To rimtas, išdėstei visas mano mintis, kurias ir man knietėjo parašyt Nesuprantu, ar čia visi naujokai ar jau visi pamiršo neseniai praėjusio krizės pamokas: fundamentika dabar niekam neįdomi, pamirškit ją. Kodėl? Todėl, kad dabar pinigai traukiami iš rinkos, o ne dedami. O kai jie traukiami, tai tau vienodai iš kur juos traukti. Va kai pinigai ims plūsti į rinką, galėsit prisiminti tą savo fundementiką ir pagal ją pirkti, nes ir didžioji masė (fondai) taip elgsis. Eikit pamiegot kokį pusmetį mažiausiai.

Ta as ir dariau. Nesu toks asilas. Beda tame, kad susumavus skaicius ir terminus is paskelbtos info - negaleciau teigti, kad PST turi pakankamai uzsakymu. Tikiu, kad ju turi daugiau, nei skelbia. Man idomu, kokia PST apyvarta pats matai 2011 ir 2012 metais.
Vienintelis padoriai patikimas saltinis man yra vadovo pasisakymas apie tai, kad tikisi 10% pajamu augimo ir mazesnio pelningumo.
Jei turi kitos info, kuri paneigtu vadovo zodziu - tikrai mielai paskaityciau.

kas perka ilgesniam laikui, tam fundamentika yra pagrindas, o rinkos kaina tik bereikalingas triukšmas ... ankstesnė krizė parodė, kaip svarbu atsirinkti tikrai pigias ir fundamentaliai stiprias akcijas, tokias kaip SAF, SFG ar OLF ir nesukti galvos dėl visokių baubų. Tokių akcijų kainos vėliau išauga dešimtimis kartų.

@daliux
na, man paciam lenku dalyvavimas nuo pat pradziu nepatiko. Bet, ziurint objektyviai:
- pradiniame etape buvo svarstoma 3500 MW busimoji galia. Nuo jos lenkai reikalavo 1000-1500 MW. Dabar gi nuspresta statyti 1500 MW. Naturalu, kad virti sioje koseje lenkams nebera tikslo - juk jie gautu tik kelis % savo metinio poreikio.
- is kitos puses Lenkija buvo stipriausias finansu partneris ir rimtas uznugaris ieskant finansavimo. ypac tai svarbu, kada statybos kastai pasirodys didesni, nei skaiciuota (o tai nutinka visada ir visame pasaulyje).
- mane kankina dideles abejones del elektros energijos dalies tenkancios Lietuvai. Pasitraukus lenkams, bus perskirstytos proporcijos del pagamintos energijos ispirkimo garantiju. Siai dienai modernizuoti Elektrenai ir isplesta ju galia, iki 2020 m. Lietuva isipareigojusi investuoti i atsinaujinancia energetika (20% nuo suvartojimo). Nepamirskim, kad turim Kruonio hidroakumuliacine (primenu, kad jos galia 900 MW). Protingai ja panaudojus (o tai imanoma tik turint el. tilta su Vakarais) kaip ir isprestumem elektros energijos poreiki praktiskai be naujos AE. Pastaruju metu statistika rodo, kad pramones augimas Lietuvoje nebekoreliuoja su el. energijos sunaudojimu. Nauji energijos taupymo sprendimai yra ir privataus verslo ir Vyriausybes prioritetai artimiausiems metams.

Man asmeniskai projektas su lenkais irgi nepatinka, bet be ju bus sunkiau.
Kas liecia PST siame kontekste - taip, tai papildomos galimybes, bet didziausias laimetojas busimose statybose bus Akmenes cementas.

Ar po metu kitu,nesakysim kad 2011 druodi PTR malesi ties 4lt riba,kai dabar 2.6-2.8euro?

visų naujokų bėda tame, kad jie nori investuoti "dugne", o parduoti "ant piko". Toks mąstymas neišvengiamai veda prie to paties rezultato: pardavinėsite, kai jūsų poza nepadoriai pigiai kainuos ir toliau laikyti jau nebeleis kišenė, ir apsipirksite, kai viskas raliuos. Paklausykite ką sako kvazaras: "fundamentika yra pagrindas". Pozos analizė prasideda nuo fundamentikos ir baigiasi fundamentika: kapitalizacija, kokie įmonės pagrindai, užimama dalis rinkoje, sukauptas cash'as, kiek užsakymų turi, pelningumas, a.kainos/įmonės augimo perspektyvos santykis, galų gale bankroto galimybės.
Sprendimas investuoti neturėtų remtis rinkoje vyraujančia emocija, bet sąmoningu sprendimu, kodėl ši poza patrauklesnė/perspektyvesnė už kitas. PTR tradiciškai priklausė spekuliacinių pozų grupei, kur kaina stipriai užkyla, esant ekonomikos augimo ciklui, bet krenta žemiau kitų, jei ekonomika neria į recesiją. Šiandien į PTR investuoja tie, kurie tikisi solidžios grąžos, ekonomikai grįžus į augimo kelią.

shudent,sakyčiau ne bėda,o yda.Kuria turi visi.Tik aišku vieni ja išnaudoja pasinaudodami fundamentika,o kiti duodasi per bangas ieškodami greito pelno.

