Na jei jau pradėjom apie moralę...
Kai buvau moksleiviu tėvas dažnai su manim aptardavo įvairius literatūrinius kūrinius, poeziją, pasaulio civilizacijas...Valandų-valandas mes praleisdavome Vilniaus senamiesčio gatvėse, kur jis pasakojo apie architektūrinius šedevrus ir jų istoriją. O jis buvo - eilinis sovietinis inžinierius.
Ar daug dabartinėje laisvoje Lietuvoje pažistate "vadybininkų" kurie su savo vaikas kalbasi apie literatūrą, meną ir istoriją? Ar patys tai darote?
Prisipažinsiu - skiriu tam žymiai mažiau laiko nei mano tėvas. Visą laiką randu pasiteisinimus - kad neva laikas pasikeitė, kad apie pinigus galvoti daugiau reikia...tačiau tai tera pasiteisinimai.
Man tai akivaizdžiai iliustruoja kartu mentaliteto pasikeitimą - ir pasikeitimas ne į gerąją pusę.

Kartais užduodu sau klausimą - kaip gi SSSR ar Vokietija sugebėjo pasiekti stulbinančių rezultatų per labai trumpą istorinį laikotarpį. Kur šuo pakastas? O atsakimas ir vienu ir kitu atvėju žmonių psichologijoje, jų gebėjime aukotis vardan kažkokio tai tikslo.
SSSR savo rezultatus pasiekė per grandiozinius Josefo Vissarionovičiaus valymus, kai moralė ir gyvenimas vardan tėvynės buvo nuo vaikystės įkalama į galvą - o jei prieštarausi - mirtis. T.y. defacto - visuotinė baimė - dėl savo/artimųjų gyvybės ir baimė dėl Vakarų agresijos (kuri buvo net striprėsnė nei baimė prarasti gyvybę). Ir ši 300 milijonus gyventojus turinti valstybė sugebėjo 70 metų konkuruoti su 3 kartus didesniu (visos auksinio milijardo šalys) Vakarų vystymosi modeliu - t.y. šalis aukojo savo piliečių gerbuvį vardan pramoninio ir karinio pariteto. Tai buvo įmanoma tik tol, kol nesupūvo valdžia. Kai tik moralė Kremliuje baigėsi - baigėsi ir moralė valstybėje - ir įvyko griūtis.
Pokarinė Vokietija - pilnai sužlugdyta valstybė be pramonės, žemės ūkio ir su nežmoniškais reparaciniais įsipareigojimais nugalėtojams. Vokiečiai - morališkai palaužti, visuotinė baimė - dėl gyvybės, dėl ateities, dėl tautos išlikimo. Nugalėtojai po karo daro su jais ką tik nori. Taigi - pasiektas taškas - arba vokiečių tautos išnikimas/asimiliacija arba ilgas vergiškas darbas tam kad užmokėti už praėties klaidas. Ir jie pradėda dirbti - dirbti atsakingai, apmokant visas praeities skolas ir auklėjant ateities kartas griežtos moralės dogmate. Rezultate - po 60 metų Vokietija yra stipriausia Europos ekonomika.

Čia ir kyla klausimas - kas laukia Lietuvos XXI amžiuje?
Ši krizė bus katastrofiška, nes griūna pati sistema. Jos padariniai bus tikrai ženklesni nei didžiosios depresijos. Pilnai gali būti kad stos klausimas apie išlikimą.
Taigi - ar jus - laisvos ir nepriklausomos Lietuvos piliečiai esate pasiruošę aukoti savo gyvybę, savo ir savo vaikų gerbuvį vardan Tėvynės išlikimo ar mieliau pasirinksite babkes ir emigranto statusą?
Atasakykyte sau į šį klausimą sąžiningai - ir jus žinosite ko laukti Lietuvai XXI amžiuje.

Dauguma jaunimo jau pasirinko. O aukotis galima tik dėl vaikų, šeimos. Dėl tėvynės tegu aukojasi durnesni.

Ashman

Bravo!

Pats ir atsakei į savo klausymą.
Aukotis reikia pradėti šeimoje. Aukoti laiką "babkėms" uždirbti savo vaikui, savo šeimai ir jos vertybėms, kurias tavo tėvas turėjo, ir tau perdavė,o kas tau trukdo? Tos prakeiktos "babkės"...?
Bet už jas nieko nenupirksi - nėi meilės, nėi sveikatos, nėi pasitikėjimo. Neturėsi darbo, bus laiko su vaiku pabūti. Ar tai gerai, ar krachas? Kaip kam.... Kaip sudėlioti prioritetai....
Iškopti į viršų tiek skestant vandeny, tiek rinkoje tik vienu atveju įmanoma - KAI PASIEKI DUGNĄ IR NUO JO ATSISPIRI(jei yra noro ar jėgų).Tačiau , manau, reikėtų tik noro, jėgų atsiras....

