Jei nėra galimybių pateikti info apie Lietuvos skolos mažėjimą, tai nėr čia ko krykštauti apie visokias paskolų sąlygas. Tik skolos mažėjimas gali būti laikomas gera naujiena. Arba pranešimas, kad kur nors pavyko prasisukti be pasikolinimo. Arba, kad išleisti skolų lakštai su Lietuvos piliečiams palankiomis palūkanomis.

Brangiau pasiskolinusi viduje Lietuva kelia ekonomiką, prestižą piliečių akivaizdoje, aktyvina pinigų srautus, gauna mokesčių už palūkanas, visokių PVM ir akcizų už palūkanomis uždirbtais pinigais pirktas prekes ir t.t.

Žodžiu, jei negaliu nusipirkti lakštų su 7 proc. metinėm palūkanom, tai man nepalanku. O ant visokių ten finansų rinkų man nusišvilpt` nes gyvenu mikroekonomikos lygmenyje, o todėl makroekonominės problemos manęs nejaudina.

Atsiprašau, kad rašau gal šiek tiek padrikai. bet maždaug tokia yra paprasto žmogaus pozicija. Protingas supras, o durniui nėr ką aiškinti.

McAlister, o čia gera naujiena, kad alia tipo pigiai pasiskolinti gauna, ar kaip, nes nelabai įsikirtau į tai kas parašyta.
Jei tai,kad pigiai pasiskolino, tai galiu parašyti panašiai:
Narkomanui Anastasibrozijujui šiandien puiki diena: dozę skolon gavo už 4.85%, prisiminus kad sausi su 6.75%.
Klausimai:
1) Ką Anastasibrozijujus veiks su šia doze?
atsakymo variantai:
a) suvartos ir vėl eis prašyti kitos?
b) perparduos brangiau kitam narkomanui,(tokiu nusipirks kitą dozę, o pelną atsidės skolos gražinimui)
c) siūlykit savo variantą


2) iš kokių pinigėlių Anastasibrozijujus gražins skolą?
atsakymo variantai:
a) eis vogti (eilinį kartą apdės liaudį mokesčiais)
b) eis dirbti (tipo skolintus pinigus investuos ir dirbs jie LT labui)
c) siūlykit savo vairantą
3)kas bus, kai Anastasibrozijujui bus pasakyta, gražink skolas?
atsakymo variantai:
a) eis skolintis labai brangiai, nes labai treba?
b) parduos savo auksinius dantis
c) priklausomai nuo skolintojo orentacijos grazins natura
d) siūlykit savo variantą.
ir šį kvailą klausimų žaidimą galima tęsti toliau...

Siūlau visų pirma išdėstyti savo argumentus, kodėl manote, kad skola, kad ir kokia ji pigi bebūtų yra gėris

Sausuoli ar tu tik apsimeti ar tikrai tiki, kad lietuviški lazeriai užima 10% mokslinių lazerių rinkos? jeigu kokia 1/100 sudarantis visos mokslinių lazerių rinkos segmentas yra visa rinka, tai taip - tai tiesa.

Gal galėtumėte priminti, kas tuomet 2007-aisiais valdė ir viską praskolino, užuot profitavę iš ekonomikos kilimo?
Taigi, taigi. Praskolino socdemai, pypkoriaus Kurkyliaus šutvė, neatsakingai kėlusi pensijas Blinkė ir kiti niekdariai. Socdemai pradėjo, o konservai tęsia žalingą skolinimosi praktiką.

Ir tesugriūva man visi forumo minusai - teisybės nepaslėpsi. Konservai didina socdemų skolą.

taip, tiesa. Lietuviški lazeriai pasaulyje mokslo tarpe sudaro 10% rinkos. Neperseniausiai apie tai dar ir kalbama buvo gan nemažai.

kiek teko kalbėt su pačiais fizikais, mokslinių lazerių rinka yra nedidelė ir nesiplečianti ... jų nuomone, ten praktiškai nebėra ką veikti, vienintelė galimybė plėstis - bandyti konkuruoti pramoninių lazerių srityje

as kai paskaitau Petro depresinius komentarus, tai atsiranda noras sukurti labdaringa organizacija pavadinimu "LIETUVI ISGELBEK PETRA!"

