Pazystmas pasistate nama uz 90'000 litu nuo pamatu iki stogo. Turejo dali medziagu, dalis darbininku dirbo uz skola nemokamai, pirko pigiausias medziagas, namukas pastatytas prie Siauliu.

mano pazystamas irgi is lentu susikale "namuka", siferio turejo is seniau prisivoges, darbininkai dirbo uz buteli. namuks gavosi 9tukst Lt prie palangos

Pradejau nama statyti per krize, kai kainos buvo "juokingos" Sumuryjau apie 400000lt, bet dar gyventi negaliu. Dvaras ne toks ir didelis 180kv, taciau kai stataisi sau ir is ne beleko, pigiai nepavyks prasisukt. Aisku gali susidet plastikinius langus, pasikloti linoliauma, bet ar bus malonu gyventi plastikinej disovkejyi

Tai nieko čia labai keisto, pasistatyt "dėžę" už ~100k.
Pridėk įrengimui dar 150-200k, žemei dar 50-150k priklausomai nuo vietos, komunikacijas, kitas papildoams išlaidas.
Manau minimali suma pasistatyti namui iki gyvenimo jame būtų apie 350-400k.
Jeigu išeina mažiau tai arba išskirtiniai reti atvejai (medžiagos, darbai atlikti pigiau ir pan.), arba fantazijos excel'yje pasidėliojus planuojamas išlaidas
Aišku alternatyva pirdūnkiemy butas už 350k įdomiai atrodo, bet juk ne visiems namas reikalingas, nereik pamiršt.

Kad juokingu kainu ir nebuvo indv sektoriuje. Medziagos net pabrango (tiekejai prarado apyvartos nuolaidas), statybininku nebeliko, kas dar dirbo tikrai ne uz aciu.
Per krizes ikarsti buvo juokingu kainu viesuose pirkimuose ( uz bet kiek gauti uzsakyma ir paimti avansa, o po to kaip gausis)

Jei norit ir neturit kur pinigu deti galit dalyvauti mano rengiamame projekte statant dezute uz 140K mano parengtame 15-20a sklypuose 15km nuo Vilniaus centro Vilono viesbucio link.
pelna dalinames kam rimtai idomu galit rasyti i e-maila robertas8@yahoo.com duosiu detalesne info

Jei statai , pats gali pasistatyti ir uz 100k gyvenimui, PVZ, namas kaune begarazo, vieno auksto, 110kv, sklypas 6 arai. pastatyta, kartu su zeme uz 100k, problema, pats stebejau statyma.. tiesiog zeme buvo pirkta labai tinkamu momentu, ir pigi.

Kitas Pvz namas sublokuotas, dvieju aukstu, kiekvienas seiminkas turi apie 150kv, ir po 6 arus, pasistate, uz 200k kiekvienas savo puse, iskaiciuota ir zeme,

Is to isplaukia isvada statai pats sutaupai faktiskai 50proc namo vertes, o tada jau galima ir pagalvoti apie galimybe uzdirbti, aisku sis budas netinka dirbantiems nuo 8-17 nes savaitgaliais su seima, namo greitai nepastatysi.

Vienu žodžiu kas nuomoja butą padėkit. Jei nori nuomoti Vilniuj butą sakykim už 300 lt į mėn tik gyventojams. Tada daraisi aišku sutartį.
1. Tada reikia gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutarties verslo liudijimo - jis Vilniaus savivaldybėj 1700 lt. Yra išimtis, jei imi liudijimą tik ant savęs ir esi bedarbis gauni 80 proc nuolaidą - taigi 340 lt per metus.
2. PSD moki 72 lt per mėn - 864 lt per metus.
3. Draudimas ~150 lt

Viso išlaidų Kubilui ~ 1354 Lt per metus arba 113 LT per mėnesį.

Pajamos apie 300 LT per mėnesį.

Viskas teisingai? Ar kokią individualią imti ar uab? Čia senam žmogui reikia padėti. Visur neaiškumai... Ką bepasirinktum, 30 proc reikia atseginėti...

Tai indv. veikla bet kuriuo atveju pigiau. Ir pagal CK išvis nereikia sutarties jei tai "žodinis" susitarimas. ir išvis išvis 90% nuomuotojų nesudaro sutarčių..

