RSS| Autorius | Žinutė |
| 2012-02-23 14:46 #256521 | |
|
Aciu, Karolina, bet as viska darau kitaip. Ir man puikiai sekasi
 Kai parasysiu darba papasakosiu kaip sekesi.Sekmes Jums ! Google - jega ;) |
|
| 2012-02-23 14:56 #256525 | |
|
siandien pamaciau, kad kazkas ant prekystalio padejo 15 tuksta PTR akciju po 1.28, as papildomai pasiuliau visiems 11 tukst. po 1.29. klausimas: ar galiu teigti, kad kai kurie pamate, kad neva kazkas bando stambiai issibarduoti "net" daugiau nei 26 tukst. akciju neislaike, apsikakojo ir skubiai pradejo pigiau pardavineti?
ar galiu teigti, kad jis neapsikakojo, bet pafiksavo pelna puikiai zinodamas, kad kiti trydaliotojai rytoj jam po 1.18 viska atgal sunes? Kam stoti i juru laivyna, jeigu gali buti piratu.
|
|
| 2012-02-23 15:10 #256529 | |
|
Gali teigti. jei reikia atsakymo del teigimo. O jei kitokio, tai tiesiai sviesiai- kas pasifiksavo ir kodel?
|
|
|
2012-02-23 19:56 #256592 |
|
Gal kas galetumete paaiskinti pirmaja formule? http://oyc.yale.edu/sites/default/files/Lecture02_0.pdf
Is anksto dekui. |
|
|
2012-02-23 20:17 #256595 |
|
Makiavelis [2012-02-23 14:56]: siandien pamaciau, kad kazkas ant prekystalio padejo 15 tuksta PTR akciju po 1.28, as papildomai pasiuliau visiems 11 tukst. po 1.29. klausimas: ar galiu teigti, kad kai kurie pamate, kad neva kazkas bando stambiai issibarduoti "net" daugiau nei 26 tukst. akciju neislaike, apsikakojo ir skubiai pradejo pigiau pardavineti? ar galiu teigti, kad jis neapsikakojo, bet pafiksavo pelna puikiai zinodamas, kad kiti trydaliotojai rytoj jam po 1.18 viska atgal sunes? Tu bent pats supratai ka parasei ir ko norejai paklaust ? Na Imete 15k ask'a tu imetei 11k gal kazkoks naujokas neislaike.. Galima teigti ka nori, o kaip bus pamatysi. Itarimas, kad tau kinkos dreba, del to ir klausi tiesiai per aplinkui... ;) |
|
|
2012-02-23 20:19 #256596 |
|
Laimėtojau, kurią formulę: nepriklausomų įvykių tikimybių ar binominio skirstinio?
The purpose of life is a life of purpose. /Robert Byrne/
|
|
|
|
2012-02-23 20:31 #256599 |
|
Karolina: Laimėtojau, kurią formulę: nepriklausomų įvykių tikimybių ar binominio skirstinio? Binominio skirstinio, bet jeigu nesunku, tai butu saunu, kad paaiskintum ir nepriklausomu ivykiu (nors manau, kad ja supratau gerai.) |
|
|
|
2012-02-23 20:51 #256602
 2
|
|
Apie nepriklausomus įvykius
Formulė išplaukia iš nepriklausomų įvykių apibrėžimo ir tikimybių daugybos apibrėžimo. Du įvykiai vadinami nepriklausomais, jeigu P(A|B)=P(A), t.y., jeigu įvykio A tikimybė su sąlyga B yra tiesiog lygi įvykio A tikimybei (pvz., įvykis A = "aš rytoj apsirengsiu juodai" ir įvykis B = "Tu rytoj pirksi automobilį" yra nepriklausomi, taigi tikimybė, kad aš rengsiuosi juodai, su sąlyga, kad Tu pirksi automobilį yra lygi tiesiog tikimybei, kad aš rengsiuosi juodai). Tikimybių sandauga atrodo taip: P(A ir B) = P(A|B)*P(B). Taigi, jei A ir B nepriklausomi ir P(A|B)=P(A) => P(A ir B) = P(A)*P(B). Apie binominį skirstinį Šiuo atveju šiek tiek sudėtingiau užrašyti formules čia, todėl aiškinsiu su nuorodom. Pirma, atsidaryk šį dokumentą ir trečiam puslapy paskaityk, kas yra Bernulio skirstinys ir kas yra Binominis skirstinys. Binominio skirstinio formulėje esanti C (su k viršuje ir n apačioje; skaityti "C k iš n") reprezentuoja derinius iš kombinatorikos. Kas tai - rasi čia. Wikipedijoj taip pat yra pateikta derinių apskaičiavimo formulė su faktorialais, kurią įstatęs į binominio skirstinio formulą gausi formulę iš savo skaidrės. Tikiuosi, aiškiau, jei ne - klausk Sėkmės!