Man nekyla tokios apokaliptinės mintys, nes aš žinau, kad kaip bebūtų man blogai, yra kam dar blogiau....
O Tėvynė išliks, kitaip negali būti. Ir mes...Lietuviai juk net Sibire prakuto. Ir nešnekėk, Ashman, kad jų moralė buvo kita. Išgyvenimo instinktas vienodas ir pas juos tada, ir pas mus dabar.
Dabar kaip niekad - NĖRA TO BLOGO, KAS NEIŠEITŲ Į GERA

Žmonės, pasižiūrėkit "Prieš prskrendant į žemę" - jūsų problemos išgaruos.............

We will survive!
P.S. Žmonės diskutuoja apie moralę...taigi ji niekur nedingo, ir nėra nioliktoje vietoje.
Tik triputį trūksta laiko stabtelėti, bet kai krizė....kažkaip laiko atsirado...

še tau ,lorpak, jauno žmogaus atsakymas - ryk, kad nebūtum per didelė optimistė. Atmetus pozą dėl "vaikų ir šeimos" ir toj vietoj įdėjus "savęs" viskas stojasi į savo vietas. Nes moralė ir idealai arba yra, arba jų nėra. O Tėvynė yra vienas svarbesnių idealų ir posakis "dėl tėvynės tegu aukojasi durnesni" atsako į labai daug klausimų. Juk perfrazavus - "dėl būsimų kartų gerovės mano valstybėje tegul plėšosi durnesni"... ar ne?

newbie, kažkodėl labai abejoju, kad tėvynę pagal prioritetus statai virš savo šeimos. Jeigu klystu - atsiprašau. Bet smerkti tų, kurie turi kitokią nuomonę, nevertėtų. Ironizuoti - taip pat. Be to, ne kalbom, o darbais reikia rodyt pavyzdį. Sėkmės.

newbie

Visais laikais buvo tokių....amoralių. Jie kaip koks moralės barometras...aukoja savo moralę, kad kiti pamatytų...kas ta bemoralė yr...
Aš beviltiška optimistė, manęs neperauklės jokios krizės, niekada....,nes aš jau atsispyriau nuo savo dugno...
Taigi, ponai, man tikrai buvo garbė su jumis APIE MORALĘ šnektelti.

Na teks man pabūti tuo durnesniu...
Kaip bebūtų ciniška - būtent ši frazė taikliausiai apibūdina lietuvos piliečių mentalitetą.
Dažnai teko girdėti lietuvių nuogastavimus kad jei ne sovietinė okupacija - Lietuva dabar gyventų kaip Suomija arba Danija.
Tai iliuzija. Suomiai stojo į karą su sovietais ir aukojo savo gyvybes vardan šalies laisvės ir vaikų ateities. O lietuviai - ne. Jie visuomet prisitaikydavo. Tai po lenkais, tai po vokiečiais, tai po rusais. O prisitaikėlių ateitis visuomet priklausydavo nuo nugalėtojo geros valios.
Pasakisiu jums daugiau - manau kad lietuviai turi būti dėkingi SSSR už savo tautos, kalbos, bei kūlturos išlikimą. Nes jei II pasauliniame kare laimėtu fašistai - šioje teritorijoje nebebūtų nei Lietuvos, nei lietuvių kalbos, nei pačių lietuvių - visi būtų arba išžudyti, arba asimiliuoti. Gitlerio doktrina užkariautų valstybių laisvės ir kūlturos nenumatė. Tik vergovė. Tokia jau liūdna ta istorinė tiesa...
Todėl ir XXI amžiuje - jei neturėsime ryžto aukoti savo gyvybes ir "veržti diržų" vardan Tėvynės ateities - šios teritorijos likimas priklausys nuo nugalėtojų malonės.

Nieko tokio jei būtų laimėję vokiečiai. Turėjau vieną senelį kuris varė už vokiečius, kitas už rusus. Laimėjo rusai. Taigi tarybiniuose paraduose sėdėjau neblogose vietose. Ir ne lietuviai linkę prisitaikyti, o protingi žmonės. Beje jei ponas ashaman ruošiasi aukotis, tai tegu pirma išsiaiškina dėl ko : ar dėl valdininkų privilegijų stiprinimo virš kitų dirbančiųjų ar dėl savo aplinkos sąlygų gerinimo. Jei pasirinksite antrą variantą tai manau būsite staigiai apramintas - bent jau teistumą gauti ypač lengva.

