Dalinai sutintu su tavim sausuoli, bet kad sis seimas irode, jog kiekviena ideja galima susi***ti. Pvz automobiliu prabangos mokestis, jei nesigilinsim kaip ta prabanga matuojama.. tai bet pati ideja, arba nieko, arba 1000 per metus. Kad vertes nustatyti negalima ir labai idomus pareiskimas, nes kyla klausimas tai pagal ka skaiciuoja VMI mokescius imonems uz atomobilius naudojamus asmeninems reikmems ??? Dar suprasciau jei tai vadintusi ekologijos mokesciui, bet tai ji protingiau butu pagal CO2 moket, o ne KW. Matuzo argumentas, jog vairuojantys galingus automobilius turi uz ka kuro isipilti, tai tures uz ka ir mokesti sumoketi gal alaus bare ir butu tinkamas, bet seime ?? O galejo juk apmokestinti visus, pvz 50lt per metus, tai nebutu toks mokestis, del kurio vertetu ieskoti budu kaip jo isvengti. Ir jei jau taip norima socialinio solidarumo + koeficentas nuo vertes. Bet tikriausiai tam sutrukde rinkimai

Nu ir kam taip sudėtingai, gerb. Indėnas. Nustatai neapmokestinamą kvadratūrą vienai dušiai, pvz. 30 kvadratų, viršijančių kvadratų skaičių padaugini iš kvadrato kainos, pvz. 1 Lt ir sumoki iki gegužės 1 d. Paprasta ir aišku, administracinės išlaidos minimalios... O čia dabar samdyk gaują turto vertintojų, kad nustatytų rinkos kainą. Mažai naudos, daug išlaidų...

gerb. Luiny, aš ne įstatymus teikiu, o tik jų metmenis, kitaip tariant, pagrindinius principus. Žinoma, bet kokie racionalūs, svarstymo metu gimę pasiūlymai yra sveikintini. Tam ir yra Seimas bei diskusijos jame.
Beje, pagal tavo siūlymą neįvertinamos būstų paskolos. O paskolos, kaip žinia, skaičiuojamos ne kvadratais, o pinigais. Skolų apmokestinimas (jau pasigirdo tokios "idėjos" Seime), būtų nelogiškas ir antikonstitucinis.

visiškai pritariu, tik reikėtų pagalvoti dėl skirtingu tarifų pagal būsto registracijos vietą. Imti reiktų grubiai, savivaldybės lygmeniu (arba seniūnijų lygmeniu). Pavyzdžiui, Vilniaus centras - 100 Lt. už perteklinę kvadratūrą, Antakalnis - 70 Lt. ir t.t.

"Skolų apmokestinimas (jau pasigirdo tokios "idėjos" Seime), būtų nelogiškas ir antikonstitucinis."
Nu ir perka gerb. Indėnas lizingu prabangų galingą automobilį... Skolos apmokestimas tokiu atveju irgi bus nelogiškas ir antikonstitucinis?

gerb. Luiny, tokiu atveju suveikia "prabangos" mokesčiai, kuriems taip pat skolų neapmokestinimo principas gali būti taikomas tik iki tam tikros apibrėžtos turto vertės, kaip ir minėtam vienam šeimos gyvenamajam būstui arba visai netaikomas (žodį apie antikonstitutiškumą atsiimu).
Nors jeigu yra norinčių mokėti mokesčius už skolas, visada prašom Tarkim tavo buto vertė po NT burbulo sprogimo 200 tūkst. Lt, o to buto paskolos likutis 300 tūkst. Lt. Realiai tu ne tik neturi jokio turto, bet ir turi 100 tūkst. Lt skolą, kitaip tariant, esi bankrotas. Bet jeigu nori dar ir kasmet sumokėti kokį 1% nuo 200 tūkst. Lt banko turto, tiek bankas, tiek valstybė mielai sutiks

indene, pirmu punktu turėtų eiti apsivalymas nuo parazituojančių valstybinių struktūrų. Tada pasižiūrėtume, ar taip jau reikalingi kiti punktai.
Tada galėsim kalbėti apie solidarumą.
Ir įvertinti kitų žingsnių būtinybę.
Kol to nebus, visi bandymai kažkaip lopyti šitą sudulijusią sermėgą, pavadinimu Lietuva, bus bergždi.
Ne nuo to galo einama...