dauguma Lietuvos žmonių tokiomis pačiomis nuotaikomis kaip Petras gyvena, didelio fondo prireiks norint visus išgelbėt

taip taip vel legendos ir padavimai,dauguma ,visi ,girdejau ,maciau per tv,badauja ttt bu bu bu

p.s. Lietuva - depresine nesavarankiska visuomene,deja

http://www.ekonomika.lt/naujiena/dauguma-lietuviu-mano-kad-ekonomika-ritasi-zemyn-21382.html

p.s. baikim gal vieną kartą galvot, kad jei aš šiltai sėdžiu ir man labai gerai, tai ir visa Lietuva labai gerai gyvena ...

mano ukininko dedes pajamos padvigubejo,bet dejuoja ir toliau ,mes jau tokie tie lietuviai

Kubilius frazė verta Nobelio premijos ekonomikos srityje "Europos Sąjungai reikia ruoštis vis didėjančiai konkurencijai su Kinija, Indija, Brazilija ir kitomis sparčiai augančiomis šalimis, sako Lietuvos premjeras Andrius Kubilius."

Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/business/akubilius-reikia-ruostis-konkurencijai-su-kinija-ir-indija.d?id=58208004#ixzz1sJ6qlPl0

TVF padidino pasaulio ekonomikos augimo prognozes

Tarptautinis Valiutos Fondas paskelbė, jog pagerino sausio pradžioje savo paskelbtas šių ir kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Jos buvo pagerintos po to, kai padėtis euro zonoje stabilizavosi, na o Amerikoje padidėjo ekonominis aktyvumas.

Tarptautinio Valiutos Fondo ekonomistai šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, palyginus su skelbta sausio mėnesį, kilstelėjo nuo 3.3 iki 3.5 procentų, na o kitų metų globalios ekonomikos augimo prognozė buvo pakelta nuo 4 iki 4.1 procento.

http://www.traders.lt/page.php?id=13849

Kaip sakoma, gulinčiu nieks nemuša, bet nemėgstu pesimistu.

Finansų rinkose skaičiuojama Lietuvos bankroto tikimybė per beveik trejus metus sumažėjo per pusę, o pagal šių metų kredito rizikos mažėjimo tempus Lietuva atsidūrė tarp tokių valstybių kaip Norvegija ar Šveicarija.

Plačiau: http://vz.lt/article/2012/4/17/investuotoju-akyse-lietuvos-bankroto-tikimybe-tolsta

Labai dziugu matyti, kad pagaliau nuomones reiskiamos ne +/-, o konkreciai komentarais, deja, komentaru kokybe nenustebino (kaip ir autoriai). Kazkokios biletristikos ir perkeltiniu prasmiu palyginimai nekalbant apie esme. Gal bukim konkretus ir kalbekim apie konkrecius skaicius/skola, o ne alkocholikus. As irgi galiu pasakyt panasiai: alkocholikas kurio kraujyje alkocholio kiekis buvo 6.75 promiles prasiblaive siek tiek iki 4.85% - vel bloga naujiena?

Kodel tai gera naujiena? Todel kad pasiskolinta mano galva tikrai neblogomis salygomis ir pakankamai ramiu periodu, Lietuvos CDS nukrito, rinkose nuslugo graikijos tema, o ispanai tik lenda is maiso. Taip inesamas finansinis stabilumas. Skolinimasis ramiu periodu atitinkamai itakoja pasiula rinkoje, salygas. Kalbant apie salygas, Lietuva zemiau 4.85% kupono yra skolinusis tik kelis kartus ir tai per musu auksini perioda kada nei krizes nebuvo ir Lietuvos ekonomika kilo i virsu kaip Pchenjano raketa (kaip ji pasieke orbita visi zinom). Petro pastaba del 2007 visiskai nesuprantama, nejau jus kolega nematot skirtumo tarp skolinimosi prie ekonominio pakilimo, ir skolinimosi per krize ir ekonomini nuosmuki? Jei jum tai jokio skirtumo, tai nemanau kad musu diskusija verta abieju musu laiko nes mes gyvename skirtingame pasaulyje.

Petras pasake genialia minti:Tik skolos mažėjimas gali būti laikomas gera naujiena. Manau niekas nesigincytu kad skolos mazejimas yra gera naujiena. Bet ar TIK?
Pvz grista Petro zmona namo ir sako: "Siandien buvau banke, mum pakeite paskolos uz busta salygas, pratese termina dar 6 metam ir palukanas sumazino nuo 7 iki 5%, ir dabar turesim uz busta moketi ne 1000 Lt per menesi, o 800 Lt", i ka Petras isdidziai atsako "TIK skolos mazejimas gali buti gera naujiena, mars i virtuve...".