Tai atrodo nuo 2010 panaikinta individuali.

Neįtikėtina... Įdomu ar po kokių 5 metų nesulydys 40 K kapitaliniam remontui.
Žinoma galima sutaupyti ant stogo dangos, bet jei vyrauja drėgnesnis oras būna, kad po metų kerpes ir samanas galės ožka ėsti. Tiesiog taip patogiau.
Betonas ir cementiniai mišiniai neišimtis, tik bėda, kad pigūs dažnai bijo drėgmės(kazeinas), to pasekmė suskilinėjusios grindys ir sienos...
Durys jei pigios kinietiškos, laikys... Tik reguliariai perdažyti ir reguliuoti reikia.Dar kartais skervėjis jaučiamas.
Fasadas. Taupom ant vatos ir polistirolo bei difuzinės plėvelės. Pasekmė suprastėja termoizoliacinės savybės. Patiriame nuostolius per šildymą.
Vidaus apdailoje naudojame antrarūšes plyteles, parketlentes ir stebimės, kad svečiai klausia kodėl lūpinėjasi glazūra ir trūkinėja mediena.
Sienas nuglaistome niekam tikusiu glaistu kuris gavęs kondensato po kelių metų tiesiog atšoka.
Vonioje pamirštame naudoti hidroizoliaciją ko pasekoje gipso kartono konstrukcija po metų dviejų tiesiog ištyžta. O drėgmė pasiekia perdangas ir t.t.
Nusiperkam gerą masyvų parketą bet pataupom ant lako. Panaudojam laką kurio sudėtyje yra NMP (N-metil pirolidonas) pasekmės besilaukiančiai žmonai ir vaisiui gali būti tragiškos... O kur dar rusiški, latviški lakai. Nuo kurių vien kvapo vemti norisi.
Daugiau nepostringausiu bet patariu darant sau netaupyti.

Sveiki, turiu klausima, gal kazkas kompetetingas patars ar pakomentuos.

Pavyzdziui nusiperku sklypa, kaune, arba jo rajone, sklypo paskirtis zemes ukio, jame nera buve statiniu, ar galima statyti sandelio patalpas, reikalingi tie patys leidimai ( zemes paskirties keitimas) kaip namu ukio valdai?

pvz turiu 1ha zemes ukio paskirties, ir joje noriu pastatyti 1000m2 sandelio patalpas, esu ne ukininkas, kolkas klausiu ar tai imanoma, jei esi neukininkas, ir kolkas neveliu cia su ES parama reikalu, laukiu nuomoniu dekui.

Detalusis planas, keičiantis žemės paskirtį, yra reikalingas.

nueik į vilniaus kolegijos agrarinį ar kokį ten fakultetą buivydiškėse, susimoki ir tipo pasimokai, ir gauni ūkininko pažymėjimą. tada gali statyti tą savo sandėlį žū paskirties sklype

parama 2012 ir 2013 baigėsi ... plačiau -> ryt prie ... pas Raimi.

Sveiki, su Naujais metais visus!

Nauji metai, naujos idejos. Svarstau galimybe investuot i gyvenamos paskirties NT. Kalbu apie pastatytu ir irengtu butu pirkima ir ju paleidima nuomai.

Preliminariai paskaiciaves nustaciau, kad, neatsizvelgiant i mokescius, didziausia ROE man duotu investavimas i kelis <200k butus, naudojant ~25-35% nuosavu lesu, ir visa kita finansuojant banko paskola.

Bet iskaiciavus mokescius, optimalus nuosavu/skolintu lesu santykis gali greit pasikeist. Todel, butu gerai jei kas galetu truputi pakomentuot mokestinius niuansus mano aprasytai investicijai.

Svarstomi variantai:

1) investuot kaip fiziniam asmeniui (per du asmenis, siekiant isvengt NT mokescio), po 2-3 butus ant kiekvieno, naudojant 25-35% nuosavu lesu. Generuojamos pajamos is nuomos apmokestinamos 15%, bet mokamos palukamos bankui nesuteikia tax shield'o, todel efektyvus mokesciu rate'as labai isauga.

2) Investuot per UAB, naudojant taip pat 25-35% nuosavo kapitalo. Investuojant per UAB palūkanos bankui gaunas tax deductible ir sumokama maziau mokesciu uz nuomos pajamas, bet cia isijungia NT mokestis, kuris viska ir sugadina.