P.S. Visas tas spektaklis su mokesčiais man vis primena vaikystėje skaitytą Džanio Rodario knygą "Čipolino nuotykiai".

reiktų ir užsienio politikos kryptį keist, ieškot konstruktyvių santykių su rusais, nes dabartinė "lojimo politika" nieko gero, išskyrus brangius energetinius išteklius, neduoda

tyliu, tyliu, tyliu...

ir kadangi tas valymas sunkus, kainuoja daug nervų ir jėgų , tai geriau mes nieko nedirbsime , nekursime pinigų srautų, darbo vietų , nemokėsime mokesčių ir nedarysime kitų panašių nesąmonių , o tie kurie negali nieko nedirbti po truputi bėga iš lietuvos , tai yra bėga kapitalas ir darbo jėga ir ateis kritinis momerntas, kai tos valdžios struktūros pačios save pravalys ir pradės sakyti,- gal sukurtumėt kokią darbo vietą ar srautus kokius , tada ir galvosime ką daryti .... o pavalgyti ir pailsėti galima ir vokietijoj ir malaizijoj, švedijoj ar singapūre , jokio skirtumo , 21 amžius už lango . o moralė tokia " pirma valstybė turi rūpintis savo piliečiais , o tik po to pilietis turi rūpintis valstybe ....