The purpose of life is a life of purpose. /Robert Byrne/
|
|
|
|
2012-02-23 23:48 #256636 |
|
Karolina: Apie nepriklausomus įvykius Formulė išplaukia iš nepriklausomų įvykių apibrėžimo ir tikimybių daugybos apibrėžimo. Du įvykiai vadinami nepriklausomais, jeigu P(A|B)=P(A), t.y., jeigu įvykio A tikimybė su sąlyga B yra tiesiog lygi įvykio A tikimybei (pvz., įvykis A = "aš rytoj apsirengsiu juodai" ir įvykis B = "Tu rytoj pirksi automobilį" yra nepriklausomi, taigi tikimybė, kad aš rengsiuosi juodai, su sąlyga, kad Tu pirksi automobilį yra lygi tiesiog tikimybei, kad aš rengsiuosi juodai). Tikimybių sandauga atrodo taip: P(A ir B) = P(A|B)*P(B). Taigi, jei A ir B nepriklausomi ir P(A|B)=P(A) => P(A ir B) = P(A)*P(B). Apie binominį skirstinį Šiuo atveju šiek tiek sudėtingiau užrašyti formules čia, todėl aiškinsiu su nuorodom. Pirma, atsidaryk šį dokumentą ir trečiam puslapy paskaityk, kas yra Bernulio skirstinys ir kas yra Binominis skirstinys. Binominio skirstinio formulėje esanti C (su k viršuje ir n apačioje; skaityti "C k iš n") reprezentuoja derinius iš kombinatorikos. Kas tai - rasi čia. Wikipedijoj taip pat yra pateikta derinių apskaičiavimo formulė su faktorialais, kurią įstatęs į binominio skirstinio formulą gausi formulę iš savo skaidrės. Tikiuosi, aiškiau, jei ne - klausk Sėkmės! Aciu uz labai issamius atsakymus , taciau dar ne visiskai supratau nepriklausomu ivykiu formule. Tarkime tikimybe A = 5, o tikimybe B = 2. Tai pagal sia formule viskas turetu atrodytu sitaip: P(5|2) = P(5) => P(5 ir 2) = P(5) * P(2), bet juk 2*5 = 10.
|
|
|
2012-02-24 00:24 #256640 |
|
kaip gali tikimybe buti 5 ARBA 2? tu maziau zoles rukyk zmogeli..
Qua Resurget Ex Favilla Judicandus Homo Reus |
|
|
|
2012-02-24 00:35 #256642
2
|
|
Tikimybė niekada nebūna didesnė už 1 ir niekada nebūna mažesnė už 0!
 P(5)~=5 (~= reiškia "nelygu").Jei kažkoks įvykis yra visiškai netikėtinas, pvz., kad rytoj Lietuvoje lauke bus +30 laipsnių, tai tas įvykis turi nulinę tikimybę. Jei kažkoks įvykis būtinai įvyks, pavyzdžiui, kad 2012 m. vasario 24 d. yra penktadienis, tai toks įvykis turi vienetinę tikimybę. Visa kita - per vidurį. Nepriklausomų įvykių sankirtos formulės iliustracija. Tarkim, meti monetą, yra dvi galimybės - herbas arba skaičius. Susitariam, kad moneta yra simetriška, taigi metant yra vienodi šansai tiek herbui, tiek skaičiui => tikimybė išmesti herbą yra 0.5, tikimybė išmesti skaičių - taipogi 0.5 (dar viena tikimybių savybė: kai išanalizuoji visą galimų įvykių aibę, tikimybių suma yra lygi 1; 0.5+0.5=1!). Analizuokim tokius du įvykius: 1) "Aš išmetu skaičių", 2) "Tu išmeti herbą". P("Aš išmetu skaičių") = 0.5 P("Tu išmeti herbą") = 0.5. Dabar apjunkim: P("Aš išmetu skaičių, o Tu išmeti herbą") = = P("Aš išmetu skaičių") * P("Tu išmeti herbą"), nes mūsų metimai yra nepriklausomi = = 0.5*0.5 = 0.25 The purpose of life is a life of purpose. /Robert Byrne/
|
|
| 2012-02-24 01:43 #256648 | |
|
A tai įvykis, o ne kintamasis, o ne skaičius.