Deivisss. Sutinku su tavim, kad smerkti tuos kurie turi kitą nuomonę yra nemoralu, bet būtina smerkti Jų išsakytas mintis, kurios su morale neturi nieko bendro. Liberalizmas taip susuko žmonėm protelį, kad juo žangliruojama, kaip tik nori: tėvynė nafig, seni žmonės nafig, viskas nafig, pinigai, pinigai, pinigai, tai mano nuomonė, ko prie manęs pristojot? Aaa? Tai mūsų teisė turėti savo nuomonę. Bet čia kažko trūksta nors tu ką. Ar tik ne žodžio PAREIGA?

flas, sutinku, bet yra vienas 'bet'. Galima save aukot, galima šeimą aukot, galima artimuosius aukot vardan tėvynės. Tebūnie tai pareiga. Bet ar šiais laikais tai nebus kova su vėjo malūnais? Vienas prieš sistemą - užprogramuotas pralaimėjimas. Nei žodžiais, nei darbais nieko nepakeisi, nes tiesiog tokia šiuolaikinė savanaudiška 'moralė'. Nesvarbu, kad materialistinė, esmė, kad nukreipta tik į save, savo gerovę. O gerai gyvena dažniausiai tie, kurie lipa per kitų galvas, apie kažkokais vertybes bei moralę apskritai negalima kalbėt. Nėra paprasčiausios pagarbos žmogui, tai apie kokią pagarbą tėvynei dar galima diskutuot. Ir apskritai, lengva smerkt emigrantus tiems, kurie čia gerai gyvena. Vat nebūtų už ką vaikams valgyt duot, įdomu, ar žvelgdami į jų alkanas akis išdrįstumėt pasakyt, kad viskas čia vardan meilės tėvynei..

deivisss, nieko aš nesmerkiu ir neironizuoju,-manau gerbtina kiekvieno pozicija tol, kol jis nekenkia aplinkiniams. Vaidas777 turi savo poziciją, ir kol ji nei man, nei aplinkiniams nekenksminga-kas tame blogo? Netgi posakis yra, kažkas tipo "kas nemyli savęs, nepajėgs mylėt ir kitų". Bent man Tėvynė ir šeima yra vienos eilės vertybės, todėl visai nesistengiu šitoj vietoj kažkam duoti prioritetą. Savo laiku tai įrodžiau konkrečiais veiksmais visų pirma sau, todėl dabar jaučiuosi turintis teisę apie tai diskutuoti. Ashaman teiginai apie apie pasiaukojimą kaip apie aukštesnę moralės formą, ir kad krizės kontekste nesam pasiruošę aukotis dėl idėjos/ateities kartų yra aktualūs ir vaidas777 postai tai akivaizdžiai įrodo.
Virgism, turėtum prisimint, kad pirmoji emigracijos banga buvo dar prieškarinėj Lietuvoj-ne iš gero gyvenimo tada žmonės traukė Amerikon. Yra nemažai faktų, kad prieškarinėje Lietuvoje taipogi klestėjo korupcija su visais iš to išeinančiais "gėriais"-ir tai turėjo nemažą įtaką, kad 1940 tauta beveik nesipriešino sovietų okupacijai. Iš kitos pusės niekad nesutiksiu, kad turim būti dėkingi SSSR už "išvadavimą"-tai buvo okupantai su visais okupantams būdingais atributais, lygiai kaip ir fašistinė Vokietija. Bet kaip galim didžiuotis tų laikų savo partizanais, lygiai taip turėjom savo stribų ir skundikų, kurie dėl patogesnio gyvenimo ir skanesnio kasnio pridavinėjo idealistus sušaudymui ar išsiuntimui į Sibirą. Vėl-moralės reikalas, šiaip juk jie tik rūpinosi savim ir savo šeima. Dabartinė Lietuva - 18 metų nepriklausomybės ir kur atėjom? Gal vis tik reikia pripažinti, kad kaip tauta esam linkę į konformizmą. Juk savo trūkumų pripažinimas yra pirmas žingsnis juos pašalinti...