O mane erzina ne mokesciai kaip tokie ir ju dydis, bet sistemos nebuvimas. Cia kazkoks desperatiskas skyluciu lopymas be jokio sisteminio poziurio.
Valstybes finansu valdymas labai panasus i dideles kompanijos finansu valdyma. Kiekviena imone savo produktams nustato tokias kainas, kad maksimizuoti pajamas, t.y. kaina vs parduotu prekiu kiekis. Taip ir su mokesciais.
Per mokestine politika ir viesuosius pirkimus valstybes vadovai turi gebeti maksimizuoti biudzeto iplaukas. Tam didziausia itaka daro: bendras salies vartojimo lygis (PVM surinkimas), gyventoju pajamos (GPM), imoniu pelnas, atskiru prekiu grupiu vartojimas (akcizai. nors is socialines/ekologijos puses tu prekiu vartojimas neskatintinas). Visa kita yra socialinio teisingumo bei visuomenes geroves valdymo smulkmenos (kaip baudos, zyminiai, ekologiniai ir t.t.) mokesciai.
Valstybe, surinkusi mokescius, tampa didziausiu ukiniu subjektu ekonomikoje (t.y. didziausia imone). Tai reiskia, kad tai yra didziausias darbdavys ir didziausias uzsakovas. Grozis dar yra tame, kad kuo efektyviau veiks didziausias ekonomikos subjektas tuo daugiau jis pats prigeneruos pajamu sau mokesciu pavidalu.
Yra ir mazesniu, bet ne ka maziau svarbiu ukio subjektu - savivaldybes. Visame civilizuotame pasaulyje butent siems subjektams suteikiamos teises konkuruoti, o tai naturaliai leidzia pasiekti ju didesni veiklos efektyvuma bei skatinti demokratija. Paprastai turto mokesciai yra savivaldybiu kompetencijoj ir jos pacios nustato tarifus. Taip jos pacios gali reguliuoti teritorijos patraukluma investicijoms ir gyvenimo aplinkai.
Griztant prie valstybes biudzeto - mokesciai verslumui turi mazesne itaka, nei bendra infrastruktura salyje. Kuo mazesne salis, tuo siauresni turi buti prioritetai, nes visoms sritims tiesiog nepakanka lesu, kad pasiekti padoru konkurentabilumo lygi tarptautiniu mastu. Pavyzdziui, jei salis deklaruoja, kad nori pritraukti investicijas i biotechnologijas, tai tam reikia uztikrinti tos srities studentu parengima aukstesniu lygiu nei pas kaimynus, uztikrinti mokesciu "atostogas" pradiniame imoniu veiklos etape, uztikrinti, kad prekiu/paslaugu tiekejams siai pramones sakai, butu stimulas isikurti salia ir t.t. Dabar deklaruojama, kad norime skatinti viska: aukstas technologijas, statybininkus, zemes uki, paslaugu sektoriu, mazas imones ir t.t. Pirmiausia reikalingi aiskus prioritetai, nes priesingu atveju (kaip dabar) bandoma buti po truputi gerais visiems. Tokie sprendimai skausmingi, bet neisvengiami. Pries eile metu buvo diskusijos, kurias mokslo sakas paskelbti prioritetinemis ir efektyviau panaudoti svietimui skiriamas lesas. Viskas baigesi balsu kokofonija, kad visos profesijos mums vienodai reikalingos. Siai dienai ir toliau "kepami" bedarbiai, kurie naturaliuoju budu gauna papildoma paskata emigruoti (negaledami rasti darbo pagal profesija). Jei visa sistema nejuda viena kryptimi, tai ji pradeda irti. Isivaizduokite, kad imoneje gamybininkai gamina tai, kas ju manymu yra svarbu ir gerai, marketingo zmones reklamuoja kas jiems patinka, o pardavejai sedi su pilnais sandeliais prekiu, kuriu niekas neperka, o tai ko praso pirkejai - nera. Naturalu, kad tokia imone krestu karstine, girdetusi balsai, kad jau laikas atvesti kunigeli paskutiniam patepimui.
Antra, valstybe, kaip didziausias ukio subjektas, turi arba sekti bendras verslo tendencijas, arba proaktyviai keisti situacija. Ka tai reiskia? Kai 2009 m. privatus verslas, siekdamas efektyvumo, masiskai mazino sanaudas ir darbuotoju skaiciu, tai viesajame sektoriuje buvo visiskas sastingis. Taip, bedarbiu gretu padidinimas butu dar skausmingesnis, bet biudzeto deficitas butu buves suvaldytas. Yra antras kelias - proaktyviai keisti situacija, t.y. absorbuoti neigiamas tendencijas versle. Galima buvo netgi ir didinti darbo vietu skaiciu viesajame sektoriuje (kaip tai dare Ruzveltas, Hitleris, Napoleonas), bet sukuriant darbo vietas ten, kur butu kuriama pridetine verte (bent jau ateiciai). Kada Degutiene sako, kad, kam mums asfaltuoti zvyrkelius - zmones geroves vistiek nepajaus, geriau tuos pinigus skirkim pensijoms. Bet zmogus negalvoja, kad uz 100 mln. bus perkamas ne asfaltas is uzsienio, o nemaza tu pinigu dalis pavirs atlyginimais (nuo ju sumoketais mokesciais taip pat), PVM, kuro akcizu ir t.t. Nubraukus 100 mln. uzsakyma, nubraukiami ir keli simtai darbo vietu, o jos pavirsta papildoma nasta per bedarbiu pasalpas. Bet manau, kad zmones geroves tikrai nejaucia, kuria neva sukuria ministerijos ir ju departamentai.
Taigi, as priimciau mokesciu pasikeitimus, solidariai mokeciau daugiau, jei suprasciau, kad ta mokesciu sistema kartu su ekonomine politika veda link ekonomikos pertvarkos su tikslu gauti dugiau pajamu ateityje.
Vel palyginsiu su imone. Jei sunkmeciu vadovas atleidzia dali darbuotoju, kitiems sumazina atlygi ir pateikia pokyciu plana - paprastai darbuotojai solidarizuojasi ir ta plana igyvendina. Jei vadovas desperatiskai priimineja sprendimus, tai darbuotojai imone ima palikti savo noru (valstybes mastu - emigracija).

lomik, sistema yra , ji tokia, kad su kiekvienu mokesčiu surinkimu susitraukia mokestinė bazė , tai yra verslą naikinanti mokesčių sistema.. o mokesčių nustatinėtojų kvalifikacija tokia, kad išeitį mato tarifų didinime , paskui ieško ką dar apmokestinti ir vėl ratu...

kur tu matei, kad aš siūlyčiau uodegą vizgint ... kalbu apie konstruktyvų dialogą, apie abipusės naudos ieškojimą, o ne nuolatinę konfrontaciją. Esam juk NATO nariai, kokio velnio mes vis dar tų rusų bijom ... geriau pasistenkim lankstesni būt ir iš jų maksimalų pelną Lietuvai gaut. Kiek bendrų investicinių projektų būtų galima plėtot, jei nebūtų tos nesveikos paranojos.

