniciatyva.

Mantai, PVM yra įskaičiuotas į galutinę kainą, todėl realus tarifas yra: 1-(1/1,21)=17,36 % nuo galutinės kainos.

P.S. Norėčiau pabrėžti, kad neneigiu problemų buvimo kitur, bet mokestinę sistemą be kelių išimčių vertinu teigiamai. Mano galva argumentas "kadangi yra didelių problemų kitur, nereikėtų spręsti problemų čia" yra nieko vertas

Papildant dėl Lafero, esminis veiksnys dėl mažinamo tarifo yra ne vartojimo augimas, o mokesčio vengimo mažėjimas, ir būtų naudinga suvokti, kad šešėlis taip lengvai nesitraukia, ir net ir didelis tarifo kirpimas lėtai ir laipsniškai išlaisvina vartojimą iš šešėlio, automatiškai pajamų skylė traukiasi itin lėtai, taip kad nereikia fantazuoti apie masinį legalizavimasi, jei tarifus sumažinsome keliais procentėliais, neatitrūkim nuo realybės.

Surasti optimizuotą tarifą, tai kaip rasti Gralio taurę. Kiekvienu ekonomikos periodu vis skirtingoje vietoje lūžio taškai bus.
Mokesčių prasmingumą suprantu ir suprantu, kad šešėlis ne tik menkina konkurencinius pranašumus apskaitomoj ekonomikoje dirbančių įmonių, bet ir iškreipia mokesčius. Mokesčiai Lietuvoje tikėtina yra ir didesni dėl šešėlio masto, nes trūkstant biudžete pajamų, šešėlio optimizuotą mokesčių dalį perkelia ant mokesčius mokančių pečių.



Šemetos Idėja aiški - mažinkite tiesioginius mokesčius tenkančius darbo užmokesčiui ir apmokestinkite turtą. Galutinis tikslas sumažinkite liaudžiai litą, gausit iš tų pačių bėdžių į biudžetą 1000 litų. Patis bus kalti, kam tiek prisigrobė ... Ir kas toliau ... Ogi viskas paprasta - dauguma pašers anstolius ir dykai atiduos turtą į rinką, kur galybė turto bus sunaikinta, kaip nebereikalinga... Nes:

Daug turto turime tik menamo, kuris taip stovi lauko vidury ... bet jokio teigiamo pinigų srauto sukurti negali ...

Kai tik mūsų koks vabalėlis, apšyla prie "ES lovio", iškarto pradeda postringauti, kaip čia toj Marijos žemėj ką galima padaryti su NT mokesčiu ... bet užsimiršta dėl to, kad:

1. Pas mus nerišama mokesčių visuma su namų ūkio pajamomis ...
2. Pas mus ignoruojama susiformavusi turto ekonominė kultūra, kur dalis turto atėjo, paveldėjo, liko ir t.t. ir eksplotuojama iš TSRS laikų, dalis turto įsigyta ekonomikos pakilimo metu, bet nėra Pinigų srauto ir turto balanso. Nėra ekonominės logikos kultūros ...
3. Mokesčių proporcingumas turtui - kokia gali būti logika, kai už žemės sklypo arą Palangoje ir ne prie pat jūros turi mokėti 400 lt turto mokesčio ? Toks sprendimas Tarybos, nes miestui reikia pinigų. Ar esame girdėję, kad miestui nereikia pinigų ... Turto vertė yra menama, nes matuojama nelikvidžioje rinkoje. Nėra pas mus likvidžios NT rinkos ir dar kažkurį laiko to nebus. Bet mokesčius mokame paskaičiuotus "iš lempos".

Kodėl turto mokestis turėtų būti atimti ar perskirstyti turtą iš pensininko, seno ar ligoto žmogaus ?? Kodėl turime per NT mokestį priversti neturinti pajamų, dabar, kai yra ekonomikos stagnavimas, viską išsiparduoti ?? Kodėl žmonės kurie pirko "kosminėm kainom" sau būstą, nes jiems iš visų ruporų rėkė, pirk dabar, nes vėliau dar brangiau bus ir dabar, kai jie sugebėjo mokėti ir nesugriauti bankų, atimti iš jų tą turtą ...

Ir svarbiausia niekas nesako, o ką gaus Daugiau ir Geriau paslaugų iš valstybės Lietuvos žmonės iš to, kad bus mokami mokesčiai nuo turto ??

Kuriant naujas mokesčių rūšis, Šešėlio mastas tik augs. Nes pas žmonių nėra papildomų litų jų mokėti. Neaugant pajamoms, nauji mokesčiai, nesvarbu, kokių jie būtų tikslų, tik labiau skatins didinti šešėlį ...

Man sunku suvokti,
kodėl REIKIA pakelti mokesčius "iki lūžio taško", juk šiame lūžio taške kažkas atsiduria žemiau skurdo ribos. (Statistika - tai tarsi SMA akcijose)
Ir tas kažkas žiūrėdamas iš savos varpinės, ir matydamas:

Aš atsimenu, Ashaman statė klausimą: Koks svarbus visai Lietuvai įvykis suvienytų Lietuvą ? Arba, pastatykim klausimą kitaip - kada bus įmanomas Baltijos Kelias Nr. 2 ? (pirmame buvau)

"Arba, pastatykim klausimą kitaip - kada bus įmanomas Baltijos Kelias Nr. 2 ? (pirmame buvau)"

Nebus Baltijos Kelio Nr.2. Nėra jėgų ir idėjų, kurios galėtų suvienyti Lietuvą.