Ar zinot kas yra refinansavimas? Tai yra vienas is skolos valdymo mechanizmu. Butent siuo mechanizmu yra mazinama skola. Na negali valstybe taip imt ir is niekur atiduot milijarda euru ir sumazint skola, tas milijardas is kazkur turi ateiti. Ne dabar. Ka ji gali padaryt? Sumazint islaidas tai skolai aptarnaut ir mazint refinansuojamas sumas. Pvz uz menesio, geguzes 10 diena reik ispirkt 1 milijarda euru bonda, su 5.875% kuponu. Jeigu mes dabar skolinames uz maziau, tai realiai yra jau skolos valdymo kastu mazejimas (turint omenyje ir tai kad suma EUR 400m). 2014-2015 turim bondu kurie turi 9.375-9.95 kuponus, jei per kelis metus pasaulis nesubyres, neabejoju kad LT gales refinansuoti tas skolas su geresnem salygom, bent zemiau nei 5-5.5%, taip sutaupant kelis simtus milijonu ant palukanu. Tuos kelis simtus milijonu galima minusuot nuo kito/naujo bondo sumos, ir skolintis ne tiek pat, o keliais simtais milijonu maziau, taip mazinant butina refinansuoti suma i ateiti. Taip pat ir Petras, sutaupes 200 lt per menesi, galetu ta suma padenginet pacia paskola. Is kitos puses suma gali buti net ir didesne, bet su geresnem salygom, skolos kastai mazesni bus.
Viso sito ka rasiau esme ta kad visu pirma reik sumazinti skolos aptarnavimo islaidas, o tik paskui galima mazinti ir pacia skola.

Kalbeti apie skolos mazinima siuo ekonominiu periodu gali tik realiai nesuvokiantis kokiame pasaulyje gyvena, tad as net nesileisiu i demagogines diskusijas, kodel valdzia skolinasi. Skolinasi nes reikia, nes turim Sodra, turim pasalpas, turim pensininkus, turim islaikytiniu, turim subsidijuojama nereikalingom specialybem aukstojo mokslo sistema. Beabejo faina butu jei nesiskolintumem, as uz, bet parodykit man pirstu ta sriti dabar kuriem reikia nurezti puse milijardo? Kiekvienas is musu cia finansu ministras, iskart ana nubrauktu, ta parduotu, ta pakeltu ir valstybe isgelbeta, kalbet visi drasus, per klaviatura namuose...

Apie skolinimasi viduje: simta karta apkalbeta tema. Viduje nera rinkos, zmones finansiskai neispruse, niekas neskolina ilgam periodui, zmones laiko pinigus Snoruose, kojinese ir panasiose skylese, kai apart obligaciju pilna galimybiu investuot, palukanu niekam nereikia, zmones mato tik bankus, jei Petrui rupetu palukanos, jis nueitu i banka ir nusipirktu tas ar kitas obligacijas. Jei zmones masiskai pirktu obligacijas, tiek lietuvos tiek kitu saliu, salyje butu populiarus apskritai santaupu unvestavimas - tada galima kalbeti apie apie vietiniu lakstu palukanu kelima, o dabar tai butu pinigu svaistymas, nes ispirktas kiekis butu mizernas ir naudo is to neatsvertu nuostolius del didesniu palukanu mokejimo. Rusija vien pries dvi kelias savaites pasiskolino is tarptautiniu rinku 7 milijardus doleriu isleide savo bondus, Petrai, eikit pasakykit dedei Vladimirui ten, ka jis visai nesupranta, kad pas jis virs 100 mln gyventoju ir Sberbanke pilna zmoniu santaupu, galetu zmonem duot pasiskolint, ko jis uzsienieciam moka palukanas, ir taip kapitalas bega.

Visame sitame procese beabejo gincytinas klausimas lieka kaip ateities valdzios elgsis su LT skola. Pvz pagal Petro logika, atejusi nauja valdzia galetu ramia sirdimi skolintis sau milijardus ir jei ka sakyti "Va ziurekit, konservai skolinos anatiek milijardu, ko mes negalim". Cia dar kvazaras islysti pridedamas kad "augancio BVP/skolos santykis toks pats ar net mazeja, todel skolintis galima". Beje, nenoriu kad susimaisytu zodziai skolintis/refinansuoti. Ateityje skolintis kad refinansuoti reikes, bet skolintis kad isleisti poreikis bus/turetu buti mazesnis ir ilgainiui isvis isnykti. Pagal McAlister logika, skolinimasis toks koks buvo 2003-2007 turi buti istatymiskai reguliuojamas, neleidziant vyriausybei skolintis be realios priezasties. Niekaip man nepaaiskinsit kokia mes ten didele testine priezasti/krize turejom paskutius 10 metu kad kasmet po milijarda skolinomes. Tad jei panasaus poziurio dalyviai bus ateityje ir politika nesikeis - tada taip, turim problema. Tikiu kad finansu ministerijoje ir apskritai valdzioje sedi ne durnesni zmones nei Petras, tad kaip bus pamatysim.

