Remigijus4444, kodel krize vyksta ir ten kur visai nera baimes, kur yra uztikrinta rytdiena...sakyciau, mes dar ir atsiliekam siek tiek, nuo tu uztikrintu rytdiena saliu?...jeigu tau atrodo, kad diskutavimas apie tai, kas gali laukti realioje ateityje ir pasiruosimas jai yra verkslenimai, tai niekas taves nevercia to skaityti...o mes cia dalinames savo patirtimi, savo ziniomis, bandome suprasti tuos procesus, kurie siandien vyksta pasaulyje ir Lietuvoje, pasiruosti jiems is anksto ir apsaugoti savo pinigus ir seimas...
o pavyzdys su eurinem paskolom ir litiniais indeliai ir parodo, kad tai ne tusti prisigalvojimai apie devalvavima, o tikrai galimi ateities ivykiai...
...zmogus klause del akciju ir tu sakai, kad nereikia ju pusvelciui parduoti, o as sakyciau, parduok dabar nes jos nuo dabartinio tasko, praras dar maziausiai savo puse vertes ir reikia jas parduoti...pardavei dabar uz 2 lt. nukritus, nusipirksi po 1 lt, turesi dvigubai daugiau akciju ir veliau dvigubai greiciau, padengsi patirtus nuostolius...o tu sakai, kad reikia jas laikyti toliau, neverkslenti ir nepardavineti pusvelciui...niekaip nesuprantu, kodel jas pagal tave reikia laikyti, kai kaina krenta...kame cia nauda is to laikymo ir nepardavimo pusvelciui? Juk krize dar tik prasideda ir dar tik pirmi menesiai, kai mazinami atlyginimai, deficitinis biudzetas ir neliksmi ivykiai pries akis, ar tu manai, kad tai salygos akciju kilima ar bent jau stovejima vietoj...idomu kokie tavo motyvai siulant laikyti akcijas... ar kad nereikia bijoti, nereikia verkslenti ir akcijos tada pakils...ir argi tai ne rozine svajone?
o didziausia baime ir jos pasekoje didejancia krize sukelia ne musu pasvarstymai, netgi ne zurnalistu rasineliai...o valdzios vyru gasdinimai...nes krize igavo pagreiti, ne tada, kai mes spradejome apie ja rasyti, gerokai anksciau pries jai prasidedant, ne tada, kai zurnalistai pradejo apie ja informuoti, o kai isrinktiejo pradejo isteriskai rekti apie ta krize ir gasdinti zmones...nors ir be siu gasdinimu ji butu prasidejusi, tik gal su menkesniu pagreiciu ir tiek, nes ispustas burbulas, turi isleisti ora, nepriklausomai nuo kazkieno noru...
p.s diskusijos apie galimas krizes buvo pradetos cia...siulau atkreipti demesi i datas tai gal dar pasakysit, kad diskusiju dalyviai prognozuodami JAV krize 2006 metais sukele panika ir panikos pasekoje pasauline krize
http://www.spekuliantai.lt/forums.php?m=posts&q=901
http://www.spekuliantai.lt/forums.php?m=posts&q=1234