Indėne, tu gal palapinėj ar šuns būdoj gyveni? Tiek kainuoja naujos statybos, ekonominės klasės su daline apdaila butas maždaug 60 kvadratų. Aš jau nekalbu apie namą. Mokesčiai gali būti skaičiuojami TIK nuo perteklinio turto. Tik tada jie vadinsis prabangos mokesčiais.

Taip pat pastebėjau na, net nežinau kaip pavadinti.... Kad seime sėdi kvailiai, tai ir taip aišku, bet čia... Taigi automobilius apmokestinti pagal vertę labai paprasta. Paprasčiau būti negali. Leiskit paklausti, pagal ką jūsų nuomone draudimo kompanijos jums įmokas paskaičiuoja? Civiliniam arba kasko? Nustatot lubas. Pavyzdžiui, 30k (tiek kainuoja nauja "skarbonkė"), o toliau apmokestinkit. Bet kyla kitos problemos, tokios kaip ekologija ir t.t.

Nesutinku, kad pati baze susitraukia. PVM baze yra vartojimas, GPM baze - gyventoju pajamos. Sie mokesciai tiesiogiai itakoja taupyma. Vartojimo augimas (vienas is pagrindiniu BVP varikliu) daugiau susijes su vartotoju lukesciais ir polinkio taupyti lygiu. Antras BVP variklis - verslo investicijos ir pletra (cia as nematau jokiu skatinimo pastangu per mokestine sistema). Trecias variklis - viesojo sektoriaus islaidos. Cia esminis faktorius - efektyvumas ir maksimalus multiplikatoriaus efektas.
Sutinku, kad yra mokesciu surinkimo sistema, bet nematau valstybes valdymo sistemos. Visu sriciu koordinuoto valdymo.

Kvazarai,kalbekite konkreciai.Ka mes turetume padaryti ir ka uz tai gautume?Klausiu be ironijos, idomi nuomone.
Atsisakyti savo elektrines ir jungtis prie rusisko projekto? Sumazinti muitu tarifus rusiskom prekem?Dar labiau pletoti turizma su sia salimi idarbinant papildomu darbuotoju konsuliniuose padaliniuose?Po truputi eiti prie vizu panaikinimo is pradziu zenkliai sumazinant ju kaina?Padaryti veik laisva ir nekontroliuojama tranzita i Kaliningrada tuo tikintis sumazinti energetiniu resursu kaina?Atsisakyti duju terminalo pasirasant 10-20 metu tiekimo sutartis gerokai palankesnemis kainomis negu dabar?galiu testi...manau nei vienas is siu pasiulymu nebutu iskarto Rusijos atmestas viena ar kita forma...kai kurie is ju gal ir idomus...viena ar kita forma, bet...ka pasiulytumete Jus?

Draudikai ima kainas iš specializuotos įmonės pavadinimu "Emprekis", kurie užsiema automobilių rinkos tyrimais.
http://www.emprekis.lt/

vau sausuoli, o jūs čia kada spėjote susėsti su rusijos diplomatais prie vieno stalo ir taip dalykiškai pasikalbėti? ar čia tokios slaptos derybos yra vykdomos už akių, o į viešumą šaukiama :
Rusija imperialistė, nedovanosime jai TSRS okupacijos. Ji tik taip ir taikosi Lietuvą padaryti iškreiptu būdu...
manau visų pirma reiktų leisti Rusijai už savus pinigus, samdant LT įmones restauruoti žaliojo tilto tarybines skulptūras ir visokiems "širdininkams" pradėti gerbti per II WW su ginklu mirusius LT žemėje nepriklausomai nuo jų tautybės ir tikėjimo bei suvokti, kad jie eiliniai žmogeliai kovojo su fašizmu, o ne okupuoti Lietuvą atėjo...

Tu labai naivus bičiukas. Mokesčiai gali būti skaičiuojami kaip tik nori.
Turėsi katę ir ją apmokestins prabangos mokesčiu.
Vis dar naiviai tikiesi, kad gyvenime viskas turi būti teisinga ir sąžininga?

Tai jau kates apmokestino lyg ir 20 Lt... O jei šersi beglobes, bauda 400 Lt...