"tikimybė A = 5" neegzistuoja. Gali būti tikimybė X, kad A bus lygus 5 (t.y. A == 5). Tada P(5)=X. |
|
|
|
2012-02-26 17:02 #257115 |
|
Supratau, dekui
O, kaip apskaiciuoti pacia tikimybe? Tarkime as turiu aparata, kuris sudarytas is 5 detaliu, tai kokia tikimybe, kad viena is tu detaliu suges? Ar cia jau atsizvelgiama i labai daug faktoriu?
|
|
| 2012-02-26 17:09 #257119 | |
|
jeigu visų detalių sugedimo tikimybė vienoda, tai tikimybė, kad suges viena yra 1/5 imho...
|
|
| 2012-02-26 17:18 #257120 | |
|
Pagal duotas sąlygas tikimybė, kad suges viena detalė yra 1/2. T.y. arba suges, arba ne.
|
|
| 2012-02-26 17:33 #257122 | |
|
Laimetojas [2012-02-26 15:02]: Supratau, dekui O, kaip apskaiciuoti pacia tikimybe? Tarkime as turiu aparata, kuris sudarytas is 5 detaliu, tai kokia tikimybe, kad viena is tu detaliu suges? Ar cia jau atsizvelgiama i labai daug faktoriu?Laboratorijos sąlygom atlikt tyrimą su 10000 aparatų ir pažiūrėt kaip genda detalės ir ar vienos detalės sugedimas įtakoja kitą ir etc. Tada jau gali tikimybes žiūrėt. Pagal duotas sąlygas, kad suges tikimybė=1. Per šimtą naudojimo metų viskas sugenda. Tomai, ištrink savo skaičiavimus, kol žmonės nepamatė :| |
|
|
|
2012-02-26 17:49 #257124 |
|
Binominio skirstinio formule kur ka isistatyti ir kaip viska apskaiciuti jau kaip ir perpratau, bet ka ji parodo?
Pvz. Prietaisą sudaro 3 nepriklausomai dirbantys elementai. Kiekvieno iš jų gedimo tikimybe yra 0,1. Atsitiktinis dydis X – sugedusių elementų skaičius. Rasti atsitiktinio dydžio X skirstinį. P ( X = 2 ) = C 32 0.12 0.91 = 3 ⋅ 0.12 ⋅ 0.9 = 0.027 , tai as cia gauna tikimybe, kad 2 is 3 prietaisu suges vienu metu ar kaip? |
|
|
|
2012-02-26 23:45 #257199 |
|
Paziurejau dar khanacademy ir dabar jau pilnai viskas aisku su pirmomis dviejomis formulemis. Gal atsirastu kas galetu padeti issiaiskinti expected value, mean ir average formules? http://oyc.yale.edu/sites/default/files/Lecture02_0.pdf
|
|
| 2012-02-27 00:36 #257209 | |
|
Mean- vidurkis. Pasiimi visus duomenis, sudedi ir gauni vidutinį. Tarkim datasetas su žmonių amžium. Turi 1000 žmonių. Sudedi jų visų amžius, padalini iš skaičiaus (1000) ir gauni mean.
Expected value (matematinė viltis berods lietuviškai) yra tikėtina vidutinė skaitinė bandymų reikšmė. Nežinau kaip žmoniškiau pasakyt. Bet esmė idėjos paprasta, tarkim mėtai monetą ir jei atsiverčia herbas laimi litą, jei skaičius-praloši. Taigi tikimybę laimėt=tikimybė pralošt=0.5. Dabar tu nori sugalvot, ar tau verta žaist šitą žaidimą. Čia ir ateina EV į pagalbą. Jei mėtytum monetą milijoną kartu, išeitum su nuliu, nes pagal EV formulę gaunam: -1*0,5+1*0.5=0. Pralaimėjimas padaugintas iš tikimybės pralaimėjimo plus laimėjimas padaugintas iš tikimybės laimėjimo. Kitaip sakant įvykio skaitinę išraišką padaugini iš to įvykio tikimybės ir sudedi su visais kitais įvykiais. Geriau pagalvojus, EV yra mean statistikoj
|
|
|
|
2012-02-27 22:35 #257424 |
|
O kuo skiriasi geometrinis vidurkis ir paprastas vidurkis? Girdejau, kad ekonomikoje skaiciavimams labiau pataria naudoti geometrini vidurki.
|
|