Dar karta ir ant pirštų:
Moderni Lietuvos valstybė susikurė prieš 18 metų.
Iš tarybinių laikų ji paveldėjo tam tikrą turtą (NT, infrastruktūra, pramonės objektai ir t.t.), kurio statyba kainavo kažkiek tai rublių SSSR statytojams, tačiau nekainavo nei cento Lietuvai (jokių skolų Lietuva neturėjo). Tiesiog taip buvo sutarta - kiekviena respublika paveldi viską kas buvo pastatyta jos teritorijoje ir nekelia pretenzijų dėl kito SSSR turto.
Lietuva įsteigė CB ir įvedė nacionalinę valiutą - litą, kuris praktiškai iš kart buvo tvirtai pririštas prie USD. Lito įvedimo metų Lietuva apart palikto postsovietinio turto nieko neturėjo.
T.y. valstybėje buvo daug tam tikros vertės nefinansinio turto ir praktiškai nebuvo finansinio turto.
Lietuva pradėjo plėtoti verslo sąntykius su užsienio partneriais, ko pasėkoje į šalį pradėjo plaukti valiuta (eksportas, užsienio investicijos, veliau emigrantų pinigai).
Valiuta Lietuvos CB nustatytu kursu buvo keičiama į naujai atspausdintus litus. Pati valiuta pateko į šalies CB valiutinių atsargų eilutę ir šiai dienai sudaro 5,5 mlrd.USD.
Per 18 metų SSSR palikimas dalinai buvo realizuotas. Tam kad realizuoti šį turtą - jis turėjo būti įvertintas piniginiais vienetais ir patekti į rinką.
Patękės į rinką turtas dažniausiai buvo pirktas už skolintus pinigus kreditų pagalba - ir būtent tuomet sinchroniškai su realių aktyvų vertės augimu augo ir kredito rinka, multiplikavosi Litai apyvartoje.
Pinigų bazė Lietuvoje sudaro ~ 12 mlrd.lt - t.y. būtent tiek Lietuvos CB išleido į apyvartą. Viskas kas virš šios sumos - tai multiplikatoriaus pagalba padidėjusi pinigų masė, bei pinigai už realizuotą gyventojų/valstybės turtą už litus.
Išvada - skola/kreditas yra pagrindinė pinigų masės augimo varomoji jėga.
Rezultate, po 18 metų Vakarų finansinio modelio funkcionavimo Lietuvoje šalis be skolų tapo visišku bankrotu - bendra Lietuvos skola siekia ~ 80 mlrd.lt.
Pusė šios sumos yra gryna skola - t.y. pinigai kuriuos Lietuva negrižtamai praš...
Kita pusė šios sumos perėjo į eilutę - santaupos ~ 40 mlrd.lt - t.y. atskiri Lietuvos gyventojai nesnaudė 18 metų ir išgrynino buvusius ir uždirbo naujus piniginius aktyvus.
Todėl Lietuvos finansinės sistemos išlikimo klausimas šiandien skamba taip:
-Ar pavyks ir kuriam laikui pavyks valstybei įtikinti savo piliečius kad laikyti pinigus litais ir bankuose jiems apsimoka labiau nei valiuta ir ne bankuose?
Pakartosiu dar karta - po 18 metų finansinio engeneeringo Lietuvos CB neturi realių svertu išlaikyti deklaruojama lito kursą, jei lietuvos piliečiai pareikštu nepasitikėjimą nacionalinę valiutą ir prabalsuotu prieš ją - iškeičiant į EUR/USD ir išvedant pinigus iš bankinės sistemos.

Erika ot tu rozine svajone, reiskia nelabai aiskiai viska matai, jei pasiziuretum jau beveik visos akcijos nupige daugiau kaip 80 %, o dar jei daugiau skaitytum ir noretum isgirsti, tai pamatytum ir t.t. zmoniu pirkimus ir pardavimus kurie yra ytakoti tik baimes ir yra mazdaug tokie, perka po 1.50, kazkas pirstelna tas pats is karto, be jokio pagrindo parduoda po 1.45 uz kokio pusvalandzio, arba perka pvz. LFO akciju po kokia dazniausiai 50 vnt. tai ar nemanai, kad tokie smaukymaisi su tokiom sumom musa kaina nepagrystai, ne pagal rinka. Nes rinka tai kai investuoja, o ne spekuliuoja ir formuoja ja pagal nuotaika. Plius informacija dar reikia atskirti nuo zurnalistinio pilstymo is tuscio i kiaura, cia ne mano vieno nuomone, paimk koki realu fakta ir paziurek kaip ji pateikia zurnalistai, ... mazdaug 80% lempa. Krize prasidejo veliau, negu tai parode akciju birza, jei kas klaus
P.S. nekalbek mes, o kalbek uz save. Neatsakei ar pakankamai esi patyrusi apie tai ka klausiau, ar tik darai prognozes is nuogirdu. Ir dar niekas neneigia, kad krize, o apie tuos signalus kur nuoroda, gali Kirkilui dekoti. Turbut nereikia labai protingu buti, kad suprasti, jog negali viskas augti iki begalybes

Kaip gali santaupos pakilti iki 40 mljd litų, jei pinigų bazė 14 mljd, vadinasi kita santaupų dalis yra užsienio valiuta. O tai paskolų prisiėmimas priklauso kokia valiuta ir kas jas prisiėmė.
taigi galime teigti:

1. Litų, kurių nepadengti užsienio valiuta, prispausdinta nėra. Lito devalvacijai tas įtakos neturi.
2. Valtybės (turiu galvoje valdžia) paskolos litais užsienio ar vidaus kreditoriams sudaro mažą dalį visos skolos. Lito dėl to devalvuoti nėra pagrindo.

Tai dėl ko reiktų nepasitikėti ar devalvuoti litą ??? dėl ESD, kuris mažėja ? ar dėl eksportuotojų, kurių padėtis kažin ar pagerė dėl krizės tiek, kad išgelbėtų šalį?