"Nebus Baltijos Kelio Nr.2. Nėra jėgų ir idėjų, kurios galėtų suvienyti Lietuvą."

Tai, kad nera jegu ir ideju, nereiskia, kad ateityje ju nebus.

Lietuva kolkas per gerai gyvena, kad butu pagrindas Baltijos Keliui Nr. 2.

Kažkaip baisiai pesimistiškai ...
Man atrodo geriau skambėtų : Aš dar nežinau, kada ...

Nes manau, kad mokykloje daugeliui turėjo užstrigti ... girdyti žirgai Juodojoje jūroje ... nejaugi šiandieninės kartos ... moka tik krapštyti nosytę ir vartojant Švyturį, žiūrėti Lietuva - Rusija krepšinio rungtynes ?

Baltijos kelio pagrindas nebuvo materialinis (t.y. geras ar blogas gyvenimas).
Taip kad ar gerai gyvena, ar blogai gyvena - nėra jokių šansų Baltijos keliui Nr.2. Realybė deja tokia.
Kas blogai gyvena - emigruos. Kas gerai gyvena - o kam jiems stengtis dėl Lietuvos?
P.S. Paprastas pavyzdys. Krepšininkas Motiejūnas - svarbiau kontraktas NBA negu už Lietuvą kovot dėl kelialapio į Londono olimpiadą. Ir palyginam su Baltijos kelio epochos krepšininkais Saboniu, Marčiulioniu. Sulūžusiom kojom kaip liūtai kovės už motiną Tėvynę.

"girdyti žirgai Juodojoje jūroje"

Lietuviai jau senai ne tokie, kokie buvo tais laikais. Lietuva mire kartu su Vytautu.

Cia kaip ir su senoves Graikija ar Romos imperija, dabartines Italija/Graikija Europos autsaideres ir jau senai besivelkancios tokiame statuse. Italija pvz. per WW2 nepajege be Hitlerio pagalbos net Graikijos uzimt. Nu tai ka dabar darysi kad tep susiklosto ??

Mokytojai skambina pavojaus varpais: abiturientai – vis bukesni
va ir skamba klausimas: kas pirma: višta ar kiaušinis ??

Anot Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės "Remiantis 2009 metais OECD pateikta išvada – pusė pasaulio darbuotojų dirbo šešėlinėje ekonomikoje. „Tai – beveik 1,8 mlrd. žmonių. Bendra šešėlinės ekonomikos vertė yra beveik 10 trilijonų dolerių. Jei ši ekonomika būtų nepriklausoma tauta, suvienyta ar atskira politinė struktūra – tai būtų supervalstybė, sekanti po JAV, kurios BVP – apie 14 trilijonų dolerių“...

Ar Lietuva pirmauja ? Kaip manote ?

Man šie duomenys rodo, kad ne tik Lietuvoje:

1. valstybių mokesčių aplinka neskatina būti legaliais, nes šalies gyventojai neišgali tiek sumokėti, kiek nori gauti biudžetas ...
2. valstybių teikiamų viešųjų paslaugų paketai yra neracionalūs . Galimai perdideli, per platūs ir tuo pačiu ištaškyti į daug įvairiausių junginių. Už tiek paslaugų ir jų kokybę, šalies gyventojai negali susimokėti.
3. susidaro įspūdis, kad valstybėse paslaugas liaudžiai kuria ir įkelia kaštus į biudžetą, tam tikros grupės, kurios supranta tą paslaugą kaip savo verslų pajamas arba norėdami susireikšminti.
4. susidaro įspūdis, kad valstybių gyventojai neišgali apmokėti per didelį biurokratų kiekį, kurie patys sau susikuria darbą, kuris nesukuria jokios pridėtinės vertės tos šalies gyventojams.

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje per metus sumažėjo 1,7 proc. ir pernai sudarė 17,1 proc. visos šalies ekonomikos, teigiama Latvijos Ventspilio universitetinės kolegijos prorektoriaus Arnio Saukos atliktoje studijoje.
Joje teigiama, kad 2010 m. Lietuvoje šešėlis sudarė 18,8 proc. rinkos, o 2011 m. - 17,1 proc.
Tuo tarpu Estijoje šešėlis, anot Latvijos tyrėjų, 2010 m. sudarė 19,4 proc. rinkos, o 2011 m. - 18,9 proc.
Pasak mokslininko, labiausiai šešėlinė ekonomika pernai sumažėjo Latvijoje, tačiau nepaisant to ji išlieka didžiausia Baltijos šalyse.
Jo skaičiavimu, 2010 m. Latvijoje šešėlis užėmė 38,1 proc. ekonomikos, o pernai sumažėjo iki 30,1 proc.