Ar egzistuoja koks trecias ar ketvirtas variantas, kuris minimizuotu mokescius iki pakankamai toleruotino lygio? Buciau dekingas jei pasidalintumet.

UAB'o privalumas, kad iskart skaiciuoji nusidevejima, kuris mazina apmokestinama pelna t.y. efektyvus NT mokestis mazeja kokiu trecdaliu. Bet cia tuo atveju, kai UAB'as generuoja stabilius pelnus, kuriuos reikia optimizuoti- tokiu budu dalis pelno mokescio perkeliama i NT mokesti.
Taip pat gali kapitalizuoti remonto, baldu sanaudas ir t.t.

ketvirtas variantas- vietoj 3 butu perki 1-2 vien savo lesomis ir darai panaudos sutarti- tada mokesciu tarifas 0. Be to nera jokiu paskolos administravimo, ikeitimo ir kt. sanaudu, taip pat svertu rizikos- visgi drasu su 3-4x svertu i nelikvidus su tokia demografija "ivairuoti"

NT mokestis gan greitai bus visuotinis (galbut su lengvatomis "primary residence", beje argumentas pries svertus ir uz mazesni objektu kieki). Taip pat manau atrasime valstybines zemes nuomos mokesti. Tokie papildomi neigiami pinigu srautai drasiai gali nuo rinkos vertes ~20% nukirsti- velgi argumentas pries svertus

Sakyčiau,kad Naujaisiais Patį užplūdo neįtikėtina drąsa lysti į šitą segmentą.Aš pats tame reikale daugybę metų (išskirtinai tik savo lėšomis) ir per paskutinius metus pagrindines lėšas ištraukiau.Dalelę palikau tik dėl diversifikavimo dedamosios.Iš tos skurdžios info,kurią pateikei galima daryti prielaidą,kad planuojamos investicijos greičiausiai Vilniuje,nei Vietname arba Brazilijoj.O jeigu taip,tai bent jau man matosi daug grėsmių.
Nesiplėsdamas į labai plačią segmento įvairovę,paliesiu tik vieną aspektą.Konkrečiai.Gali atsitikti,kad jau po kelių ar keliolikos metų būsi stipriame minuse su pačiu verslo objektu,t.y. butais.Kai pats kalbi apie didelę dalį bankų lėšų įsigyjant butus,tai iššūkių tik daugėja,ypač pasikeitus verslo aplinkai.Kad ši aplinka keičiasi žino net kiekviena namų šeimininkė.Dar daugiau.Neretai tos pačios namų šeimininkės verslo aplinką (bent jau šiame segmente) dažnai ir pačios formuoja.
Štai visuose Vilniaus miegamuosiuose rajonuose įrengto buto su visais baldais senos statybos blokiniuose namuose su centriniu šildymu 1 m2 kaina svyruoja nuo 2100 iki 2500 lt/m2.Apie pavienius atvejus už aukštesnę kainą nekalbu,nes dažniausiai jų savininkai paklydę visame kame ir matyt laukia stebuklo arba kokio nors durniaus.Kai tuo tarpu naujos statybos su autonominiu šildymu su taip vadinama daline apdaila be abejo ir ne tik kad be baldų,bet dar ir nepabaigto ir dar neprestižinėje lokacijoj sakykim Naujininkuose,Kaminkėlio gatvėje,pastatyto duobėje su kompleksiškai taršiomis gretimybėmis,bet kaina-4000lt/m2. Iš pateikto pvz. galima pagalvoti apie butų kainų tendencijas netolimoje perspektyvoje ir apie tai kas gali įvykti su Tavo investicija pozicionuojama ne vienam dešimtmečiui.