Lipoldai pasiziurek cia...cia yra aiskiai parasyta, kokie litai yra padengti valiutiniais rezervais
http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7291&lang=lt
Pinigų bazė1 (Grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos)...vadinasi indeliai, t.y ne einamosiose, bet terminuotose saskaitose esantys litai yra niekuo nepadengti...nes valiutos rezervu uztenka tik padengti apyvartoje besisukancius litus indeliams to padengimo nebelieka..
o toliau nereikia spelioti, kokia valiuta guli indeliai ir pan...yra aiskus skaicius - grynoji skola uzsieniui...t.y lietuvos valiutine skola yra 40 mlrd lt....mes neturime tiek valiutiniu rezervu, kad padengti sita skola...todel turetume juos uzdirbti is savo eksporto ir importo santykio...visa beda, kad ir to nemokam...nes tas santykis neigiamas ir dar mazina valiutines atsargas....is cia ir kyla gresme litui...

kaip tik siandien Lietuvos bankas paskelbe "sviezius" duomenis apie vasario men. valiutiniu atsargu pokyti...
http://www.lb.lt/news/pg.dll?lng=LT&did=2141
2009 m. vasario mėn. pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 14,7 mlrd. litų (4,3 mlrd. eurų). Vasario mėnesį jos sumažėjo 290,4 mln. litų, arba 1,9 procento.

jeigu teisingai suprantu ir gerai atsimenu, tai vasario men. i Lietuva atkeliavo ir tie valiutiniai milijonai, kuriuos pasiskolino Lietuvos vyriausybe...bet ir jie napadejo bent jau islaikyti ta pati tarptautiniu atsargu lygi...be skolintu milijonu, vaizdelis butu dar blogesnis...
Taigi grynoji skola palaipsniui dideja, o tarptautines atsargos palaipsniui mazeja...

O ar negirdejai, kad Sarkinas leido sumazinti privalomasiais atsargas?

Dar kartą paskaityk ką čia parašei. Manau diskusija beprasmiška.

Daug kas panasiai masto, kad mes prie rusu gyvenom geriau, tik nelabai atsimena, kad zalius bananus valgydavo i metus po kokius du kartus, bet jiems buvo geriau

as daug ka girdejau, tik nelabai suprantu kaip tai itakoja lito tvirtuma...ir ka norite siuo klausimu pasakyti...privalomuju atsargu sumazinimas tiesiog padidino grynuju litu kieki apyvartoje, kuris mazeja ta pinigu mases dalimi, kuria mazeja musu tarptautines atsargos...t.y mazejant valiutiniams rezervams, mazeja ir litai esantys apyvartoje, t.y tie, kurie yra padengti...todel, tai siek tiek padidino padengtu grynuju litu kieki...
bet nei kiek neitakojo indeliuose esanciu nepadengtu litu, ju padengimas del to tikrai nepadidejo

tik tiek, kad suprasti kas tu ir kaip, nes pati nepasisakai, as gi tavo rankos neprasau, o sededama bankelyje, nemanyk, kad esi didzioji ekonomiste, tipo Nauseda, vat pries ta dieda tai tikrai lenkiu galva, nes jis bent jau, 95,7368 % to ka jis sako yra tiesa

Hmm... skaitau cia ir pagalvojau. Lietuviai priprate, kad is ju viska atimineja. Per 100 metu buvo daug atiminejimu:

1. Po spalio revoliucijos gyventojai neteko rubliu. Daugmaz islaike turta.
2. Po Lenkijos okupacijos didele dalis neteko turto.
3. Per II WW neteko litu, markiu ir kitu pinigu, bei dalis gyventoju neteko turto, netgi gyvuliu.
4. Po SSSR griuties neteko santaupu rubliais.

Visais siais atvejais zmones daugiausia netektavo santaupu, kurias nesvarbu kokia valdzia ir koks sunkus gyvenimas sukaupdavo. Taipogi 1-3 atvejais buvo daug zmoniu auku.

Sita krize mano galva nusines ne tik santaupas, bet dar zmones ir pati valstybe liks su skolomis. Is sitos puses ziurint vaizdelis graudus, reik tiketis, kad bent jau zmoniu auku atzvilgiu si krize bus ne tokia baisi.

jo net Romanovas sake: "lietuviai kantrus ir pas juos kupra kieta, ant ju galima joti o jie tyli" slykstu, bet tiesos tame nemazai

Siulau patiems susipazinti su skaiciais

1.Oficialiosios tarptautinės atsargos 2009 01 - 15 004,6 mln.lt
http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7229&lang=lt&orient=horz

2.Pinigu baze, kuria sudaro grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos 2009 01 - 11 613,265 mln.lt
http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7291&lang=lt
taigi Sarkinas nemeluoja sakydamas, kad litu esanciu apyvartoje padengimas uzsienio valiuta, sudaro daugiau nei 100 proc.jeigu tiksliai, tai litas 2009 01 pabaigoje turejo 129 proc.padengima valiutiniais rezervais...
bet nutylima apie litu, kurie guli terminuotose saskaitose indeliu pavidalu padengima...