nemanau, kad defliacinej depresijoj verta aptarineti, tai, kas jau senai istoriku istirta ir isnagrineta...kad tai nebutu vienpuse propoganda, tai siulau pasidometi bendru Lietuvos-Rusijos istoriku darbo vaisiumu, pagal naujausius, islaptintus abieju saliu archyvu duomenis
http://www.istorija.lt/html/sssr2006.html
Trumpam susipazinimui buvo laida per echo moskvi, kuria rekomenduoju paskaityti ar paklausyti kiekvienam diskutuojanciam...tik pradzioje izanga ne i tema, kuri sudaro penkias pastraipas...t.y pradeti skaityti reikia nuo cia
С. БУНТМАН: Мы продолжаем программу «Не так», совместную с журналом «Знание - сила». Мы продолжаем тему нашу, нашу серию, в которой речь идёт о народах и репрессированных народах, и народах, я бы так сказал просто-напросто, порабощённых, наказанных, якобы, за какие-то грехи. Это наша История. Мы сегодня обратимся к Балтийским странам, к Прибалтике, вместе с Натальей Лебедевой. Добрый день.

Н. ЛЕБЕДЕВА: Добрый день.

http://www.echo.msk.ru/programs/netak/524933-echo/

Paprasčiausiai žmonės keliavo į USA ypač dėl mokesčių nebuvimo, kurie buvo įvesti tik per 2 pasaulinį. Tuo būdu gyvenimą ten susikurti buvo daug lengviau. Dabar beveik visos valstybės užspaudė mokesčiais gyventojus. Nesimato tos valstybės (o gal Antarktida) kurioje galėtum prasisukti. Belieka žiūrėti kur mokesčiai mažesni, kur jaunų gyventojų daugiau. Lietuvoje šiuo metu nesimato, kad pensijos, sveikatos apsauga gerėtų. Sodra maitina pensininkus iš bendro puodo. Pirmiausia turėtų būti sudaromos sąlygos įsikurti, įsitvirtinti finansiškai ypač jaunimui. Tačiau to matau nebus, nes pagrindiniai balsuotojai pensininkai. Belieka tapti liaudies priešu ir lįsti į pogrindį iki geresnių laikų.

Oi tu šventas naivume. Mirti už tėvynę, už vaikus, už šalį, mirti už pinigus. Kuo toliau tuo įdomiau ir baisiau darosi čia skaityti. Vien mirtis aplink kur nepažiūrėsi (aišku tik įsivaizduojama, proto susikurta, nes realiai niekas iš mūsų dabar nemiršta). Todėl nelauktai iškilo klausimas – gal kas žinot ką apie gyvenimą? Numirti dauguma matau mokėtų , bet apie patį gyvenimą gal kas galėtų papasakoti? Paskutinį kartą, kada žiūrėjau į gaublį, žemė vis dar buvo apvali. Gal neveltui tada J.Gagarinas atsakė, kada jo paklausė, cituoju, "What was your first idea when you looked at the earth from that faraway distance?" And he said, "Strange... I was myself surprised with the idea. I said, `Ah, my beautiful earth.' I could not think of Russia, I could not think of America; I could not think of countries. From that distance the whole earth was one. I could simply say, `My beautiful earth. My earth.'"
Visiems nusivylusiems gyvenimu siūlyčiau perskaityti Nikos Kazantzakis - Zorba the Greek. Kaip pasakytų pats Zorba, - Boss, there's only one thing wrong with you--you think too much! Žiūrėkite į gyvenimą linksmiau, lengviau, labiau atsipalaidavę, nekurkite nereikalingų problemų. 99% visų jūsų problemų, yra susikurta jūsų pačių, nes per daug rimtai žvelgiate į pasaulį. Rimtumas yra visų problemų pagrindas.

Yra knyga kurioje apatriamas hipotetinis pasaulis kas butu jei Hitleris butu laimėjęs karą" -Robert Harris „FATERLANDAS" . Pokarinis pasaulis -tai šaltasis karas tarp JAV ir Vokietijos . Europoje visur paminklai vokiečių kareiviui išvaduotojui ,kuris išgelbėjo nuo raudonojo maro ir t.t. Muziejai įrengti sovietų koncentracijos stovyklose. Atsiminkite kad istoriją rašo nugalėtaojai , todėl teigti ,kad lietuviai ,ar dar kažkas būtu buvę išžudyti- naivu, jie tiesiog būtų patyrę ne rusifikaciją ,o germanizaciją . Iš esmės tie rėžimai buvo analogiški , todėl įpatingų vienų ar kitų okupacijos privalumu aš nematau.

vaidas7777,

tavo sparnuota frazė:."..del tėvynės tegu durniai aukojasi...", labai parodo ir tavo (a)moralę.
Esi moteris, ko gero, ir mama. Kokius vaikus užauginsi? Jiems Tėvynė bus ten, kur mokės daugiau?
Be šaknų jie niekur neprigis, o tai reiškia nebus gyvybingi...