Nepaisant tam tikros "stabilios" nuomos rinkos Vilniuje vis tik, jei jau norima užsiimti būtent tokia veikla, yra apie ką pamastyti plačiau.
- Pastaruoju metu turistų srautas iš rytų padidėjo gal net 40%, dėl ko džiaugiasi tie, kas nuomoja apartamentus turistams. Bet čia jau netinka ne tik butas Karoliniškėse, bet ir ne kiekvienas - Senamiestyje;
- kitas variantas: "butai valandai, parai". Čia pelnas daug didesnins negu ilgalaikė nuoma. Be to puikiai tinka pigiausi variantai - seni blokiniai namai;
- "tradicinės" nuomos pavojus gerai apibūdino spektras;
- ko gero labjausiai įdomus - variantas užsienyje. Vis tik beveik nėra abejonių, kad nuomos kaina Londone ar Paryžiuje nemažės, pačių butų kainos - taip pat. Sakyčiau, kad tikimybė, jog butai atpigs, ten nepalyginamai mažesnė, negu Vilniuje. Įdomus, vertas rimtos diskusijos, variantas.

gera tema prisijungsiu veliau...

Saulius Vagonis, „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Jo manymu, 3–6% buto nuomos pajamingumas yra pernelyg optimistiškas.

„Jei vertintumėme ir to buto susidėvėjimą, kuris yra neišvengiamas, savininko išlaidas remontui, tie skaičiai sumažėtų. Be to, nereikia pamiršti, kad butai labai dažnai kurį laiką būna be nuomininkų, todėl už jų išlaikymą moka pats savininkas. Būna, kad nuomininkas pirma numatyto termino nutraukia sutartį. Jei skaičiuotume viską, tas procentas būtų labai mažas arba jo visai nebūtų“, – dėl investicijos pajamingumo abejoja p. Vagonis.

NT rinkos ekspertas pataria verčiau investuoti ne tikintis butą brangiau išnuomoti, o ketinant jį po kelerių metų parduoti pakilus vertei.

„Toks būdas užsidirbti galėtų būti nebent papildomas prie noro vėliau parduoti visą butą. Daug žmonių perka butus, kai jų kaina būna nukritusi, o paskui vertingiau parduoda. Kol laukiama vertės padidėjimo, galima bandyti išnuomoti, tačiau didelės grąžos iš to aš nesitikėčiau“, – pataria pašnekovas.

Be to, jis svarsto, kad didesnė grąža turėtų būti perkant ir nuomojant ne didesnius, o kaip tik mažesnius butus, kurių vertė perkant yra mažesnė, tačiau nuomos kaina nedaug skiriasi nuo didesnių butų.
Norintys užsiimti nuosavo būsto nuoma neprivalo registruoti individualios veiklos ar pirkti verslo liudijimo, nes individualia veikla tai nėra laikoma. Butą nuomojantis asmuo metų pabaigoje turi deklaruoti pajamas ir sumokėti 15% gyventojų pajamų mokesčio. Vis dėlto būstų nuomotojai ir toliau labai dažnai linkę įsigyti verslo liudijimus, mat toks būdas yra pigesnis ir paprastesnis.

Šiuo metu toks verslas neabejotinai labiau pelningesnis privatiems asmenims, kurie nuomoja savo būstą. Verslui taikoma daugiau mokesčių, kurie tokią veiklos rūšį kol kas paverčia labiau našta nei niša. Dabar būsto paskolų metinių palūkanų vidurkis Lietuvoje siekia apie 3,18%, o nuomos pajamingumas – apie 4–5%. Skirtumas nedidelis, tačiau jis panašus į bankų siūlomas palūkanas už indėlius ir nuomos veikla liks pelninga tol, kol nesuprastės padėtis bankų rinkoje. Pajamingumas priklauso ne tik nuo būsto vietos, bet ir nuo būsto ploto – kuo jis didesnis, tuo pajamingumas yra mažesnis. Europos ir kaimyninių šalių patirtis rodo, kad būstų nuoma pelningiausia buvo 1998–2002 m., kai pajamingumas siekdavo ir iki 15–20%. Šiuo metu daugumoje Europos šalių sostinių jis laikosi ties 5–6% riba. Pats nuomos verslas būtų didelė veiklos niša verslininkams, bet kol kas nėra lygios konkurencinės sąlygos su privačiais asmenimis, kuriems, pvz., Vilniuje, pakanka įsigyti verslo liudijimą metams už maždaug 1.700 litų. Verslas savo ruožtu moka pelno, pajamų, NT mokesčius. Numanomas būstų vertės pakilimas ir pajamos iš nuomos glaudžiai susijusios – kuo vertingesnis būstas, tuo didesnio pajamingumo galima tikėtis ateityje.