3. indeliai viso 2009 01 - 36 192,4 mln.lt toje sumoje indeliai litais sudaro 73.5 proc., t.y 26 601 mln.lt
http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7277&lang=lt

Isvada: 26,6 mlrd. indeliu litais yra padengti tik garbes zodziu ir lietuviu pasitikejimu savo salies valiuta

ar tai reiškia, kad mes ryt visi subėgę į banką vienu metu negalesime nutraukę indėlių sutartis išsiimti litų grynais nes CB papraščiausiai tiek nėra jų atspauzdinęs ? hmm kažkas čia negerai

kitas klausimas, aš birbęs užsienyje pervedu eurus i lietuvos komercinį banką, vėliau keičiu eurus į litus. Kaip šiame procese dalyvauja centrinis bankas ? veiksmas prieš pinigus fiksuojant terminuotam indėliui

http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7229&lang=lt&orient=horz
siulau siek tiek paskaiciuoti...
litais 16130 sumazejo iki 14 714,3, tai sudaro 8.7 proc. sumazejima per metus
doleriais 7 053,2 sumazejo iki 5 419,6 , tai sudaro 23.2 proc. sumazejima per metus
eurais 4 671,6 sumazejo 4 261,6 tai sudaro 8.7 proc. sumazejima per metus...

taigi 8.7 proc. rezervu sumazejimas ivyko tik del nepalankiu atkeliaujanciu i Lietuva ir iskeliaujanciu is lietuvos valiutiniu srautu skirtumo, t.y delto, kad sunaudojome daugiau valiutos , nei uzdirbome...o ne del valiutos kursu svyravimu...

Gerb. Remigijau, tik nereikia jau is Nausedos stabo daryti. Dar daug kas prisimena jo sparnuota fraze "Doleris ir Afrikoje yra doleris", kai LB perejo nuo lito pririsimo prie dolerio (1USD=4LTL) prie lito pririsimo prie EUR (1EUR=3.4528 LTL). Ir kaip veliau tie paprasti zmogeliai dziauges, kad patikejo sia sparnuota fraze.
Liopoldas: Lietuvos bankas nera daugiau atspausdines nei vieno lito, negu rodo savo oficialioj statistikoj...Cia Jums ne Saraskino kontora...

visada maniau, kad schema tokia: iš EU aš siunčiu eurus i lietuvą. Komercinis bankas gauna pinigus juos keičia į litus mano pageidavimu. Kadangi litų jis neturi, litus komercinis bankas perka iš CB, kuris tuos pinigus turi atsispausdinęs. Taip aš gaunu CB spausdintus litus. CB gauna mano eurus kaip valiutos atsargas. Gavęs litus, juos dedu į terminuotą indėlį, perku prekes ir t.t. Dabar gaunasi, kad indėlis kurį aš gaunu iškeitęs eurus yra nepadengtas valiutos atsargomis. Kurioje vietoje nesueina galai ?

Lipoldas, dar paaiskinsiu, kodel ankstesniais metais nebuvo dideles gresmes lito devalvavimui, nors turejom panasu kieki nepadengtu litu....

einamoji saskaita + kapitalo saskaita = mokejimu balansas
jeigu mokejimu balansas nelygus nuliui, jis balansuojamas is LB valiutiniu rezervu, kurie tokiu atveju arba padideja arba sumazeja...
anksciau, neziurint einamosios saskaitos deficito, jos padengimui nereikejo naudoti valiutiniu rezervu, kadangi ja atsverdavo kapitalo saskaita, t.y i Lietuva ateinatis kapitalas investiciju, emigrantu pinigu srautu pavdalu, ko pasekoje turedavome teigiama mokejimu balansa ir LB valiutiniai rezervai , neziurint neigiamo eksporto-importo santykio didejo...
taciau prasidejus ekonominiams neramumams pasaulyje ir Lietuvoje...uzsienio kapitalas visada bega is neissivysciusiu saliu i saugesnes salis ir mes liekame patys vieni su savo minusiniu einamosios saskaitos deficitu, kuri turime dengti is valiutiniu rezervu...ir kuo labiau jie mazeja, tuo labiau dideja devalvavimo rizika...

ar jūs norite pasakyti, kad lietuva ESD padengimui naudojo valiutos rezervus ir tiap paliko kruvą litų nepadengtų valiutos atsargomis ?