."..belieka tapti liaudies priešu ir lįsti į pogrindį iki geresnių laikų"....Brrrr....

Nuo tavo pamastymų kūnas eina pagaugais, nes tu jau pensininkus -" balsuotojus" vežtum į mišką ant rogučių...prisigyvenot ir gana....?
Juk tavo ateitis irgi pensininkės....Nekask duobės kitam....

To Cezaras

Gal ne nuo pradžios skaitei? Diskusija ne apie mirtį, o apie aukojimąsi aukštesniems, nei valgau-šalinu, idealams. Nesuprask "aukos" tiesmukiškai, kaip mirties. Aukotis galima ne tik numirštant...

Diskusija vadinasi defliacine depresija...nelabai suprantu kaip ji siejasi su mirtim ir kitais idealais? ar negalima sukurti temos apie morale ir ten moralizuoti? kam jusu manymu forume yra temu skirstymas? ar manot, kad jusu mintys yra aukso vertes ir jas privaloma visiems skaityti, todel galit rasyti ne i tema?

Sutinku su virgism. Analitikas iš ashaman neblogas, bet kai pradeda nagrinėti ir maišyti teoriją su išmislais man tai primena sąmoningą klaidinimą. Vieną kartą spekuliantuose žmonės apstabdė šį ponulį. Dabar viskas iš naujo. Bėda, kad gerai nepasikausčiusiam sunku atskirti kur propaganda, kokia ligonio diagnozė, kokį stacionarą paskirti.

visi raso ne i tema (juk tema defliacine depresija), kodel as tureciau taikyti i tema?
taigi, to Lorpak
Esi moteris, ko gero, ir mama. Kokius vaikus užauginsi? Jiems Tėvynė bus ten, kur mokės daugiau?
Be šaknų jie niekur neprigis, o tai reiškia nebus gyvybingi...
jeigu isaugai patriarchalineje sovietineje seimoje, buk geras nepropoguok savo vertybiu. Lyg moters vienintelis uzsiemimas butu auginti vaikus tevynej.Nes matai tu nusensi ir nebus kam moketi sodros imokas. Kokios cia dar saknys? Vegetuoti Lietuvoje iki grabo lentos. Aciu. As mieliau pasirinksiu kita sali.
to Ashaman:
Tokios jau tuometu buvo realijos. Trečio kelio nebuvo. Ir jei tai įvyktu, apie jokį partizaninį pasipriešinimą, kurio tai didžiuojatęs, net nekalbėtumete, nes nebūtų jo - tiesiog paskerstu fašistai visus besipriešinančius lietuvius kaip kiaules arba išvežtu į Asvencimą. Todėl pakartosiu - sovietai išgelbėjo šį kraštą nuo visiško lietuvių tautos genocido.
didesnes nesamones neteko skaityti, cia visi prisimena savo senelius, prisiminsiu as irgi savo, taigi karo metu senelio ukyje stovejo visas vokieciu burys, nei mano seneliui, nei mano motinai (tuo metu ji buvo vaikas) nieko nenutiko, bet uzejo rusai, kurie ateme visus gyvulius, o veliau ir zeme kolchozai pereme
taigi siulau visiems pamirsti patriarchaline, sovinistine ir rusiska propaganda ir grizti prie defliacines depresijos

To mozila

"...lyg moters vienintelis užsiėmimas būtų auginti vaikus tėvynei."
(O turėtų būti, jei norime atsitiesti ir suklestėti, kaip brandi valstybė).


Taip, užaugau ten. Ir skaitant ir rašant šioje diskusijoje, pajutau, kad tuo labai didžiuojuosi.
Pasirodo ta supuvusi sovietinė patriarchalinė santvarka išaugino kartą moterų, kurios didžiuodamosi gimdo ir augina vaikus Tėvynei(man net šventvagiška tai rašyti iš mažosios raidės).
O laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje, kur nebekvepia patriarchatu, moterys tuo bodėsisi, nes vaikus verta gimdyti ir auginti tik del išmokų?

Tada vargas Lietuvai.

P.S. Tai replika. Tikrai, nebetęskime to šiame forume. Jei nori atsikirsti - parašyk į pafilosofuokim.