Manau, kaip tik algu augimas NT sektoriuje teigiamas zenklas, nes atsirado poreikis kvalifikuotos darbo jegos, o tai reiskia, kad uzsakymu daugeja-dideja statybu paklausa, manau, pats laikas investuot i NT sektoriu bei sio sektoriaus imones.

Rien noretum, kad didetu statybu poreikis bei apimtys, o atlyginimu sanaudos mazetu?.. ar ne baudziaunikas busi?

Nurimus aistroms del svedijos, t.y. dvi dienas nekritus zemyn toliau , tesiam kelione neapsivertusio trendo pedomis?

"Padidinti mokesčiai už dalį gamtinių iškasenų"
http://vz.lt/article/2011/12/20/padidinti_mokes%C4%8Diai_u%C5%BE_dal%C4%AF_gamtini%C5%B3_i%C5%A1kasen%C5%B3

Statybu sanaudos toliau dideja. Nelengvi bus metai statybu bendrovems.

Rien, jei rašei, kad didėja, tai galėjai parašyti ir kiek didėja (tada būtų aškus koks mizernas tas padidėjimas) PVZ.: žvyras - iškasenų mokesčio buvo mokama 0,6Lt už m3, dabar bus mokama 1,12Lt. "Samasvalas" žvyro (8m3) su atvežimu kainuoja apie 600Lt. Reiškia šio mokesčio įtaka kainos padidėjimui yra 0,5proc.

Mano nuomone senai reikėjo tą mokestį didinti bent iki 5Lt, o gal ir iki 10Lt už žvyro kubą. Tada visi turėtume naudą iš iškasenų, kurios bent jau teoriškai yra visų.

Feniksai, pasiziurek kur statybose naudojamos iskasenos ir pamatysi, kad brangs viskas: plytos, blokai, misiniai, cementas, plokstes, kanalizaciniai ziedai ir tt.
Noreciau tiketi, kad PST laimedama konkursus ir sudarydama sutartis itrauke valstybininku force major, bet siu metu metu praktika kalba pati uz save.
Kitais metais PST tures konkretu minusa. Gerai, kad dar turi sukautpu lesu, bet tai skaudziai atsilieps akciju kainai.

Rien, tai tu pasižiūrėk į mokesčio tarifą. Žmogui, kuris nežino apie ką kalba eina tai gal ir grėsmingai skamba "padidėjo dvigubai", bet pasigilinus gaunasi šnipštas, nes daug kartų didesnę įtaką žvyro ir smėlio kainai turi kuro kaina, kuri sudaro apie 35-40proc iškasenų kainos, kai iškasenų mokestis kyla 0,5proc. iki 1proc. Taip, kad žmonių nejuokink su tuo mokesčio padidėjimu.

Rien, pailsėk, šiandien simbolinė data 12-21, trendas verčias, laikas meškoms pamiegoti...

meškutės prisnūdo taip ir nesulaukusios žiemos..

Ukmergės vandentvarkos plėtrai – 23,8 mln. litų

Šių metų gruodžio 5 dieną UAB „Ukmergės vandenys“ su statybos bendrove AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė pirmąją iš trijų rangos darbų sutarčių projektui įgyvendinti.

Tai štai kodėl vos ne -3

Nustojau skaičiuoti, kiek PTR prisirinko užsakymų ateinantiems dvejiems metams. Neabejoju, kad jų bus dar, o nuo rudens, pargrįžus į valdžią socdemams, a.kainą matysime jau kitokią

Norėčiau išgirsti išmintingų dėdžių nuomonės ir komentarų dėl PTR. Paskutiniu metu seku naujienas, ir matau, kad PTR gauna tikrai nemažai užsakymų, tačiau akcijų kaina stovi vietoje, arba lėtai krenta. Apyvarta nėra didelė. Kas tai įtakoja? Ar tiesiog nereikia kreipti į tai dėmesio, nes apyvarta nedidelė? Ar kalta "žiema"?
Esu naujokas, tačiau būtų įdomu išgirsti konkrečiai apie PTR situaciją.

Per mėnesį statybos sąnaudų kainos sumažėjo 0,3 procento


Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., statybos sąnaudų kainos sumažėjo 0,3 procento. Mėnesiniam kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo sumažėjęs darbo užmokestis.

Iš statybinių medžiagų ir gaminių per mėnesį labiausiai pabrango įvairių rūšių betonas ir mišiniai (0,9 proc.), metalo gaminiai (0,7 proc.), bendrosios statybinės medžiagos (0,5 proc.), o atpigo apdailos medžiagos (0,5 proc.) ir medžio gaminiai (0,3 proc.).

Per metus (2011 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. lapkričio mėn.) statybos sąnaudų kainos padidėjo 5,0 procento. Tai lėmė padidėjęs darbo užmokestis bei išaugusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Labiausiai pabrango įvairių rūšių betonas ir mišiniai - 7,4 procento, metalo gaminiai - 5,4, izoliacinės medžiagos, betono ir gelžbetonio gaminiai - po 4,6, elektrotechninės medžiagos - 4,4 procento.

Šaltinis: Statistikos departamentas