Zinojau kad Lebronas James domisi investavimu, bet kad tiek pazenges, stebini

P.s rasymas po kiekvieno zmogaus zinute, nieko gero, gaisti savo laika... naudos is to nulis

Negalima, paziurim is kitos puses : USA uz zalia makalatura ( JAV dolerius ) perka realias prekes is Kinijos. Didesne dalis atpiskaitymu bankiniais pavedimais - net popieriaus USA gadint nereikia. O del USA skolos - nieks jos nesiruosia grazint. Anksciau ar veliau nurasys per infliacija. Laiko klausimas.

Jei infliacija padidins, kad skolas nurasyt tai vadinas spauzdins usd, jei spauzdins usd tai didins usd pasiula, kas mazins pacios skolos palukanas. Bet kiekvienas papildomas doleris ir yra skola.. Plius jei juani sitaip risa prie usd tai atitinkamai bus ir juanis spauzdinamas ir superkami tie usd uz kuriuos ta pati skola bus superkama. Sitaip ziurint usa tik labiau i skola seda kinijai... Nesueina galai man cia kazko.

Reik pabandyt sitaip:
-Tarkim yra dvi salos A ir B. Abi turi savo valiutas ir gan atskiras ekonomikas, maista ir resursus turi savo. Infliacijos tokios pacios 1%, valiutu kursas 1, importo exporto santykis vienodas, nera disbalanso.
-O dabar sala A padidina infliacija iki 2% paspauzdinant savo valiutos. Tokiu atveju salai B tampa pigiau pirkt ne vidaus produkta, bet importuot is A.
Tai tada A sala spauzdina pinigus is nieko, is oro, sitaip darydama save konkurencingesne pries sala B. Uz atspauzdintus pinigus superka B salos valiuta, o ta supirkta valiuta skolina salai B uz procentus... !
Sala B po truputi seda i skola salai A, salos B ekonomika leteja, gamyklos persikelia i sala A, nes ten darbo jega pigesne ir gaunamas pigesnis konkurencingesnes kainos produktas tokios pacios kokybes!
Sala B tiek daug prasiskolina salai A, kad susidaro tokia situacija, kad jei sala A daugiau nebeskolins pinigu salai B, salos B vartotojams turimu skolu procentai labai padides. Kitaip kalbant sala B tampa visiskai priklausoma nuo salos A, nes sala A gali tiesiog virvutem tampyt salos B ekonomika per skolinamu pinigu pasiula islaikant mazas palukanas.. Bet jei sala A neskolins pinigu salai B, tai salos B ekonomika letes ir tas mazins perkamuma is salos A, kas stabdytu salos A ekonomika..
Bet tai kur logika.. Gal ir as pvz noriu pinigu atsispauzdint.. Kuo pagristas tas spauzdinimas? Cia kaip kazkoks sukciavimas atrodo
O dabar didziausias klausimas, kaip sia salos B priklausomybe atrist nuo salos A, kai sala A to nenori? ..

Kaip cia dar sugalvot.
Tarkim turiu as sala, joje turiu savo elektrine, resursus, viska.. Nieko nereikia pirkt is svetur, viska turiu savo saloj. Dviracius gaminam pas mane saloj.
Mano salos valiuta X.
Kad galetumet is manes pirkt dviracius turit savo valiuta issikeist i mano X. O as kaip visiskai nepriklausomas, padarysiu X kursa toki, kad dviraciai kainuos 10x pigiau nei maximoj, ir ka maxima man..? nieko.. O ka as darysiu uz jusu gautus pinigus, kuriuos iskeitet i x valiuta? Skolinsiu jums atgal uz procentus..

Zodziu, pradejau suprast truputi.. Pats su savim cia bemastydamas
Taip gaunasi, kuo labiau Kinija yra nepriklausoma ir nieko jei nereikia is svetimu saliu, tuo labiau ji gali zaist su savo valiuta kaip nori. Kai tik Kinijai reiketu kazko is svetimu saliu- viskas, tada Kinijai reiketu brangaus juanio.. Hmm, idomiai.

elementarus dalykai.. viskas cia sueina.. nereikia taip suprimityvint visko.. globalaus pasaulis yra super sudetingas yra begales kintamuju.. o speliot ju reiksmes cia jau profu darbas, bet aisku yra tam tikri principai kaip kas veikia ir kodel veikia.

jei nori mazint skola, turi arba mazint islaidas arba kelt ekonomika.. taigi skolu krize dabar, ziurek kas yra daroma ir mokykis ;

Tai dabar turbut ir yra idomiausias laikas mokintis kai tokie dalykai pasauly darosi. Visus variantus iskart matai praktiskai..

USA viskas labai tinka ir viskas labai gerai. Kinai savo darbu realiu kuria produkciją, kurią už nominalius centus USA perka didindama savo skolą, kurios neketina grąžint. Why not ?
Juanio kurso palaikymas tai čia kol kas tik veikia. Po truputį ar taip ar taip turi kelt, nes beribis spausdinimas ilgesniam laike gali labai liūdnai pasibaigt. Prispausdini per daug ir apsižiūri, kad paklausos iš išorės nebeliko- visi ir taip tų juanių turi. Va tada ir turi bėdą. Kaip bebūtų už kurso laikymą gauna jie nuo viso pasaulių ausų. Ir vis pažada padidint juanių kainą. Praturtės Kinai, tai ir padidins kainą. Kad vidinį vartojimą skatintų. Kad galėtų kinai po pasaulį važinėt ir užiminėt žemes savo brangų juanį į pigius dolerius ar eurus keisdami.
Ir šiaip pasauly ne tik JAV ir Kinija egzistuoja, ką tu kažkodėl pamiršti.

teko skaityt straipsniu is licencijuotu duomenu baziu ir radau ne viena, kurio atlikti tyrimai rodo, jog Kinijos juanio kursas netgi turetu but dar mazesnis, o visi tie kaltinimai daugiau politizuoti, nes jie patys (siuo atveju labiausiai USA) nori, kad ju eko kuo greiciau atsigautu, o tam reikia silpnesnio dolerio, kad augtu prekyba