Latviai ir estai prasikolino daugiau nei lietuviai

Paskelbta: 2012-04-17 | Ekonomika.lt - Pasaulis


Baltijos šalyse veikiančio SEB banko paskelbti duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų santaupų ir įsipareigojimų balansas teigiamas, o latvių ir estų - neigiamas.

Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka 2413 eurų santaupų ir 2363 eurai įsipareigojimų (plius 50 eurų).

Latvijoje šie rodikliai atitinkamai yra 1843 ir 3410 eurų (minus 1557 eurai).

Estijoje santaupos didžiausios, tačiau didžiausi ir įsipareigojimai - atitinkamai 3549 ir 5359 eurai (minus 1810 eurų).


http://www.ekonomika.lt/spausdinti/24112

McAlister, iš šių metų skolinimosi tikslų - milijardas skiriamas biudžeto deficitui lopyti ... tai koks čia džiaugsmas? be to, tavo tavo komentaras, kad reikia džiaugtis, kai bankas paskolos terminus pratęsia yra tipiški bankininkų skiedalai, skirti žmonių mulkinimui ... bankas visada bus suinteresuotas terminus pratęst, nes jam nuo to tik geriau, didesnės palūkanos prikapsi

Nepyk, bet tavo dėdė ūkininkas per artimiausią dešimtmetį garantuotai varys žemyn. Ir tai padarys ne rusų tankai, ne ES biurokratai, ne mistinis demonas bubilius-kybys ir net ne Britų sandraugos muitų tarifai.
Visa tai atliks pati gamta. Kone 90 procentų dabartinių ūkininkų sės in kaliošą ir išnyks kaip kad Estijoje.

____________________________
Apie ką aš čia? Ogi apie melioraciją!!! Kol kone visa žemė buvo numelioruota kolūkių pastangomis ir dvesiančios sovietų imperijos lėšomis bei technika irgi medžiaginėmis investicijomis, tol viskas buvo gerai - kiekvienas kaimo maumas save ūkininku laiko. Bet melioracijos įdirbis mąžta - vamzdžiai užsikemša, grioviai užželia, į kadais numelioruotus upelius sugrįžta vėžiai, upėtakiai i dą bala žino kokis gyvis.

O šiuolaikinė melioracija labai brangus ir darbo imlus malonumas. Ar buvęs suknistas kolūkietis - dabartinis ūkininkas bent jau žino, kiek kainuoja nutiesti drenažo metrą? O jei žino, ar tai jam pagal kišenę? Šiuo metu melioracija Lietuvoje beveik nevyksta. Pažiūrėsiu aš in tuos "ąątyduokit tėvų žęmęęęęęęęęę" ūkininkus, kai jų nemelioruoti hektarai sėkmingai užpelkės. Ir tuomet jokios ES parama nepadės, anei NATO negelbės.

Kiek Lietuvos žemės taps niekam tikusi? Sprendžiant iš sovietmečiu vykusios melioracijos mąstų, aš vertinčiau, kad nemažiau, kaip 50 procentų. Kas žino tikslesnius skaičius, mane tepataiso.

Jeigu nepraleisti "tokio tipo, kokiuos gamina Eksma" tai tiesa. Ir dar sako Lietuviai nemoka girtis ;)

Kvazaras:Už obligacijas gautos lėšos bus naudojamos skolų refinansavimui ir biudžeto deficito finansavimui.
Nuoroda i straipsni

Del bankininku dziaugsmo: jusu ziniai, banku dalis lietuvos bonduose tesudaro ~ 10% visos sumos, didziaja dalis ~75% fund managers. Ir apskritai, nesuprantu kaip pats faktas kad tie 10% bankininku kurie dziaugiasi reiskia kazka bloga Lietuvai. Tai kur problema - tai kad skolinames, ar tai kas skolina? Nepatinka besidziaugiantys piktieji bankininkai? O dar neduok dieve tas bankininkas berete!?